Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei O. R., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio A. R., gim. 2012-06-05, tėvai, kurių santuoka nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-31 sprendimu (prij.civ. byla Nr. 2-3268-985/2015). Šiuo sprendimu teismas nustatė tokią atsakovo I. R. ir nepilnamečio sūnaus A. R. bendravimo tvarką: atsakovas I. R. su nepilnamečiu sūnumi A. R. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį ir sekmadienį, atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą atitinkamai nuo 9.30 val. iki 12 val., ir nuo 15 val. iki 20.30 min., su sūnumi bendraujant ieškovės gyvenamojoje vietoje ir tik esant ieškovei; atsakovas vieną kartą per savaitę kartu ieškove ir nepilnamečiu sūnumi A. R. kartu eina į nepilnamečio A. R. lankomą būrelį. Taip pat priteisė iš atsakovo I. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. R., gim. 2012-06-05, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015-06-04 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovas nurodo, kad pastaruoju metu pablogėjo jo sveikata, pateikia buto nuomos sutartį, kuri patvirtina jo mokamą nuomos mokestį – 120 eur kas mėnesį, teigia, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos – apie 300 eurų. Ieškovas teigia, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, kad jo materialinė padėtis iš esmės pasikeitė, todėl jis neturi galimybės mokėti 150 eurų išlaikymą ir reikalinga sumažinti priteisto išlaikymo sūnui dydį. Be to, ieškovo teigimu, būtina pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas nustatytomis dienomis iš pradžių mėgino lankyti vaiką, tačiau šiuo metu vaiko motina nesudaro tokių galimybių vaikui, o ieškovui atvykus į atsakovės gyvenamąsias patalpas pasimatyti su vaiku jam nuolat daromas psichologinis spaudimas, kuriami trukdžiai pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime, o tai, ieškovo nuomone, prieštarauja tiek LR CK nuostatoms, tiek Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatoms.

Atsakovė nurodo, kad ieškovas pateikia 2013-08-09 išduotą medikų pažymą apie jo sveikatą, tuo metu jie dar gyveno kartu ir atsakovė rūpinosi ieškovu, vežiojo pas gydytojus, jo sveikata buvo pilnai atstatyta ir jis puikiai jautėsi. Atsakovės nuomone, niekas nepasikeitė nuo skyrybų proceso, ieškovo materialinė padėtis ir buvo tokia, kokia yra šiandien, ieškovas galėtų susirasti pigesnį būstą, tuo taupydamas savo lėšas. Priešingai, vaiko poreikiai auga, be to sūnui reikalingas papildomas neformalus lavinimas, kuriam atsakovė kas mėnesį skiria 35 eur, be to moka vaiko draudimą – 30 eur. Bendra visų išlaidų, skiriamų sūnaus išlaikymui per mėnesį suma – 391,34 eur. Tokiu būdu, net ieškovui mokant priteistą 150 eur išlaikymą, didesnioji išlaidų dalis tenka atsakovei.

Atsakovė taip pat nesutinka su patikslintame ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka. Jos teigimu, atsakovas jau 10 mėnesių nesimatė su sūnumi, vaikas nuo jo atprato, todėl staigus aplinkos pasikeitimas gali neigiamai atsiliepti vaiko sveikatai – streso įtakoje gali atsinaujinti nerviniai priepuoliai, šlapinimasis į lovą, naktiniai šokinėjimai iš lovos ir prašymas jį apsaugoti. Be to, atsakovės nuomone, ieškovas visiškai nesugeba elgtis su sūnumi, nesidomi vaiko gerove, elgiasi neadekvačiai, tenka net kviesti policiją. Todėl atsakovė sprendžia, kad turi būti palikta teismo nustatyta bendravimo tvarka.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2008; Nr. 3K-3-331/2009; Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.). Kartu pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovas kaip pagrindinį kriterijų, dėl ko turėtų būti sumažintas priteisto išlaikymo dydis, nurodo tai, kad dėl priteisto išlaikymo dydžio ir ieškovo gaunamos minimalios algos, ieškovas neturi galimybės užtikrinti sūnui tinkamo išlaikymo. Reikalavimą grindžia darbovietės išduota pažyma apie gaunamą darbo užmokestį, kuris 2016 m. liepos mėn. sudarė 309 eur (b.l. 8). Be to, pateikia 2013-08-09 išduotą pažymą apie sveikatos būklę (b.l. 6), bei buto nuomos sutartį (b.l. 7). Tačiau iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3268-985/2015 medžiagos matyti, kad darbo užmokestis beveik nepasikeitęs (b.l. 65): 2015-01-01 sudarė 300 eur , 2015-07-01 – 355 eur. Kitų duomenų į bylą nepateikta. Vadinasi, ieškovo darbo užmokestis nepakito. Duomenų apie sveikatos būklę šiuo metu ieškovas taip pat nepateikė. Ieškovas teigia, kad neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame 1 kambario bute. Ieškovas nurodė, kad ketina imti kreditą iš banko nuosavam būstui įsigyti, kito buto ieškoti neketina, nes ir šis nuomojamas butas jam per mažas. Akivaizdu, kad ieškovas nesistengia pasirūpinti tuo, kad galėtų mokėti priteistą išlaikymą, priešingai, ketina rūpintis savo gerbūviu, dėl neva prastos sveikatos negalintis pasirūpinti kitu geriau apmokamu ar papildomu darbu. Įvertinus ieškovo pasisakymus ir pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad ieškovas siekia sumažinti priteisto išlaikymo dydį tikslu pagerinti savo gyvenimo ir buities sąlygas tam įdėdamas mažiausiai pastangų.

Atsakovė nurodė visas išlaidas, reikalingas sūnaus išlaikymui, jos realios ir atitinkančios mažamečio vaiko poreikius. Bendra išlaidų suma mėnesiui – 391,34 eur (b.l. 19-22). Ieškovas atsakovės nurodytų išlaidų neginčija.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Teismas sutinka su atsakovės nuomone dėl ieškinio motyvų. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka, t.y. nuo 2015-12-31, nei darbo užmokestis, nei kitos aplinkybės (ieškovo liga, nedarbingumas ar kt.), nei gyvenamoji vieta (santuokos nutraukimo proceso metu ieškovas jau gyveno nuomojamame bute) nepasikeitė. Išlaikymo dydžio nustatymo metu ieškovas sutiko mokėti tokio dydžio išlaikymą, t.y. pareikštu, nors ir teismo nepriimtu, priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-3268-985/2015 netgi pats prašė iš jo priteisti 150 eur dydžio išlaikymą (prij.byla b.l. 55-57). Tokiu būdu, teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima keisti – šiuo atveju mažinti, priteisto išlaikymo dydį, nes ieškovo pajamos nepasikeitė nuo išlaikymo priteisimo dienos, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jo pastangas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ar kitaip stengtis pasirūpinti savo sūnaus išlaikymu. Todėl, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo nustatytas aplinkybes spręstina, kad ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Ieškovas prašo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, jog teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3268-985/2015 nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nėra realiai vykdoma, todėl, ieškovo nuomone, jis netenka galimybės matytis ir bendrauti su savo sūnumi. Ieškovas teigia, kad iš pradžių nustatytomis dienomis lankė vaiką, tačiau šiuo metu vaiko motina nesudaro tokių galimybių vaikui, o ieškovui atvykus į atsakovės gyvenamąsias patalpas pasimatyti su vaiku, jam nuolat trukdoma, vaikui daromas psichologinis spaudimas.

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos trečiojo straipsnio pirmoji dalis, CPK 404 straipsnio trečioji dalis, CK 3.65 straipsnis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įstatymų taikymo, nagrinėjant bet kokias bylas dėl vaiką liečiančių veiksmų, įpareigoja teismą minimą klausimą spręsti atsižvelgiant į vaiko interesus. Esant tokiai situacijai teismas mano, jog klausimas spręstinas, prioritetiniais pripažįstant nepilnamečio vaiko interesus. Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatytini teisiškai reikšmingi faktai: kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į tėvų charakterio savybes, gyvenimo būdą ir kita, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas; vaiko norus ir pažiūras.

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką teismas civilinėje byloje Nr. 2-3268-985/2015 atsižvelgė į tai, kad ieškovas (byloje – atsakovas) 2015-12-29 posėdyje pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus ieškovės reikalavimas dėl atsakovo ir nepilnamečio sūnaus A. R. bendravimo tvarkos buvo tenkintas visiškai. Teismas nustatė, kad atsakovas su nepilnamečių sūnumi A. R. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį ir sekmadienį, atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą atitinkamai nuo 9.30 val. iki 12 val., ir nuo 15 val. iki 20.30 min., su sūnumi bendraujant ieškovės gyvenamojoje vietoje ir tik esant ieškovei; atsakovas kartą per savaitę kartu ieškove ir nepilnamečiu sūnumi A. R. kartu eina į A. R. lankomą būrelį.

Kaip minėta, šiuo ieškiniu ieškovas nurodo, kad jam neįmanoma bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka, nes tam trukdo atsakovė, jos namuose netvarkinga, laiko didelį šunį, kurio neprižiūri. Be to, su anūku nori bendrauti ir ieškovo motina bei sesuo, kurios gyvena Žemaitijoje ir neturi galimybės važinėti į Marijampolę. Ieškovo nuomone, jam geriausia būtų nustatyti tokią tvarką, kuri leistų jam su sūnumi bendrauti kelias dienas be pertraukos, kuomet galėtų nuvykti pas gimines. Ieškovas pripažino, kad sūnumi jis nesimatė 10 mėnesių, kad vaikas jau atprato nuo tėvo ir ieškovas neprieštarautų, jog būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis tikslu atnaujinti ryšius su sūnumi.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime (CK 3.170 str.). Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, antrajam lieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus nustatyta CK 3.165 str. CK 3.156 str. taip pat užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad ir vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisė nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, yra įtvirtinta LR CK 3.170 str. 2 d. Tokia teisė įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str.: vaikas turi teisę gauti informaciją apie motiną arba tėvą, kuris negyvena kartu su juo, vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas juos auklėjant turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Šią asmeninio pobūdžio tėvų teisę ir pareigą galima įgyvendinti tada, kai kitas iš tėvų nekliudo bendrauti, bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus. Šia nuostata siekiama antrajam iš tėvų sudaryti sąlygas įgyvendinti savo teisę ir vykdyti pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį, taip pat vaikui įgyvendinti savo teisę žinoti savo tėvus ir bendrauti su abiem tėvais vienodai.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu šalių nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime ir auklėjime. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į nepilnamečio A. R., gim. 2012-06-05, amžių, M. D. mokyklos-darželio 2015-10-19 pažymą, kurioje pateikiama informacija apie vaiko emocinę būseną, nustatytą bendraujant su psichologe (prij. bylos b.l. 76), kurioje nurodyta, kad A. R. naujoje aplinkoje, net ir būdamas su jam žinomais žmonėmis, jaučiasi nesaugiai, būna nerimastingas, taip pat institucijos teikiančios byloje išvadą išreikštą poziciją, kad šiuo nepilnamečio A. R. gyvenimo periodu vaikui yra saugiau nakvoti jo įprastoje gyvenamojoje vietoje ir įvertina tai, kad ieškovas su sūnumi nebendrauja daugiau kaip 10 mėnesių, nesidomi vaiko gerove, nesirūpina jo sveikata. Duomenų, jog atsakovė trukdytų tėvui bendrauti su sūnumi, darytų sūnui psichologinį spaudimą ar būtų kuriami trukdžiai pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime, byloje nepateikta. Ieškovas pripažino aplinkybę, jog 10 mėnesių nebendravo su sūnumi ir todėl jų ryšys yra silpnas, sutiko, jog reikalingas laikas jo atkūrimui. Tokiu būdu, spręstina, kad šiuo metu nėra pagrindo keisti teismo 2015-12-31 sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 178 str.).

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.