- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 2-1017/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vytas Milius, Artūras Driukas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Office Depot“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Biuro paslaugos“, S. K., V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Office Depot“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarties, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovas įpareigotas pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. 2-2830-553/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Office Depot“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Biuro paslaugos“, S. K. ir V. V. dėl negautų pajamų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Office Depot“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Biuro paslaugos“, S. K. ir V. V. 151 254,45 Lt žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto ir piniginių lėšų areštą, neviršijant ieškinio sumos.
Atsakovas UAB ,,Biuro paslaugos“ pateikė teismui prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su tiekėjais AB Lietuvos radijo ir televizijos centru, UAB ,,Balco Ltd“, UAB ,,Bitė Lietuva“, UAB ,,Aureolės sprendimai“ ir AB SEB banku pagal finansinio lizingo sutartį. Prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad areštavus įmonės pinigines lėšas, įmonė neteko galimybės vykdyti veiklos, atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius ir privalomuosius mokėjimus. Be to, bendrovė yra sudariusi įvairių sutarčių, todėl kiekvieną mėnesį būtina mokėti įmokas už paslaugas, būtinas bendrovės veiklai užtikrinti. Areštavus įmonės sąskaitą bendrovė bus privesta prie bankroto.
Atsakovai UAB ,,Biuro paslaugos“, S. K. ir V. V. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą pateikti atsakovų nuostolių 36 000 Lt sumai atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas atsakovei S. K. ir jos sutuoktiniui priklausantis butas, esantis Vilniuje, Justiniškių g. 144B-51, garažas, bei visų trijų atsakovų piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, dėl ko UAB „Biuro paslaugos“ neteko galimybės vystyti veiklą ir gauti pajamas, vykdyti sutartinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį bei privalomuosius mokėjimus. Dėl šių priežasčių UAB ,,Biuro paslaugos“ neišvengiamai bus priversta skolintis lėšas ir mokėti bankui palūkanas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo suvaržytos atsakovės S. K. galimybės laiku atsiskaityti su banku pagal Kredito sutartį Nr.1450518010168-36, atsakovė taip pat negali atlikti mokėjimų pagal Investicinio gyvybės draudimo sutartį, kartu su sutuoktiniu atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų pagal Preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį, todėl bus priversta padengti minimalius pirkėjo nuostolius, kurie pagal sutarties sąlygas yra apie 27 000 Lt. Atsakovas V. V. taip pat neteko galimybės naudotis turimomis lėšomis, gaunamu darbo užmokesčiu, todėl taip pat bus priverstas skolintis lėšas iš banko. Tokiu būdu, atsakovai mano, jog bendri visų atsakovų nuostoliai gali siekti 36 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi nusprendė leisti atsakovui UAB ,,Biuro paslaugos“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Teismas taip pat nusprendė įpareigoti ieškovą per 5 dienas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 30 000 Lt sumą atsakovo nuostoliams, galimiems dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginti arba pateikti šiai sumai banko garantiją, neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Teismas nutartyje nurodė, jog vykdymo procese paaiškėjus, jog atsakovai neturi likvidaus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, bei areštavus visas UAB ,,Biuro paslaugos“ pinigines lėšas, nelieka objektyvių galimybių užtikrinti šalių interesų pusiausvyros, nes pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra visiškai paralyžiuojama UAB „Biuro paslaugos“ ūkinė veikla. Todėl, teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, pakeitė laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir atsakovui UAB „Biuro paslaugos“ suteikė teisę iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas nurodė, jog laikinosiomis apsaugos priemonės apribojus atsakovės S. K. galimybes vykdyti pinigines prievoles tretiesiems asmenims bei įsipareigojimus pagal preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovams S. K. ir V. V. – naudoti turimas lėšas asmeninių poreikių tenkinimui, jas investuoti, o atsakovui UAB „Biuro paslaugos“– naudotis turimomis piniginėmis lėšomis, gauti iš jų pajamas ir vykdyti ūkinę veiklą, egzistuoja pagrindas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovų galimų nuostolių atlyginimą. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai bus priversti skolintis lėšas iš bankų ir todėl privalės mokėti palūkanas ir kad atsakovei S. K. gali tekti atlyginti potencialiam pirkėjui pagal Preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį galinčius atsirasti nuostolius, nusprendė, jog atsakovų nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali siekti 30 000 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Office Depot“ prašo panaikinti 2008 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas pateikti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Nurodo, jog teismas, įpareigodamas ieškovą užtikrinti atsakovų nuostolius, neatsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimas yra sąlyginai nedidelis, nes tokiai sumai areštuotas trijų atsakovų turtas. Be to, atsakovas UAB ,,Biuro paslaugos“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kokia konkreti suma yra reikalinga normaliam įmonės veiklos vykdymui, o areštuota tik 100 000 Lt suma, todėl atsakovas savo veiklos vykdymui gali naudoti lėšas, viršijančias arešto sumą. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog butas, kurį ketina parduoti atsakovė S. K. , yra įkeistas bankui, ir banko sutikimo parduoti įkeistą turto atsakovė nepateikė. Kadangi atsakovė neturėjo teisės sudaryti preliminarios buto pirkimo sutarties, laikytina, jog ji nepagrindė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti nuostolių, todėl teismas šį prašymą turėjo atmesti. Apeliantas pažymi, jog atsakovė nurodė nepagrįstai didelę sumą, nes galimi nuostoliai, jei nebūtų įvykdyta preliminarioji buto pirkimo sutartis, būtų 22 500 Lt, nes būtent tokia suma sutarties 5.1. numatyta, kaip minimalūs pirkėjo nuostoliai. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog atsakovai nepervedė į teismo depozitinę sąskaitą ieškinio dydžio sumos, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų kuo mažesni.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai prašo palikti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad ieškinio suma nelaikytina didele, nes būtent dėl šio pagrindo iš pradžių reiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi pagrindinę arešto dalį sudaro draudimas disponuoti piniginėmis lėšomis, tai iš esmės apsunkina galimybę įmonei normaliai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, dėl ko įmonė patirs realius nuostolius. Be to, iš antstolio patvarkymų matyti, jog piniginių lėšų areštas pritaikytas kiekvienam iš atsakovų po 100 000 Lt. Teismas, įpareigodamas ieškovą užtikrinti galimus atsakovų nuostolius, atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, pagal kurią nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio, teismui nebūtina turėti įrodymų, kad nustatyto dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, teismui pakanka įsitikinti, kad tokie nuostoliai gali atsirasti. UAB ,,Biuro paslaugos“ veiklos specifika lemia tiesioginį piniginių lėšų poreikį, todėl lėšų areštas suponuoja nuostolių atsiradimą. Atsakovai pažymi, jog teismas pagrįstai rėmėsi preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi, nes ja buvo susitarta tik dėl hipoteka apsunkinto turto perleidimo potencialiam pirkėjui ateityje, o hipotekos kreditoriaus sutikimas, norint parduoti įkeistą turtą, reikalingas tik turto perleidimo momentu, todėl minėta sutartis yra galiojanti. Taigi teismas nustatydamas sumą, kurią turi įmokėti ieškovas, atsižvelgė į visų atsakovų galimų nuostolių dydį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovų turtą ir pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos. Nuo šio momento atsakovai įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų jų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
Kaip matyti iš atsakovų pateikto prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nuostolių atsiradimą jie grindžia negalėjimu disponuoti areštuotomis lėšomis, dėl ko tektų skolintis iš banko lėšas, būtinas įvairių finansinių įsipareigojimų įvykdymui, o atsakovei S. K. gali tekti atlyginti potencialiam pirkėjui pagal Preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį nustatytas baudines netesybas. Kadangi teismas, taikydamas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą nebūtinai turi turėti įrodymus, jog atsakovų nurodyto dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad tokie nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, todėl teismas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį nustato atsižvelgdamas į preliminarų galimų nuostolių dydį, įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovams ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovai nurodė, jog areštavus jiems priklausančias pinigines lėšas, atsakovai negalės laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, dėl ko jiems teks skolintis lėšas iš banko ir mokėti už tai palūkanas, t. y. atsakovai patirs nuostolių, kurių suma sudarytų apie 36 000 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų trijų atsakovų nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į areštuotų piniginių lėšų dydį, VILIBOR skolinimosi palūkanų normą, bylos nagrinėjimo tikėtiną trukmę bei rinkoje susidariusią sudėtingą ekonominę situaciją pagrįstai nusprendė, jog atsakovų nuostoliai, galimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra realiai prognozuojami ir gali siekti 30 000 Lt (CPK 3 str. 1 d., 147 str. 1 d., CK 1.5 str. 4 d.). Ši suma, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra privatus juridinis asmuo, laikytina proporcinga nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas įpareigojo ieškovą užtikrinti atsakovų nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutarties dalis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą.