- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2-177-236/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01398-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Staklės ir technika“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rangas“
- Trečiasis asmuo
- Optimum Maschinen Germany GmbH, SIA „Sparks A“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Staklės ir technika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1491-640/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rangas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Staklės ir Technika“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo (tretieji asmenys Optimum Maschinen Germany GmbH, SIA „Sparks A“) netenkintas prašymas užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Rangas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Staklės ir Technika“ prašydamas priteisti iš atsakovo 192 294,15 Lt nuostolių bei įpareigoti atsakovą savo lėšomis išgabenti stakles iš ieškovo patalpų. Vėliau ieškinio reikalavimą tikslino, sumažindamas iki 69 075,32 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-819/2014) ieškovo UAB „Rangas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas – teismas nutarė areštuoti atsakovui UAB „Staklės ir technika“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises neviršijant 192 294,15 Lt sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias UAB „Staklės ir technika“ ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Rangas“, taip pat leidžiant UAB „Staklės ir technika“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas sumažino ieškiniu reiškiamus reikalavimus iki 69 075,32 Lt, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą taip pat sumažino iki 69 075,32 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstą atsakovo UAB „Staklės ir technika“ prašymą dėl nuostolių 192 294,15 Lt sumai, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Lietuvos apeliacinis teismas nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1616/2014).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Staklės ir technika“ 2014 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovą UAB „Rangas“ pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 185 000 Lt sumai, sumokant atitinkamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikiant banko garantiją šiai sumai. Atsakovas nurodo, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis negali vykdyti veiklos, nes areštuotos visos bendrovės sąskaitos, dėl ko sutriko atsiskaitymai su pardavėjais ir klientais. Atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės vykdyti įprastos komercinės veiklos dėl ko kiekvieną mėnesį negauna vidutiniškai 86 000 Lt pajamų bei patiria 6500 Lt išlaidų, todėl prašymo išsprendimo dienai atsakovas bus patyręs 185 000 Lt nuostolių.
Antstolis yra areštavęs UAB „Staklės ir technika“ prekes, esančias Panerių g. 45, Vilniuje. Kadangi prekės įkainotos 21 338,47 Lt, piniginių lėšų areštas sumažintas iki 47 740,85 Lt. Kadangi atsakovo lėšų likutis sąskaitoje yra 42 286,52 Lt, tai visos atsakovo lėšos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra areštuotos. Nuo 2014 m. gegužės 20 d. UAB „Staklės ir technika“ nepradėjo vykdyti nė vieno užsakymo ir negavo pajamų.
Ieškovo UAB „Rangas“ turtas už 2013 m. sudarė 586 525 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Staklės ir technika“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas sprendė, kad faktinės aplinkybės, jog atsakovas nebevykdydamas veiklos per mėnesį negauna įprastų 86 000 Lt pajamų bei patiria 6500 Lt kitų išlaidų, neįrodo atsakovo tikėtinų tokio dydžio nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nuostolį tiesiogiai sieja su negaunamomis pajamomis, tačiau iš pajamų neatima nei parduodamų prekių įsigijimo/sukūrimo kainos, nei kitų būtinų išlaidų, reikalingų veikloje, kad būtų gaunamos pajamos.
Be to, duomenys apie ieškovo finansinę padėtį nesudaro pagrindo teigti, jog net ir atsakovo nurodomi 185 000 Lt galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui būtų didelė suma, kad ieškovui kiltų sunkumų ją atlyginti ieškinio atmetimo atveju.
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovui manant, jog antstolis nepagrįstai atsisako vykdyti atsakovo prašymus, atsakovas turi tiesę su skundu kreiptis į antstolio procesinę veiklą kontroliuojantį apylinkės teismą (CPK 594 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Staklės ir technika“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir užtikrinti atsakovo nuostolių 185 000 Lt sumai atlyginimą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Atsakovas įrodė dėl laikinųjų apsaugos priemonių patiriamus nuostolius. Atsakovas pateikė įrodymus apie kiekvieną mėnesį po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebegaunamas pajamas, kurios yra vidutiniškai 86 000 Lt per mėnesį. Kadangi atsakovas negauna pajamų nuo 2014 m. birželio 1 d., atskirojo skundo padavimo metu jau yra negavęs daugiau kaip 200 000 litų pajamų.
2. Pagrįsti teismo argumentai, kad į negautas įprastines atsakovo pajamas įeina ir veiklos kaštai, kurių tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Tačiau atsakovo nuostolį gali įrodyti buvęs grynasis pelnas, kuris per pastaruosius kelis metus kasmet viršijo 87 000 Lt. Pelno atsakovas negauna nuo 2014 m. birželio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu kas mėnesį patiria po 6500 Lt išlaidų (78 000 Lt per metus).
3. Atsakovas įrodė, kad net ir ieškovui atsisakius dalies reikalavimų, jų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis paralyžavo atsakovo veiklą.
4. Teismas buvo padaręs išvadą, kad 192 294,15 Lt reikalavimą atsakovas sugebėtų įvykdyti, tačiau apeliacinės instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo veikla dėl jų sustojo. Bylos nagrinėjimas, tikėtina, užsitęs iki dviejų metų. Šiuo metu nagrinėjamas ginčas dėl ekspertizės, vėliau bus laukiama jos rezultatų, galima apeliacija. Todėl tikėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas du metus nevykdys veiklos ir dėl to negaus 2 064 000 Lt pajamų, neuždirbs 174 000 Lt grynojo pelno, patirs 156 000 Lt nuostolių. Jeigu per tą laiką atsakovas neatleis darbuotojų, nenutrauks nuomos, telekomunikacijų paslaugų sutarčių, jo įsipareigojimų ir turto santykis reikš atsakovo nemokumą ir bankrotą. Taigi atsakovo galimi nuostoliai yra ne tik nurodytų pajamų ar pelno negavimas, tačiau visas šiuo metu jam priklausantis turtas. Bankroto atveju atsakovas prarastų nuosavybės teise turimą 333 958 Lt vertės turtą, taip pat neuždirbtų jam įprasto pelno (pvz. 2012 m. grynasis pelnas sudarė 110 238 Lt).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Rangas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Atsakovo prašymas užtikrinti nuostolių atlyginimo užtikrinimą jau išspręstas galutine Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi. Pakartotinis prašymas nėra grindžiamas naujomis aplinkybėmis ar įrodymais.
2. Atsakovas neįrodė, kad laikinosios apsaugos priemonės varžo jo veiklą. Didžiąją dalį prekių, skirtų perpardavimui, atsakovas gauna iš firmos „Sparks A“, kurios vadovas Latvijos pilietis O. Z. yra UAB „Staklės ir Technika“ 100% akcijų savininkas, galintis užtikrinti savo įmonės funkcionavimą
Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl jų nebegalėjo vykdyti konkrečių įsipareigojimų. Neįrodyta, kad ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas būtų vykdęs veiklą.
Atsakovo pelnas pastaraisiais metais ženkliai mažėjo: 2012 metais buvo 110 238 Lt, o 2013 metais - 64 940 Lt.
2013 m. pirmų šešių mėnesių atsakovo pajamos sudarė 393 921 Lt. 2014 m. per ta pati laikotarpį atsakovo pajamos sudarė 207 639 Lt. Tai rodo, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nuo 2012 m. pradžios iki 2014 m. birželio mėnesio atsakovo pajamos sumažėjo keturis kartus.
Atsakovo pateiktos sąskaitos įrodo tik 1834,21 Lt įsiskolinimą. Abejotina, ar atsakovas tokios nedidelės sumos negali apmokėti.
Byloje neįrodyta, kad iki arešto pritaikymo atsakovas 2014 metais būtų vykdęs veiklą. Visas atsakovo turėtas turtas iki arešto pritaikymo buvo 21 338,47 Lt vertės „ekspozicinės prekės“, t.y. ne prekybai, o tik demonstracijai skirtos prekės.
Žemesnės instancijos teismas
Kad turto areštas atsakovo veiklai nedarė įtakos, rodo atsakovo 2014 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad po to, kai 2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas pritaikė atsakovo turto areštą, per 2014 m. gegužės mėnesį atsakovas uždirbo 49 941,12 Lt dydžio pajamų, t.y. beveik du su puse karto daugiau nei 2014 m. balandžio mėn. (19 446,99 Lt), nors atsakovo teigimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių jis nebegalėjo vykdyti veiklos.
3. Atsakovo prašymo tikslas yra ne pasiekti, kad jo nuostoliai būtų lengviau atlyginti, o sukurti analogiškus turtinio pobūdžio suvaržymus ieškovui.
4. Ieškovas pajėgus atlyginti atsakovo galimus nuostolius. Ieškovo 2013 m. balanse nurodytas 298 975 Lt dydžio rezervas, iš kurio ieškovas galėtų atlyginti atsakovo nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese teismas turi siekti šalių lygiateisiškumo ir proceso dalyvių interesų balanso. To siekiama ir taikant laikinąsias apsaugos priemones. Jomis siekiama tinkamai apginti besikreipiančios į teismą šalies teises užtikrinant palankaus sprendimo įvykdymo galimybę, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tuo pačiu visuomet reiškia kitos šalies laikinus suvaržymus. Todėl, siekiant proceso dalyvių interesų pusiausvyros CPK numato proceso dalyviui, kuris dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria suvaržymus, teise prašyti, kad būtų užtikrintas nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas (CPK 146 str. 1 d.). Tuo tikslu teismas asmens, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriančio neigiamus suvaržymus, prašymu gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Tokiu būdu gali būti užtikrinamas asmens, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriančio neigiamus suvaržymus, dėl šių suvaržymų tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik to prašantis asmuo įrodo (CPK 12, 178 str.), kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taigi asmuo, prašantis užtikrinti nuostolių atlyginimą, turi teismui pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą ir bet kokias kitas reikšmingas aplinkybes.
Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Staklės ir technika“ prašymą užtikrinti būsimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, grindžia argumentais, kad dėl turimų prekių ir lėšų sąskaitose arešto nebegali vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Atsakovas nurodo, kad jo nuostolius sudaro negautos pajamos ir veiklos išlaidos (tokios kaip nuomos mokestis, telekomunikacijų paslaugų išlaidos ir kitos išlaidos, kurias atsakovas patiria ir nevykdydamas veiklos, t.y. neprekiaudamas), kurių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas negali apmokėti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pajamos, neatskaičius veiklos sąnaudų, negali būti pripažįstamos apelianto nuostoliais, su kuo apeliantas atskirajame skunde sutiko, todėl toliau teismas vertina ir pasisakys, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lėmė atsakovo nuostolius negauto pelno forma dėl nebevykdomos veiklos, ar veiklos nevykdymas priežastiniu ryšiu susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto prašymas užtikrinti nuostolių atlyginimą teisme jau buvo išnagrinėtas ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1616/2014) konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas priežastiniu ryšiu nesusijęs su tuo, kad atsakovas nebegauna pajamų. Minėtoje 2014 m. spalio 31 d. nutartyje teismas konstatavo faktines aplinkybes, kad siekiant užtikrinti ieškovo UAB „Rangas“ pradiniu ieškiniu pareikšto reikalavimo atsakovui UAB „Staklės ir technika“ dėl 192 294,15 Lt įvykdymą, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo areštuotas UAB „Staklės ir technika“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, neviršijant 192 294,15 Lt sumos, o šio turto nesant ar jo neužtenkant, trūkstamai sumai buvo taikytas ir atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštas. Šis turto arešto aktas Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas 2014 m. gegužės 2 d. Antstoliui vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2014 m. gegužės 14 d. buvo įregistruotas atsakovui priklausančio automobilio Renault Kangoo (duomenys neskelbtini) areštas bei išregistruotas areštas neidentifikuotam atsakovo turtui, tame tarpe piniginėms lėšoms, o nuo 2014 m. birželio 3 d. įregistruotas areštas atsakovui UAB „Staklės ir technika“ priklausančioms turtinėms teisėms į jam išmokėtiną mokesčių permoką 139 307,67 Lt sumai bei atsakovui šiuo metu priklausančių ir ateityje priklausysiančių prekių 139 307,67 Lt sumai areštas.
Kadangi ieškovas UAB „Rangas“ patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus iki 69 075,32 Lt sumos, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi sumažino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 69 075,32 Lt. Šios nutarties pagrindu Turto arešto registre 2014 m. birželio 19 d. buvo įregistruotas turto arešto masto pakeitimas. Antstoliui vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Turto arešto aktų registre nuo 2014m. liepos 10 d. buvo įregistruotas atsakovui UAB „Staklės ir technika“ priklausančios turtinės teisės į jam išmokėtiną mokesčių permoką 69 075,32 Lt sumai areštas, o nuo 2014 m. liepos 21 d., pakeitus turto arešto akto duomenis, buvo įregistruotas atsakovui UAB „Staklės ir technika“ priklausančios turtinės teisės į jam išmokėtiną mokesčių permoką 47 736,85 Lt sumai areštas ir atsakovui priklausančios prekių atsargų pagal 2014 m. liepos 17 d. pateiktą prekių atsargų sąrašą (prekių atsargų vertė – 21 338,47 Lt) areštas.
Šių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad UAB „Staklės ir technika“ priklausančių 192 294Lt dydžio ieškinio sumą atitinkančių piniginių lėšų areštas galiojo laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties pagrindu faktiškai buvo areštuota atsakovui priklausanti transporto priemonė, 139 307,67 Lt dydžio turtinės teisės į jam išmokėtiną mokesčių permoką ir 139 307,67 Lt vertės atsakovui priklausančios ir ateityje priklausysiančios prekės. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi sumažinus atsakovui priklausančio turto arešto mastą iki 69 075,32 Lt ir Turto arešto aktų registre pakeitus turto arešto akto duomenis, buvo areštuotos atsakovui priklausančios turtinės teisės į jam išmokėtiną 47 736,85 Lt dydžio mokesčių permoką ir atsakovui priklausančios prekių atsargos pagal 2014 m. liepos 17 d. pateiktą prekių atsargų sąrašą (prekių atsargų vertė – 21 338,47 Lt), taip pat išliko atsakovui priklausančios transporto priemonės areštas.
Taigi aprašius Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi areštuojamą apelianto turtą, jo piniginės lėšos nuo 2014 m. gegužės 14 d. nebuvo areštuotos (areštuota transporto priemonė, turimos prekės ir turtinės teisės į apeliantui išmokėtiną 47 736,85 Lt dydžio mokesčių permoką), todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo prašyme nurodytų nuostolių atsiradimas priežastiniu ryšiu galėtų būti susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, su 2014 m. gegužės 2-14 dienomis galiojusiu lėšų areštu.
Dar Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1616/2014 nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo turto areštu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apelianto turtui negalėjo lemti jo veiklos nutrūkimo, taigi ir nuostolių atsiradimo. Byloje neįrodyta, kad būtent laikinosios apsaugos priemonės nulėmė apelianto veiklos nutrūkimą. Kadangi areštuota tik apelianto reikalavimo teisė į mokesčių permoką, turėtas sąskaitoje lėšas apeliantas gali naudoti tiek sąskaitų apmokėjimui, tiek ekspertizei apmokėti ar mokėjimams už advokatų teisines paslaugas. Byloje neįrodyta priešingai.
Naujų, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartyje dar neįvertintų aplinkybių, galinčių pagrįsti apelianto argumentus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti apelianto nuostolius, į bylą nepateikta, todėl išsamiau pasisakyti dėl 2014 m. spalio 31 d. nutartyje jau įvertintų faktinių aplinkybių, netikslinga.
Papildomai pastebėtina, kad, nors apeliantas teigia, jog jo turimų prekių areštas trikdo veiklą (sudaro kliūtis prekes parduoti ir iš to gauti pajamas), kartu nurodo, kad tai ekspozicinės, taigi ne pardavimui skirtos, prekės. Be to, apelianto pajamos ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atskirais mėnesiais ženkliai skyrėsi, svyravo nuo keliolikos ir šimto tūkstančių per mėnesį (t.2, b.l. 9), todėl pajamų negavimas birželį galėjo būti bent iš dalies sąlygotas natūralaus pajamų svyravimo.
Atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios gali būti svarbios ir dar nebuvo vertinamos sprendžiant, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtini atsakovo nuostoliai, kurių atlyginimas gali būti apsunkintas, atsakovas turi teisę, nurodydamas šias naujas aplinkybes, pakartotinai kreiptis į teismą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, atsakovui taip pat išlieka teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam faktiškai sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.