- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2-356/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Limeta“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Mažeikių ligoninė
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Limeta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-187-40/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Limeta“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Mažeikių ligoninė dėl viešojo konkurso pirkimo procedūrų nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Limeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Mažeikių ligoninė, prašydamas įpareigoti atsakovą nutraukti atviro konkurso „Skaitmeninė dviejų darbo vietų rentgeno diagnostinė sistema“ pirkimo procedūras. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras. Nurodė, kad ieškiniu ginčijami viešojo konkurso pirkimo dokumentai, todėl, nesustabdžius pirkimo procedūrų, gali būti sudaryta preliminari pasiūlymų eilė, paskelbtas laimėtojas ir sudaryta sutartis su laimėtoju, dėl ko pasibaigtų pirkimas, kas apsunkintų ginčo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi sustabdė perkančios organizacijos VšĮ Mažeikių ligoninė atviro konkurso „Skaitmeninė dviejų darbo vietų rentgeno diagnostinė sistema“ pirkimo procedūras.
Šalies argumentai
Atsakovas VšĮ Mažeikių ligoninė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad teismas neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių teisinių pasekmių ekonomiškumo bei viešojo intereso gynimo prioriteto principų požiūriu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėjo atsižvelgti į tai, ar jų taikymas nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, ar neprieštaraus viešajam interesui. Šioje byloje viešas interesas sietinas su vartotojų teise gauti tinkamą ir kokybišką aprūpinimą, o teismui sustabdžius viešąjį pirkimo procesą, gali nukentėti ne tik atsakovo, bet ir daugelio vartotojų – gyventojų interesai. Taip pat teismui sustabdžius atsakovo vykdomas atvirojo pirkimo procedūras, atsakovas gali patirti nuostolius dėl kainų kilimo. Atvirąjį pirkimo konkursą preliminariai laimėjusios UAB „Graina“ pasiūlymo kaina yra 1 411 709,88 Lt, o UAB „Limeta“ – visiškai nepateikė pasiūlymo, todėl vien dėl išaugusių kainų atsakovas patirs ne mažiau, kaip 10 procentų pasiūlytos kainos nuostolių ir tokiu būdu neįstengs nupirkti to paties kiekio ir kokybės aparato. Atsižvelgiant į tai, atsakovui negavus naujo aparato ir praradus investicijas, žala sudarytų 1 411 709,88 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. vasario 20 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, pareikalavo VšĮ Mažeikių ligoninė pateikti Šiaulių apygardos teismui reikalavimo dėl galimų nuostolių, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo dydį pagrindžiančius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Mažeikių ligoninė pateikė teismui papildomus įrodymus. Atsakovas nurodė, kad nuostoliai, galintys atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas preliminariai siektų 10 procentų perkamo įrengimo vertės, kurio tiekėjo pasiūlyta kaina yra 1 411 709,88 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi atsakovo VšĮ Mažeikių ligoninė nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimui įpareigojo ieškovą UAB „Limeta“ iki 2008 m. balandžio 8 d. sumokėti į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą 141 171 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją bei pateikti dokumentus, patvirtinančius nurodyto įpareigojimo įvykdymą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Remdamasis CPK 147 straipsniu, teismas sprendė, kad tikslinga pareikalauti iš UAB „Limeta“, jog įmokėtų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti banko garantija. Teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui ir kitas reikšmingas aplinkybes konstatavo, kad tokie nuostoliai yra galimi ir yra pagrindas atsakovo patirtų nuostolių atlyginimui užtikrinti, pareikalauti, kad ieškovas UAB „Limeta“ įmokėtų 10 procentų numatomo įsigyti aparato vertės, t. y. 141 171 Lt sumą į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateiktų banko garantiją šiai sumai.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Limeta“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. vasario 20 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas nėra pateikęs UAB ,,Graina“ pasiūlymo, iš kurio matytųsi pasiūlymo kaina, kuria atsakovas grindžia galimų nuostolių sumą, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir vėliau, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiasi būtent nurodyta UAB ,,Graina“ pasiūlymo kaina, ir įpareigojimą įmokėti sumą apskaičiavo 10 proc. nuo numatomo įsigyti aparato vertės pagal UAB ,,Graina“ pateiktą pažymą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tokie atsakovo nurodomi nuostoliai yra galimi. Ieškovo turimais duomenimis, tuo atveju, jeigu konkurso sąlygos būtų aiškios ir atitiktų įstatymo reikalavimus, galimybę dalyvauti konkurse turėtų ne vienas tiekėjas, o dalyvaujant ne vienam tiekėjui neabejotinai būtų pasiūlytos ir konkurencingos, netgi mažesnės kainos negu pasiūlytoji konkurse.
2. Galimų atsakovo nuostolių atlyginimo instituto tikslas yra užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą ir ieškovas privalo realiai sumokėti teismo nurodytą sumą tik tada, jei yra pagrindo manyti, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą tik tuomet, kai teismas pripažįsta esant realiai galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje arba nuostoliams jau atsiradus, tačiau tik esant tikimybei, kad dėl kokių nors aplinkybių atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar pasidarys neįmanomu. Ieškovas pateikė teismui jo stabilią finansinę būklę patvirtinančius įrodymus, kurie paneigia bet kokią tikimybę dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo apsunkinimo ateityje. Tačiau teismas į juos neatsižvelgė ir jų nevertino.
3. Teismas prašomų atlyginti nuostolių dydžio nepagrįstai nevertino civilinės atsakomybės sąlygų aspektu, t. y. tuo, kad atsakovas ateityje privalės įrodyti nuostolius, ir kad atlyginti nuostoliai turės būti priežastiniame ryšyje su ieškovo galimai neteisėtais veiksmais. Vien tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovo prašymu ir jeigu ieškinys būtų atmestas nebūtų pakankamas pagrindas ieškovo pareigai atlyginti nuostolius atsirasti, kadangi atsakovo patirtini nuostoliai gali atsirasti ir dėl per ilgo bylinėjimosi. O dėl per ilgo bylos nagrinėjimo atsiradusių atsakovo nuostolių ieškovas neturi pareigos atlyginti, todėl nustatydamas tokį įpareigojimą teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai apsunkino ir suvaržė ieškovo teises bei pažeidė ekonomiškumo principą.
4. Teismas, nustatydamas ieškovui piniginę prievolę, netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl prievolės dalyko. Teismas, įpareigodamas ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 141 171 Lt nenurodė kokiam terminui toks užstatas įmokamas. Nenurodydamas įmokėtos sumos grąžinimo termino ir sąlygų teismas pažeidė prievolės teisėtumo ir apibrėžtumo kriterijus. Įpareigojus ieškovą įmokėti reikalaujamą sumą ir nenustačius atsakovui termino ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti (CPK 148 str. 2 d.) nepagrįstai suvaržomos ieškovo turtinės teisės ir suteikiamas pranašumas atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Mažeikių ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą pašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirais skundas netenkintinas.
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. CPK 147 straipsnyje nurodytos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų bei procesinio poveikio priemonių pusiausvyrą bei šalių lygiateisiškumą. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Taigi teismui taikant galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo institutą pakanka įsitikinti vien tuo, jog susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, t. y. reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Bylos duomenimis, atsakovas, remdamasis CPK 147 straipsnio nuostata, prašė teismo pareikalauti iš ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 141 171 Lt sumai. Atsakovas nuostolių atsiradimą motyvavo tuo, kad atvirąjį pirkimo konkursą preliminariai laimėjusios UAB ,,Graina“ pasiūlymo kaina yra 1 411 709,88 Lt, o teismui sustabdžius atsakovo vykdomas atvirojo konkurso „Skaitmeninė dviejų darbo vietų rentgeno diagnostinė sistema“ pirkimo procedūras, atsakovas gali patirti nuostolius dėl kainų kilimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – draudimas atsakovui vykdyti tolimesnes medicininių aparatų pirkimo procedūras – suteikia realų pagrindą pripažinti, jog dėl pirkimo procedūrų sustabdymo atsakovas gali patirti nuostolių.
Kaip minėta, įrodymų pakankamumo lygis dėl nuostolių atsiradimo galimybės ateityje negali būti tapatinamas su tuo, kuriam esant teismas privalėtų konstatuoti, kad nuostoliai iš tiesų atsiras, ir galėtų apskaičiuoti tikslų jų dydį. Atsakovas prašymą pareikalauti iš ieškovo pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimui užtrukus metus, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali vykdyti pirkimo procedūrų ir per metus išaugus importuotų prekių kainai 10 proc. patirs didelius nuostolius (Statistikos Departamento 2007 – 2008 m. duomenys apie prekių ir paslaugų kainų padidėjimą, b. l. 27-32). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patirs nuostolius būtent 141 171 Lt sumai, tačiau vien ta aplinkybė, kad nepateikti įrodymai ir konkretūs paskaičiavimai dėl atsakovo nuostolių esant sustabdytai pirkimo procedūrai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nuostolių galimybės iš viso nėra. Priešingai, atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes bei teismo pritaikytų apribojimų pobūdį, pripažintina, jog tokie nuostoliai galimi. Be to, byloje esančiame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 29 d. rašte Nr. R8-2.25-389, dėl lėšų skyrimo, nurodyta, kad atsakovui neįsisavinus lėšų skirtų skaitmeniniam rentgeno aparatui įsigyti, jos bus panaudotos kitų programų finansavimui. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pagrįstai įpareigojo ieškovą UAB „Limeta“ sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 141 171 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją.
CPK 147 straipsnis nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo nuostolių dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dydį, tačiau pažymėtina, kad visais atvejais, esant pagrindo pritaikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas nusprendžia, koks atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis konkrečioje situacijoje būtų teisingiausias, ekonomiškiausias, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principų bei neužkirstų ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 7, 17 str., 145 str. 2 d., 185 str.). Iš ieškovo teismui pateikto 2007 metų UAB ,,Limeta“ balanso matyti, kad įmonė turi turto 33 137 109 Lt sumai, o įsipareigojimų – 13 778 424 Lt sumai (b. l. 39-40). Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo įpareigojimas sumokėti 141 171 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti šiai sumai banko garantiją neužkirs ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, įpareigodamas ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 141 171 Lt nenurodė kokiam terminui toks užstatas įmokamas. Visų pirma, tokio reikalavimo įstatymas nenumato (CPK 147 str.). Be to, iš minėtos normos dispozicijos akivaizdu, kad galimi atsakovo nuostoliai užtikrinami per visą bylos nagrinėjimo eigą ir realus lėšų panaudojimas tiesiogiai priklauso nuo bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl teismas neturėjo skundžiamoje nutartyje nurodyti kokiam terminui turi būti įnešamos lėšos į teismo depozitinę sąskaitą.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.