Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Pankausko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-11-03 nuosprendžio, kuriuo M. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, A. D. veiksmai iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, be to, A. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiu T. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti proceso išlaidas už M. V. teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2018-09-08, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. D., tyčia spyrė į T. N. priklausančio automobilio „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę dalį, taip sugadino galines dešinės pusės dureles bei dešinės pusės sparną, bendros 97,42 Eur vertės. Po to, T. N. išvažiuojant iš kiemo, A. D. tyčia metė alaus butelį į automobilio galinį langą ir taip išdaužė galinio lango stiklą, 182,68 Eur vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. N. bendrą 280,10 Eur vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais M. V. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. A. D. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2018-09-08, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. V., po to kai M. V. tyčia įspyrė į T. N. priklausančio automobilio „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę dalį, ir taip sugadino automobilio galines dešinės pusės dureles bei dešinės pusės sparną, bendros 97,42 Eur vertės, A. D., T. N. išvažiuojant iš kiemo, tyčia metė alaus butelį į automobilio galinį langą ir taip išdaužė galinio lango stiklą, 182,68 Eur vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. N. bendrą 280,10 Eur vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais A. D. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, A. D. kaltintas ir išteisintas dėl to, kad 2018-09-09, apie 0.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam T. N. į kairę veido pusę, padarydamas kairio antakio srities sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. D. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

5. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

6. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija M. V. ir A. D. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų M. V. ir A. D. veiksmų vertinimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsajas, todėl nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

9. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog M. V. ir A. D. svetimo turto sugadinimą padarė ne veikdami bendrininkų grupe bei, vadovaudamasi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas.

10. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-599-976/2015, 2K-7-70-895/2018 ir kt.). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229-628/2020, 2K-278-303/2020). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant, sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

11. Byloje nėra ginčo, jog M. V. ir A. D. atliko veiksmus, dėl kurių buvo apgadintas T. N. automobilis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, jog išteisintieji veikė ne kaip bendrininkai, padarė atsižvelgęs į teisiamajame posėdyje apklaustų paties M. V., A. D., taip pat nukentėjusiojo T. N., liudytojų L. V. bei P. K. parodymus. Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog buvo įvertinta ne įrodymų visuma, o išskirtinai remtasi M. V. ir A. D. paaiškinimais.

12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma nustatyta, jog įvykio vietoje buvo švenčiama, dalyvių kompanijoje buvo ir M. V. bei A. D.. T. N. kartu su broliu A. N. ir A. Š. atvyko į įvykio vietą T. N. automobiliu parsivežti šventėje dalyvavusios A. N. sugyventinės D. Š.. A. N. ir D. Š. išeinant, o netrukus A. N. dar ketinant grįžti paimti palikto D. Š. mobiliojo telefono, kilo žodinis konfliktas, peraugęs ir į fizinį kontaktą tarp A. D. ir A. N., taip pat prisijungė ir M. V., M. K. bei T. N. ir A. Š.. Iš apklaustų asmenų (pačių M. V., A. D., taip pat parodymų tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek ir prijungtų parodymų iš kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-6-733/2021, kurioje nagrinėti kaltinimai T. N., A. N. ir A. Š., susiję su nagrinėjamais įvykiais), visumos sprendžiama, jog ne atvykusieji inicijavo konfliktą, o priešingai, šis prasidėjo nuo A. D., kuriam, kaip jis pats nurodo, nepatikęs A. N. elgesys su D. Š. (nors kitoje baudžiamojoje byloje apklausta D. Š. apie jokį netinkamą A. N. elgesį su ja neužsiminė, o nurodė, jog pats A. D. buvo nusiteikęs agresyviai), todėl jis dėl to pradėjęs priekaištauti A. N.. M. V. teisme nurodė, jog automobilį apspardė dėl pykčio, nes broliui, jau prasidėjus konfliktui, trenkė A. Š.. A. D. teisme teigė, jog matė, kaip M. V. spyrė į T. N. automobilio galą, automobiliui išvažiuojant iš pykčio, jog buvo užsipultas, metė butelį alaus ir išdužo automobilio stiklas. Nors abu išteisintieji laikėsi pozicijos, kad susitarimo sugadinti kito asmens turtą nebuvo, tačiau, kaip minėta, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, neapsiribojama vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

13. Byloje nustatytos aplinkybės parodo, jog šiuo atveju BK 187 straipsnyje numatytą nusikaltimą bendromis pastangomis, t. y. grupiniais veiksmais padarė du asmenys - M. V. ir A. D., kiekvienas jų įdėdamas savo indėlį siekiant to paties nusikalstamo rezultato. Jie abu, būdami tos pačios tądien kartu šventusių asmenų grupės nariai, apimti to paties pykčio, siekdami vieningo tikslo - pakenkti atvykusiai kitai asmenų grupei, su kuria patys konfliktą ir inicijavo, nusitaikė į tą patį objektą - atvykėlių automobilį, siekdami jį apgadinti ir taip padaryti atvykėliams tokią įmanomai didelę žalą, kokią sugebės ir spės padaryti. Taigi A. D., išvydęs, jog M. V. apspardė automobilį, šiam automobiliui jau išvažiuojant, ne tik, kad nestabdė M. V., nenuėjo atgal pas kitus šventės dalyvius, tačiau dar ir pats metė butelį į T. N. automobilį, taip pratęsdamas anksčiau pradėtus M. V. veiksmus bei parodydamas pritarimą jiems, siekdamas, kaip jau minėta, padaryti atvykėliams kuo didesnę žalą. Taigi šios bylos aplinkybės rodo, kad abu išteisintieji turėjo tuos pačius ketinimus, tyčiniais veiksmais siekė bendro tikslo – svetimo turto sugadinimo, norėjo šių pasekmių ir suprato, kad šių pasekmių atsiradimas bus bendros jų veiklos rezultatas. Bedrininkavimas yra galimas visose stadijose, iki pat nusikaltimo užbaigimo momento, tarp kiekvieno bendrininko veikos ir bendro nusikalstamo rezultato šiuo atveju yra aiškus priežastinis ryšys. Nuosprendyje minimi T. N., L. V. bei P. K. parodymai išteisintiesiems inkriminuoto bendrininkavimo nei paneigia, nei patvirtina, kadangi byloje ir nėra nustatyta, jog M. V. bei A. D. tarėsi dėl nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, priešingai, vienam pradėjus neteisėtus veiksmus prieš atvykusiųjų automobilį, kitas prie jų prisijungė konkliudentiniais veiksmais bei atliko tai, dėl ko nukentėjusiojo T. N. turtas buvo dar labiau apgadintas.

14. Taigi, atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai patvirtina M. V. ir A. D. kaltinime nurodytas aplinkybes bei inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl pripažįstama, jog M. V. 2018-09-08, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. D., tyčia spyrė į T. N. priklausančio automobilio „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę dalį, taip sugadino galines dešinės pusės dureles bei dešinės pusės sparną, bendros 97,42 Eur vertės; po to, T. N. išvažiuojant iš kiemo, A. D. tyčia metė alaus butelį į automobilio galinį langą ir taip išdaužė galinio lango stiklą, 182,68 Eur vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. N. bendrą 280,10 Eur vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

15. Taip pat pripažįstama, kad A. D. 2018-09-08, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. V., po to kai M. V. tyčia įspyrė į T. N. priklausančio automobilio „Audi A6 Allroad“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę dalį, ir taip sugadino automobilio galines dešinės pusės dureles bei dešinės pusės sparną, bendros 97,42 Eur vertės, A. D., T. N. išvažiuojant iš kiemo, tyčia metė alaus butelį į automobilio galinį langą ir taip išdaužė galinio lango stiklą, 182,68 Eur vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. N. bendrą 280,10 Eur vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

16. Šioje byloje A. D. buvo kaltinamas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018-09-09, apie 0.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam T. N. į kairę veido pusę, padarydamas kairio antakio srities sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas dėl šios nusikalstamos veikos A. D. išteisino, konstatavęs, kad A. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija ir šioje dalyje nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

17. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta ir nebuvo ginčijamos faktinės aplinkybės, kad po tai, kai apie 23 val. sodyboje, kurioje vyko gimtadienio šventė, buvo apgadintas nukentėjusiajam T. N. priklausantis automobilis (į kurį M. V. spyrė, o A. D. į išvažiuojantį automobilį metė butelį) apie 0.50 val. nukentėjusysis T. N. ir dar penki asmenys (A. N., A. Š., D. Š., T. Š. ir Š. M.) su automobiliu ir autobusiuku atvyko (sugrįžo) į sodybą tartis dėl T. N. automobiliui padarytos žalos kompensavimo ir įvyko dar vienas konfliktas. Nukentėjusysis T. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad vėl atvykęs į sodybą, pasakė, kad buvo padaryta 100 Eur žala, tada A. D. jam trenkė, o jis jam atgal. T. N. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie tai, kad jam sudavė A. D., nurodo ir teisiamajame posėdyje apklausti A. Š., D. Š., patvirtinęs pagarsintus kitoje baudžiamojoje byloje teisme duotus parodymus. T. N., A. Š., D. Š. paaiškinimai atitinka jų nurodytas aplinkybes akistatose su A. D., M. V., atliktose kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44084-18.

18. Skundžiamame nuosprendyje suabejota byloje apklaustų kartu su T. N. į sodybą antrą kartą atvykusių liudytojų, davusių T. N. palankius parodymus patikimumu, motyvuojant ir tuo, jog lygiagrečiai nagrinėta ir kita su nagrinėjamu įvykiu susijusi byla, kurioje jau nuketėjusieji yra M. V., A. D., o kaltinamieji T. N., A. N., A. Š., todėl įžvelgtas dviejų liudytojų grupių (šventusių sodyboje ir atvykusių tartis dėl žalos atlyginimo) interesų susipriešinimas. Tačiau vien tai, kad kiekviena pusė – nuketėjusysis ir kaltinamieji – turi sau palankius liudytojus, savaime nereiškia atitinkamų liudytojų nepatikimumo ar išskirtinio jų parodymų pranašumo prieš kitus bylos duomenis, o nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinama įrodymų visuma. Šiuo atveju byloje nukentėjusiojo T. N. parodymai apie tai, kad A. D. jam sudavė į veido sritį atitinka liudytojų A. Š., D. Š. parodymus, kurie be kita ko dėl A. D. veiksmų nuosekliai sutampa ir su ikiteisminiame tyrime 01-1-44034-18 atliktomis akistatomis, kuriose D. Š., T. Š., Š. M. buvo nurodę apie A. D. smūgį T. N.. Todėl netikėti su T. N. antrą kartą į sodybą atvykusių liudytojų parodymais, kurie dėl nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių atitinka ir kitus bylos duomenis, kolegija nemato pagrindo.

19. Specialisto išvada, esanti byloje, patvirtina, kad T. N., kai jis 2018-09-11 kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, kuris, kaip nurodoma, galėjo būti padarytas sudavus viena smūgį kumščiu į kairį antakį. Specialistas nurodė, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog anamnezėje pažymėta, kad trauma buitinio konflikto metu prieš kelias dienas. Taigi specialisto išvada objektyviai užfiksuoti T. N. sužalojimai antakio srityje atitinka paties nukentėjusiojo nurodomas jo sužalojimo aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiojo T. N. pozicija apie jo sužalojimo aplinkybes įvertinta kaip nenuosekli, pastebėta, jog specialisto išvadoje teigiama ir tai, kad T. N. po konflikto kreipėsi į medikus, nurodęs, kad jam buvo suduotas vienas smūgis kumščiu į veido sritį, kas jam sudavė, nurodyti negalėjo, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados turinio, taip buvo apibūdinami gauti duomenys apie bylos aplinkybes, tačiau specialisto išvados tiriamojoje dalyje pakomentuoti medicininiai dokumentai ir neužsimenama, jog T. N. negalėjęs nurodyti, kas jam trenkė. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog medicininiuose dokumentuose neįvardijamas asmuo, kuris T. N. trenkė, nemenkina specialisto išvados, kaip T. N. parodymus atitinkančio įrodymo, patikimumo. Nuosprendyje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dar 2018-09-11 pareiškimo policijai pateikimo metu, teikdamas paaiškinimus apie jo automobilio apgadinimo aplinkybes, T. N. nenurodė, visiškai jokių aplinkybių, susijusių su įvykusiomis muštynėmis ir (ar) jam į veido sritį suduotu smūgiu. Tačiau, kaip matyti iš paminėto T. N. 2018-09-11 pareiškimo policijai, nukentėjusysis tądien kreipėsi būtent tik dėl jo automobilio apgadinimo, o tai, jog nieko nenurodė apie sužalojimą antakyje, niekaip nepaneigia jo argumentų apie tai, kokiomis aplinkybėmis sužalojimą patyrė.

20. Išteisintasis A. D. neigia išvis sudavęs smūgį T. N., tačiau išteisintasis pats pripažino, kad įvykio vakarą buvo neblaivus ir visų detalių gali neprisiminti, todėl A. D. pozicija laikoma pasirinkta gynybine, neatitinkančia įrodymų visumos. M. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kai antrą kartą asmenys atvyko į sodybą, nematė, jog A. D. T. N. būtų sudavęs. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. V., nors ir teigė mačiusi, kaip smūgį gavo M. V., tačiau taip pat teigė, kad skambino policijai, traukėsi kuo toliau, o kas toliau kam sudavė, nematė. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, jog prasidėjus muštynėms, nematė, kas sudavė pirmi, išėjo į lauką. Taigi nei L. V., nei P. K. patikimai paneigti nukentėjusiojo T. N. parodymų ir patvirtinti A. D. gynybinę poziciją negali, nes viso konflikto, pasibaigusio muštynėmis, nuo pradžios iki galo nestebėjo, todėl galėjo matyti tik dalį įvykio, nepastebėti jo eigos.

21. Taigi, atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog įrodymų visuma nustatyta, kad A. D. sudavė vieną smūgį T. N. į veido sritį ir taip sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kadangi kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį A. D. pasitvirtino, pripažįstama, kad A. D. 2018-09-09, apie 0.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam T. N. į kairę veido pusę, padarydamas kairio antakio srities sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

22. Skirdamas bausmes M. V. ir A. D., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į M. V. ir A. D. asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Skirdamas bausmę M. V. ir A. D., teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmenys bus pakankamai nubausti, ar nuteistieji laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

23. M. V. ir A. D. padarė nesunkius, tyčinius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato kelias bausmės rūšis. Abu jie neteisti, bylos duomenimis A. D. dirba. Nusikaltimų padarymų metu A. D. bylos duomenimis administracine tvarka nebuvo baustas, M. V. buvo baustas administracine tvarka. Žala neatlyginta. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe. Apygardos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokuroro apeliaciniame skunde prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, nustatant trumpesnį nei vidurkis šios bausmės rūšies terminą, taip pat paskiriant įpareigojimus bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti turtinę žalą. A. D. skiriamos bausmės bendrinamos jam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie vienos laisvės apribojimo bausmės pridedant minimalią kitos bausmės dalį (3 mėnesius), atsižvelgiama į tai, kad A. D. nusikalto pirmą kartą, buvo nebaustas administracine tvarka, dirba, padaryti nusikaltimai nesunkūs.

24. Nukentėjusysis T. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl bendros 950 Eur turtinės žalos priteisimo solidariai iš M. V. ir A. D. taip pat 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš A. D., be to, prašyta priteisti ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro 830 Eur sugadinto automobilio atkūrimo kaštai bei 120 Eur, kurie buvo sumokėti už kilnojamojo turto vertinimą. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis teikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad automobilio atkūrimo (remonto) kaštai – 830 Eur (b. l. 99, t. 1). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad jo automobilio vertė apie 5 000 Eur, stiklą pirko už 180 Eur, dar papildomai darbas, automobilio įlenkimų netiesino, laukė, kol atlygins žalą. Nusikaltimo metu padaryti automobilio apgadinimai abejonių nekelia, jie užfiksuoti apžiūros protokole (b. l. 62-71, t. 1), jų neneigia ir patys kaltininkai. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti T. N. prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu, kuris yra pagrįstas bylos duomenimis, yra protingas, realus ir abejonių nekelia. Turto vertinimo išlaidas nukentėjusysis patyrė dėl M. V. ir A. D. padarytos nusikalstamos veikos, todėl ši suma taip pat iš jų priteistina. Turtinė žala padaryta bendrais kaltininkų veiksmais, todėl iš jų priteistina solidariai.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

27. Nagrinėjamu atveju pripažinta, jog dėl A. D. smurtinių veiksmų T. N. patyrė nežymų sveikatos sužalojimą, todėl prašymas priteisti neturtinę žalą pagrįstas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad T. N. dėl sumušto antakio patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nėra abejonių, jog kurį laiką buvo matoma kraujosruva veide, dėl ko aplinkiniams, taip pat ir darbdaviui, galėjo kilti klausimų. Nukentėjusiojo teiginiai, jog teko išeiti iš darbo, deklaratyvūs, bylos duomenimis nepagrįsti. Atsižvelgiama ir į tai, kad, padarytas nesunkus nusikaltimas, rimtesnių ilgalaikių sveikatos sutrikimų nukentėjusiajam nesukėlė. Bylos duomenimis A. D. dirba. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis kartu su kitais asmenimis patys antrą kartą grįžo į šventės vietą, aiškintis dėl žalos automobiliui, nors prieš kelias valandas jų susitikimas baigėsi konfliktu. Įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, kolegija sprendžia, jog iš A. D. T. N. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

29. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašė priteisti 200 Eur turėtų išlaidų dėl teisinės pagalbos, pridėti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Ši prašoma priteisti suma pagrįsta, todėl priteistina iš abiejų kaltais pripažįstamų asmenų, A. D. nustatant didesnę mokėtinų išlaidų dalį, kadangi jis kaltu pripažįstamas dėl 2 nusikalstamų veikų.

30. Byloje taip pat yra gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos (b. l. 119, t. 3.; b. l. 51, 67, t 4.), kuriomis prašoma iš M. V. priteisti 252 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir 193,23 Eur dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Be to, taip pat prašoma priteisti 185 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam T. N. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme valstybės gynėjas M. V. skirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją). Pirmosios instancijos teisme M. V. faktinių aplinkybių, jog apgadino T. N. automobilį, neneigė, byla nėra sudėtinga. Apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris iš esmės tenkintas (priteistas mažesnis neturtinės žalos dydis nei formuluota apeliaciniame skunde), apeliacinis skundas faktiškai išnagrinėtas viename teismo posėdyje, kuris truko beveik 20 minučių, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Bylos duomenimis M. V. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, A. D. dirba. Pripažinus M. V. ir A. D. kaltais, iš jų atitinkamai priteisiama ir turtinė bei neturtinė žala. Įvertinus aplinkybių visuma, kolegija sprendžia, jog prašomos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteistinos iš dalies, iš M. V. valstybei priteisiant 300 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, o iš A. D. valstybei priteisiant 100 Eur (dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo T. N. apeliacinės instancijos teisme).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-11-03 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

M. V. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio l dalį ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti turtinę žalą, visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

A. D. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo. Pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio l dalį ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. D. nustatyti l (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti turtinę žalą, visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiojo T. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. V. ir A. D. solidariai T. N. priteisti 950 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš A. D. nukentėjusiajam T. N. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam T. N. iš M. V. priteisti 80 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo, o iš A. D. T. N. priteisti 120 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo.

Iš M. V. valstybės naudai išieškoti 300 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Iš A. D. valstybės naudai išieškoti 100 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.