Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ ieškinį atsakovei I. U. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 18 000,00 Eur. Transporto priemonė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. (imtinai) buvo drausta draudiko ADB „Gjensidige“ (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

10. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovė, vairuodama ieškovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, bei sugadino ieškovės automobilį. Draudiko apskaičiuotas padarytas žalos dydis automobiliui – 13 500,00 Eur. Ieškovei pareikalavus išmokėti draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę, draudikas ADB „Gjensidige“ 2020 m. sausio 8 d. raštu netenkino ieškovės reikalavimo. Atsisakymas motyvuotas tuo, kad atsakovė apie eismo įvykį policijos pareigūnus informavo ne iš įvykio vietos, tai yra iš eismo įvykio pasišalino; pasišalinimo aplinkybės nežinomos ir sprendimą mokėti/neišmokėti draudimo išmoką ieškovei draudikas priims tik teismui išnagrinėjus atsakovės atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą.

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovę pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 27 d.

12. 2023 m. kovo 21 d. ADB „Gjensidige“ priėmė sprendimą dėl 2019-03-24 eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų sugadinimų išmokėti ieškovei 13 350,00 Eur. Draudikas iš apskaičiuoto žalos dydžio (13 500,00 Eur) išminusavo 150,00 Eur draudimo sutartyje nustatytą išskaitą (suma, kurią atlygina pats draudėjas). Piniginės lėšos ieškovei buvo išmokėtos draudiko sprendimo priėmimo dieną.

Dėl procesinių palūkanų nuo 13 350,00 Eur sumos priteisimo

13. Apeliantė teigia, jog teismo motyvai dėl 5 proc. procesinių palūkanų nepriteisimo nuo 13 350,00 Eur sumos yra nepagrįsti ir neteisingi. Teismas, atmesdamas šioje dalyje ieškiniu pareikštą reikalavimą, netinkamai taikė teisės nuostatas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei teisės doktrinoje pateiktų šiuo klausimu išaiškinimų.

14. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 13 500,00 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu 13 350,00 Eur reikalautą priteisti nuostolių sumą už atsakovę sumokėjo trečiasis asmuo Draudikas. Dėl to ieškovė teismui pateikė atsisakymą nuo įvykdytos ieškinio reikalavimo dalies. Ieškovė reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo įvykdytos ieškinio reikalavimo dalies neatsisakė ir pateiktame 2023-04-24 pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo suskaičiavo, kad 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 13 350,00 Eur sudaro 1 660,52 Eur, jog jos paskaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki momento, kada ieškiniu pareikštas reikalavimas buvo įvykdytas.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad procesinės palūkanos priteisiamos nuo teismo sprendimu proceso šaliai faktiškai priteisiamos sumos – ne ieškinio sumos, kadangi ieškovė atsisakė nuo 13 350 Eur ieškinio dalies, teismas ieškovės atsisakymą patvirtino, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovės naudai priteisti ir 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 13 350,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2020-08-28) iki 2023-02-21.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos – kompensacinės, t. y. skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

18. Procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti procesines palūkanas, nenustato pirmiau nurodytos taisyklės išlygų – prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas nėra diferencijuojamas, priklausomai nuo materialiojo subjektinio reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

19. Įvertinus nurodytą kasacinio teismo praktiką, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad procesinės palūkanos priteisiamos nuo teismo sprendimu proceso šaliai faktiškai priteisiamos sumos – ne ieškinio sumos. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis - nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Todėl aplinkybė, kad skolininkas ar kitas asmuo už skolininką padengia ieškiniu prašomą priteisti skolą iki teismo sprendimo priėmimo, nėra pagrindas nepriteisti procesinių palūkanų, tiesiog tada procesinės palūkanos priteistinos ne nurodant procentą, o jau konkrečia suma, kadangi jau yra žinoma, kada ieškiniu pareikštas reikalavimas yra įvykdytas.

20. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu 13 350 Eur reikalautą priteisti nuostolių sumą už atsakovę sumokėjo trečiasis asmuo Draudikas, todėl ieškovė pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo ieškovė atsisakė nuo 13 350,00 Eur turtinės žalos išieškojimo iš atsakovė,s bei reikalavo iš atsakovės priteisti: 150,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 13 350,00 Eur reikalavimo nuo bylos iškėlimo dienos (2020-08-28) iki 2023-02-21 (13 350,00 Eur mokėjimo data), kas sudaro 1 660,52 Eur; 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 150,00 Eur nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo įvykdymo ir 1 674,85 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės.

21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neatsisakė reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo įvykdytos ieškinio reikalavimo dalies ir pateiktame 2023-04-24 pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo suskaičiavo, kad 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 13 350,00 Eur sumos iki reikalavimo įvykdymo sudaro 1 660,52 Eur sumą, yra pagrindas šį ieškovės reikalavimą tenkinti ir šią skundžiamo sprendimo dalį keisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neteisėtai byloje paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai laikydamas, jog ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą. Teismas, darydamas šią išvadą, klaidingai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias deliktinės atsakomybės taikymą, savanoriškojo draudimo teisinius santykius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o būtent: neįvertino, kad transporto priemonė buvo apdrausta ne privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, o KASKO draudimu (savanorišku draudimu), kas reiškia, kad ieškovė neturėjo pareigos (kaip būtų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo atveju) reikalavimą reikšti tik draudikui. Teigia, kad ieškovė neabejotinai turėjo teisę pareikšti ieškinį ir reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Iki ieškinio pareiškimo ieškovė nebuvo gavusi draudimo išmokos, Draudikas mokėti išmoką buvo atsisakęs, tačiau teisė reikalauti ir gauti nuotolių atlyginimą, ir atitinkamai kaltininkės pareiga atlyginti nuostolius nebuvo išnykusi/sustabdyta ar pan.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju byla dėl 13 350,00 Eur nuostolių atlyginimo buvo išnagrinėta, nepriimant sprendimo, kadangi ieškinio reikalavimo dalis buvo patenkinta iki sprendimo priėmimo.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turtinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo 13 350,00 Eur sumos pareiškė netinkamam atsakovui ir, nors šiuo atvejui ieškovei buvo išmokėti 13 350,00 Eur, ji šioje dalyje nelaikytina byla laimėjusia šalimi. Atsižvelgęs į tai, ieškovės naudai priteisė 1 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 20,17 Eur (2 016,85 Eur x 0,01), o atsakovei – 99 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 445,50 Eur (450,00 Eur x 0,99). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir vertina, kad ir šioje dalyje apeliacinis skundas yra pagrįstas.

26. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pareiškė reikalavimą ne tam atsakovui. Ieškovė buvo sudariusi savanorišką Kasko draudimo sutartį su Draudiku, todėl sutiktina, jog ji buvo laisva pasirinkti, ar laukti Draudiko sprendimo dėl išmokos išmokėjimo, ar reikalavimus reikšti tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui deliktinės atsakomybės pagrindu. Nagrinėjamu atveju iki ieškinio pareiškimo ieškovė nebuvo gavusi draudimo išmokos, Draudikas mokėti išmoką buvo atsisakęs, todėl sutiktina su ieškove, jog ji turėjo teisę pareikšti ieškinį ir reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Atsakovei atsisakius atlyginti ieškovės nuostolius geranoriškai, ieškovė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis su ieškiniu atsakovei dėl nuostolių atlyginimo.

27. Aplinkybė, kad Draudikas iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 13 350,00 Eur ieškovei ir tokiu būdu už atsakovę įvykdė ieškiniu pareikštą reikalavimą, nesuponuoja išvados, kad ieškovė pareikšdama reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo buvo pasirinkusi netinkamą atsakovą, taip pat nepatvirtina ieškovės reikalavimo nepagrįstumo. Taip pat tai nėra pagrindas vertinti, kad ieškovė šioje dalyje pralaimėjo bylą ir pareiškė nepagrįstą ieškinį ar jos procesinis elgesys buvo netinkamas.

28. Šiuo atveju visiškai pritartina apeliantei, kad, jeigu ieškovė būtų laukusi baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos, būtų praleistas ieškinio senaties terminas, todėl nėra pagrindo konstatuoti netinkamą ieškovės procesinį elgesį, kuris galėjo lemti didesnes bylinėjimosi išlaidas.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad neteisingai pirmosios instancijos teismas paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas jas perskirstyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma šiuo atveju negalima ieškovės laikyti kaip bylą pralaimėjusią šalį, antra, byloje nenustatytas netinkamas ieškovės elgesys, todėl ieškovė turi teisę į visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso.

30. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovės.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškiniu pareikštą reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat neteisingai paskirstė tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas keistinas iš dalies ir jo rezoliucinė dalis išdėstoma taip: „ieškinį tenkinti. Tenkinti ieškovės UAB „Selvija“ prašymą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 13 350,00 Eur nuostolių atlyginimo ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) šioje dalyje nutraukti. Priteisti iš atsakovės I. U. 150,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 150,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Selvija“. Priteisti iš atsakovės I. U. ieškovės UAB „Selvija“ naudai 1 660,52 Eur procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 13 350,00 Eur reikalavimo nuo bylos iškėlimo dienos (2020-08-28) iki šis reikalavimas buvo įvykdytas, t. y. iki (2023-02-21). Priteisti iš atsakovės I. U. ieškovei UAB „Selvija“ 2 016,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, todėl atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

33. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 565,68 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „ieškinį tenkinti. Tenkinti ieškovės UAB „Selvija“ prašymą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 13 350,00 Eur nuostolių atlyginimo ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) šioje dalyje nutraukti. Priteisti iš atsakovės I. U. 150,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 150,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Selvija“. Priteisti iš atsakovės I. U. ieškovės UAB „Selvija“ naudai 1 660,52 Eur procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 13 350,00 Eur reikalavimo nuo bylos iškėlimo dienos (2020-08-28) iki šis reikalavimas buvo įvykdytas, t. y. iki (2023-02-21). Priteisti iš atsakovės I. U. ieškovei UAB „Selvija“ 2 016,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti iš atsakovės I. U. ieškovės UAB „Selvija“ naudai 565,68 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.