Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 55-59) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. nebuvo atliekamas krūtinės ląstos radiologinis tyrimas. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoją ir skundėsi kosuliu. Jam buvo nustatyti karkalai, nustatyta ūmaus bronchito diagnozė, paskirtas antibakterinis gydymas, gautos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - ir LAVL) profilaktinio patikrinimo išvados su preliminariomis diagnozėmis, kurių pagrindu 2013 m. balandžio 22 d. paskirta, o 2013 m. balandžio 23 d. atlikta krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka pataisos namuose esančia stacionaria rentgeno įranga. 2013 m. balandžio 23 d. atlikus pareiškėjui krūtinės ląstos radiologinį tyrimą ir ištyrus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką pataisos namuose esančia stacionaria rentgeno įranga, pareiškėjui buvo diagnozuota infiltracinė plaučių tuberkuliozė 1/1 irimo fazėje. 2013 m. balandžio 25 d. pareiškėjas konvojuotas į LAVL, kur gydytas iki 2013 m. gegužės 16 d. dienos, o iš jos perkeltas į LAVL Pravieniškių padalinį. 2013 m. lapkričio 28 d. antimikrobinis gydymas pareiškėjui buvo baigtas. 2015 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas grąžintas į Marijampolės PN. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorės 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. T4-150 „Dėl pacientui A. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 10 d. – 2013 m. balandžio 23 d. pacientui A. Š. Marijampolės pataisos namuose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), vertindamas, kad būtent ši institucija šiuo konkrečiu atveju yra išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Komisija 2016 m. gegužės 17 d. posėdyje svarstė pareiškėjo pareiškimą dėl neturtinės žalos, padarytos nekokybiškai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo ir priėmė sprendimą. 2016 m. gegužės 27 d. pareiškėjo atstovas advokatas R. L. gavo Komisijos atsakymą ir, nepraleidžiant Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 24 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino, 2016 m. birželio 22 d. su ieškiniu buvo kreiptasi į Kauno apygardos teismą, prašant priteisti pareiškėjui iš Marijampolės PN 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjo atstovas gavo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2211-230/2016. Šia nutartimi Kauno apygardos teismas pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti. Teismas nutartimi nurodė ieškovui, kad jis su skundu gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas bei jo atstovas nesutiko su 2016 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2211-230/2016, todėl 2016 m. liepos 6 d. atskiruoju skundu buvo kreiptasi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą. 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1624-178/2016 Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.Pareiškėjas teigė, kad atsakovas Lietuvos valstybė yra kaltas dėl to, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. jam kasmet nebuvo atliekami krūtinės ląstos radiologiniai tyrimai, tuberkuliozės diagnozę jam nustatė tik 2013 m. balandžio 23 d. ir tik tada jam buvo skirtas gydymas. Dėl to patyrė skrandžio sutrikimus bei prostatos veiklos sutrikimus. Viso to būtų išvengta, jeigu laiku jam būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas. Dėl pablogėjusios fizinės būklės, jam smarkiai sutriko ir jo psichologinė būklė. Dėl patirto fizinio skausmo, kurį sukėlė laiku nediagnozuota liga ir vėliau jos gydymas, pareiškėjas patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų, sutriko miegas, tapo dirglus, nervingas, dėl ko prireikė specialistų - psichiatro, psichologo pagalbos. Buvo paskirtas gydymas medikamentais. Ir šiuo metu jaučia laiku nediagnozuotos ligos (tuberkuliozės) padarinius, kurie lydės jį visą likusį gyvenimą. Tuberkuliozė stipriai pažeidė plaučius. Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, kaltės, t. y. dėl laiku nediagnozuotos sunkios ligos jis tapo suluošintas visam gyvenimui, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą neturtinę žalą. Nurodė, kad senaties terminas nepraleistas, nes laiku kreipėsi į Komisiją. Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 82-87) nurodė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl darė išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie savo tariamai pažeidžiamas teises. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko negalėjo anksčiau nei 2016 m. birželio 22 d. kreiptis į teismą dėl tariamai netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, taip pat nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Atsakovo nuomone ieškinio senaties terminas šiuo konkrečiu atveju turi būti pradėtas skaičiuoti nuo skundžiamo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 10 d., kuomet, pareiškėjo teigimu, jis negavo medicininių paslaugų (neatliktas radiologinis tyrimas). Todėl pareiškėjas turėjo kreiptis dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo dar 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. Kitu atveju, jeigu manant, kad terminas turi būti taikomas nuo tada, kai pareiškėjas 2013 m. balandžio 23 d. sužinojo apie savo ligą (tuberkuliozę), net ir šiuo atveju sutrumpintas trejų metų senaties terminas yra praleistas. Atsakovas atkreipė dėmesį į Komisijos sprendimą Nr. 56-58, kuriame nurodyta, kad Marijampolės PN teiktos sveikatos priežiūros paslaugos žalos pareiškėjui nepadarė, todėl tariamas žalos atlyginimas negalimas. Nurodė, kad 2010, 2011 ir 2012 metais atlikti profilaktinius tyrimus dėl tuberkuliozės nuteistieji buvo kviečiami pagal būrių sąrašus. Dalis nuteistųjų atsisakydavo atlikti tyrimus, deja, ne visi atsisakymai buvo pasirašyti ir ne visi atvykę buvo registruojami. Dėl tokio atsisakymų neregistravimo buvo nustatytas pažeidimas. Pažymėjo, kad joks teisės aktas nenumato atsakomybės už šio tyrimo neatlikimą, todėl ir Marijampolės PN administracija ar įstaigos Sveikatos priežiūros tarnyba negali priversti asmens atlikti tyrimą. Akcentavo, kad pareiškėjas pats skunde nurodė, kad į Sveikatos priežiūros tarnybą Marijampolės PN kreipėsi tik 2013 m. balandžio 15 d. besiskųsdamas kosuliu. Tik tada, kai pareiškėjas pats kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, jam buvo nustatyta diagnozė ir taip pat iš karto paskirtas plaučių ląstos rentgeno tyrimas. Pareiškėjas pats nesirūpino savo sveikata visus 3 metus nuo 2010 iki 2013 metų. 3 metus jis neateidavo į Marijampolės PN esančią Sveikatos priežiūros tarnybą, kad vieną kartą per metus būtų atliktas rentgeno tyrimas. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi tik 2013 m. balandžio 15 d. jau esant kosuliui, pirminiams tuberkuliozės požymiams. Sveikatos priežiūros specialistai neprivalo ir nevaikšto po Marijampolės PN esančius būrius ir priverstinai negali tikrinti nuteistųjų sveikatos. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Tarp pareiškėjo ligos (tuberkuliozės) ir Marijampolės PN veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija), Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.