- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- 1-128-1069/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18249-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- M. V., A. D.
- Nukentėjusysis
- T. N.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyj e,
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. šioje baudžiamojoje byloje M. V. buvo kaltinamas svetimo turto sugadinimu, tuo, kad (duomenys neskelbtini), apie 23val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. D., tyčia spyrė į T. N. priklausančio automobilio „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinę dalį, taip sugadino galines dešinės pusės dureles bei dešinės pusės sparną, bendros 97,42 Eur vertės. Po to, T. N. išvažiuojant iš kiemo, A. D. tyčia metė alaus butelį į automobilio galinį langą ir taip išdaužė galinio lango stiklą, 182,68 Eur vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. N. bendrą 280,10 Eur vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais M. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje (t. 3, b. l. 3-9).
2. A. D. buvo kaltinamas svetimo turto sugadinimu, tuo, kad 2018-09-08, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. V., po to kai M. V. tyčia įspyrė į T. N. priklausančio automobilio „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinę dalį, ir taip sugadino automobilio galines dešinės pusės dureles bei dešinės pusės sparną, bendros 97,42 Eur vertės, A. D., T. N. išvažiuojant iš kiemo, tyčia metė alaus butelį į automobilio galinį langą ir taip išdaužė galinio lango stiklą, 182,68 Eur vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. N. bendrą 280,10 Eur vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (t. 3, b. l. 3-9).
3. Be to, A. D., kaltinamas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo, kad 2018-09-09, apie 0.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam T. N. į kairę veido pusę, padarydamas kairio antakio srities sumušimą, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (t. 3, b. l. 3-9).
4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventė gimtadienį sodyboje ((duomenys neskelbtini)), dalyvavo apie 7/8 žmonės. A. N., T. N. ir D. Š. atvyko pasiimti D. Š.. A. N. galimai buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti su D. Š.. A. D. pasakė, kad jis jos nedraskytų, nes tempėsi į mašiną, o ji nenorėjo su jais važiuoti. N. ir A. D. pradėjo vienas ant kito pulti, o jis ir jo brolis K., P. K. bandė juos išskirti. Tuo momentu iš mašinos išlipo A. Š. ir trenkė M. K. tiesiai į veidą. Tada T. N., A. N., A. Š. pradėjo bėgti iš kiemo. Tuo metu, kai jie sulipo į mašiną ir bandė išvažiuoti iš kiemo, M. V. spyrė į galines dureles ir galinį sparną dešinės pusės, dėl to galėjo būti padaryti sugadinimai mašinai, tai galėjo būti „Audi A6“ automobilis, numerio nežino. Jie su automobiliu užvažiavo už sodybos galo. M. V. nematė, kaip D. metė butelį nematė, nes liko kieme, mašina buvo už namo, dūžio taip pat negirdėjo. Dėl jo veiksmų galėjo įsilenkti dureles ir sparną. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti nustatytą kaltinamajame akte įvardintą 97 Eur žalą, tačiau dar žalos neatlygino. Nukentėjusiojo neatsiprašė, gailisi, kad tuo momentu apgadino automobilį. N. puolė ant A. D.. A. N. pirmas trenkė D., o D. nespėjo trenkti, nes jam neleido. Apspardė automobilį, nes broliui trenkė Š., taip išreiškė pyktį. Beskiriant konfliktuojančius jis laikė A. N., kad atsiprašytų jo brolio, jis jį paleido, jam smurto nesukėlė. Be to, jis jau buvo nubaustas ANK tvarka 50 Eur bauda, ją jau sumokėjo. Nubaustas už žalos padarymą. Žala tuo metu nebuvo nustatyta, sumokėjo baudą už tuos pačius veiksmus, kuo šiandien yra teisiamas.
5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. kaltę pripažino iš dalies. Teisme parodė, kad buvo gimtadienis, atvyko T. N., A. N. ir A. Š. pasiimti D. Š.. Kai jie atvažiavo jų nematė, nes buvo užėjęs už namo kampo. Matė kaip A. N. tempė D. Š. už rankos ir plaukų į mašiną. Eidamas pro šalį pasakė „ką čia darai, ar nedaryk to“. Tada A. N. jį puolė. T. N. beveik nematė. Išvažiuojant jiems, iš pykčio metė butelį alaus, kad jie užsipuolė jį. Dužo mašinos stiklas, butelio metimą matė P. K., o M. V. nematė. Matė kaip V. spyrė į mašinos galą. Būtų metęs butelį į mašiną nors ir V. nebūtų spyręs į mašiną, tai savarankiškas apsisprendimas, ir M. V. veiksmai neįtakojo jo apsisprendimo. Pasakė ko drasko merginą ir jis jį puolė mušti. P. K. matė kaip metė alaus butelį. Dužo stiklas ir galėjo atsirasti žala nuo 50 iki 100 Eur Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka apmokėti tik nuo 50 iki 100 Eur. Žalos dar neatlygino. Siūlė atlyginti žalą, bet nukentėjusysis nesutiko. Gailisi dėl veiksmų, neatsiprašė nukentėjusiojo. Kai metė butelį mašina tuo metu sustojo, todėl ir pataikė. Tačiau nepripažįsta, kad sudavė kumščiu T. N. į kairę veido pusę. Kai jie grįžo į sodybą, vieną smūgį gavo ir po jo nukrito be sąmonės ir dar jie jį apspardė. Jis pirmas nesudavė smūgio. Kai N. jį puolė jis su juo grūmėsi. Matė tik, kad M. V. jiems išvažiuojant spyrė į mašiną. Nepamena, kad kas dar muštųsi. Buvo neblaivus tą vakarą, dėl to gali visų detalių neprisiminti. Nemano, kad jo veiksmams turėjo tai įtakos apsvaigimas. Kai jie grįžo buvo dviese su V. ir L. V. ir D.. Pamatė, kad važiuoja du automobiliai, su M. išėjo į verandą pažiūrėti kas atvažiuoja. Degė šviesą į juos, todėl nematė veidų, tik siluetus. Matė kaip atbėga, gavo smūgį, krito ir prarado sąmonę, dar apspardė. Atsikėlė tik kai jie išvažiavo. Nebuvo jokio pokalbio, prieš smūgio sudavimą. Kai buvo nubaustas administracine tvarka, žala buvo nustatyta 100 Eur. Jis pasiskambino T. N., kad susimokėtų už stiklą, tačiau jis pasakė, kad neims, nes nori daugiau.
6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. N. nurodė, kad atvyko į sodybą pasiimti D. Š. ir jos vaiką, A. N. dukrą. Matė, kad prie mašinos buvo du asmenys ir vienu metu girdėjo du spyrius į automobilį, manė, kad du asmenys ir spyrė, tai M. V. ir P. K.. Vienas smūgis buvo į keleivio pusės galines dureles ir galinį sparną. Mašinoje buvo vaikas, kuris pradėjo verkti. Mašina priklauso jam, ją vairavo. Pajuto kaip buvo mestas alaus butelis, įskilo stiklas, paskui įkrito į mašiną. Automobilio vertė apie 5 000 Eur. Stiklą pirko už 180 Eur. Mašinos nesuremontavo. Sulankstymai yra likę tik pakeistas stiklas. Reiškia 830 Eur ieškinį, tai vertė su darbu. Iš visų darbų tik stiklas įklijuotas, mokėjo už tai 230 Eur. Automobilis buvo areštuotas, šiuo metu gražintas, todėl nežinojo, ar remontuoti jį ar ne. Turi kitą automobilį su kuriuo šiuo metu važiuoja. Grįžo atgal į sodybą pasikalbėti dėl žalos atlyginimo. Pasakė, kad žala padaryta 100 Eur. T. D. jam trenkė, o jis jam atgal. Paskui atėjo D. S.. Smūgį matė brolis A. N., D. Š. ir T. Š.. Tai buvo vienas smūgis į veido sritį. Buvo prie akies mėlynė, išsiliejo kraujas į akį. Gydėsi dvi savaites. Kreipėsi į medikus po įvykio kitą dieną. Neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur. Automobilis buvo paimtas išsimokėtinai, prarado darbdavio pasitikėjimą, pasitikėjimą savimi, reikėjo vykti į teismą, grįžti iš komandiruočių, prašytis iš darbo. Vaikas kelis mėnesius bijojo lipti į mašiną. Kai išvyko iš kiemo už namo metė butelį už 50 metrų. Nematė, kas metė butelį, nes buvo tamsu. Prie namo kieme buvo lempa. Kur buvo sustoję už namo, nesimatė kiemas. Kai buvo už namo, nebuvo išlipęs iš mašinos. Š. kai priėjo prie automobilio sakė, kad D. ant jos pradėjo šaukti, puolė. Į sprandą M. V. sudavė nežymiai pirmą kartą kai atvyko. Kai grįžo A. D. trenkė pirmas, po to jis jam trenkė atgal. D. S. pasakė, kad atiduotų 1 000 Eur už mašinos sugadinimą, tada A. D. jam ir trenkė. Niekas A. D. nespardė, jis tik gulėjo veidu į žemę. Po to D. S. nusivedė aprodyti automobilio. Tuo metu niekas iš atvykusių asmenų nepuolė, nespardė. Kaip A. D. sudavė galėjo matyti D. S..
7. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. V. nurodė, kad asmenys, kurie išvažiavo iš sodybos vėliau grįžo, tai buvo D. Š., T. N., A. N., kitų neatpažino. Kai jie grįžo kilo didelės muštynės. Ji iš karto skambino policijai ir traukėsi kuo toliau. Matė kaip pirmą smūgį gavo M. V., kas toliau kam sudavė nematė. T. N. negalėjo kliūti, nes per daug asmenų su juo kartu atvyko. Matė, kaip automobilis buvo kieme, kai spyrė į jį. Nematė, kad metė butelį į automobilį, nes buvo už namo. Matė kaip nuo kelio pareina A. D. ir P. K.. D. Š. nenorėjo išvažiuoti su A. N.. Kaip A. N. su ja elgėsi, nepamena. Ji rinko vaiko daiktus. Pirmas konfliktas, kilo dėl to, kad Š. nenorėjo išvažiuoti, o A. N. ją piktuoju norėjo išsivežti. Dėl ko jie išlipo iš mašinos trenkė A. D.. Buvo namuose išėjo iš namo, nes sakė, kad kažkas atvažiuoja. Visi išėjo pažiūrėti kas atvažiuoja. M. V. išėjo pažiūrėti, o D. dar nebuvo išėjęs pro duris. V. užpuolė dar D. neišėjus pro duris. Jokios kalbos dėl žalos nebuvo, atėjo trenkė ir viskas. Prieš V. puolė du ar trys asmenys. Smūgis pirmas buvo lyg iš kumščio, bet dar turėjo metalinį vamzdį, tiksliai nepamena. Teisingi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
8. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju P. K. nurodė, kad šventė gimtadienį. Į šventę atvyko ir nekviestų asmenų. N. bandė įkalbinti savo draugę, kad važiuotų namo. Po to išgirdo riksmus ir pamatė, kaip M. K. guli ant žemės, ir buvo prasidėjusios muštynės. Į automobilį spyrė M. V., kiek kartų nežino. A. D. metė butelį į automobilį. Po butelio metimo girdėjo dūžį, o kas dužo ar butelis ar kas kitas nežino. Mašina iš pradžių buvo apspardyta, o po to kai mašina jau buvo nuvažiavusi už namo, su D. metė butelį. Kai naktį nekviesti asmenys vėl grįžo į sodybą buvo baisu, nes atvyko ir pilnas autobusiukas žmonių. Vyko muštynės iš vienos pusės, nes D. ir M. gulėjo ant žemės ir juos atvykusieji spardė. Kas sudavė pirmi smūgius nematė. Negali pasakyti ar buvo muštynių metu suduoti smūgiai T. N.. Muštynių metu jis slėpėsi daržinėje ir viską stebėjo iš tolo, nei veidų, nei asmenų atpažinti negali. Iš daržinės matė kaip banda atvyko, pirmas pasitaikė M. jis parkrito, jam trenkė per galvą, po to pasitiko koridoriuje D., jie jį buvo apsupę, jie jį daužė, spardė. Kai atvyko su autobusiuku asmenys, nebuvo deramasi dėl jokios žalos. Nematė, ar D. sudavė kam nors.
9. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. Š. nurodė, kad tą dieną vyko D. Š. pasiimti iš gimtadienio. Vyko kartu su T. N., A. N.. Atvyko į kiemą. A. N. nuėjo pasikviesti D. Š.. Grįžo A. N. ir D. Š. su vaiku į mašiną. D. noriai sutiko važiuoti namo. Jie buvo iš anksto susitarę, kad atvyks ją pasiimti, bet suvėlavo dėl darbų. Š. pasakė, kad paliko telefoną. Išlipo A. N. iš mašinos nuėjo paimti telefono. Tada susikivirčijo A. N. su A. D.. Tada jie išlipo iš mašinos ir pradėjo juos skirti. Jis einant pastūmė M., jis nukrito. Parėjo prie mašinos, įlipo, tada parbėgo T. įlipo. Kai sulipo į mašiną, buvo spyriai. Važiavo lauk iš kiemo, tik A. buvo pasilikęs kieme. Išvažiavę iš kiemo sustojo, kažkas metė ir pataikė į galinį langą iš kažko. Parbėgo A. įsėdo į mašiną ir visi išvažiavo. Kas spyrė į mašiną nežino, nes buvo tamsu ir dar tamsinti mašinos langai. Grįžę namo, paleido D. Š.. Buvo nusprendę grįžti į (duomenys neskelbtini) ir išsikviesti policiją. Susitiko su pusbroliais, pasikalbėję nusprendė, kad važiuoja pasikalbėti su jais, kad nekiltų problemų. Jis A. N., T. N., D. Š., T. Š., Š. M.. Vyko pas juos, nes norėjo tartis dėl mašinos. Nuvažiavę, visi išlipo ir nuėjo pas juos. Kai atvyko antrą kartą sodyboje buvo A. D., D. S., M. V., L.. T. N. kažką pasakė, gavo smūgį iš A. D., tada T. N. sudavė atgal A. D.. Pirmas smūgį sudavė A. D.. Jie vienas kitam sudavė ir viskas tuo baigėsi. Mušėsi tik tie du asmenys. M. V. lyg kažkas pastūmė. Visi 6 asmenys, kurie važiavo 2 mašinomis buvo blaivūs. Matė kaip A. D. sudavė T. N. pirmas. Prieš D. smūgį T. N. kažkas sumurmėjo. Tuo momentu galvojo, kad reikia tartis iš karto su jais dėl mašinos, nelaukiant ryto. D. po smūgio nuvirto, daugiau jam niekas nieko nedarė. T. N. ir visi kiti apsisuko ir nuėjo. Merginos nebuvo agresyvios, jos nesikišo į konfliktą. Kas metė į langą nematė. Metė išvažiavus iš kiemo apie 30 metrų, o gal daugiau.
10. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. Š. nurodė, kad prisimena, kad vyko aiškintis dėl mašinos vėlai vakare, jau buvo tamsus paros metas. Nepamena kada tai vyko ir kur tai vyko. Pagarsinti parodymai teisingi. Vyko tartis dėl mašinos, tai buvo T. Š. mašina. Nuo kaltinamųjų stovėjo daugiau negu keli metrai atstumu. Nežino kas buvo dar sodyboje, tik kieme buvo D. A., L. V., nežino ar jos galėjo matyti muštynes. Koridoriuje buvo įjungta šviesa. Kaltinamieji buvo apšviesti.
11. 2018-09-20 apžiūrėtas automobilis „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62-65, 66-71).
12. 2020-05-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 721/2019(03) nurodyta, kad T. N. nustatytas kairio antakio srities sumušimas. Sužalojimas padarytas sudavus vieną smūgį kumščiu į kairį antakį. Dėl sužalojimo T. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 97-98).
13. Nukentėjusiojo T. N. pateiktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. A18100201 kopijoje nurodyta, kad automobilio atkūrimo vertė – 830 Eur (t. 1, b. l. 99).
14. Turto vertinimo paslaugas teikianti įmonė (nepriklausomi lt) įvertino, kad automobilio galinių dešinės pusės durelių ir dešinės sparno medžiagų vertė – 97,42 Eur, išdaužto galinio stiklo vertė – 182,68 Eur (t. 1, b. l. 179)
15. 2019-04-24 akistatos tarp įtariamojo D. Š. ir M. V. metu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)) liudytojas parodė, kad automobiliui išvažinėjant iš kiemo jis spyrė į automobilio, o A. D., metė buteliu ir išdaužė galinį automobilio langą (t. 1, b. l. 164-167).
16. 2019-02-12 akistatos tarp nukentėjusiojo A. D. ir T. N. metu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nukentėjusysis parodė, kad kai automobilis išvažinėjo iš kiemo M. V. spyrė į automobilį, o jis, A. D., metė buteliu ir išdaužė galinį automobilio langą. Nukentėjusysis parodė, kad aiškinantis su įtariamuoju dėl apgadinto automobilio, pastarasis sudavė jam į kairę akį. Smūgis buvo stiprus (t. 1, b. l. 149-153).
17. 2019-02-12 akistatos tarp nukentėjusiojo A. D. ir liudytojo T. Š. metu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nukentėjusysis parodė, kad kai automobilis išvažinėjo iš kiemo, M. V. spyrė į automobilį, o jis, A. D., metė buteliu ir išdaužė galinį automobilio langą. Liudytojas parodė, T. N. ir įtariamajam A. D. aiškinantis dėl apgadinto automobilio, įtariamasis trenkė nukentėjusiajam T. N.(t. 1, b. l. 154-158).
18. 2019-02-12 akistatos tarp A. D. ir liudytojo Š. M. metu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nukentėjusysis parodė, kad kai automobilis išvažinėjo iš kiemo M. V. spyrė į automobilį, o jis, A. D., metė buteliu ir išdaužė galinį automobilio langą. Liudytojas Š. M. parodė, kad T. N. sudavė smūgį atgal A. D. po to, kai pastarasis pirmas jam trenkė (t. 1, b. l. 159-163).
Žemesnės instancijos teismas
19. To paties apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklaustas M. K. nurodė, kad pažįsta kaltinamuosius A. N. ir A. Š.. Jie yra jo tetos D. A. giminaičiai. Iki įvykio su jais bendravo. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), nepamena tikslaus laiko. Šventė M. A. gimtadienį (duomenys neskelbtini) kaime. Gėrė alų, degtinę, ten buvo ir D. Š., A. N. atvažiavo jos pasiimti ir jie susikivirčijo. A. N. atvažiavo vakare. Jie kivirčijosi kieme, nes D. Š. atsisakė važiuoti. A. D. neleido A. N. išsivežti D. Š., užstojo ją, liepė nelįsti prie jos. A. N. vedėsi D. Š. už rankos į mašiną. D. Š. iš pradžių ėjo, bet tada priėjo A. D. jis yra buvęs D. Š. draugas. D. Š. ne per prievartą buvo įsodinta į automobilį. Už rankos A. N. ją vedėsi, kad ji nesipriešintų. A. N., A. D., M. V., L. V., D. S. kivirčijosi prie automobilio dėl to, kad A. N. norėjo išsivežti D. Š.. A. N. atvažiavo „Audi“ automobiliu kartu su A. Š.. A. Š. iš automobilio išlipo tik tada, kai jam M. K. smogė. D. Š. per prievartą buvo įsodinta į automobilį. Pamatęs, kad jie stipriai kivirčijasi, nuėjo jų skirti. Nespėjus prieiti prie automobilio, A. Š., išlipęs iš automobilio, kumščiu trenkė nukentėjusiajam M. K. į nosį, jis nugriuvo ir po to nieko daugiau neprisimena. Po smūgio iš nosies bėgo kraujas. Trumpam buvo praradęs sąmonę. Tą dieną, kai jam sudavė, skausmo nejuto, buvo neblaivus. Ryte, kai atsikėlė, skaudėjo. A. N. nieko nedarė. (t. 3 b. l. 124-125).
20. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklaustas A. N. nurodė, kad jis ir jo brolis T. N. ir A. Š. važiavo parsivežti jo sugyventinės D. Š. ir jo dukros į (duomenys neskelbtini) kur buvo švenčiamas M. A. gimtadienis. Išvažiavo apie 22 val. Sodyba yra D. Š. tetos. Jis išlipo ir nuėjo parsivesti D. Š.. D. sakė važiuoti namo. Ji priekaištavo, kad taip vėlai atvažiavo, nes buvo prižadėjęs pasiimti ją anksčiau. Su D. Š. nuėjo susirinkti daiktus į vidų. Vaikas jau miegojo. Išeinant pamatė, kad A. D. laiko M. V., D. A.. A. D. laikė, kad jis neitų link jo. Kai visi susėdo į automobilį, D. Š. pasakė, kad paliko telefoną. Einant paimti telefoną, A. D. jį puolė. Jis gynėsi, atsistūmė. Nespėjo prieiti prie stalo, A. D. puolė jį, griebė už rūbų krūtinės srityje, apsistumdė. Galėjo ir jis jam suduoti ir jam jis. T. N., bandė išskirti. Šalia automobilio atsirado M. V., M. K., P. K., A. D.. Nebėjo paimti telefono, norėjo sėsti į automobilį, bet T. N. greitai šoko į automobilį, tada kažkas pradėjo automobilį spardyti ir jis išvažiavo. D. Š. buvo išlipusi iš automobilio stovėjo šalia jo. Ėjo iš paskos automobilio, automobiliui apvažiuojant namą, kažkas metė butelį į automobilio langą. A. D. prisipažino, kad metė alaus butelį ir pataikė į automobilio langą. Kurį laiką dar buvo kieme, matė, kad M. K. bėga kraujas iš nosies. Nematė kas jam trenkė. Kai grįžo į automobilį, dukra verkė, buvo išsigandusi. Grįžo į sodybą dviem automobiliais pasikalbėti dėl apdaužyto automobilio. Priėjęs prie namo matė, kad A. D. guli ant grindų koridoriuje, o T. N. stovi susiėmęs už akies. A. D. gulėjo kaip ir ant šono, susiėmęs už galvos. M. V. parbėgo link jo brolio, jis jį pastūmė, nes jam pasirodė, kad jis agresyviai nusiteikęs, kažką šaukė. A. D. nesudavė, nespyrė. M. V. nesudavė, tik pastūmė. Antrą kartą atvažiavus į sodybą, ten dar buvo D. A.. Kai M. V. atbėgo, neatrodė, kad jis atbėga su gerais ketinimais. Norėjo tartis su tais, kas gyvena toje sodyboje. T. Š. ir D. Š. patarė važiuoti tartis, nors norėjome kviesti policiją (t. 3, b. l. 126-129).
21. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklausta D. Š. nurodė, kad A. N. yra jos sugyventinis, kartu turi dukrą, vyko į pusbrolio gimtadienį, sodyboje (duomenys neskelbtini). A. N. atvažiavo jos parsivežti. Kartu su juo buvo jos brolis A. Š., A. N. brolis T. N.. Su A. N. nuėjo į namo vidų pasiimti vaiką ir daiktus. Išeinant į kiemą, koridoriuje stovėjo A. D., o D. su L. jį laikė už rankų ir liepė jam nesikišti. Nuėjo į mašiną, pajudėjo ir prisiminė, kad paliko telefoną. A. N. išlipo ir nuėjo paimti telefono. A. D. elgėsi neadekvačiai, agresyviai. Buvo nepatenkintas, kad atvažiavo A. N.. Kol įsėdo į automobilį, nebuvo jokio konflikto. Tik pasakė priekaištą A. N., kad jis turėjo atvažiuoti anksčiau, kol dar nemiegojo dukra. Prieš pajudant automobiliui, kažkas į jį spyrė. Į automobilį buvo spirta jau po to, kai A. N. buvo nuėjęs parnešti telefoną. Kai A. N. išlipo, ji nurodė, kur jam eiti, ir vėl įsėdo į automobilį. Paskui išgirdo kažkokį triukšmą. Nesulaukę grįžtančio A. N., važiavo už namo. Nematė, kas spyrė į automobilį. Buvo išdaužtas automobilio galinis stiklas, jis sutrūkinėjo, bet šukės nepažiro į automobilio vidų. Dukra pabudo, ji ją nuramino. Dukra neverkė. Nematė kas metė ir išdaužė stiklą. Kai atsisuko, matė stovintį A. D.. Daugiau aplink nieko nebuvo. Kai A. N. grįžo, ant jo nebuvo jokių sužalojimų. Jis papasakojo, kad susistumdė su A. D.. A. N. netempė jos už rankos. A. D. buvo laikomas už rankų, todėl negalėjo prie jų prieiti. Nematė kad A. N. būtų sudavęs A. D. (t. 3, b. l. 130-134)
22. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklaustas liudytoju T. Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam paskambino ar A. N., ar T. N. ir papasakojo, kad važiavo parsivežti D., sukonfliktavo su A. D. ir apdaužytas T. N. automobilis. T. N. norėjo kviesti policiją. Pasakė, kad nekviestų policijos, kad atvažiuos apžiūrėti. Atvažiavus kartu su D. Š. (jo dėde) ir Š. M., pamatė, kad suskaldytas T. N. automobilio galinis stiklas, įlenktas galinis sparnas. Nenorėjo kviesti policijos, nes nesinorėjo bylinėtis su giminėmis. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), atvažiavę visi 6 išlipo ir ėjo link namo. Nesinešė jokių daiktų, nes važiavo bandyti taikiai susitaikyti. A. D. stovėjo tarpduryje. Prie jo priėjo T. N., pasakė „ką tariamės dėl automobilio“. A. D. jam trenkė. T. N. trenkė jam atgal. A. D. nuvirto. Jis ir D. Š. įėjo į vidų. Bandė kalbėtis su D., bet ji buvo neadekvati, gerokai apgirtusi. Jie visi buvo sunkaus girtumo. L. buvo blaivi, nes ji niekada negeria. Grindys, ant kurių po smūgio nugriuvo A. D., yra betoninės. Matė, kad jis gulėjo užsidengęs rankomis galvą. Nematė, ar kas nors nuskriaudė M. V.. Kadangi jie visi buvo girti, nepavyko nieko susitarti, nusprendė išvažiuoti. T. N. A. D. sudavė į veido sritį. (t. 3 b. l. 130-134).
23. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklausta Š. M. nurodė, kad buvo pas T. Š. (duomenys neskelbtini). Jam paskambino telefonu T. Š. ir paaiškino, kad sudaužė jo automobilį. Tuomet automobiliu „Fiat Ducato“ jis, T. Š. ir D. Š. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo T. N., A. N., A. Š.. Matė T. N. automobilį sudaužytu galiniu stiklu, sulankstytu galiniu sparnu, durelėmis. T. N. norėjo kviesti policiją, bet T. Š. sakė nekviesti, nes ten jo giminaičiai, pasiūlė tartis taikiai. Visi sutiko. Nesiruošė jokioms muštynėms, nuvažiavo į vienkiemį, išlipo ir visi būriu nuėjo. Prie durų matė stovintį A. D.. V. pažįsta tik tiek, kiek matė policijoje. T. N. priėjo prie A. D. kalbėti dėl automobilio. A. D. atsakė jam keiksmažodžiais, trenkė T. N. į veido sritį. T. N. trenkė jam atgal, taip pat į veido sritį. A. D. nuo smūgio nuvirto į koridorių. Buvo įėjęs į namo vidų, matė, kad A. D. gulėjo susiėmęs galvą. Buvo ten labai trumpai. T. Š. sakė, kad nieko susikalbėti neišeis, nes visi girti, ir visi išvažiavo. Negali atsakyti, kur buvo A. N. ir A. Š., kai užėjo į namą, nematė atvirų sužalojimų ant A. Š. ir A. N.. Esmė buvo, kad būtų atlyginta už automobilio sugadinimą. Galvojo žmoniškai susitarti, važiuodami nebuvo iš anksto susitarę dėl kažkokių vaidmenų (t. 3, b. l. 130-134).
24. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklausta liudytoja D. A. (buvusi pavardė – S.) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šventė būsimo vyro, gimtadienį T. kaime. Matė, kaip apie vienuoliktą 23 val. į kiemą atvažiavo „Audi“ automobilis. Atvažiavo A. Š. ir A. N. parsivežti D. Š.. Ji nenorėjo važiuoti. Matė, kaip A. N. išnešė D. Š. iš kambario, paskui ji jau pati įlipo į mašiną. Tas nešimas nebuvo grubus. Kai D. Š. įlipo į mašiną, A. N. ten įsodino dukrą. Matė, kad A. D. priėjo prie automobilio ir kažką pasakė ten sėdinčiai D. Š.. Tada iš automobilio išlipo A. N. ir trenkė A. D. į veido sritį, o šis trenkė atgal. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Jie besimušdami nuėjo toliau nuo mašinos. Puolė juos skirti. Pati gavo nuo A. N. į kairę ranką. A. D. gulėjo ant žemės, o A. N. buvo ant jo. Besistengiant juos išskirti, pamatė, kad M. K. sėdi ant žemės, susiėmęs už veido. Nematė, kas sumušė M. K.. A. Š. ir A. N. sušoko į automobilį ir bandė išvažiuoti. Kai D. Š. įsėdo į automobilį, A. Š., T. N. ir A. N. ten jau sėdėjo. M. V. priėjo prie A. N. ir, sučiupęs už pakarpos, sakė atsiprašyti M. K., nors A. N. prie M. K. nebuvo. Matė kaip M. V. ir P. K. spardė atvykėlių automobilį. Automobilis išvažiavo iš kiemo ir sustojo laukti A. N.. M. V. nusivedė A. N. parodyti, kad M. K. yra sumuštas. A. N. įlipo į automobilį ir jie visi išvažiavo. Matė, kad A. D. ir dar kažkas vijosi išvažiuojančius, kas ten vyko toliau nematė. Kitą rytą rado ant kelio alaus butelio šukes. Automobilio stiklo šukių nebuvo. Išvažiavus atvykėliams, gimtadienis vyko toliau. A. D. skundėsi, kad jam skauda kaklą. M. K. nusiprausė kraują. Maždaug už valandos, iš kiemo parbėgo P. K. šaukdamas kad „atvažiuoja”. Ji, A. D., M. K., L. V. buvo viduje. M. K. ir P. K. pasislėpė daržinėje. L. V., nešdamasi telefoną, išėjo į lauką. Ji išėjo ant laiptų, A. D. stovėjo jai už nugaros. Įvažiavo autobusiukas, iš kurio išlipo gal septyni asmenys, gal daugiau. Kažkas iš atvažiavusiųjų asmenų priėjo, pastūmė ją į šoną ir trenkė už jos stovinčiam A. D. į galvą. Nuo smūgio A. D. griuvo į koridorių. Prie jo priėjo 3 asmenys, iš kurių pažino tik T. N.. Jie mušė A. D.. Kitų dviejų nepažino. Vienas buvo su raudonos spalvos džemperiu, užsidėjęs kapišoną. Tarp jų nebuvo A. N. ir A. Š.. Kai atvažiavusieji ėjo iš autobusiuko, matė, kaip vienas iš jų nešėsi kažkokį lyg pagalį su užlenktu galu. T. Š. paaiškino, kad jie atvyko dėl apgadinto automobilio. T. N. nusivedė ją prie automobilio, kad parodyti kaip šis apgadintas: apspardytas, įtrūkęs galinio lango stiklas. T. N. pasakė, kad jei iki rytojaus nebus 1 000 Eur, bus dar blogiau. Kai visi atvykusieji išvažiavo, pamatė, kad A. D. sumuštas, tino jo akis, galva buvo kruvina. M. V. taip pat buvo kruvinas (t. 3 b. l. 135-138).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos(-ų) veikos(ų), numatytos(-ų) BK 187 straipsnyje kvalifikavimo
25. Kaip minėta, kaltinamieji – M. V. ir A. D. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent tai, kad jie, veikdami bendrininku grupe bendrais veiksmais nukentėjusiajam T. N. padarė bendrą 280,10 Eur turtinę žalą – M. V. gyvenamojo namo kieme tyčia spyrė į automobilio dešinės pusės galinę dalį ir taip sugadino galines dešinės pusės dureles bei dešinės pusės sparną, bendros 97,42 Eur vertės, o A. D. automobiliui išvažiuojant iš kiemo, tyčia metė alaus butelį į automobilio galinį langą ir taip išdaužė galinio lango stiklą, 182,68 Eur (t. 3, b. l. 3-9).
26. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu abu kaltinamieji pripažino savo vieksmus, susijusius su svetimu turto (automobilio) sugadinimu, t. y., M. V. pripažino, kad automobiliui pradėjus važiuoti iš kiemo, jis spyrė į galines dureles ir galinį dešinės pusės sparną. Tuo tarpu A. D. pripažino, kad, automobiliui užvažiavus už gyvenamojo namo, jis į jį paleido butelį dėl ko dužo automobilio galinis stiklas. Tačiau abu kaltinamieji iš esmės neigia jų veiksmų bendrumą ir sutarimą dėl svetinimo turto sugadinimo.
27. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-29 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021, 17 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
28. Šiuo atveju byloje pateikti ir teisme ištirti duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamieji M. V. ir A. D. svetimo turto sugadinimą padarė veikdami bendrininkų grupe dėl ko turi atsakyti už bendrai padarytą veiką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. paaiškino, kad automobilį apspardė, nes Š. trenkė jo broliui, tačiau M. V. nematė, kaip vėliau A. D. metė butelį į tą patį automobilį, dūžio taip pat negirdėjo, nes automobilis jau buvo užvažiavęs už namo, o M. V. liko kieme. Teisiamojo posėdžio metu M. V. paaiškino, kad apie tai, jog A. D. metė į automobilį butelį ir išdaužė stiklą sužinojo vėliau iš kitų asmenų, taip pat jam ši aplinkybė buvo nurodyta ir vykstant ikiteisminiam tyrimui. Kitas kaltinamasis – A. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nors ir matė, kaip anksčiau M. V. spyrė į mašiną, tačiau tai jo vėlesnių veiksmų, susijusių su butelio metimu, neįtakojo, A. D. metė į išvažiuojančią mašiną butelį, todėl, kad jį užsipuolė, taip pat paaiškino, kad butelio metimo metu su juo kartu buvo tik P. K.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. N. taip pat patvirtino, kad pirmiausiai buvo spirta į automobilį, o butelis buvo mestas kur kas vėliau, jau išvažiuojant iš sodybos (tą patvirtino ir liudytojas A. Š.). Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, mačiusi, kaip kieme į automobilį spyrė M. V., tačiau, kaip buvo mestas butelis į už namo užvažiavusį automobiliui nematė, matė tik nuo kelio sugrįžtančius A. D. ir P. K.. Liudytojas P. K. nurodė, kad į automobilį spyrė M. V., o po to kai mašina jau buvo nuvažiavusi už namo, jis buvo kartu su A. D., kuris paleido į mašiną butelį.
29. Aptartų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų pagrindu teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog abu kaltinamieji veikė sutartinai ir (ar) kartu siekė bendro rezultato ir (ar) savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, susijusiems su svetimo turto (automobilio) sugadinimu. Todėl už atsiradusius nusikalstamos veikos padarinius (turto sugadinimą) pagal baudžiamąjį įstatymą turi atsakyti kiekvienas šiuos padarinius sukėlęs kaltinamasis.
30. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog M. V. (duomenys neskelbtini), apie 23val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia spyrė į T. N. priklausančio automobilio „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinę dalį ir taip sugadino galines dešinės pusės dureles bei dešinės pusės sparną, padarydamas 97,42 Eur turtinę žalą.
31. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad A. D. (duomenys neskelbtini), apie 23 val., (duomenys neskelbtini), T. N. išvažiuojant iš kiemo, tyčia metė alaus butelį į automobilio „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinį langą ir taip išdaužė galinio lango stiklą, padarydamas 182,68 Eur turtinę žalą.
32. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
33. Turto vertės išaiškinimą, pateikti BK 190 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vadinasi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (12 500 Eur); pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (250 Eur); tuo tarpu už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą – kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur) atsakomybė numatyta ANK 115 straipsnyje.
34. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo / atkūrimo, įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Kasdieninio vartojimo daiktų vertė nustatoma ir pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).
35. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis teikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A18100201, kurioje nurodyta, kad automobilio atkūrimo (remonto) kaštai – 830 Eur (t. 1, b. l. 99). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad jo, automobilio vertė apie 5 000 Eur, stiklą pirko už 180 Eur, tačiau mašinos nesuremontavo, sulankstymai yra išlikę, civilinis ieškinys pareikštas 830 Eur sumai (nes tiek kainuos detalės su darbais), automobilis buvo areštuotas, šiuo metu grąžintas, tačiau nežinojo, ar jį remontuotuose ar ne, turi kitą automobilį su kuriuo šiuo metu važiuoja. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. A18100201 įvardinti automobilio atkūrimo kaštai (830 Eur) laikytini labiau hipotetinio pobūdžio, nesudarantys pagrindo spręsti, kad būtent tokia suma atitinka sugadinto turto rinkos vertę žalos padarymo metu. Todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems inkriminuojamų veiksmų padariniai pinigine išraiška (nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai) atitinka kaltinime įvardintus žalos dydžius, t. y, tai., kad dėl galinės dešinės pusės durelių bei sparno sugadinimo padaryta 97,42 Eur turtinė žala, o dėl galinio lango stiklo išdaužimo padaryta 182,68 Eur turtinė žala. Šią išvadą teismas daro, remdamasis turto vertinimo paslaugas teikiančios įmonės (nepriklausomi lt) pateiktais duomenimis (t. 1, b. l. 179).
36. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad nustačius, jog M. V. veiksmais sugadinto turto vertė 97,42 Eur, yra pagrindas pripažinti, jog jo veiksmuose nesama nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėties dėl to, jog sugadinto turto vertė neatitinka vertės, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė dėl svetimo turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Todėl yra pagrindas M. V. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo, kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo inicijuoti administracinę teiseną pagal ANK 115 straipsnį dėl tyčinio T. N. turto sugadinimo, kadangi M. V. dėl tų pačių veiksmų jau nubaustas 2018-12-04 nutarimu, ROIK: 18095207827 (t. 1, b. l. 25).
37. Nustačiusi, kad kito kaltinamojo – A. D. veiksmais sugadinto turto vertė siekia 182,68 Eur, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgiant į sugadinto turto vertę šio kaltinamojo 2018-09-08 padaryta nusikalstama veika atitinka ne nusikaltimo, o baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, todėl yra pagrindas nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį.
38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių – ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015, 2K-199-696/2017).
39. Be to, konstatavus, kad kaltinamojo A. D. (duomenys neskelbtini) padaryta nusikalstama veika atitinka ne nusikaltimo, o baudžiamojo nusižengimo sudėtį tampa aktualus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: praėję: treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunktis). Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas nutraukti procesą yra besąlyginis. Nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau nebegalima priimti. Nutraukiant bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
40. A. D. baudžiamąjį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini), po nusikalstamos veikos padarymo praėjo treji metai, todėl negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo A. D. būtų padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko senaties eiga nutrūksta (BK 95 straipsnio 8 dalis). Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Nagrinėjimo teisme metu nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, ši bylos dalis nutrauktina (BPK 254 straipsnio 4 dalis).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
41. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
42. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta ir nebuvo ginčijamos faktinės aplinkybės, kad po tai, kai apie 23val. sodyboje ((duomenys neskelbtini)), kurioje vyko gimtadienio šventė, buvo apgadintas nukentėjusiajam T. N. priklausantis automobilis (į kurį M. V. spyrė, o A. D. į išvažiuojantį automobilį metė butelį) apie 0.50 val. nukentėjusysis T. N. ir dar penki asmenys (A. N., A. Š., D. Š., T. Š. ir Š. M.) su automobiliu ir autobusiuku atvyko (sugrįžo) į sodybą tartis dėl T. N. automobiliui padarytos žalos kompensavimo.
43. Taigi, nagrinėjamu atveju A. D. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) apie 0.50 val., gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu sudavęs vieną kartą T. N. į kairę veido pusę ir tokiu būdu sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą.
44. Šis kaltinimams baudžiamojoje buvo grindžiamas: nukentėjusiojo T. N. parodymais; 2019-05-02 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G721/2019(3) dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto; akistatų (atliktų kito ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44034-18 metu) tarp A. D. ir T. Š. bei A. D. ir Š. M. protokolais (t. 3, b. l. 3-9).
45. Nukentėjusysis T. N. teisiamojo posėdžiu metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku grįžo atgal į sodybą pasikalbėti dėl žalos atlyginimo, A. D. jam trenkė, o jis jam atgal, tai buvo vienas smūgis į veido sritį, buvo prie akies mėlynė, išsiliejo kraujas į akį, gydėsi dvi savaites į medikus kreipėsi po įvykio kitą dieną.
46. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. nepripažino, kad sudavė kumščiu T. N. į kairę veido pusę, kaltinamojo teigimu, jam išėjus į lauką pažiūrėti, kas atvažiavo į sodybą, jis be jokių pokalbių iš karto gavo smūgį, o jam nukritus be sąmonės jį dar ir apspardė atvykę asmenys. Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, nematęs, kad A. D. būtų kam nors sudavęs smūgį. Šventėje dalyvavusi ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. V. nurodė, kad asmenys, kurie išvažiavo iš sodybos, o vėliau sugrįžo, pirmą smūgį sudavė M. V. (jį puolė du ar trys asmenys), o kas toliau kam sudavė nematė, nes ji iškarto skambino policijai, tačiau liudytojos įsitikinimu, A. D. negalėjo sumušti T. N., nes atvykusiųjų buvo kur kas daugiau. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju P. K. parodė, kad kai naktį nekviesti asmenys vėl grįžo į sodybą, buvo baisu, nes atvyko ir pilnas autobusiukas žmonių, vyko muštynės tik iš vienos pusės – A. D. ir M. V. gulėjo ant žemės ir juos atvykusieji spardė, negalėjo pasakyti, ar muštynių metu buvo suduoti smūgiai ir T. N., pats liudytojas muštynių metu slėpėsi daržinėje ir viską stebėjo iš tolo. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklausta liudytoja D. A. (buvusi pavardė – S.) parodė, kad įvažiavo autobusiukas, iš kurio išlipo gal septyni asmenys, kažkas iš atvažiavusiųjų asmenų priėjo, pastūmė ją į šoną ir trenkė už jos stovinčiam A. D. į galvą. Nuo smūgio A. D. griuvo į koridorių, kai visi atvykusieji išvažiavo, pamatė, kad A. D. sumuštas, jam tino jo akis, galva buvo kruvina, M. V. taip pat buvo visas kruvinas (t. 3 b. l. 135-138).
47. Teisiamajame posėdyje A. Š. parodė, kad kai atvyko antrą kartą T. N. iš karto gavo smūgį iš A. D., o tada jau T. N. sudavė atgal A. D., mušėsi tik tie du asmenys, A. D. po smūgio nuvirto, tačiau daugiau jam niekas nieko nedarė. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. Š. nurodė, kad jo pagarsinti jo parodymai duoti, kitoje byloje yra teisingi, matė, kaip A. D. sudavė smūgį T. N., o nugriuvus A. D., jo niekas daugiau nemušė. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklaustas A. N. nurodė, kad grįžo į sodybą dviem automobiliais pasikalbėti dėl apgadinto automobilio, matė, kad A. D. gulintį ant grindų koridoriuje, o T. N. stovėjo susiėmęs už akies (t. 3, b. l. 126-129). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklaustas liudytoju T. Š. nurodė, kad matė, kaip A. D. trenkė T. N., o šis trenkė jam atgal, A. D. nuvirto, nematė, ar kas nors mušė M. V., kadangi visi sodyboje jau buvo girti, nepavyko susitarti dėl žalos atlyginimo (t. 3 b. l. 130-134). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-733/2021 apklaustas Š. M. nurodė, kad A. D. trenkė T. N. į veido sritį, o T. N. trenkė jam atgal, taip pat į veido sritį, A. D. nuo smūgio nuvirto į koridorių, buvo įėjęs į namo vidų, matė, kad A. D. gulėjo susiėmęs galvą (t. 3, b. l. 130-134).
48. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
49. Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
50. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta.
51. Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo argumentais, kad paties nukentėjusiojo T. N. pozicija dėl jo sumušimo aplinkybių nuo pat pradžių nebuvo visiškai nuosekli. Iš 2019-05-02 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G721/2019(3) konstatuota, kad T. N. nustatytas kairio antakio srities sumušimas; sužalojimas galėjo būti padarytas sudavus vieną smūgį kumščiu į kairį antakį; padarytas paviršutinis veido sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l; 97-98), tačiau iš minėtos išvados turinio, kuriame aprašytos bylos aplinkybės, nustatyta jog vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44084-18, 2018-09-11 pil. A. D. kreipėsi su pareiškimu, kad 2018-09-08 kilusio konflikto metu atvažiavusieji sumušė A. D. ir M. V., vienas iš įtariamųjų – T. N., po konfliktų pats kreipėsi į medikus, nurodė, kad jam buvo suduotas vienas smūgis kumščių į veido sritį, tačiau kas jam sudavė, nurodyti negalėjo (t. 1, b. l. 98). 2018-09-11 pareiškimo policijai pateikimo metu, teikdamas paaiškinimus apie jo automobilio apgadinimo aplinkybes, nenurodė, visiškai jokių aplinkybių, susijusių su įvykusiomis muštynėmis ir (ar) jam į veido sritį suduotu smūgiu (t. 1, b. l. 55-60).
52. Šiuo atveju liudytojų, kartu su nukentėjusiuoju T. N. apie 0.50 val. vykusių į sodybą tartis dėl žalos atlyginimo (t. y., A. N., A. Š., D. Š., T. Š., Š. M.), parodymai apie įvykio aplinkybes teismui taip pat kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu, nes yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis. Antai, teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. Š. nurodęs, kad T. N. smūgį sudavė A. D., tvirtino, kad mušėsi tik tie du asmenys. Nors tai akivaizdžiai nesutampa su kitų, sodyboje buvusių asmenų parrodymais (pavyzdžiui, L. V. nurodė, kad smūgius gavo ir M. V., o P. K. liudijo, kad vyko muštynės, kurių metu A. D. ir M. V. buvo spardomi). Tai, kad tiriamo įvykio metu ((duomenys neskelbtini) apie 0.50 val.) A. D. ir M. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata leidžia spręsti ir baudžiamosios bylos Nr. 1-6-733/2021 medžiaga, kurioje pastarieji (A. D. ir M. V.) dalyvavo kaip nukentėjusieji, o T. N., A. N. ir A. Š. buvo kaltinami nuskalstamų veikų, numatytų BK 284 ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu. Tokiu atveju teismas sprendžia, apie akivaizdų dviejų liudytojų grupių (t. y, sodyboje šventusių gimtadienį ir atvykusių tartis dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimą) interesų susipriešinimą ir tai, kad kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti. Todėl nukentėjusiojo ir su juo į sodybą vykusių liudytojų parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien šių asmenų parodymais negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo A. D. atžvilgiu.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta.
54. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. D. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o teismas išnaudojo visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, tačiau šių abejonių pašalinti nepavyko, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamasis A. D. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
55. Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 2, b. l. 24-26, 55-57) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
56. Teismui byloje priėmus išteisinamąjį nuosprendį T. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos (t. 3, b. l. 32-40) paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
57. M. V. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį atmetamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti proceso išlaidas už jam teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme (t. 3, b. l. 79-83, 119-123).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 235 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
M. V. kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. D. veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
T. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti proceso išlaidas už M. V. teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme atmesti.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.