- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- 2-1624-178/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00822-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo. Ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Marijampolės pataisos namams prašydamas priteisti iš atsakovo 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas neužtikrino ieškovui privalomojo profilaktinio sveikatos tikrinimo dėl tuberkuliozės, todėl jis susirgo šia liga bei patyrė daug psichologinių išgyvenimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą atsakovui dėl neturtinės žalos, padarytos jo sveikatai pataisos įstaigoje, atlyginimo grindžia valstybės institucijos – Marijampolės pataisos namų – neteisėtu neveikimu, t. y. tuo, jog Marijampolės pataisos namai, pažeisdami įstatymo reikalavimus ir nustatytą įkalinimo įstaigose esančių asmenų profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarką, neužtikrino ieškovui privalomojo profilaktinio sveikatos tikrinimo atlikimo. Todėl, ieškovo įsitikinimu, jis susirgo tuberkulioze, ko neatsitiktų, jeigu laiku būtų organizuotas (užtikrintas) privalomas kiekvienais metais sveikatos patikrinimas.Specialioji teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veikla organizuojant bausmę atliekančių asmenų medicininę priežiūrą savo pobūdžiu vertintina kaip administravimo veikla, nes ji atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka asmenų, kurių laisvė suvaržyta ir kurie negali laisvai pasirinkti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, atžvilgiu, ir todėl ginčai, kylantys dėl žalos, padarytos šioje valstybės institucijų veiklos srityje, atlyginimo nagrinėtini administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, 2006 m. sausio 26 d. nutartis, 2004 m. sausio 5 d. nutartis ir kt.). Ginčas dėl tokios žalos atlyginimo reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje, kuris yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 4 d. nutartis; 2007 m. birželio 7 d. nutartis). Analogiška įstatymo taikymo taisyklė suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2033/2013. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.Ieškovas neturtinės žalos jam atsiradimą sieja ne su Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis (netinkamu gydymu ar pan.), o su Marijampolės pataisos namų neveikimu – privalomojo profilaktinio sveikatos tikrinimo tvarkos laikymosi neužtikrinimu laisvės atėmimo įstaigoje. Pagal CPK 27 straipsnio 8 punktą ieškinys priimamas nagrinėti bendrosios kompetencijos apygardos teisme tuomet, kai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ne dėl jo kaip paciento teisių pažeidimo, o dėl Marijampolės pataisos namų galimai neteisėto neveikimo. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte – kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos administracinis teismas. Todėl ieškinys teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, ieškinys paduotas Kauno apygardos teismui (bendrosios kompetencijos teismui) pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 26 str.), dėl ko jį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).