Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-624/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-20
Bylos Nr.: 2A-624/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-624/2012Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (prie kurios apeliacinio skundo prisidėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-38-656/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Š. ieškiniu, pareikštu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra, GP), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba, STT) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija, TM), prašė priteisti iš atsakovo: 1) 25 040 Lt turtinės žalos (t. y. 12 040 Lt negauto darbo užmokesčio ir 13 000 Lt išlaidų, turėtų baudžiamajame procese); 2) 200 000 Lt neturtinės žalos; 3) 2 106 Lt palūkanų; 4) bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-5, 86-91 l.; 2 b. t., 6 l.).

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, kad ieškovas, įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 („Kyšininkavimas“) straipsnio 2 dalyje, padarymu, 2006 m. vasario 27 d. buvo sulaikytas, o 2006 m. kovo 1 d. – paleistas iš Vilniaus miesto VPK areštinės, paskyrus ieškovui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; be to, jis buvo laikinai nušalintas nuo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS) tyrėjo pareigų nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. rusėjo 13 d., Vilniaus apygardos teismui 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje konstatavus, jog išnyko faktinis šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, kurį apeliacinės instancijos teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą, nuteisė ieškovą pagal BK 228 („Piktnaudžiavimas“) straipsnio 1 ir 2 dalis bei 300 („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) straipsnio 1 dalį ir, subendrinęs bausmes, paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino nurodytus nuosprendį ir nutartį bei nutraukė baudžiamąją bylą, konstatavusi, kad nusikalstamos veikos modelis nebuvo sankcionuotas BPK 159 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, o jo metu gauta informacija neturi įrodomosios vertės, kad byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje, todėl nutrauktina baudžiamoji byla dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis reiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų (procesinės prievartos ir kardomosios priemonės paskyrimo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) neteisėtumą, kadangi pats baudžiamasis procesas buvo inicijuotas, nesilaikant proceso teisės normų, t. y. neteisėtai. Dėl neteisėtai skirtos procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų ieškovas nurodė negavęs 12 040 Lt darbo užmokesčio, be to, baudžiamajame procese turėjo 13 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pasak ieškovo, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo (STT), prokuratūros bei teismų institucijų veiksmų jis patyrė didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų, negalėjo išvykti į Rusiją ir aukštojoje mokykloje ginti magistro darbo, be to, buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo reputacija, neturėjo galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje, kurį laiką jam nebuvo skirta ir mokama VRM sistemos pareigūnų pensija. Patirtą neturtinę žalą dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo inicijavimo (teisės į privatų gyvenimą pažeidimo), laikinojo sulaikymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, laikinojo nušalinimo nuo pareigų ieškovas įvertino 200 000 Lt.

Atsakovo atstovai nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti (1 b. t., 58-60, 99-101, 103-106, 109-111 l.). Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje nustatyti faktai šioje byloje nėra prejudiciniai, todėl vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, o baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nereiškia visų baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti, laikantis proceso normų. Juolab kad aplinkybė, jog, renkant įrodymus, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio ir Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, nepanaikina ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuroro pareigos, vykdant BPK 2 straipsnį, išnaudoti visas teisėtas galimybes ir priemones nustatyti faktines įvykio aplinkybes, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad visi baudžiamojo proceso veiksmai ir procesiniai sprendimai buvo neteisėti, ypač kai byloje yra duomenų, iš kurių matyti, jog ieškovas elgėsi neteisėtai. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo turėtų būti grindžiamas ne žalos atlyginimo institutu, bet teisiniais darbo santykiais, todėl šiuo atveju Lietuvos Respublika yra netinkamas atsakovas dėl nurodyto reikalavimo, kuris turi būti atmestas. Atsakovo teigimu, išteisintojo išlaidos už advokato pagalbą laikytinos proceso išlaidomis, juolab kad pagal ieškovo pateiktus pinigų įmokėjimo kvitus neaišku, už kokias paslaugas ir kokioje byloje buvo sumokėti šie pinigai. Be to, pažymėjo, kad neįrodyta aplinkybė, jog ieškovas negalėjo išvykti į Rusiją ginti magistro darbo, o neigiamą informaciją apie ieškovą paskleidė ne valstybė, bet subjektas, paskleidęs informaciją, todėl ieškovas gali reikalauti žalos atlyginimo dėl įžeistos garbės ir orumo iš subjekto, paskleidusio tokią informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 12 000 Lt turtinės bei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei atmesdamas kitą ieškinio dalį (dėl 12 040 Lt negauto darbo užmokesčio priteisimo, 1 000 Lt išlaidų, turėtų baudžiamajame procese, atlyginimo ir 190 000 Lt neturtinės žalos priteisimo; 1 b. t., 124-131 l.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo pakeitęs apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą, papildomai priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 12 040 Lt negauto darbo užmokesčio, palikdamas nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį (1 b. t., 182-192 l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi panaikino aukščiau nurodytus apygardos teismo sprendimą bei Apeliacinio teismo nutartį, o bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (1 b. t., 264-272 l.). Kasacinis teismas konstatavo, jog žemesnės instancijos teismai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi, kuria buvo nutraukta baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu, be pagrindo sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, todėl visi procesiniai veiksmai, taip pat tie, kuriuos ieškovas nurodė kaip žalos atsiradimo pagrindą, buvo neteisėti, neištyrę šių procesinių veiksmų teisėtumo ir neįvertinę baudžiamosios bylos medžiagos (tarp jos D. Š. pranešimo apie iš jo reikalaujamą kyšį bei duomenų apie galimą ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, t. y. pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti procesinės prievartos bei kardomąsias priemones), taip pat nepasisakė (neargumentavo) dėl galimybės taikyti CK 6.282 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 26 146 Lt turtinės žalos (12 000 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų baudžiamajame procese, 12 040 Lt negauto darbo užmokesčio ir 2 106 Lt palūkanų) bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų; atmetė kitą ieškinio dalį dėl 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų baudžiamajame procese, ir 200 000 Lt neturtinės žalos priteisimo (2 b. t., 18-25 l.).

Nurodė, kad D. Š. ir STT pareigūnų veiksmuose nustatyti nusikalstamos veikos imitacijos modelio atlikimo požymiai, tačiau Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 12 straipsnių nustatyta tvarka nebuvo gautos prokuroro ar teismo sankcijos, todėl nuo pat D. Š. kreipimosi į STT momento tolimesni STT pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, o STT pareigūnai faktiškai atliko nuskalstamą veiką imituojančius veiksmus ar slaptą sekimą, dėl ko negalima paneigti, kad veikos padarymą galėjo lemti provokacija, o už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teismas sprendė, jog dėl nurodyto ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmai, renkant ir tiriant įrodymus, buvo neteisėti, todėl yra pagrindo taikyti valstybės civilinę atsakomybę už turtinę žalą.

Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje valstybės civilinės visiškos atsakomybės kontekste reikšminga yra tai, kad visas ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas buvo neteisėtas, todėl ieškovo patirtos tiesioginės išlaidos apmokėti už advokato pagalbą, teiktą baudžiamojo persekiojimo metu, yra tiesiogiai nulemtos neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo sprendimų bei veiksmų. Nurodęs, jog nepagrįsta ieškovo reikalavimo dalis dėl 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 12 000 Lt išlaidų, ieškovo turėtų baudžiamajame procese.

Pasak teismo, esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalių (ar Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punkto), bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai CK bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos, pagal kurias teismas priteisė iš atsakovo, šiuo atveju atstovaujamo TM, ieškovo naudai 12 040 Lt (neatskaičius mokesčių) negauto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius – 9 250 Lt), taip pat patenkino ieškovo reikalavimą priteisti procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sudarė 2 106 Lt (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas baudžiamojoje byloje nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, kad žalos atsiradimas susijęs ir su jo paties neteisėtais veiksmais, UAB „V.“ 2006 m. vasario 25 d. patikrinimo akte įrašant tikrovės neatitinkančias žinias ir taip pažeidžiant: 1) Administracinių teisės pažeidimų protokolo 260 straipsnio nuostatas; 2) Vilniaus miesto VPK viršininko 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-V-43 patvirtintas Vilniaus miesto VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos 8 punkte nustatytas patikrinimo akto pildymo taisykles; 3) Vilniaus miesto VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės 7 punkto nuostatas; 4) Policijos įstatymo 16 straipsnio ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio reikalavimus veikloje griežtai laikytis teisės aktų; 5) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas (12 str. 2 d., 13 str. 1 d.), o tai pripažįsta ir ieškovas.

Teismas nurodė, jog, įvertinęs ieškovo neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė STT pareigūnų veiksmus ir neteisėtą ikiteisminį tyrimą bei ieškovo nuteisimą, aplinkybę, kad ieškovui priteisiama turtinė žala, atmeta reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Teismo teigimu, atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas ir turtinės žalos priteisimas savaime yra pakankamas ir teisingas ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

Be to, teismo teigimu, atsakomybė už neteisingų duomenų paskleidimą dienraštyje „Lietuvos žinios“, internetiniame portale www.delfi.lt bei policijos komisariato internetiniame tinklapyje tenka ne valstybei, bet viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui, o policijos komisariato internetiniame puslapyje buvo paskleista informacija, neatskleidžianti ieškovo vardo ir pavardės (Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 7 p., 51 str. 1 d.).

III. Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – patenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 20 000 LT neturtinės žalos (2 b. t., 46-48 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija baudžiamojoje byloje pažymėjo, jog ieškovo veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, bei be pagrindo neįvertino to, kad dėl esminių ir nebeištaisomų valstybės pareigūnų padarytų BPK pažeidimų baudžiamojoje byloje nebuvo galimybės priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį.Teismas, konstatavęs ieškovo neteisėtus veiksmus, netinkamai įvertino jo kaltės dydį CK 6.282 straipsnio prasme bei jos įtaką priteistinos neturtinės žalos dydžiui, todėl be pagrindo atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą pareigūnų kvalifikaciją. Ieškovo veiksmai, net jeigu būtų konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymas, negali pateisinti STT pareigūnų nekvalifikuotų veiksmų ir neteisėto ikiteisminio tyrimo bei neteisėto nuteisimo, todėl ieškovo „kaltės“ santykis šiuo atveju yra mažesnis nei valstybės. Baudžiamosios bylos iškėlimas ir jos pasekmės sukelia tokius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą, kurie neprilygsta tarnybinio nusižengimo tyrimo metu patiriamiems išgyvenimams, o 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju atitiktų konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą ir teismų praktiką.VPK internetiniame tinklapyje buvo paskleista informacija, kurioje buvo nurodyta pirmos ieškovo vardo ir pavardės raidės, pagal kurias buvo nesunku identifikuoti ieškovą.

Apeliaciniais skundais atsakovo atstovai Generalinė prokuratūra ir STT prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 26 146 Lt turtinės žalos bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį (2 b. t., 27-37 l.).

Generalinė prokuratūra apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta ieškovo baudžiamojoje byloje, bei aplinkybė, kad STT pareigūnai nesilaikė BPK 159 ir 160 straipsnių reikalavimų, nesudaro pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, t. y. nesant pakankamai duomenų apie galimą ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, ir kad visas baudžiamasis procesas buvo neteisėtas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne remiantis garso įrašu, bet pagal D. Š. parodymus apie jo bendrovėje UAB „V.“ patikrinimo akto surašymo aplinkybes ir reikalaujamus pinigus, juolab kad nebuvo duomenų, jog D. Š. nurodyti faktai buvo akivaizdžiai neteisingi (BPK 166, 168 str.). Teismas, apsiribojęs bendru teiginiu, kad visas ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas buvo neteisėti, iš esmės neįvertino kitų baudžiamosios bylos proceso veiksmų ar sprendimų, kurių pagrindu ieškovas grindė savo ieškinį, nors, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, nurodė, jog ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas BPK nustatyta tvarka ir pagrindais, tokiu bū du padarė prieštaringas išvadas, aiškiai nenurodęs, kokie buvo padaryti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ir koks tarp šių veiksmų bei kilusios žalos priežastinis ryšys.Teismui nusprendus, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas, ieškovui negalėjo būti atlyginta visa jo patirta turtinė žala, nes turi būti atlyginama tik dėl neteisėtų veiksmų kilusi turtinė žala, tuo pačiu ir negautas darbo užmokestis už šį laikotarpį (CK 6.272 str. 1 d.).Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio nuostatų, kurios taikytinos, tiek sprendžiant klausimą dėl neturtinės, tiek ir dėl turtinės žalos atlyginimo. Įvertinus ieškovo veiksmus, kaip turėjusius reikšmę neturtinei žalai atsirasti, turtinė žala taip pat turėjo būti sumažinta arba ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas.

STT nurodo šiuos motyvus:

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, kadangi D. Š. pareiškimas apie reikalaujamą 1 000 Lt kyšį pats savaime, nepaisant garso įrašo (kurį vėliau Kasacinis teismas pripažino kaip gautą neteisėtu būdu), BPK 2 straipsnio ir 171 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu buvo pagrindas, kuriuo remiantis STT privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšio reikalavimo (kyšininkavimo; BK 225 str.). Todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad D. Š. protokole – pareiškime pareiškė, jog iš jo buvo reikalaujama kyšio, ir be pagrindo sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai.Teismas konstatavo, kad žalos atsiradimas buvo susijęs su paties ieškovo neteisėtais veiksmais bei teisės aktų reikalavimų pažeidimais, tačiau, priteisdamas turtinę žalą, be pagrindo netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies ir 6.253 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Ieškovas, žinodamas, kad elgiasi neteisėtai, sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo tiriami baudžiamojoje byloje, todėl konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į tokią situaciją, riziką. Juolab kad neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta šiais neteisėtais veiksmais.BPK numatyta išteisintojo, taip pat asmens, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis galimybė ir tvarka (BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d.). Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas baudžiamojoje byloje būtų prašęs atlyginti jo patirtas išlaidas, todėl darytina išvada, jog ieškovas nepasinaudojo savo subjektine teise baudžiamojo proceso metu. Nepaisant aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje nebuvo prašoma atlyginti baudžiamojo proceso išlaidų, tai, kad tokios išlaidos nepriteistos baudžiamojoje byloje, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinė ieškovo teisė yra kilusi ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Teisingumo ministerija pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovo atstovo STT apeliacinio skundo prašo panaikinti apygardos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 26 146 Lt turtinės žalos bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį (2 b. t., 65-66 l.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti (2 b. t., 53-55 l.). Nurodo, kad, sprendžiant dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų teisėtumo, turi būti įvertinta ir tai, kad Kasacinis teismas savo nutartyje konstatavo, jog nenustatyta ieškovo veikoje nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Ieškovo teigimu, nepagrįstas ir teiginys, kad CK 6.282 straipsnio pagrindu turi būti sumažinta priteista turtinė žala, kadangi ši žala pagrįsta faktiniais duomenimis ir dokumentais, o neturtinei žalai pagrįsti vertintina konkreti situacija ir jos aplinkybės. Pažymi, kad ne tiek pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas, bet neteisėti ir nekvalifikuoti veiksmai, renkant įrodymus, vertinant nusikaltimo sudėties buvimą ar nebuvimą ir baudžiamojo proceso nenutraukimas laiku sąlygojo ieškovo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.

Atsakovas atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (2 b. t., 50-52, 56-58, 60-63 l.). Nurodo, kad teismo nutartimi baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimai ir teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, šie dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, jog neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta jo neteisėtais veiksmais, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į visumą, pats pažeidimo konstatavimas gali būti laikomas savaime teisingu ir pakankamu atlyginimu už bet kokią neturtinę žalą, todėl teismas, konstatavęs ieškovo neteisėtus veiksmus, pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. spalio 31 d. gautas ieškovo A. Š. prašymas dėl palūkanų priteisimo, kuriame ieškovas prašo teismo papildomai priteisti jam iš atsakovo 749 Lt palūkanų (2 b. t., 71-72 l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (prie kurio apeliacinio skundo prisidėjo Teisingumo ministerija) apeliaciniai skundai tenkintini, o ieškovo A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, susijusias su tuo, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ieškovo neteisėti veiksmai, pagrįstai atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir teisminio nagrinėjimo (ne)teisėtumo, teismas pažeidė aukščiau paminėtas ir kitas civilinio proceso taisykles, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos nagrinėjamoje civilinėje byloje, išaiškinimus, bei padarė prieštaringas išvadas, dėl ko netinkamai pritaikė ir materialinės teisės normas, o toks teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas paminėto įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad tokiu atveju valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012, 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, o tai lemia, jog, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę; civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, gali padaryti priešingą išvadą negu ji buvo baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Be to, pasak Kasacinio teismo, asmens veiksmai baudžiamojoje ir civilinėje bylose vertinami pagal skirtingus kriterijus, o tai reiškia, jog asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius, dėl to ir sprendžiant dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo, jo veiksmai turi būti vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001).

Be to, CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Vadovaujantis Kasacinio teismo išaiškinimais, tokio pobūdžio bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o, sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-219/2010) pažymėjo, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, turi būti įvertinti baudžiamosios bylos, D. Š. pranešimo apie iš jo reikalaujamą kyšį duomenys, taip pat duomenys apie visas veikas, kurių padarymu ieškovas buvo įtariamas, bei atsižvelgta į Kasacinio teismo nutartyje nurodytus baudžiamosios bylos nutraukimo motyvus ir CK 6.282 straipsnio taikymo sąlygas (1 b. t., 264-272 l.).

Bylos duomenimis, 2006 m. vasario 25 d., apie 15 val., ieškovas ir bendrateisiamasis R. B. (tuo metu dirbę Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjais), vykdydami Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininko 2006 m. vasario 25 d. pavedimą Nr. 105, dalyvaujant UAB „V.“ parduotuvės vadybininkui – pardavėjui A. O. (A. O.), atliko nurodytos parduotuvės veiklos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad vadybininkas – pardavėjas A. O., pardavęs mobiliojo ryšio telefono aparatą, neišdavė pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento, kad parduotuvėje nebuvo 48 mobiliojo ryšio telefono aparatų įsigijimo dokumentų, taip pat buvo nustatyti kasos operacijų žurnalo pildymo pažeidimai; dėl šių pažeidimų buvo surašytas 2006 m. vasario 25 d. patikrinimo aktas (pasirašytas ieškovo, tyrėjo R. B. ir vadybininko – pardavėjo A. O.), kurio vienas egzempliorius buvo paliktas parduotuvėje; dėl paminėto patikrinimo į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS buvo pakviestas UAB „V.“ direktorius D. Š., kuris 2006 m. vasario 27 d., apie 10.30 val. atvyko į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS (pas ieškovą ir tyrėją R. B.) bei pateikė įmonės dokumentus (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 3-4, 19-20, 48-49, 59-62, 68-71, 82, 125-126 l.). Tiek ieškovas, tiek ir D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie yra pažįstami, kad D. Š., atvykęs į komisariatą, pakvietė ieškovą parūkyti policijos komisariato kieme, kuriame, anot D. Š., įvykusio pokalbio metu jis paklausė ieškovo, „ar galima būtų problemą išspręsti kitaip“, o ieškovas jam paaiškinęs, jog šis išvengs atsakomybės už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, jeigu sumokės ieškovui 1 000 Lt, kuriuos nurodė atvežti tą pačią dieną (2006 m. vasario 27 d.), 15.00 val., prie parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Žirmūnų g. 2, kad grįžus į komisariato patalpas, tyrėjų (tarp jų ieškovo) kabinete jis (D. Š.) pasirašęs ant naujo tuščio patikrinimo akto blanko; ieškovo teigimu, D. Š. „paprašė pakonsultuoti, ką reikia pataisyti, pakoreguoti, kad jų veiksmai nebūtų įvertinti kaip pažeidimas“, o jis šiam „patarė daugiau nedaryti jokių pažeidimų, kreipti dėmesį į dokumentų pildymą“ bei paaiškino, jog ne tyrėjai, o Valstybinė mokesčių inspekcija baudžia už nustatytus pažeidimus, be to, ieškovas parodė, kad „D. Š. davė suprasti, jog už konsultaciją atsilygins“, kad „D. Š. paprašė su juo susitikti vėliau – apie 15 val., prie parduotuvės „Iki“, kur, ieškovo teigimu, D. Š. „norėjo atsilyginti už konsultaciją“ (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 19-20, 23-24, 125-126 l.). Be to, pagal šių asmenų parodymus, nurodytu laiku ieškovui ir D. Š. susitikus prie paminėtos parduotuvės, D. Š. perdavė ieškovui 1 000 Lt, kurių gavimo fakto ieškovas neginčija, gautus 1 000 Lt vertindamas kaip D. Š. atlygį už ieškovo suteiktą konsultaciją (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 19-20, 125-129, 167-169 l.).

Be to, pagal bylos duomenis, 2006 m. vasario 27 d. tyrėjas R. B. surašė, o ieškovas savo parašu patvirtino kitokio turinio nei aukščiau nurodytą UAB „V.“ patikrinimo 2006 m. vasario 25 d. aktą bei jo pagrindu surašytą 2006 m. vasario 27 d. administracinio teisės pažeidimo aktą Nr. R10-69, kuriuose buvo nurodyta, kad 2006 m. vasario 25 d. UAB ,,V.“ parduotuvės veiklos patikrinimo metu dalyvavo vadybininkas – pardavėjas A. O. ir bendrovės direktorius D. Š., kuris nepateikė 3 mobiliojo ryšio telefono aparatų („Nokia 8210“, „Nokia 2100“, „Nokia 6210“) įsigijimo dokumentų, nors aukščiau paminėtame 2006 m. vasario 27 d. UAB „V.“ patikrinimo akte buvo nurodyta, kad patikrinimo metu dalyvavo tik UAB „V.“ parduotuvės vadybininkas – pardavėjas A. O., kuris, pardavęs mobiliojo ryšio telefono aparatą, neišdavė pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento, kad EKA (elektroninių kasos aparatų) operacijų žurnale trūksta atsakingo asmens parašų apie pirkimą, kad nebuvo pateikta 48 mobiliojo ryšio telefono aparatų įsigijimo dokumentų, o ieškovas neneigia savo parašų tikrumo ant šių abiejų „patikrinimo aktų“ (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 3-4, 48-49, 59-60, 82-83, 89-90, 127-129, 167-169 l.; 2 t., 161-169 l.).

Iš aukščiau nurodyto matyti, kad ieškovas, būdamas Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėju, bei vykdydamas UAB „V.“ veiklos patikrinimą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatas, pagal kurias kiekvienas valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 12-14 straipsnių reikalavimus, draudžiančius asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje atstovauti ir ginti privačių asmenų interesus valstybės institucijose, naudoti savo pareigas, galias ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą, bei priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, Vilniaus m. VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų vykdomas ūkio subjektų tikrinimo tvarkos 8 punkto ir VPK KP NTT ENTS tyrėjo pareigybės 7 punkto nuostatas, ATPK 260 („Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys“) straipsnio reikalavimus bei viršijo Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnyje numatytus policijos pareigūno įgaliojimus.

Nors baudžiamoji byla (iškelta ieškovo atžvilgiu) ir buvo nutraukta dėl esminių BPK pažeidimų, konstatavus, jog byloje buvo išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes ir nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje (1 b. t., 6-14 l.), tačiau pirmosios instancijos teismas, pagal civilinio proceso įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, turėjo pagrindo teigti, jog šiuo atveju paties ieškovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. Juolab kad, minėta, jog ieškovas, kuris nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, iš esmės pripažįsta, atlikęs paminėtus veiksmus (BPK 303 str. 5 d.).

Dėl pasakyto apygardos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250, 6.272 str.; CPK 176, 185 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama ne tik neturtinė žala, bet ir turtinė žala, kurios padarymą sąlygojo neteisėti veiksmai CK 6.282 str. 1 d.). Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003).

Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kardomųjų bei kitų procesinių prievartos priemonių taikymas ir teisminis nagrinėjimas buvo neteisėti, bei be pagrindo sprendė, jog iš dalies pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo.

BPK 166 straipsnyje 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (1 p.); 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (2 p.), o pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatą (galiojusią iki 2010 m. spalio 1 d.), prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2006 m. vasario 27 d. STT Vilniaus valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2006 m. vasario 27 d., 12.30 val. D. Š. pareiškimą Nr. 6-1-Š-3, kuriame nurodyta, jog 2006 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto ekonominės policijos pareigūnai, tarp jų ieškovas (kurį D. Š. pažinojo iš anksčiau) atlikę patikrinimą UAB „V.“ (kurios direktorius yra D. Š.), surašė patikrinimo aktą (jo kopiją D. Š. pridėjo prie pareiškimo), nustatę 5 pažeidimus, susijusius su trūkstamais dokumentais, kuriuos D. Š., jo teigimu, pateikė pareigūnams 2006 m. vasario 27 d., 10.30 val. policijos komisariate, o ieškovas D. Š. „pasakė, kad, jeigu D. Š. jiems sumokės 1 000 Lt, viskas bus gerai“ bei „nurodė D. Š. 2006 m. vasario 27 d., 15.00 val. su pinigais atvykti į Žirmūnų g. 2 esančią parduotuvę „Iki“, kur jie lauks D. Š. su pinigais“ (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 1-3 l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytas D. Š. pranešimas buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, o byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindo teigti, jog šis pranešimas buvo akivaizdžiai neteisingas ar kad tuo metu buvo aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.; CPK 178, 185 str.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178, 314 str.). Juolab kad, minėta, jog ieškovas pasirašė du skirtingo turinio UAB „V.“ 2006 m. vasario 25 d. patikrinimo aktus, be to, 2006 m. vasario 27 d. bei kitų ieškovo apklausų metu jis nurodė, jog 2006 m. vasario 27 d., 15.00 val., prie parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Žirmūnų g. 2, paėmė iš D. Š. 1 000 Lt, jo teigimu, atlygį už konsultaciją, suteiktą D. Š. 2006 m. vasario 27 d. policijos komisariate (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 125-126, 167-169 l.).

Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad buvo neteisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Be to, byloje nustatyta, jog ieškovas buvo laikinai sulaikytas 2006 m. vasario 27 d., 15.13 val., iš karto po to, kai jis paėmė iš D. Š. 1 000 Lt, o pagal BPK 140 straipsnio 1 dalį, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nurodytu laiku buvo sulaikytas neteisėtai (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 110-118 l.; BPK 140 str. 1 d.). Juolab kad tuo metu STT buvo užregistruotas D. Š. pareiškimas, kuriame buvo nurodyta „apie kyšio pareikalavimą“ (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 3 l.).

Nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo neteisėtai paskirta ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas nesilankyti Vilniaus miesto VPK KP ENTS ir UAB „V.“ patalpose bei nebendrauti su šios įmonės darbuotojais, D. Š. ir jo šeimos nariais (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 135 l.).

BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Pagal BPK 119 straipsnį, kardomoji priemonė (kurios tikslas yra užtikrinti įtariamojo (ar kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą ir teisminį nagrinėjimą) gali būti skiriama tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.).

Pagal bylos duomenis, 2006 m. kovo 1 d. (esant 2006 m. vasario 27 d. pareikštam įtarimui), ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų (tarp jų D. Š. pareiškimas ir apklausa, ieškovo, A. O. apklausos, 2006 m. vasario 27 d. ieškovo kratos protokolas), leidžiančių įtarti ieškovą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, todėl, siekdami užtikrinti netrukdomą bylos tyrimą ir nagrinėjimą, turėjo pagrindo skirti ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikant ieškovui nutarime nurodytus įpareigojimus (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 19-20, 48-49, 124-129, 135 l.). Beje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra švelniausia kardomoji priemonė, o prokuroro nutarimą, kuriuo paskirta kardomoji priemonė, asmuo, kuriam paskirta ši priemonė, turi teisę apskųsti BPK nustatyta tvarka, tačiau ieškovas neskundė 2006 m. kovo 1 d. prokuroro nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta kardomoji priemonė (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 135 l.).

Be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartimi, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro prašymu, ieškovui buvo paskirta procesinės prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjo pareigomis, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, konstatavus, jog ikiteisminis tyrimas iš esmės yra baigtas ir byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindo teigti, kad ieškovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06, 1 t., 131-133, 141-142, 144-146, 151-152 l.; 2 b. t., 2-6, 13-16 l.).

Pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų, jeigu tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkai ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Ieškovas buvo įtariamas baudžiamojoje byloje dėl galimos nusikalstamos veikos, kuri buvo tiesiogiai susijusi su jo darbu Vilniaus miesto VPK KP ENTS. Taigi, siekiant operatyvaus ir nešališko šios veikos tyrimo bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, buvo pagrindo taikyti ir kitą procesinės prievartos priemonę – laikiną ieškovo nušalinimą nuo pareigų, kad ieškovas neturėtų galimybių trukdyti ikiteisminiam tyrimui – sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus ar, pasinaudojęs tarnybine padėtimi, negalėtų įtakoti bylos liudytojų bei nukentėjusiųjų (BPK 157 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad kaltinimas ieškovui dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neteisėtai paimant iš D. Š. 1 000 Lt, bei dėl dokumento suklastojimo ir tokio dokumento panaudojimo, buvo grindžiamas ne tik operatyvinio tyrimo duomenimis, bet ir kitais įrodymais (tarp jų liudytojų bei kaltinamųjų parodymais, kratų metu gautais duomenimis, patikrinimo aktais, ATP protokolu).

Dėl pasakyto nėra pagrindo teigti, jog vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas nesankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis, kurio metu surinktą informaciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje pripažino neturinčia įrodomosios vertės, buvo neteisėtas ir teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas (1 b. t., 6-14 l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius, kad nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtumo, pradedant ir atliekant aukščiau nurodytus procesinius veiksmus, kuriuos įtakojo paminėti neteisėti ieškovo veiksmai, be to, turint omenyje ir tai, kad minėtus neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo žalos atsiradimą, atlikusiam ieškovui (VPK KP NTT ENTS tyrėjui, vykdant tarnybines pareigas), kaip valstybės pareigūnui, taikomi aukštesni elgesio, veiklos ir atsakomybės standartai, nėra pagrindo patenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl jo nurodytos turtinės žalos priteisimo. Šiuo atveju STT pareigūnų padarytų pažeidimų, vykdant operatyvinį tyrimą, fakto pripažinimas teisme, lėmęs baudžiamosios bylos nutraukimą, yra tinkamas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (EŽTT 2008 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Malininas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 10071/04, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. A444-619/2008).

Dėl nurodyto pakeistinas skundžiamas teismo sprendimas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl 26 146 Lt turtinės žalos (12 000 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų baudžiamajame procese, 12 040 Lt negauto darbo užmokesčio ir 2 106 Lt palūkanų) priteisimo, atmetant šį reikalavimą (CK 6.272 str., , 6.282 str. 1 d.; CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 26 146 Lt žalos atlyginimo ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bei atmesti šį ieškovo reikalavimą.

Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėVytas Milius