- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-901-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04476-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Galina Blaževič
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- O. R.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. (R.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei O. R. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3268-985/2015 priteistą išlaikymo dydį, nustatant, kad ieškovas išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. R. (R.), gimusiam (duomenys neskelbtini), moka kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos; pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3268-985/2015 nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad I. R. sūnų A. R. pasiima pas save kiekvieną savaitgalio šeštadienį 10 val. ryto ir grąžina motinai sekmadienį iki 18 val.; kiekvienais lyginiais Naujaisiais metais pirmąją Naujųjų metų dieną sūnus A. R. praleidžia su tėvu, o antrąją Naujųjų metų dieną praleidžia su motina; nelyginiais Naujaisiais metais pirmąją Naujųjų metų dieną sūnus A. R. praleidžia su motina, o antrąją Naujųjų metų dieną praleidžia su tėvu; kiekvienais lyginiais metais pirmąją šv. Velykų dieną sūnus A. R. praleidžia su motina, o antrąją šv. Velykų dieną praleidžia su tėvu; nelyginiais Naujaisiais metais pirmąją šv. Velykų dieną sūnus A. R. praleidžia su tėvu, o antrąją šv. Velykų dieną praleidžia su motina; kiekvienų vasaros atostogų metu tėvas pasiima sūnų pas save dviejų savaičių laikotarpiui iš anksto suderindamas laiką su sūnaus motina; kiekvienais metais per Žolinės šventes tėvas sūnų pasiima rugpjūčio 14 d. 10 val. ir grąžina motinai rugpjūčio 16 d. iki 18 val.; kiekvienais lyginiais metais pirmąją šv. Kalėdų dieną sūnus A. R. praleidžia su motina, o antrąją šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu; nelyginiais metais pirmąją šv. Kalėdų dieną sūnus A. R. praleidžia su tėvu, o antrąją šv. Kalėdų dieną praleidžia su motina.
Ieškovas nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2-3268-985/2015 nagrinėjimo Marijampolės rajono apylinkės teisme metu buvo nustatyta, jog tuo metu ieškovo pajamos siekė apie 600 Eur per mėnesį, todėl ieškovas buvo pajėgus teikti 150 Eur mėnesinį išlaikymą vaikui, tačiau ieškovo finansinė padėtis yra pablogėjusi, todėl priteistas išlaikymo vaikui dydis turi būti sumažintas. Ieškovo darbo užmokestis šiuo metu sudaro vidutiniškai apie 300 Eur per mėnesį, jis kas mėnesį turi mokėti 120 Eur buto nuomos mokestį, taip pat padengti komunalinius mokesčius, ieškovas turi išlaidų maistui, transportui ir pan. Nurodytos aplinkybės patvirtina itin sunkią ieškovo finansinę padėtį. Ieškovas taip pat turi sveikatos problemų, dėl to patiria papildomų išlaidų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3268-985/2015 nustatyta ieškovo bendravimo su savo vaiku tvarka nėra realiai vykdoma, todėl ieškovas netenka galimybės matytis ir bendrauti su sūnumi. Ieškovas mėgino nustatytomis dienomis lankyti vaiką, tačiau šiuo metu vaiko motina nesudaro tokių galimybių, ieškovui atvykus į atsakovės gyvenamąsias patalpas pasimatyti su vaiku, jam nuolat daromas psichologinis spaudimas, kuriami trukdžiai ieškovui pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Ji teigė, kad ieškovas, prašydamas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, nurodo aplinkybes, kurios jau buvo santuokos nutraukimo proceso metu. Bendra išlaidų suma sūnui sudaro 391,34 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalingas papildomas, neformalus lavinimas. Net ieškovui mokant 150 Eur išlaikymą vaikui, didesnioji išlaidų vaikui dalis tenka atsakovei. Ieškovas 10 mėnesių nesimatė su sūnumi, vaikas nuo jo atprato, todėl staigus aplinkos pasikeitimas gali neigiamai atsiliepti vaiko sveikatai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė ieškinį.
Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3268-985/2015 medžiagos teismas nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis beveik nepasikeitęs: 2015 m. sausio 1 d. jis sudarė 300 Eur, 2015 m. liepos 1 d. – 355 Eur, kitų duomenų į bylą nepateikta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie dabartinę savo sveikatos būklę. Teismas konstatavo, jog ieškovas nesistengia pasirūpinti tuo, kad galėtų mokėti priteistą išlaikymą, priešingai, ketina rūpintis savo gerove (imti kreditą iš banko nuosavam būstui įsigyti), nors dėl neva prastos sveikatos ieškovas teigia negalintis susirasti kito geriau apmokamo ar papildomo darbo. Įvertinęs ieškovo pasisakymus ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas siekia sumažinti priteisto išlaikymo dydį tikslu pagerinti savo gyvenimo ir buities sąlygas, tam įdėdamas mažiausiai pastangų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė turinti 391,34 Eur išlaidas, reikalingas sūnui išlaikyti, jos realios ir atitinkančios mažamečio vaiko poreikius, ieškovas atsakovės nurodytų išlaidų neginčijo. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nuo teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė ieškovo darbo užmokestis, kitos aplinkybės (ieškovo liga, nedarbingumas ar kt.), gyvenamoji vieta (santuokos nutraukimo proceso metu ieškovas jau gyveno nuomojamame bute), išlaikymo dydžio nustatymo metu ieškovas sutiko mokėti tokio dydžio išlaikymą (priešieškiniu, kurio teismas nepriėmė, ieškovas prašė iš jo priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą). Nenustatęs aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima keisti priteisto išlaikymo dydį, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neišnaudojo visų galimybių dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime ir auklėjime. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką pagrįstumo, atsižvelgė į nepilnamečio A. R. amžių, (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio 2015 m. spalio 19 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad A. R. naujoje aplinkoje, net ir būdamas su jam žinomais žmonėmis, jaučiasi nesaugiai, būna nerimastingas, taip pat į išvadą teikiančios institucijos išreikštą poziciją, jog šiuo nepilnamečio A. R. gyvenimo periodu jam yra saugiau nakvoti jo įprastoje gyvenamojoje vietoje, įvertino aplinkybes, jog ieškovas su sūnumi nebendrauja daugiau kaip 10 mėnesių, nesidomi vaiko gerove, nesirūpina jo sveikata. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė trukdytų tėvui bendrauti su sūnumi, darytų sūnui psichologinį spaudimą ar būtų kuriami trukdžiai ieškovui pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovui pripažinus aplinkybę, jog 10 mėnesių nebendravo su sūnumi ir todėl jų ryšys yra silpnas, ieškovui sutikus, jog reikalingas laikas jo atkūrimui, teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo keisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nepagrįstai spręsta, kad ieškovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, todėl nėra pagrindo sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymo vaikui dydį. Byloje nustatyta, kad ieškovo mėnesinės pajamos sudaro 300 Eur, iš kurių vien buto nuomai skiriama 120 Eur, todėl, atskaičiavus vaikui tenkantį 150 Eur išlaikymą, ieškovui telieka 30 Eur pinigų suma, kurią jis gali skirti savo kasdieniniams poreikiams tenkinti (maistui, higienai, transportui ir t. t.). Deklaratyvūs ir neparemti byloje esančia medžiaga teismo motyvai, jog ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė dėl nuomos sutarties, nes jis ir anksčiau nuomojosi butą. Nuomos sutartis sudaryta po 2015 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimo priėmimo, todėl turėtų būti vertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Civilinės bylos Nr. 2-3268-985/2015 nagrinėjimo Marijampolės rajono apylinkės teisme metu buvo nustatyta, kad tuo metu ieškovo pajamos siekė apie 600 Eur per mėnesį, todėl teismas nepagrįstai nenustatė ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, klaidingai spręsdamas, kad ieškovo pajamos nepasikeitė.
Neatsižvelgta, kad ieškovas neturi galimybės dalyvauti vaiko auklėjime, bendrauti su juo, o nepilnametis ieškovo sūnus neturi galimybės bendrauti su savo tėvu. Byloje buvo nustatyta, kad tėvo ir vaiko ryšys yra susilpnėjęs, kadangi bendravimo tvarka realiai nėra vykdoma. Ieškovas prašė nustatyti kitokią bendravimo su nepilnamečiu tvarką, sutikdamas su pereinamuoju laikotarpiu, kad būtų atnaujintas ryšys tarp tėvo ir sūnaus, tačiau teismas atmetė tokį ieškovo prašymą. Toks teismo sprendimas paliko nepakeistą dabar esančią situaciją ir iš esmės pažeidė ne tik ieškovo, bet vaiko interesus, kad jo auklėjime dalyvautų abu tėvai. Teismas tokį sprendimą priėmė remdamasis išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad vaikui šiuo metu yra saugiau nakvoti jo įprastoje vietoje, tačiau nėra tikslinga remtis tokia pozicija, kadangi ieškovas pripažino šią aplinkybę ir sutiko nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad būtų galima atkurti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas pateikia neteisingus duomenis. Ieškovo nurodomos aplinkybės jau buvo santuokos nutraukimo proceso metu arba prieš 3 metus. Ieškovas teigia, kad gauna 300 Eur atlyginimą, sumoka 120 Eur nuomos mokestį, 150 Eur išlaikymą vaikui, jam lieka 30 Eur, iš kurių ieškovas turi susimokėti mokesčius ir pragyventi. Tai yra neįmanoma, todėl manytina, kad ieškovas gauna didesnį atlyginimą, tik jis išmokamas grynaisiais pinigais. Ieškovas naudojasi advokato paslaugomis, už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį. Ieškovas neteisingai nurodė savo pajamas, nes jis turi žemės, kurią nuomoja ir už nuomą gauna pajamų. Pagal darbo užmokesčio pažymą ieškovas mažesnį atlyginimą gauna nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, tuo metu dar vyko santuokos nutraukimo procesas, ieškovas jau tada galėjo prašyti sumažinti išlaikymo dydį, remdamasis pasikeitusia finansine padėtimi, tačiau to nedarė. Jeigu ieškovas tikrai gauna tokį nedidelį atlyginimą, iš kurio sunku pačiam pragyventi ir teikti vaikui išlaikymą, jis gali pasiieškoti geriau apmokamo darbo arba dirbti dviejuose darbuose. Pats ieškovas nelankė vaiko, per metus nesimatymo vaikas nuo jo atprato, todėl vaikui būtų žalinga pagal ieškovo prašymą matytis su tėvu jo pasirinktoje vietoje, nedalyvaujant atsakovei, pasiimant vaiką nakvynei su migdymu pietų miegu. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas lankytų vaiką ir su juo bendrautų, bet tik saugioje vaikui aplinkoje, t. y. atsakovės namuose ir jai dalyvaujant, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nemato nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3268-985/2015 nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus A. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta tėvo bendravimo tvarka su sūnumi, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padalintas santuokoje įgytas turtas, išspręstas šalių turėtų kreditorinių įsipareigojimų klausimas.
2016 m. rugsėjo 5 d. I. R. kreipėsi į teismą, prašydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3268-985/2015 priteistą išlaikymo dydį sumažinti, nustatant, kad ieškovas išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), moka kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos bei pakeisti nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovas. Apelianto teigimu, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, nepagrįstai spręsta, kad ieškovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, todėl nėra pagrindo sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymo vaikui dydį. Nepagrįstai įvertinta institucijos, teikiančios išvadą byloje, pozicija, neatsižvelgta, kad ieškovas neturi galimybės dalyvauti vaiko auklėjime, bendrauti su juo, o nepilnametis ieškovo sūnus neturi galimybės bendrauti su savo tėvu.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
14. Minėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu šalių sūnaus išlaikymui iš I. R. buvo priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
15. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju I. R. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo iki 75 Eur.
16. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
17. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, netenkindamas ieškinio, t. y. nesumažindamas priteisto išlaikymo dydžio, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kuri, pasak apelianto, neleidžia teikti priteisto 150 Eur išlaikymo. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Iš bylos duomenų spręstina, kad apelianto oficialus darbo užmokestis praktiškai nepakitęs, koks buvo ir santuokos nutraukimo metu. Santuokos nutraukimo byla išnagrinėta 2015 m. gruodžio 29 d. teismo posėdyje, tuo tarpu buto nuomos sutartis, kuria apeliantas grindžia savo materialinės padėties pablogėjimą po santuokos nutraukimo, sudaryta 2015 m. spalio 5 d. Sveikatos pablogėjimą apeliantas grindžia 2013 m. rugpjūčio 9 d. tyrimu. Taigi visais šiais aspektais apelianto turtinė padėtis po to, kai buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas sūnui, nepasikeitė.
18. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas sūnui išlaikyti, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Nors apeliantas nurodo turintis sveikatos problemų, tačiau, kaip minėta, remiasi senais duomenimis, kurie buvo ir iki priimant 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą, neįgalumas jam nenustatytas. Įvertinant tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus vyras, todėl, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam sūnui būtiną aprūpinimą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose abejonės, šiuo atveju dėl apelianto turtinės padėties, vertintinos nepilnamečio sūnaus interesų naudai. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 380 Eur (2016 m. birželio 22 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 644).
19. Be to, pažymėtina ir tai, kad išlaikymo pareiga yra imperatyvi. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
20. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu pagrįstai paliktas nepakeistas nustatytas išlaikymo dydis nenustačius esminio apelianto turtinės padėties pablogėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškovo reikalavimo netenkino ir apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti šios sprendimo dalies nėra pagrindo.
Dėl bendravimo tvarkos
21. I. R. prašė pakeisti 2015 m. gruodžio 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Apelianto teigimu, nepagrįstai įvertinta institucijos, teikiančios išvadą byloje, pozicija, neatsižvelgta, kad ieškovas neturi galimybės dalyvauti vaiko auklėjime, bendrauti su juo, o nepilnametis ieškovo sūnus neturi galimybės bendrauti su savo tėvu.
22. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų visų nekartoja. Kolegija pažymi, kad, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
23. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
24. 2015 m. gruodžio 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, su kuria tėvas sutiko. Byloje, svarstant tėvo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nustatyta, kad tėvo ir vaiko ryšys yra susilpnėjęs, kadangi bendravimo tvarka realiai nevykdoma. Byloje nustatyta, kad apeliantas nelankė vaiko, vaikas atprato nuo tėvo, todėl, kolegija sutinka, jog tenkinant ieškovo prašymą matytis su vaiku tėvo pasirinktoje vietoje ir nedalyvaujant motinai, pasiimant vaiką nakvynei ir su migdymu pietų miegu, būtų žalinga vaikui, sukeltų daug streso. Byloje yra psichologo duomenys, kad nauja, nepažįstama aplinka vaikui kelia stresą, nesvarbu, kad joje būna net ir su artimais žmonėmis.
25. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas nepakeistą nustatytą bendravimo tvarką, iš esmės pažeidė ne tik apelianto, bet ir vaiko interesus turėti abudu tėvus dalyvaujančius jo auklėjime. Minėta, kad pats tėvas daugiau 10 mėnesių su sūnumi nebendravo. Duomenų, kad motina tėvui neleistų bendrauti su sūnumi, nėra.
26. Pažymėtina, kad šalių ir jų sūnaus santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu privalo jį auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu. Todėl apeliantas, siekdamas atkurti santykius su sūnumi, privalo to pats norėti ir tai daryti sūnui priimtinoje aplinkoje, kuri ir buvo parinkta nustatant bendravimo tvarką 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu.
27. Nesutiktina su apeliantu, kad sprendimas priimtas remiantis institucijos, teikiančios išvadą byloje, pozicija. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas nekeisti nustatytos bendravimo tvarkos priimtas išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą: šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendimo dalis dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 4,90 Eur (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto I. R. (R.), a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.