Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-9495-991/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ ieškinį atsakovei I. U. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Selvija“ ieškinį atsakovei I. U., trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės I. U. 13 500 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje sprendžiama dėl civilinės bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

12. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, jog teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys, ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.

14. Tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020, kurioje I. U. kaltinama tuo, kad 2019 m. kovo 25 d. apie 5.32 val., Taikos pr., ties Kairių gatve, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo kartu važiavęs keleivis S. R., ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. atsakovė yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Iš byloje esančios duomenų nustatyta, kad transporto priemonė, su kuria atsakovė sukėlė eismo įvykį, priklauso nuosavybės teise ieškovei UAB „Selvija“. Minėtą transporto priemonę ieškovė eismo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonių savanoriška draudimo sutartimi (KASKO) sudaryta su trečiuoju asmeniu ADB „Gjensidige“.

16. Teismas sprendimą sustabdyti bylą, grindė tuo, kad baudžiamoji byla, kurioje atsakovė kaltinama padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK 281 straipsnio 5 dalyje, nėra išnagrinėta, o priimtas procesinis sprendimas ir nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai turės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai bei draudimo bendrovės galutiniam sprendimui dėl išmokos ieškovei išmokėjimo, kadangi civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės sukelto eismo įvykio susidariusių nuostolių atlyginimo ieškovei. Apeliantė savo nesutikimą su teismo nutartimi grindžia tuo, kad ieškinyje reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia ne draudimo bendrovei, o atsakovei, todėl šiai civilinei bylai neturi jokios reikšmės, ar eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovė bus pripažintas draudžiamuoju, ar nebus, taip pat, esant KASKO draudimo sutarčiai, apeliantė yra laisva pasirinkti, ar apie draudžiamą įvykį pranešti draudimo bendrovei ir laukti jos sprendimo, ar reikalavimus reikšti tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui, be to, atsakovė nei civilinėje byloje, nei baudžiamojoje byloje neginčija kaltinamajame akte nustatytų aplinkybių, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykio kylimą.

17. Iš byloje esančio ADB „Gjensidige“ 2020 m. sausio 8 d. rašto Nr. SDR-514 matyti, kad apeliantė 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos sukeltos atsakovės eismo įvykio metu atlyginimo. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ nurodė, kad šiuo atveju reikalinga sulaukti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriame bus įvertintas vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktas ir aplinkybės, kurios yra esminės įvykio pripažinimui draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju. Tai gi, akivaizdu, kad apeliantė kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos kilusios eismo įvykio metu atlyginimo, tačiau draudimo bendrovei nurodžius, kad tik gavusi įsiteisėjusį nuosprendį, kuriame bus konstatuotos įvykio aplinkybės, sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo priims nedelsiant, nusprendė, nelaukiant kol baudžiamojoje byloje teismas priims sprendimą (nuosprendį, nutartį), pareikšti atsakovei reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

18. Teismas sutinka, kad apeliantės teisė spręsti, kam reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo – tiesiogiai žalą sukėlusiam asmeniui, ar draudimo bendrovei, su kuria yra sudaryta savanoriška transporto priemonių draudimo sutartis (KASKO). Tačiau nagrinėjamu atveju, svarbu tai, kad baudžiamojoje byloje yra nustatinėjama atsakovės neteisėta veika, kaltė, taip pat pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybės.

19. Apeliantė skunde teigia, kad atsakovės kaltė yra nustatyta kaltinamajame akte. Teismas su tokia apeliantės nuomone nesutinka. CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, dažniausiai išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, teismų praktiką, tikėtinai spręstina, atsižvelgiant į tai, kad išvados bus priimtos tik iš esmės išnagrinėjus įrodymus byloje, prokuroro kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, kadangi jos turėtų būti įrodytos baudžiamojoje byloje priimant galutinį sprendimą. Šiuo atveju įvertinus tai, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla, dėl to, ar atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte, 117 punkte ir 127 punkte įtvirtintus reikalavimus ir dėl atsakovės kaltės dėl įvykusio eismo įvykio bus sprendžiama baudžiamojoje byloje.

21. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks yra įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje svarbu nustatyti atsakovės kaltę dėl sukelto eismo įvykio, taip pat atsakovės pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes. Baudžiamojoje byloje taip pat yra sprendžiama dėl atsakovės kaltės dėl eismo įvykio faktinių aplinkybių, tiriamos atsakovės pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybės. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime atsikirtimus į ieškinį grindžia tuo, kad nėra nustatyta jos kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Taigi, baudžiamojoje byloje teismo priimtas sprendimas tikėtina turės įtakos šioje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovės atsakomybės.

22. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-659/2020 bus nustatinėjamos reikšmingos civilinės bylos nagrinėjimui aplinkybės, t. y. atsakovės kaltė dėl eismo įvykio, taip pat atsakovės pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, faktinis baudžiamosios bylos ryšys su civiline byla yra toks, kad minėtos aplinkybės turėtų būti vertinamos, kaip turinčios prejudicinę reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimui, todėl nėra pagrindo atskirai civilinėje byloje įrodinėti atsakovės tyčios dėl sukelto eismo įvykio, dėl kurio buvo padaryta žala ieškovei dėl sugadintos transporto priemonės, be to atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindžia subjektyviuoju nusikaltimo sudėties požymiu – tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti civilinės nagrinėjimą iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020, kurioje atsakovė I. U. yra kaltinama padariusi veiką numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su civilinės bylos sustabdymu, CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, pagrįstai. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.