Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. R. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas N. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 2022 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. SD-3294 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties būtinumo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą / sutikimą 10 arų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) įsirengti buitinį (artezinį) gėlo vandens gręžinį, kuris yra būtinas norint gauti statybos leidimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. liepos 26 d. raštu Nr. STS-1298 buvo gautos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Giraitės vandenys“ prisijungimo sąlygos geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui Žemės sklype, kuriose nurodoma, kad, neprisijungus prie centralizuoto vandens tiekimo ir centralizuotų nuotekų įrenginių, Žemės sklype galima pasirinkti kitus alternatyvius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdus.

3. Pareiškėjas 2022 m. sausio 19 d. kreipėsi į Savivaldybės Infrastruktūros skyrių dėl rengiamo projekto ,,Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė sutikimo įsirengti projektuojamą kelio įvažą, buitinio nuotekų valymo įrenginį, gręžinį. Taip pat prašė nurodyti, ar bus sudaroma Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.

4. Atsakovas 2022 m. sausio 31 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad vandens tiekimo sprendinys prieštarauja Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajam planui, patvirtintam Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TS-256 „Dėl Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo patvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas). Specialiajame plane nurodyta, kad Žemės sklypo teritorijoje numatytas centralizuotas geriamojo vandens tiekimas ir centralizuotas arba individualus nuotekų tvarkymas, todėl nurodytas apsirūpinimo vandeniu sprendinys (projektuojamas artezinis vandens gręžinys) neatitinka Specialiajame plane numatyto vandens tiekimo būdo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir SIPĮ) 7 straipsnio 3 dalimi, buvo pasiūlyta inicijuoti Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą.

5. Pareiškėjas 2022 m. kovo 28 d. kreipėsi į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkytoją UAB „Giraitės vandenys“ su prašymu nutiesti iki Žemės sklypo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

6. UAB „Giraitės vandenys“ 2022 m. balandžio 14 d. rašte Nr. S22-281 nurodė, kad vietovė, kurioje prašoma įrengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniais, patenka į teritoriją, kurioje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą gali vykdyti UAB „Giraitės vandenys“ arba kitas infrastruktūros objektų statytojas (užsakovas), t. y. ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija. Tokiu atveju objektų statyba galima, kai ji yra numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. UAB „Giraitės vandenys“ laikotarpiu iki 2027 m. (duomenys neskelbtini) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros neplanuoja.

7. Pareiškėjas dar kartą 2022 m. birželio 8 d. kreipėsi į Savivaldybės Infrastruktūros skyrių dėl infrastruktūros plėtros sutarties būtinumo peržiūrėjimo ir sutikimo įsirengti vietinį vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį. Tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu prašymo netenkino ir nurodė, kad pareiškėjas turi teisę sudaryti trišalę Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, kuria įpareigojama prisiimti Savivaldybės administracijos ir geriamojo vandens tiekėjo UAB „Giraitės vandenys“ funkcijas ir pareigas, t. y. įvykdyti infrastruktūros plėtrą, nuosavomis lėšomis nutiesiant apie 150 metrų vandentiekio trasą nuo esamų (duomenys neskelbtini) centralizuotų vandens tinklų iki nuosavybės teise valdomo 10 arų sklypo ar įrengiant vandenvietę. Nurodė, kad Žemės sklype projektuojamo artezinio vandens gręžinio įrengimas negalimas, šiuo atveju būtina inicijuoti Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Nurodytoje teritorijoje yra numatytas centralizuotas geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotas arba individualus nuotekų tvarkymo būdas, kurioje pagal infrastruktūros plėtros planą, infrastruktūros plėtrą vykdo iniciatorius arba UAB „Giraitės vandenys“. Pažymėjo, kad UAB „Giraitės vandenys“ dar tik planuoja užsakyti projektavimo darbus, o geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros plėtra preliminariai planuojama 2027–2028 metais. Savivaldybė taip pat nurodė, kad, sudarius savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, iniciatorius pretenduoja gauti kompensaciją už patirtas infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas. Administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. ĮS-62 „Dėl įgaliojimo teikti išvadas požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimui“ pripažintas netekusiu galios 2022 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ĮS-138 „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio išvadų“. Todėl vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniais, Žemės sklype galima projektuoti ir įsirengti tik individualią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – buitinį nuotekų valymo įrenginį.

8. Pareiškėjo nuomone, Savivaldybė nepagrįstai neduoda sutikimo įrengti vieną gręžinį, išgaunat mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, ir nepagrįstai verčia pasirašyti trišalę sutartį, kuri įpareigotų įrengti geriamojo vandens tiekimo tvarkymo infrastruktūrą savo lėšomis, rizika ir nustatytais terminais atlikti savivaldybės infrastruktūros projektavimo darbus, t. y. parengti projektinę dokumentaciją, ją suderinti su atsakingomis institucijomis, atlikti visas reikalingas ekspertizes, gauti statybą leidžiantį dokumentą, viską įsipareigojant atlikti savo jėgomis ir lėšomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe, o sukurtą darbų rezultatą (savivaldybės infrastruktūrą) įregistruoti ir perduoti sutartyje nustatyta tvarka.

9. Savivaldybė kartu su šio projekto partneriu UAB „Giraitės vandenys“, turėdama pakankamai lėšų, per šešerius metus nesugebėjo užtikrinti geriamo vandens tiekimo pirmuoju etapu. Šiuo metu 10 arų sklypo savininkas, norintis gauti statybai leidimų, yra verčiamas prisiimti jų tiesiogines funkcijas, atlikti jų tiesioginį darbą, o nesutikus atlikti šių veiksmų, laukti dar 10 metų, kol bus įgyvendintas (arba neįgyvendintas), antrasis ar trečiasis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo etapas Kauno rajone.

10. Pareiškėjo nuomone, Savivaldybė pateikė nepagrįstą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo, kadangi sklypas yra daugiau kaip 100 metrų atstumu nuo magistralinių tinklų, gręžinys bus naudojamas tik vienam buitiniam vartotojui, gyvenvietė yra seniai įkurta, joje nesikuria nauji gyventojai, vandens tiekėjas UAB „Giraitės vandenys“ neplanuoja įrengti vandentiekio tinklų, kadangi infrastruktūros investicijos atsipirkimo laikas – 103 m., o Specialiojo plano sprendiniuose iki 2031 m. infrastruktūros plėtra nenumatyta. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo (toliau – ir GVĮ) 5 straipsnis garantuoja geriamojo vandens viešą gavimą. Jeigu viešas gavimas negalimas – suteikiama teisė individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu (GVĮ 6 str.).

11. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 19 d. Savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriui pateikė prašymą dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties būtinumo kartu su priedais. Prašyme nurodė, jog rengiamas projektas ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriame numatomi: gręžinys, buitinių nuotekų valymo įrenginys, esama kelio įvaža, ir prašė nurodyti, ar bus sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.

13. Savivaldybė 2022 m. sausio 31 d. pareiškėjui pateikė atsakymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties, kuriame nurodė, kad jo pateiktame inžinerinių tinklų suvestiniame plane nurodyti vandens tiekimo sprendiniai prieštarauja Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajam planui, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypo teritorijoje numatytas centralizuotas geriamojo vandens tiekimas ir centralizuotas arba individualus nuotekų tvarkymas. Kadangi pareiškėjo pateiktame suvestiniame inžinerinių tinklų plane nurodyta, kad projektuojamas artezinis vandens gręžinys ir buitinių nuotekų valymo įrenginys, pasiūlė pareiškėjui inicijuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą.

14. UAB „Giraitės vandenys“ 2022 m. balandžio 14 d. rašte pareiškėjui taip pat nurodė, kad Žemės sklypas pagal Specialiojo plano sprendinius patenka į teritoriją, kurioje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą gali vykdyti UAB „Giraitės vandenys“ arba kitas infrastruktūros objektų statytojas (užsakovas), t. y. ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar nuotekų tvarkytojas, ir ne savivaldybės institucija. Tokiu atveju objektų statyba galima, kai ji yra numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.

15. Savivaldybė 2022 m. liepos 13 d. rašte nurodė galimybę sudaryti trišalę Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.

16. Savivaldybės infrastruktūros plėtros vykdymo reikalavimai, tvarka ir sąlygos yra nustatyti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir GVTNTĮ), Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, o Kauno rajono savivaldybėje ir Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane.

17. Iš Specialiojo plano 1 priedo (Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijų, kurioje numatomas centralizuotasis geriamojo vandens tiekimas ir centralizuotasis arba individualusis nuotekų tvarkymas, schemos) (duomenys neskelbtini) schemos matyti, jog Žemės sklypo teritorijoje infrastruktūros plėtrą vykdo iniciatorius arba UAB „Giraitės vandenys“.

18. GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotėkų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama SIPĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis.

19. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statyba (SIPĮ 8 str. 3 d.).

20. Ginčijamas sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo reikalavimams.

II.

21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo N. R. skundą atmetė.

22.1 Pareiškėjas 2022 m. sausio 19 d. Savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriui pateikė prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties būtinumo“ kartu su priedais (Nekilnojamojo turto registro išrašu, Žemės sklypo planu, 2021 m. liepos 26 d. UAB „Giraitės vandenys“ prisijungimo sąlygomis geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui Nr. STS-1298, Savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 2V-622, Inžinerinių tinklų suvestiniu planu). Prašyme nurodė, jog rengiamas projektas ,,Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“, kuriame numatomi: gręžinys, buitinių nuotekų valymo įrenginys, esama kelio įvaža, ir prašė nurodyti, ar bus sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.

22.2 Savivaldybė 2022 m. sausio 31 d. pateikė atsakymą Nr. SD-445, kuriame nurodė, kad pateiktame inžinerinių tinklų suvestiniame plane nurodyti vandens tiekimo sprendiniai prieštarauja Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajam planui, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), teritorijoje numatytas centralizuotas geriamojo vandens tiekimas ir centralizuotas arba individualus nuotekų tvarkymas. Taip pat pažymėjo, jog pateiktame suvestiniame inžinerinių tinklų plane nurodyta, kad projektuojamas artezinis vandens gręžinys ir buitinių nuotekų valymo įrenginys, todėl vadovaujantis SIPĮ 7 straipsnio 3 dalimi siūlė inicijuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą.

22.3 Pareiškėjas 2022 m. kovo 28 d. kreipėsi į UAB „Giraitės vandenys“, prašydamas nutiesti iki Žemės sklypo geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. UAB „Giraitės vandenys“ 2022 m. balandžio 14 d. rašte Nr. S22-281 nurodė, kad vietovė (duomenys neskelbtini), pagal Specialiojo plano sprendinius patenka į teritoriją, kurioje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą gali vykdyti UAB „Giraitės vandenys“ arba kitas infrastruktūros objektų statytojas (užsakovas), t. y. ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar nuotekų tvarkytojas, ir ne savivaldybės institucija. Tokiu atveju objektų statyba galima, kai ji yra numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. UAB „Giraitės vandenys“ laikotarpiu iki 2027 m. minėtoje teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros neplanuoja. Tačiau UAB „Giraitės vandenys“ planai galėtų būti koreguojami, atsižvelgus į gyventojų prašymus įrengti šią infrastruktūrą ir gyventojams pasirašius preliminarias sutartis, kuriomis įsipareigojama jungtis prie įrengtinų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų.

22.4 Pareiškėjas 2022 m. birželio 8 d. pateikė Savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriui pareiškimą dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties būtinumo, įsirengiant vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį, kuriame nurodė, kad UAB „Giraitės vandenys “ privalo įrengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Giraitės vandenys“ neplanuoja įrengti geriamojo vandens ir nuotekų įrenginių iki pareiškėjo sklypo iki 2027 metų, kad Žemės sklypas yra nutolęs nuo magistralinių tinklų daugiau kaip 100 metrų, prašė peržiūrėti prašymą dėl Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties būtinumo ir duoti sutikimų įsirengti vietinį vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginį.

22.5 Savivaldybė ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti prašymą, kadangi Žemės sklypo teritorijoje infrastruktūros plėtrą gali vykdyti UAB „Giraitės vandenys“ arba iniciatorius, todėl vadovaujantis SIPĮ 7 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas gali inicijuoti atitinkamos savivaldybės infrastruktūros (geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklų) plėtrą ir sudaryti SIPĮ 8 straipsnyje nurodytą sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros. Sudarius sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros, pareiškėjas ne tik nemokėtų savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, bet ir pretenduotų gauti kompensaciją už jo lėšomis įrengtą savivaldybės infrastruktūrą iš kitų įmokų mokėtojų (statytojų), prisijungusių prie sukurtos savivaldybės infrastruktūros, sumokėtų įmokų. Pareiškėjas gali projektuoti ir įsirengti individualios nuotekų tvarkymo infrastruktūros buitinį nuotekų valymo įrenginį.

23. Savivaldybės infrastruktūros plėtros vykdymo reikalavimai, tvarka ir sąlygos yra nustatyti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu), Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.), Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane, patvirtintame Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TS-256 „Dėl Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo patvirtinimo“.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TS-256 „Dėl Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtino Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, kuris yra norminis teisės aktas ir kuriuo atsakovas privalo vadovautis priimant ir tvirtinant kitus Savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, priimant atskirus individualaus pobūdžio administracinius sprendimus, rengiant statybos projektus, numatant atitinkamus apsirūpinimo vandeniu bei nuotekų tvarkymo sprendinius.

25. Specialiajame plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomame Žemės sklype yra numatytas centralizuotas geriamojo vandens tiekimas ir centralizuotas arba individualus nuotekų tvarkymas. Iš Specialiojo plano 1 priedo (Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijų, kurioje numatomas centralizuotas geriamojo vandens tiekimas ir centralizuotas arba individualus nuotekų tvarkymas, schemos) (duomenys neskelbtini) schemos matyti, jog ginčo teritorijoje infrastruktūros plėtrą vykdo iniciatorius arba UAB „Giraitės vandenys“. Taigi, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype Specialiojo plano sprendiniai numato centralizuotą geriamojo vandens tiekimą ir centralizuotą arba individualų nuotekų tvarkymą. Specialiojo plano sprendiniai yra galiojantys, todėl atsakovas privalėjo jais vadovautis spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo įsirengti geriamojo vandens gręžinį Žemės sklype, kuriame, kaip jau ir minėta, pagal galiojantį Specialųjį planą yra numatytas tik centralizuotas geriamojo vandens tiekimas.

26. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Specialiojo plano sprendinių 2.6. lentelėje (Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros įgyvendinimo planas 2021–2031 metams) nėra numatytas (duomenys neskelbtini), kurio teritorijoje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas. Pažymėtina, kad šioje lentelėje pateikiamas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros įgyvendinimo planas 2021–2031 metams, bet tai nepaneigia Specialiajame plane aptariamoje teritorijoje numatyto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būdo (centralizuotas geriamojo vandens tiekimas ir centralizuotas arba individualus nuotėkų tvarkymas) ir tai nereiškia, kad pareiškėjo sklype galimas individualaus vandens gavybos gręžinio įrengimas. UAB „Giraitės vandenys“ 2022 m. liepos 7 d. rašte Nr. S22-469 taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, yra neprioritetinė, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros plėtra preliminariai planuojama 2027–2028 m. (įvertinant investicijų atsipirkimo laiką).

27. Teisinis reguliavimas (GVTNTĮ 16 str. 2 d., SIPĮ 2 str. 8 d., SIPĮ 7 str. 3 d., 8 str. 1 d., 3 d., 13 str.) numato galimybę infrastuktūros plėtros iniciatoriams gauti kompensacijas už infrastruktūros plėtros išlaidas. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos. Todėl teismas plačiau nepasisakė apie galimos kompensacijos dydį, gavimo sąlygas, terminus, pareiškėjo galimybę pasinaudoti šia teise ir kitas su ja susijusias aplinkybes.

28. GVĮ 5 straipsnis nustato geriamojo vandens viešojo tiekimo gaires, kurios yra detalizuojamos kitais teisės aktais, šioje ginčo situacijoje SIPĮ ir Specialiojo plano sprendiniais. GVĮ 6 straipsnyje yra reglamentuotas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu. Įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, turi būti laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju Specialiojo plano sprendiniuose nėra numatyta galimybė pareiškėjui individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu, kadangi geriamojo vandens tiekimas ginčo teritorijoje yra numatytas tik centralizuotu būdu. Todėl Savivaldybė pagrįstai ir teisėtai nesuteikė leidimo pareiškėjui įsirengti buitinį (artezinį) gėlo vandens gręžinį.

29. Pareiškėjo nurodyta Infostatybos informacija apie UAB „Giraitės vandenys“ 2021 m. liepos 26 d. atsakymą Nr. STS-1298, kuriuo leidžiama Žemės sklype įsirengti alternatyvų vandens tiekimo įrenginį (gręžinį), šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi pateiktas 2021 m. lapkričio 24 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo atmestas 2021 m. lapkričio 29 d.

30. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. ĮS-62 „Dėl įgaliojimo teikti išvadas požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimui“ pripažintas netekusiu galios 2022 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ĮS-138 „Dėl gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio išvadų“. Pareiškėjas prašymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties būtinumo pateikė 2022 m. sausio 19 d., t. y. jau negaliojant minėtam 2021 m. sausio 13 d. įsakymui Nr. ĮS-62.

31. Šiuo atveju pareiškėjui, siekiant įsirengti geriamojo vandens tiekimą Specialiajame plane numatytu centralizuotuoju būdu, yra numatyta galimybė sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su Savivaldybe ir UAB „Giraitės vandenys“ SIPĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir 15 straipsnio 3 dalį pretenduoti gauti kompensaciją už įrengtą infrastruktūrą.

32. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos reglamentavimą, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo.

33. Atmetus skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimą – įpareigoti atsakovą išduoti leidimą / sutikimą Žemės sklype įsirengti buitinį (artezinį) gėlo vandens gręžinį, kuris yra būtinas norint gauti statybos leidimą.

III.

34. Pareiškėjas N. R. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją išduoti leidimą Žemės sklype įsirengti buitinį gėlo vandens gręžinį pagal 2021 m. liepos 26 d. UAB ,,Giraitės vandenys“ parengtą raštą.

35. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą:

35.1 Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo nušalinti advokatą L. M.

35.2 Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 24 d. įkeldamas dokumentus leidimui gauti į InfoStatyba kartu įkėlė UAB ,,Giraitės vandenys“ 2021 m. liepos 26 d. gautą leidimą STS-1298 įsirengti sklype alternatyvų vandens tiekimo įrenginį (vandens gręžinį). Leidimas buvo įkeltas 2021 m. lapkričio 24 d., kai galiojo 2021 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. ĮS-62 ,,Dėl įgaliojimo teikti išvadas požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimui“. Todėl Savivaldybės Infrastruktūros skyrius negalėjo remtis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ĮS-138 ,,Dėl gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio išvadų“, tačiau teismas nevertino šio fakto ir nepasisakė savo sprendime, kuris yra labai svarbus nustatant ar Savivaldybė teisėtai taikė 2022 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. ĮS-138.

35.3 Teismas neįsigilinęs, kad pareiškėjas jau yra sumokėjęs už infrastruktūros plėtrą ir matydamas, kad pareiškėjas neturi praktinės galimybės gauti kompensacijos, prisidengė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatytu normos aiškinimu, kad teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.

35.4 Teismas netyrė ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, tiek priimdamas infrastruktūros mokestį už planuojamą infrastruktūros plėtrą, tiek trišale sutartimi pareiškėjui permesdamas savo tiesiogines pareigas ir funkcijas.

35.5 Teismas nepasisakė apie tai, kad Savivaldybė ir viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi ieškoti geriausio būdo, kaip pareiškėjui užtikrinti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Nepasidomėjo, kodėl nagrinėjamu atveju Savivaldybė nesprendė problemos, pati neieškojo ir nepavedė bendrovei pareiškėjui užtikrinti (dabar arba ateityje) saugias ir kokybės reikalavimus atitinkančias viešąsias paslaugas. Teismas neiškvietė UAB „Giraitės vandenys“ atstovo apklausai, nors ir buvo juos įtraukęs trečiuoju asmeniu, tačiau šabloniškai konstatavo, kad yra numatyta galimybė sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su Savivaldybe ir UAB „Giraitės vandenys“ SIPĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir 15 straipsnio 3 dalį pretenduoti gauti kompensaciją už įrengtą infrastruktūrą. Kas yra visiškai priešinga, jokia kompensacija neprioritetinėse teritorijose nenumatyta.

35.6 Teismas netyrė ar viešojo administravimo subjektas neviršijo savo galių atimdamas teisę į garantuotą įstatymo geriamojo vandens viešą gavimą bei primesdamas savo atsakomybes ir funkcijas pareiškėjui, kad šis atliktų institucijos pareigą įrengti Geriamojo vandens tiekimo tvarkymo infrastruktūrą, savo lėšomis, rizika ir nustatytais terminais.

35.7 Teismas netyrė ir nepasisakė, kodėl centralizuotas vandens tiekėjas atsisakė prijungti pareiškėją prie centralizuoto vandens tiekimo, kada planuojama įrengti (duomenys neskelbtini) centralizuoto vandens tiekimą ir kiek kainuotų šis centralizuotas vandens prijungimas iki pareiškėjo Žemės sklypo, pagaliau kokios kompensacijos pareiškėjas galėtų tikėtis ir ar iš vis galėtų tikėtis ar nėra varžomos pareiškėjo konstitucinės teisės į nuosavybę.

35.8 Teismas netinkamai taikė įstatymus Specialiojo plano sprendinius iškeldamas aukščiau įstatymo ir konstatavo, kad nors pareiškėjui GVĮ 5 ir 6 straipsniuose yra garantuotas geriamojo vandens viešas gavimas, jeigu viešas gavimas negalimas suteikiama teisė individualiai pasirūpinti geriamuoju vandeniu, tačiau kadangi geriamojo vandens tiekimas ginčo teritorijoje yra numatytas tik centralizuotu būdu savivaldybė pagristai ir teisėtai nesuteikė leidimo pareiškėjui įsirengti buitinį (artezinį) gėlo vandens gręžinį.

35.9 Teismas nevertino ir GVTNTĮ 16 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų įvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba 8 daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

35.10 Teismas neatsakė į pareiškėjo argumentus, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjas siekia pasidaryti gręžinį, jau visi aplinkiniai namai turi gręžinius ir papildomai niekas neinvestuos į prisijungimą prie centralizuoto vandens tiekimo.

36. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo N. R. apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Atsakovas nurodo, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Specialiojo plano sprendiniai yra galiojantys, todėl atsakovas privalėjo jais vadovautis spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo įsirengti geriamojo vandens gręžinį Žemės sklype, kuriame pagal galiojantį Specialųjį planą yra numatytas tik centralizuotas vandens tiekimas. Savivaldybės manymu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurios nėra ginčijamos apeliaciniame skunde, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Savivaldybės Sprendimas yra teisėtas ir teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl jo panaikinimo.

38. Pareiškėjas neginčija fakto, kad pagal Specialiojo plano sprendinius jo Žemės sklype yra numatytas tik centralizuotas geriamojo vandens tiekimas, tačiau apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kuriais remiantis mano, kad Savivaldybė, nepaisant šios aplinkybės, yra įpareigotina išduoti leidimą Žemės sklype įsirengti buitinį (artezinį) gėlo vandens gręžinį. Savivaldybė su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad UAB ,,Giraitės vandenys“ 2021 m. liepos 26 d. išdavė ne leidimą įsirengti Žemės sklype alternatyvų vandens tiekimo įrenginį (vandens gręžinį), o prisijungimo sąlygas, t. y. techninio pobūdžio reikalavimus dėl apsirūpinimo vandeniu. Pareiškėjo 2021 m. lapkričio 24 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo atmestas 2021 m. lapkričio 29 d., o reiškia, jog procedūra pagal šį prašymą buvo užbaigta. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. ĮS-62 ,,Dėl įgaliojimo teikti išvadas požeminių vandens gavybos gręžinių įrengimui“ pripažintas netekusiu galios 2022 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ĮS-138 ,,Dėl gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio išvadų“, kai pareiškėjas prašymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties būtinumo pateikė 2022 m. sausio 19 d., t. y. jau negaliojant minėtam 2021 m. sausio 13 d. įsakymui Nr. ĮS-62. Taigi Savivaldybė, priimdama sprendimus, vadovavosi teisiniu reguliavimu, galiojusiu prašymo pateikimo dieną. Teismas pareiškėjo argumentus dėl aukščiau nurodytų aplinkybių įvertino.

39. Atsakovas dėl infrastruktūros plėtros mokesčio sumokėjimo, kompensavimo aplinkybių išsamiai pasisakė savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

40. Kadangi apeliacinio skundo ribos yra nustatomos, be kita ko, apeliacinio skundo dalyku, o pareiškėjas nereiškia reikalavimo priimti naują sprendimą dėl Savivaldybės 2022 m. liepos 13 d. atsakymo Nr. SD-3294 panaikinimo, apeliacinės instancijos teisme, Savivaldybės manymu, turėtų būti vertinama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atsisakė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

41. Pareiškėjas N. R. atsiliepime į atsakovo atsiliepimą prašo Kauno regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją išduoti leidimą 10 arų sklype (duomenys neskelbtini) įsirengti buitinį gėlo vandens gręžinį pagal 2021 m. liepos 26 d. STS-1298 UAB Giraitės vandenys“ parengtą raštą arba priimti kitokį sprendimą, kuriuo remiantis pareiškėjas būtų aprūpintas geriamuoju vandeniu, o ne priverstas atlikti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu institucijai priskirtas funkcijas.

42. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

43. Byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės 2022 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. SD-3294 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties būtinumo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui sutikimą įsirengti Žemės sklype vietinį vandens gręžinį ir nurodyta galimybė sudaryti sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros, pagrįstumo ir teisėtumo.

44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes galiojant Specialiojo plano sprendiniams, atsakovas privalėjo jais vadovautis spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo įsirengti geriamojo vandens gręžinį Žemės sklype, kuriame pagal galiojantį Specialųjį planą yra numatytas tik centralizuotas vandens tiekimas.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kartoja patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, teigia, kad teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų ir prašymų, buvo šališkas, netinkamai aiškino teisės aktus, netinkamai atliko įrodymų rinkimą ir vertinimą.

46. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina.

47. Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimo argumentus pateikė dokumentą, pavadintą dubliku. ABTĮ nenumato tokio proceso šalies procesinio dokumento kaip dublikas ar privalomo atsiliepimo į kitos proceso šalies atsiliepimą pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-141-502/2020). ABTĮ prasme pareiškėjo pateiktas dokumentas yra rašytiniai paaiškinimai, kurie yra vertinami kaip nauji įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos dėl to, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas (ABTĮ 140 str.). Viena iš ribotos apeliacijos administraciniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad ši nuostata užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2019). Draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus, tačiau sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, aiškinamasi, ar šiuos įrodymus proceso šalis galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl kokių priežasčių šie įrodymai teikiami po to, kai byla iš esmės buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, nes nenustatė priežasčių, kodėl šie rašytiniai paaiškinimai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui.

48. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

49. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad: i) pareiškėjas ginčą teisme inicijavo dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartis). Skundžiamas Sprendimas priimtas nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. birželio 8 d. kreipimąsi. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitas pareiškėjo 2022 m. sausio 19 d. pateiktas prašymas išnagrinėtas, Savivaldybei priimant 2022 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. SD-445, kuris nebuvo apskųstas ir nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl Savivaldybės 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. SD-445 teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo argumentų, susijusių su pareiškėjo 2022 m. sausio 19 d. prašymo nagrinėjimu, nes jie peržengia nagrinėjamos bylos ribas; ii) kadangi apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė panaikinti visą, o ne dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo (apeliacinio skundo 34 punktas) ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, teisėjų kolegija apeliacine tvarka nagrinėja viso pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

50. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

51. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai surinko ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra motyvuotas ir pagrįstas. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

52. GVĮ nustato, kad savivaldybių institucijos užtikrina, kad savivaldybių teritorijų gyventojai būtų viešai aprūpinami arba jiems būtų sudarytos sąlygos individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu (GVĮ 4 str. 1 d.). Įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, turi būti laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų (GVĮ 6 str. 3 d.).

53. GVTNTĮ nustato, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodant šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentą (GVTNTĮ 12 str. 1 d.). Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje (GVTNTĮ 12 str. 2 d.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų statyba savivaldybės teritorijoje vykdoma laikantis šio įstatymo, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, savivaldybės tarybos patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano ir kitų teisės aktų reikalavimų (GVTNTĮ 16 str. 1 d.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. <...> (GVTNTĮ 16 str. 2 d.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su prioritetinės savivaldybės infrastruktūros reikalavimus atitinkančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, suplanuotos šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais teritorijų planavimo dokumentais vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodytais dokumentais, apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros reikalavimus atitinkančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą kompensuojama Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais (GVTNTĮ 16 str. 13 d.).

54. SIPĮ nustato, kad neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės infrastruktūra, esanti teritorijoje, kuri nepatenka į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas ir kurioje savivaldybė neįsipareigoja vystyti socialinės ir (ar) inžinerinės infrastruktūros (SIPĮ 2 str. 3 d.). Savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planuojamos parengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (SIPĮ 5 str. 1 d.).

55. Specialiojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje numatytas centralizuotasis geriamojo vandens tiekimas ir centralizuotasis arba individualusis nuotekų tvarkymas. Specialiojo plano 1 priedo „Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijų, kurioje numatomas centralizuotasis geriamojo vandens tiekimas ir centralizuotasis arba individualusis nuotekų tvarkymas, schemos“ (duomenys neskelbtini) schemoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) infrastruktūros plėtrą vykdo iniciatorius arba UAB „Giraitės vandenys“.

56. Remiantis aukščiau įvardintų teisės aktų ir Specialiojo plano nuostatomis, atsakovo Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo nurodytas apsirūpinimo vandeniu sprendinys (projektuojamas artezinis vandens gręžinys) neatitinka galiojančiame Specialiajame plane numatyto vandens tiekimo būdo, išaiškinta teisė inicijuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą, leidžiama adresu (duomenys neskelbtini), projektuoti ir įsirengti individualią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – buitinį nuotekų valymo įrenginį.

57. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad politinis ar ekonominis tikslingumas reiškia viešojo administravimo subjekto diskreciją pasirinkti visuomeninių santykių raidos prioritetus, nustatyti raidos strategiją, nepažeidžiant aukštesnių teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. I-1-968/2023). Ši nuostata glaudžiai siejasi su valdžių padalijimo principu ir jį iš esmės išreiškia – teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir nesprendžia išimtinai politinių ar ekonominių klausimų bei, vykdydamas teisminę kontrolę, neatlieka administravimo subjektui priskirtų funkcijų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik patikrino, ar administravimo subjektas veikė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir savo veiklą grindė teisėtumo principu bei veiksmingai jį užtikrino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017).

59. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo nušalinti atsakovo advokatą L. M. (apeliaciniame skunde nurodytos skirtingos advokato pavardės vertintinos kaip techninė klaida). 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teisėjų kolegija šį klausimą išsprendė – išaiškino pareiškėjui, kad tokios galimybės – pareikšti nušalinimą atsakovo advokatui – ABTĮ 44 straipsnis nenustato (2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 18 s.). Taigi pareiškėjo prašymas buvo išspręstas laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl prašymo dėl advokato nušalinimo negalimumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje A-2349-662/2018).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; ir kt.). Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas .

61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

62. ABTĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

63. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, neobjektyvumo, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.).

64. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo procesiniais dokumentais, 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdžių garso įrašais, darytina išvada, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą: tinkamai ir nešališkai atliko atskirus procesinius veiksmus, įskaitant bet neapsiribojant prašymų išsprendimą, klausimų uždavimą, domėjimąsi taikos sutarties sudarymo galimybėmis, įpareigojimų nustatymą, bendravimą su proceso dalyviais, įrodymų tyrimą ir kt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas, o tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su atskirais procesiniais veiksmais, su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.

65. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose nurodė daugiau argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir niekaip nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino pateiktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo N. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.