- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- eA-829-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02798-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vetumas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. gegužės 22 d. atsakymą Nr. A33(1)-5922 (toliau – ir Atsakymas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 25 d. prašymą Nr. B240425 (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Prašymu kreipėsi į Administraciją ir prašė informuoti remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerijos) išaiškinimu, kokiais atvejais yra gaunamas finansavimas už savivaldybės infrastruktūros plėtrą, parengus projektą remiantis 2023 m. liepos 25 d. gautomis prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis Nr. SKPS-1041/23 (toliau – ir Prisijungimo sąlygos), ar gautomis sąlygomis bus pasirašoma savivaldybės infrastruktūros sutartis; atsakymą pateikti elektroniniu paštu; atsisakius tenkinti prašymą, atsakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis. Prašymas buvo argumentuojamas 2024 m. vasario 28 d. gautomis 2024 m. vasario 26 d. Gatvės apšvietimo tinklo (duomenys neskelbtini), įrengimo projektavimo sąlygomis Nr. PS-030 (toliau – ir Projektavimo sąlygos) ir papildoma informacija dėl gatvės apšvietimo. Atsakovas Atsakymu viršijo savo kompetencijos ribas ir nustatė naują teisinį reguliavimą. Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, turėjo išnagrinėti Prašymą ir pateikti atsakymą ar motyvuotai atsisakyti tai padaryti.
2.2. Aptarus Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir SIPĮ) 8 straipsnio 3 dalį, Ministerijos aiškinimą, pagal kurį savivaldybės infrastruktūros plėtra tiesiogiai sietina su jos projektavimu ir statyba, kuriant naują infrastruktūrą arba didinant (atkuriant) esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus, teigta, kad šis aiškinimas atitinka SIPĮ 2 straipsnio 6 dalies apibrėžimą ir jam neprieštarauja. Prisijungimo sąlygų 1 punkte yra nurodyta „Suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis susisiekimą nuo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) susisiekimas). Tiek lingvistinė, tiek faktinė analizė leidžia teigti, kad Prisijungimo sąlygomis bus gerinama savivaldybės struktūra, dėl ko didėja ir infrastruktūros pajėgumai. Tai atitinka SIPĮ 8 straipsnį, o Administracija klysta teigdama, kad (duomenys neskelbtini) susisiekimo įrengimas nėra infrastruktūros plėtra. Kadangi (duomenys neskelbtini) susisiekimo įrengimas atitinka SIPĮ 8 straipsnio 3 dalį, Administracija negalėjo šiuo pagrindu atsisakyti sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį (toliau – ir Sutartis).
2.3. Įstatymas nustato baigtinį sąrašą, kuomet savivaldybių infrastruktūros plėtros sutartis yra nesudaroma, todėl savivaldybės administracija gali atsisakyti sudaryti sutartį tik SIPĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais. Nors Administracija nurodė, kad jei Prisijungimo sąlygos buvo išduotos ne SIPĮ pagrindu, negalima sudaryti Sutarties, tačiau analogiškoje situacijoje buvo kreiptasi į Administraciją sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį kelio atkarpos nuo (duomenys neskelbtini), ir Administracija sutiko.
2.4. Savivaldybės susisiekimo infrastruktūra yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentu – Vilniaus rajono savivaldybės bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, bei jo sudėtine dalimi pripažinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571. (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3-170 (su vėlesniais pakeitimais).
2.5. Tinkamai išnagrinėtas Prašymas ir pateiktas Administracijos atsakymas yra svarbus pareiškėjui bei sukelia teisines pasekmes. UAB „Vetumas“ tikslas yra pelno gavimas, tuo remiantis yra planuojama Bendrovės veikla ir investicijos. (duomenys neskelbtini) susisiekimo infrastruktūros patirtų išlaidų kompensavimas yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų visuomenei naudingų ūkinių pastangų ir iniciatyvų rėmino būdų. Šia teise galima pasinaudoti tuo atveju, jei bus skirta kompensacija, kurios skyrimo sąlygas nustato Administracija. Todėl nuo Administracijos atsakymo pareiškėjui priklauso kaip keisis Bendrovės teisių ir pareigų apimtis, kaip bus realizuojamos konstitucinės teisės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Atsakyme akcentuota, kad savivaldybės infrastruktūros plėtra ne finansuojama, o kompensuojama, ir vadovautasi Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“.
4.2. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos darbų pradžios. Administracija turi diskrecijos teisę spręsti, kokia savivaldybei yra reikalinga viešoji infrastruktūra, ir jai plėtoti sudaryti Sutartį ar ne, planuojant statytojui statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ar esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti objektui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą, kurioje neįgyvendinta teritorijų planavimo dokumentuose numatyta inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtra.
4.3. Ministerijos išaiškinimu nėra privalu remtis. Plėtra įprastai laikoma, kai įrengiama nauja infrastruktūra ar didinamas esamos ?infrastruktūros pajėgumas (nauja gatvė, įrengiamas naujas dviračių ar pėsčiųjų takas (jeigu jo nebuvo ?iki šiol), įrengiama nauja inžinerinė infrastruktūra, didinamas tinklų pajėgumas, todėl (duomenys neskelbtini) susisiekimo įrengimas nėra infrastruktūros plėtra.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Bendrovė 2024 m. balandžio 25 d. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą Nr. B240425, kuriuo prašė elektroniniu paštu informuoti (atsakymą pagrindžiant galiojančiomis teisės normomis), ar parengus projektą, remiantis 2023 m. liepos 25 d. gautomis prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis Nr. SKPS-1041/23, bus pasirašoma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Prašymą pareiškėjas, be kita ko, argumentavo tuo, kad 2024 m. vasario 28 d. gautos Projektavimo sąlygos ir papildoma informacija dėl gatvės apšvietimo.
6.2. Administracija 2024 m. gegužės 22 d. pateikė atsakymą Nr. A33(1)-5922, kuriame nurodė, kad atliekant kelio paprastąjį remontą, yra atkuriama esama savivaldybės infrastruktūra, gerinamas infrastruktūros pajėgumas, ko pasėkoje galima sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį ir gauti finansavimą už savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Atsakyme pažymėta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtra ne finansuojama, o kompensuojama; Ministerijos kompetencija yra formuoti savivaldybių infrastruktūros plėtros politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą, o Administracija nevertina Ministerijos išaiškinimų. Atsakovas Atsakyme nurodė, kad savivaldybei palikta funkcija pačiai spręsti, kokia reikalinga yra viešoji infrastruktūra ir jai plėtoti sudaryti Sutartį ar ne. Atsakovas pareiškėjui atsakė, kad remiantis pateikta informacija, Administracija nefinansuos parengto projekto ir nesudarys Sutarties.
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Atsakymu, kreipėsi į teismą.
7. Teismas vadovavosi SIPĮ nuostatomis, analizavo Prašymo turinį ir nustatė, kad Bendrovė kreipėsi į Administraciją, norėdama išsiaiškinti, kokiais atvejais gaunamas finansavimas už savivaldybės infrastruktūros plėtrą, ar gautomis konkrečiomis prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis bus pasirašoma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu dėl informacijos suteikimo apie Sutarties sudarymo sąlygas ir galimybes.
8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Ministerijos išaiškinimų reikšmės, motyvuodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138, 11.3 papunkčiu, pagal kurį Ministerija formuoja savivaldybių infrastruktūros plėtros politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą. Teismas pažymėjo, kad nepaisant Ministerijos išaiškinimų, konkrečius atvejus dėl finansavimo gavimo už savivaldybės infrastruktūros plėtrą ir Sutarties sudarymo nagrinėja ir vertina savivaldybė, kuriai įstatymu nustatyta funkcija pačiai spręsti, kokia reikalinga viešoji infrastruktūra ir, ar jai plėtoti sudaryti Sutartį ar ne.
9. Teismas aptarė kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas (VAĮ 2 str. 10, 12 d.), prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką (VAĮ 11 str. 1 d., Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) nuostatas), analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčo dėl atsakymo pateikti informaciją nagrinėjimo aspektu, vertino Prašymo turinį bei Atsakymą ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo Prašymas atitinka VAĮ 2 straipsnio 10 punkte įtvirtintą kreipimosi formą bei yra laikytinas prašymu atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Teismas sprendė, jog turi būti vertinamas atsakovo Atsakyme išdėstytos informacijos pakankamumas.
Šalies argumentai
10. Teismas įvertinęs Prašyme išdėstytus reikalavimus, skundo argumentus, atsakovo Atsakymo turinį, nurodė, kad Bendrovė buvo informuota, jog Administracija nefinansuos parengto projekto ir nesudarys Sutarties bei pateikti tokio nesutikimo argumentai, t. y. 1) išduotoms Prisijungimo sąlygoms negali būti taikomas finansavimas kompensavimo pagrindu, kaip numato SIPĮ pagal Aprašą ir Metodiką; 2) sąlygos išduotos pareiškėjo prašymu, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, o ne SIPĮ pagrindu; 3) sąlygose nėra nurodyta statytojo objekto (-ų), kuriam (-iems) aptarnauti reikalinga savivaldybės viešoji infrastruktūra; 4) išduotomis Prisijungimo sąlygomis (keliui) nėra kuriama nauja savivaldybės infrastruktūra arba didinama ir (ar) atkuriami esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumai; 5) išduotos Prisijungimo sąlygos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sutarčių pagrindais, nesivadovaujant SIPĮ 7 straipsnio 4 dalimi dėl galimybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui, savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui ir savivaldybės infrastruktūros valdytojui sudaryti Preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ir tuo pagrindu kreiptis dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų. Teismas vertino, kad priimant Atsakymą nebuvo pažeistas aktualus teisinis reguliavimas ar VAĮ, prašymo nagrinėjimo procedūros, nėra pagrindo teigti, kad Atsakyme būtų pateiktas nepakankamas ar neišsamus atsakymas.
11. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenagrinėjo kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų neesminių argumentų, netenkino Bendrovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Administracijos Atsakymą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
13.1. Nors teismas sprendė, kad savivaldybei įstatymu nustatyta funkcija pačiai spręsti, kokia reikalinga viešoji infrastruktūra ir, ar jai plėtoti sudaryti Sutartį ar ne, skundžiamame sprendime nepagrįsta, kokiais principais remiantis savivaldybė sprendžia dėl infrastruktūros plėtros ir kuo remdamasi pasirenka, kuriais atvejais sudaryti Sutartį, kuriais ne. Toks neapibrėžtas naudojimasis diskrecijos teise kertasi su Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis – asmenų lygybe prieš įstatymą bei teisinio apibrėžtumo principu, kurie taip pat siejami su proporcingumo principu. Aptarus SIPĮ paskirtį ir tikslą (1 str.), šio įstatymo aiškinamojo rašto turinį, teigiama, kad Administracijos priimami sprendimai bei teismų patvirtinta jos diskrecija atitolina SIPĮ pirminius tikslus – kad būtų tolygiai plėtojama infrastruktūra bei daromas poveikis nekilnojamojo turto vystytojams, kad jie galėtų susigrąžinti dalį investuotų lėšų į infrastruktūros plėtrą, taip pat padidinti konkurenciją tarp šio sektoriaus subjektų. Vien diskrecijos teisės turėjimas nesuteikia teisės Administracijai veikti savo nuožiūra, nesiremiant įstatymų normomis.
13.2. Aptarus SIPĮ 13 straipsnio 1, 3 dalis, Sutartyje privalomas nuostatas dėl kompensavimo tvarkos ir sąlygų (SIPĮ 8 str. 4 d. 3 p.) sutinkama su atsakovo argumentu, kad viešosios infrastruktūros projektavimo ir statybos ir (ar) įrengimo išlaidų apskaičiavimas galimas tik po to, kai bus gautos techninės viešosios infrastruktūros prisijungimo projektavimo sąlygos ir jų pagrindu bus parengti ir suderinti viešosios infrastruktūros projektiniai pasiūlymai, o pareiškėjas nėra šių veiksmų atlikęs. Pareiškėjo nuomone, įstatymas numato kompensacinį patirtų išlaidų, sumokant infrastruktūros plėtros mokestį, atlyginimo mechanizmą.
13.3. Teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl nepagrįsta jo išvada, kad Atsakymas yra išsamus ir aiškus.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:
15.1. Apeliacinis skundas yra grindžiamas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto aiškinamuoju raštu bei Ministerijos išaiškinimais, kurie nėra privalomi. Bendrovei 2023 m. liepos 25 d. buvo išduotos Prisijungimo sąlygos, pagal kurių 1 punktą UAB „Vetumas“ turi suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis (duomenys neskelbtini) susisiekimą. Projekto pavadinimas pagal išduotas Prisijungimo sąlygas – gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) paprastasis remontas. Iš sutarties prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. SKPS-1041/23 2 punkto matyti, kad statytojas, t. y. UAB „Vetumas“, be kita ko, įsipareigoja savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įgyvendinti išduotas Prisijungimo sąlygas, gauti statybos leidimą savivaldybės vardu ir t. t. Šios sutarties 7 punktas patvirtina, kad statytojo parengti projektiniai sprendiniai perduodami neatlygintinai savivaldybei.
15.2. Aptarus SIPĮ 2 straipsnio 6 dalį, Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje įtvirtintą statinio paprastojo remonto sąvoką, 72 dalyje įtvirtintą statinio rekonstravimo sąvoką, teigiama, kad nors SIPĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kada savivaldybės infrastruktūros sutartis nesudaroma, tačiau tokia sutartis negali būti sudaroma, jei planuojami atlikti darbai neatitinka kitų įstatyme numatytų sąlygų, taip pat SIPĮ 2 straipsnio 6 dalyje numatytos savivaldybės infrastruktūros plėtros sąvokos turinio. Bendrovei išduotos Prisijungimo sąlygos ir parengta sutartis prie prisijungimo sąlygų nesusiję su SIPĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi tiek Prisijungimo sąlygos, tiek sutartis nenumato nei savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidų, nei savivaldybės infrastruktūros statybos ir (ar) įrengimo išlaidų apskaičiavimo.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-702-603/2025 pagal ieškovo UAB „Vetumas“ ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė ieškovo apeliacinį skundą pasisakydamas, jog „Apeliantės teigimu, jos užsakymu parengtame paprastojo remonto projekte numatyti darbai atitinka Įstatyme nurodytus savivaldybės infrastruktūros plėtros požymius, ir daro išvadą, kad ketinami atlikti darbai nėra paprastasis kelio remontas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip minėta, parengtame paprastojo remonto projekte numatyti darbai: remontuojama kelio dangos konstrukcija rengiama ant esamos, išlyginamos kelio dangos, platinamos vietose – nuėmus augalinį sluoksnį, išlyginus esamą, iškasų arba piltinį gruntą pagal išilginį ir skersinį nuolydžius; kelio kraštuose, atsižvelgiant į esamą reljefą, formuojami šlaitai / grioviai 1:1,5.; remontuojama apie 250 m. ilgio (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pabaigos; nauji inžineriniai tinklai neprojektuojami, nesudaro pagrindo jų laikyti plėtra, kaip tai įtvirtinta minimame Įstatyme“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 22 d. rašto Nr. A33(1)-5922 „Dėl informacijos suteikimo“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Administracijos Atsakymas yra išsamus ir aiškus, jį priimant nebuvo pažeistas nei teisinis reguliavimas, nei prašymo nagrinėjimo procedūros, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
18. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl nepagrįsta jo išvada, kad Atsakymas yra išsamus ir aiškus.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
20. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pastebėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, vadovaujasi VAĮ, SIPĮ nuostatomis, tačiau konkrečiai nenurodo kokias teisės taikymo ar aiškinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas.
21. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pagal ABTĮ 80 straipsnį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo ginčo šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados.
23. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo tikslas – užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą (SIPĮ 1 str. 2 d.). Savivaldybės infrastruktūros plėtra – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus (SIPĮ 2 str. 6 p.).
24. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį reglamentuoja SIPĮ 8 straipsnis. SIPĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 25 d. Prašymu kreipėsi į Administraciją ir, be kita ko, prašė „1. informuoti remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimu, kuriame išaiškinama, kokiais atvejais yra gaunamas finansavimas už savivaldybės infrastruktūros plėtrą, parengus projektą remiantis 2023-07-25, gautomis prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos (Nr. SKPS-1041/23 (Priedas Nr. 2), ar gautomis sąlygomis bus pasirašoma savivaldybės infrastruktūros sutartis“ (kalba netaisyta). Administracija Atsakyme, be kita ko, nurodė, kad Ministerijos išaiškinime išdėstyta, kas yra savivaldybės infrastruktūros plėtra, savivaldybė nėra ta institucija, kuri vertintų Ministerijos išaiškinimus. Atsakovas Atsakymu informavo, jog nefinansuos parengto projekto pagal pareiškėjo teiginį („atliekant kelio paprastąjį remontą, yra atkuriama esama savivaldybės infrastruktūra, gerinamas infrastruktūros pajėgumas, ko pasėkoje galima sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį ir gauti finansavimą už savivaldybės infrastruktūros plėtrą“) ir išduotas Prisijungimo sąlygas SIPĮ pagrindu ir nesudarys Sutarties, nes: 1) išduotoms Prisijungimo sąlygoms negali būti taikomas finansavimas kompensavimo pagrindu, kaip numato SIPĮ pagal Aprašą ir Metodiką; 2) sąlygos išduotos pareiškėjo prašymu, remiantis Statybos įstatymu, o ne SIPĮ pagrindu; 3) sąlygose nėra nurodyta statytojo objekto (-ų), kuriam (-iems) aptarnauti reikalinga savivaldybės viešoji infrastruktūra; 4) išduotomis Prisijungimo sąlygomis (keliui) nėra kuriama nauja savivaldybės infrastruktūra arba didinama ir (ar) atkuriami esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumai; 5) išduotos Prisijungimo sąlygos vadovaujantis Civilinio kodekso sutarčių pagrindais, nesivadovaujant SIPĮ nuostatų 7 straipsnio 4 dalimi dėl galimybės Civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui, savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui ir savivaldybės infrastruktūros valdytojui sudaryti Preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ir tuo pagrindu kreiptis dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų.
26. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, taip pat bylos faktines aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjui Atsakyme išdėstyta informacija atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja Atsakymo išsamumą ir aiškumą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog informacijos išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (šiuo aspektu žr., pvz., 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-861-821/2025). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-821/2023).
27. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Atsakymo turinį, matyti, kad Atsakymu pareiškėjui pateikta informacija atitiko Prašymo turinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus pakankamumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimus, jame yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis Atsakymo priėmimo pagrindas, pateikti motyvai, kuriais grindžiamas atsisakymas sudaryti Sutartį, t. y. išdėstytos aplinkybės yra pakankamos pareiškėjui suprasti, dėl kokių priežasčių negali būti sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.
28. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su savivaldybės diskrecija, SIPĮ paskirtimi bei šio teisinio reguliavimo travaux préparatoires (parengiamieji darbai), teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad politinis ar ekonominis tikslingumas reiškia viešojo administravimo subjekto diskreciją pasirinkti visuomeninių santykių raidos prioritetus, nustatyti raidos strategiją, nepažeidžiant aukštesnių teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. I-1-968/2023). Ši nuostata glaudžiai siejasi su valdžių padalijimo principu ir jį iš esmės išreiškia – teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir nesprendžia išimtinai politinių ar ekonominių klausimų bei, vykdydamas teisminę kontrolę, neatlieka administravimo subjektui priskirtų funkcijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-538-1047/2024). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje tik patikrino, ar viešojo administravimo subjektas veikė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose, savo veiklą grindė teisėtumo principu bei veiksmingai jį užtikrino. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su savivaldybės naudojimosi diskrecijos teise klausimais (žr. šios nutarties 13.1 p.).
29. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų nepasisakoma.
30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
31. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.