- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- II-40-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00024-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Advokatai
- Remigijus Volikas
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui Egidijui Treigiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. S. pateiktu skundu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 2 – 6).
Skundas grindžiamas tuo, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant Administracinių nusižengimų kodekso normas. Priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nes byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. S. buvo nurodytu laiku nurodytoje nusižengimo padarymo vietoje. Tai nurodoma tik pareiškėjo pareiškime, jo ir jo sutuoktinės apklausose, tačiau pareiškėjo ir L. S. santykiai yra konfliktiniai, nes pareiškėjas aktyviais veiksmais trukdo L. S. susitikti ir bendrauti su sūnumi L. S. ir šis pareiškimas galimai yra tik dar vienas bandymas pakenkti L. S., siekiančiam įgyvendinti savo teises matytis su sūnumi bei dalyvauti jo ugdyme. Inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Skundžiamą nutarimą priėmus vien pareiškėjo pateiktame pranešime nurodytos informacijos, nepatvirtinus kitais įrodymais, pagrindu, buvo grubiai pažeistos ANK 566 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad tiriant administracinius nusižengimus, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principais. Nei protokole, nei nutarime nenurodyta kokį ar kokius KET punktus L. S. pažeidė. Be to, administracinio nusižengimo byloje nenustatytas kitas administracinio nusižengimo požymis – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju kaltės forma nėra nustatyta, nutarime neišdėstytos ir motyvuotai neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos kaltę pagrindžiančios aplinkybės, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis. Nutarime nurodyta aplinkybė, kad L. S. vairavo transporto priemonę pavargęs ir labai susinervinęs, nėra veikos, numatytos ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymis. Taip pat nėra nurodytas Kelių eismo taisyklių punktas, kuris galimai galėtų būti pažeistas. Minėtą nutarime nurodomą aplinkybę paneigia bylos medžiaga – L. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų Prienuose, tačiau policijos pareigūnai, įvertinę jo būklę, neapribojo L. S. teisės vairuoti transporto priemonę, leido tęsti kelionę. Be to, nutarimą priėmusi institucija pažeidė pareiškėjo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, suvaržė teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeidė teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Administracinio protokolo surašymo metu dalyvavusi vertėja vertė nesuprantamai, negalėjo paaiškinti administracinio nusižengimo protokolo esmės – kas yra „chuliganiškas vairavimas“, kokias „pasekmes“ suprato ir jų siekė L. S., ar jis kaltinamas ištisinės linijos kirtimu ar kitu pažeidimu, taip pat negalėjo suprantamai paaiškinti, kas yra administracinis nurodymas, kokia jo apskundimo tvarka su juo nesutinkant, kokiai institucijai jis turi grąžinti vairuotojo pažymėjimą. L. S. pareiškė žodinį prašymą pakeisti vertėją ir užtikrinti tinkamą vertimą į anglų ar italų kalbą, nes nesupranta jam verčiamo protokolo esmės. L. S. išvyko iš Birštono policijos komisariato tikėdamasis, kad bus pakviestas pakartotinai atvykti, kai bus surastas kalbą mokantis vertėjas.
Pareiškėjas L. S. į teismo posėdį neatvyko, jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jo dalyvavimas teismo posėdyje teismo nepripažintas būtinu, be to jis byloje atstovaujamas advokato, todėl byla išnagrinėta pačiam pareiškėjui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 ir 2 dalys, 639 straipsnis).
Atsiliepimas
Pareiškėjo L. S. atstovas advokatas Remigijus Volikas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais ir argumentais (b. l. 40 – 41). Papildomai nurodė, kad institucijos atsiliepime nėra nurodytas konkretus Kelių eismo taisyklių specialiosios dalies normos pažeidimas, kurį inkriminuojant būtų galima prieiti prie administracinio nusižengimo – chuliganiško vairavimo. L. S. neigia, kad atliko chuliganiško vairavimo veiksmus, pavojingai nevairavo, ištisinės linijos nekirto, neišvažiavo į priešpriešinę juostą, nekėlė grėsmės eismo saugumui, nebandė lenkti. Jam nebuvo apribota teisė vairuoti. Jis pasakė, kad buvo susinervinęs, ir jam buvo pasakyta važiuoti ramiau. Jis naudojo šviesos signalus, norėdamas sustabdyti automobilį, ir važiavo šiam iš paskos, nekeldamas niekam pavojaus, nes tame automobilyje pamatė savo vaiko motinos I. Ž. mamą, kuri labai aktyviai prieštarauja jų santykiams ir jo teisei matytis su savo vaiku. Kadangi L. S. nėra vietinis gyventojas, todėl jis negali pasakyti, ar jis iš viso važiavo S. gatve. Jis tikrai žino, kad ištisinės linijos nekirto, niekam jokio pavojaus nesukėlė, leistino greičio neviršijo, nes automobilis yra išnuomotas ir jis keletą pažeidimų yra turėjęs su išnuomotu automobiliu, todėl žino, kad po to atvykęs į šalį gali negauti išsinuomoti automobilio. Dėl šių priežasčių jis stengėsi nepažeisti jokių teisės aktų. Kas tie asmenys, kurie davė apie jį parodymus, jis sužinojo tik vėliau, kad tai yra I. Ž. brolio uošviai. L. S. nurodė, jog I. Ž. brolis, šių liudytojų žentas, iš Italijos padėjo nelegaliai išgabenti jo sūnų ir šiuo metu Italijoje dėl šių veiksmų vyksta teisminis procesas ir iškelta baudžiamoji byla. Mano, kad visi pareiškimai ir veiksmai yra noras pakenkti jam, sprendžiant sūnaus matymosi klausimus ir kaip keršto variantas dėl I. Ž. brolio persekiojimo Italijos teisėsaugos. S. yra brolio uošviai. Tai asmenų konflikto sprendimo būdas. Per dvi savaites vasario pradžioje yra parašytas ne vienas tų asmenų pareiškimas dėl L. S.. Tuo laikotarpiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas. Dėl jo buvo parašyti du pareiškimai. Tuo laikotarpiu, vasario 1 – 14 dienomis, vyko labai intensyvi susipriešinimo kova tarp L. S. ir I. Ž. dėl bendro vaiko, dėl ko vyksta civilinės bylos tiek Lietuvoje, tiek Italijoje. Prašo atsižvelgti į akivaizdžius įrodymus ir nustatytus faktus, kuriuos patvirtintų bet kokie duomenys, dokumentai, išskyrus suinteresuotus asmenis.
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariatas (toliau – Institucija) teismui pateikė atsiliepimą (b. l. 20 – 22), kuriuo prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad L. S. padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas, pagrindžiant faktinėmis aplinkybėmis. Paaiškino, jog 2018 m. vasario 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (toliau – Alytaus aps. VPK Birštono PK) vyresnioji tyrėja R. Š., už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 8, 9, 30, 14 punktų reikalavimų pažeidimą, surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu L. S. už tai, kad jis 2018 m. vasario 1 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 21.20 val. Birštono mieste, S. gatvėje, chuliganiškai vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį AB Šiaulių bankas, suprasdamas tokio vairavimo pasekmes, pavojingai manevravo ir keldamas grėsmę eismo saugumui, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kelis kartus kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir sukėlė pavojingą situaciją, kurios metu buvo iškilusi grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui. Taip pat vairavo transporto priemonę būdamas pavargęs ir labai susinervinęs, nors tai pagal Kelių eismo taisykles draudžiama. Tokiais veiksmais L. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Surašant administracinio nusižengimo protokolą savo paaiškinime L. S. nurodė, kad 2018 m. vasario 1 d. apie 21-22 val. visą dieną vairavo automobilį, ieškodamas sūnaus, kad tamsiu paros metu važiavo paskui automobilį „Passat“, kurio valstybinio numerio nepamena. Vairavo išnuomotą sidabrinės spalvos „Renault Megane“ automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pripažino, jog, važiuodamas paskui, keletą kartų signalizavo šviesomis to automobilio vairuotojui, kadangi jame matė savo sūnaus močiutę A. Ž.. Paskui šį automobilį važiavo nuo to momento, kai pamatė, kad į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis, kuriame buvo A. Ž.. Nors tiksliai to įvardinti negali, nes buvo labai pavargęs, labai susinervinęs. Su pažeidimu L. S. nesutiko, pasirašyti apklausos protokole atsisakė. Kadangi L. S. iki 2018 m. vasario 17 d. jam siūlomo administracinio nurodymo neįvykdė, todėl (duomenys neskelbtini) institucijos vyresnioji tyrėja R. Š., vadovaudamasi ANK 25, 32, 33, 34, 35, 36, 420 straipsnio 2, 5 dalimis, 618, 619, 620 straipsniais, rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant L. S., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą – 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių. Pats pažeidėjas neneigia, jog automobiliu važiavo paskui transporto priemonę, kad signalizavo šviesomis jos vairuotojui, nes norėjo šią sustabdyti. Pareiškėjas S. S. nurodė, kad L. S. važiuodamas paskui, pavojingai manevravo, kelis kartus važiavo lygiagrečiai jo vairuojamo automobilio, naudojo garsinį signalą, stengdamasis stumti jį į kelkraštį, taip priversdamas staigiai ir pavojingai stabdyti jo vairuojamą automobilį. Tai patvirtina ir liudytojos I. S. bei A. Ž.. Numatytas Kelių eismo pažeidimas, nagrinėjamoje byloje susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; taip pat su KET 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimais. Kadangi nebuvo galimybės tuo metu surasti vertėjo į italų kalbą, L. S. nurodė, kad pakankamai gerai supranta anglų kalbą ir neprieštaravo, kad procesas būtų verčiamas į anglų kalbą. L. S., dalyvaujant vertėjai, buvo supažindintas su administracinio nusižengimo medžiaga, į pateiktus klausimus atsakė sklandžiai, kuriuos administracinio protokolo surašymo metu dalyvavusi vertėja vertė į anglų kalbą, prašymo dėl vertimo į italų kalbą papildomai nebuvo pateikęs, kadangi patikino, jog gerai suprantantis anglų kalbą, jam užduodamus klausimus, suprato pareiškime nurodytas aplinkybes bei administracinio nusižengimo protokole suformuluotus jam kaltinimus, todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo esmė ir procesiniai dokumentai buvo netinkamai verčiami į anglų kalbą yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių.
Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato įgaliotas atstovas Egidijus Treigys teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 41 – 42). Nurodė, jog tiek renkant administracinio nusižengimo medžiagą, tiek išklausius teismo posėdyje visus liudytojus, matyti, kad jų parodymai yra nuoseklūs. L. S. atliko veiksmus suprasdamas, kad jo vairavimas gali sukelti pavojingas pasekmes. Neatsižvelgė į tai, kad yra miestas, kad gali atvažiuoti kitas automobilis iš priekio, kad gali būti kitų eismo dalyvių, tiesiog bandė pasiekti savo tikslus, t. y. pabendrauti su Ž.. Ištisinės linijos kirtimas, tai matyti ir pagal surinktą medžiagą, yra vienas iš grubių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taranavimas, automobiliu spaudžiant prie kelkraščio, tai tiesioginis pavojus nukentėjusiųjų asmenų sveikatai ir gyvybei. Filmuotos medžiagos, kurią būtų galima peržiūrėti ir akivaizdžiai pasiremti tais įrodymais, nėra. Pats L. S. pripažįsta tą patį akinimą šviesomis, mirksėjimą, tai yra vienas iš tokių pažeidimų, todėl mano, kad visa ta visuma ir sudaro pažeidimo esmę – chuliganišką vairavimą, negerbiant kitų eismo dalyvių. Birštonas nėra miręs miestas ir 9 val. vakare tikrai būna daug automobilių ir pėsčiųjų, todėl pavojingai manevruoti ir bandant atlikti neteisėtus veiksmus kelyje, tai sukelia pavojų ne tik automobiliu važiavusių asmenų sveikatai ir gyvybei, bet ir pėstiesiems. Vairuoti, važiuoti susilyginus su automobiliu prieš eismą, tai pažeidimai, už kuriuos turėtų būti baudžiama. Atsiliepime į skundą yra nurodyta, kurie Kelių eismo taisyklių punktai buvo pažeisti, o būtent 4, 5, 8, 9, 14, 30 punktai, kurie kvalifikuoja pažeidimą kaip chuliganišką vairavimą. Neįvykdžius administracinio nurodymo buvo priimtas rašytinio proceso tvarka nutarimas, kuris asmeniui buvo siunčiamas paštu į Italiją, jis nebuvo išverstas į italų kalbą, buvo siunčiamas lietuvių kalba. Vykdant apklausą, asmuo nesutiko su pažeidimu. Tuo metu nebuvo nustatyta liudytojų, kurie matė įvykį S. gatvėje. Dėl Kelių eismo taisyklių 30 p. pažeidimo, tai prie sanatorijos (duomenys neskelbtini) yra pėsčiųjų perėja, kuri nėra gerai apšviesta ir tokiu metu ten dažnai vaikščioja poilsiautojai. Prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo pristabdyti ir įsitikinti, kad nėra nei pėsčiųjų, nei kitų eismo dalyvių, tačiau L. S. to nedarė, vairuodamas transporto priemonę. Tuo metu automobilį sustabdė ir į įvykį reagavo Prienų policijos komisariato tyrėjas K. N. ir tyrėja K. B..
Liudytoja R. Š., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, teismo posėdžio metu parodė (b. l. 42 – 45), kad 2018 m. vasario 2 d. Birštono policijos komisariate buvo gautas pareiškėjų S. S., S. ir A. Ž. pareiškimas. Viršininkas nurodė pradėti teiseną pagal nurodytą straipsnį. Tiriant šį pareiškimą buvo pakviestas Italijos pilietis L. S., ji pastarajam surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Prieš tai apklausė vieną iš pareiškėjų – S. S.. Vėliau, surašant protokolą, ji apklausė patį L. S., užrašė jo paaiškinimą bei priėmė sprendimą. S. S. papasakojo, kad vasario 1 d., vakare, jis vairavo savo firmos, kurioje dirba, automobilį. Su juo kartu važiavo A. Ž. ir žmona S.. Birštone pastebėjo, kad paskui juos apsisukęs pradėjo važiuoti automobilis. Pravažiavus Sruogos g. ir pasukus į S. g. minėtas automobilis susilygino su juo, signalizavo garsiniu signalu ir šviesomis, spaudė prie kelio krašto, užkišdamas automobilį ir tai darė visoje toje gatvėje, kuri kyla į kalną. S. išsuko iš Birštono link Prienų ir šalia automobilyje esanti A. Ž. paskambino 112 bei iškvietė pagalbą. Jis išsigandęs nestojo. Iš pat pradžių jis nepažino, kas tą automobilį vairuoja. Jie atvažiavo iki Prienų. Prienuose, ties degaline, tas automobilis pakarotinai atliko tokius pačius veiksmus, t. y. nuolat signalizavo ir susilyginęs bandė stumti. Po to jie pamatė, kad Prienuose, ties sankryža, tą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. S. sustojo vėliau ir atėjo. Vėliau jie nusprendė parašyti pareiškimą. Ji klausė jų, kodėl pareiškimą rašė kitą dieną, šie sakė, kad buvo vėlus paros metas, norėjo nusiraminti, todėl jį atnešė sekančią dieną, ryte. Policijos pareigūnai L. S. sustabdė vasario 1 d. S. buvo pranešta, kad jis gali rašyti pareiškimą, nes L. S. aiškino, kad tai daro dėl vaiko, kad pažino močiutę tame automobilyje ir tiesiog norėjo sustabdyti tą automobilį. Taip L. S. paaiškino vasario 1 d. Sustabdytas L. S. aiškino, kad ieško sūnaus, nori močiutę pakalbinti. Ji negali atsakyti, ką L. S. aiškino pareigūnams dėl pavojingo manevravimo, persekiojimo. Apie tai reikėtų klausti būtent tų pareigūnų. L. S. yra užsienietis, todėl nutarė pakviesti vertėją, tačiau vertėjai, su kuriais sudarytos sutartys, greitai to negarantavo, reikėjo laukti, o pats L. S. sakė, kad skuba, yra svarbių reikalų dėl vaiko, todėl viršininko nurodymu paprašė savivaldybės atstovės, kuri vertėjauja susitikimuose, atvykti pas juos ir padėti išversti. L. S. kelis kartus buvo paklaustas, ar jis supranta, ar jam tinka anglų kalba. Jis patvirtino keletą kartų, kad viską supranta. Iš pradžių jis lyg neprisiminė, nežinojo apie ką ji kalba ir kas tie žmonės. Vėliau po vieną sakinį buvo galima išgauti. Jis pasakė, kad tikrai tą vakarą vairavo automobilį, kurį buvo išsinuomavęs. Pasakė, kad važiavo iš paskos ir norėjo sustabdyti automobilį. Tame automobilyje matė anūko močiutę A. Ž.. Ji šio paklausė, ar jis buvo kitame mieste, ne tik Birštone. Jis prisiminė, kad pareigūnai sustabdė. Pripažino, kad signalizavo šviesomis ir buvo susilyginęs su kitu automobiliu. Buvo priimtas sprendimas surašyti administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu, tačiau ant protokolo jis atsisakė pasirašyti. Apklausos metu L. S. prašė pažymėti, kad jis buvo susinervinęs ir pavargęs, kai visa tai darė. Kai jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, tai jis atsisakė jį pasirašyti ir paprašė, kad būtų išsiųsta jam į Italiją. Vertėjos buvo paprašyta, kad kiekvieną pareiškimo sakinį paeiliui išverstų. Ji kelis kartus klausė L. S., ar suprato. Šis sakė, kad viską supranta. Sakė, kad tai jam nesvarbu, nes svarbiausia jam yra vaikas. Ji yra įsitikinusi, kad jis suprato, nes jam buvo paaiškinta, kad kas vairuoja transporto priemones, turi elgtis pagarbiai kelyje ir turi laikytis taisyklių, kurios galioja kelyje. Šis pilietis pasekmes suprato. Pirmiausiai jam buvo išverstas pareiškimas. Buvo paaiškinta, kad ryte gautas pareiškimas ir apklausti žmonės, kurie kreipėsi su pareiškimu. Jis pradžioje dvejojo pasirašyti, o pabaigoje apklausos pasakė, kad viskas netiesa ir viską neigia. Pabaigoje apklausos pažeidimo nepripažino. Vertėjos R. K. licencijos ji nereikalavo, bet kodekse taip pat parašyta, kad vertėjas gali būti laisvai kalbantis asmuo, paprašytas pareigūno išversti ir juo labiau, kad šis pilietis užtikrino, kad jis supranta. Nebuvo papildomų klausimų, kad kažko nesuprastų. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, ji vertėjos prašė, kad kiekvieną punktą jam išverstų. Atsakomybę vertėjui už vertimą išaiškino žodžiu. Toks L. S. elgesys kelyje buvo todėl, nes jis norėjo sustabdyti automobilį ir išsiaiškinti kur yra vaikas. Kiek iš jo pasakojimų žinoma, tai ir prie namų laukė, bendravo su motina. Jis pripažino, kad kirto ištisines linijas, kad spaudė pareiškėjo automobilį prie kelkraščio ir darė dėl to, kad matė močiutę ir bet kokiu būdu norėjo sustabdyti tą automobilį.
Liudytojas S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta L. S., kuris yra jo dukros vyro sesers vaiko tėvas. Giminystės ryšių nėra. Su L. S. jis buvo susitikęs per bendrus giminės susiėjimus, bet asmeniškai nebendravo. Važiavo su žmona I. S. ir A. Ž. pagrindine Birštono miesto (duomenys neskelbtini) gatve. Ties Šiaulių banko pastatu prasilenkė su baltos spalvos automobiliu. Važiuojant tolyn jis veidrodėlyje pastebėjo, kad automobilis apsisuko sankryžoje, prie Basanavičiaus aikštės, ir artėjo prie jo automobilio. Ties vadinamu Druskininkų bendrabučiu automobilis bandė susigretinti su juo ir signalizavo. Pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, link (duomenys neskelbtini)s sanatorijos, yra dvi eismo juostos, ir yra dvi pėsčiųjų perėjos 15 – 20 metrų atstumu, tarp kurių yra ištisinės linijos. Pravažiavus jas, paprastai stovi daug poilsiautojų automobilių, todėl pradėjo rodyti posūkį į kairę, norėjo persirikiuoti į priešingą eismo juostą, nes juos turėjo apvažiuoti. Tuo metu pasimatė, kad lenda jį pasivijęs automobilis, kuris lyg norėtų blokuoti, kad jis negalėtų išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir negalėtų aplenkti tų automobilių bei būtų priverstas sustoti arba atsitrenktų į priekyje stovinčius automobilius. Jis bandė jam iš kairės pusės užvažiuoti, kad negalėtų atlikti lenkimo. Jis rodė posūkį, o tas automobilis užvažiavo. Jam atrodo, kad ten yra ištisinė linija. Jis gal suprato, kad negerai daro, pristabdė automobilį ir leido jam pravažiuoti. Šis prie pat S. gatvės sankryžos vėl buvo beveik susigretinęs su juo, tačiau jis nusuko į šoną. Jis tuomet pristabdė ir vėl važiavo iš paskos. Pačioje sankryžoje šis kirto ašinę liniją. Važiuojant į kalną yra visur ištisinės linijos ir posūkiai. Jis vėl kirsdamas ištisinę liniją išvažiavo į priepriešinę juostą, signalizavo, lyg pasukdamas prie jo, kad sustotų. Naudojo garsinį signalą. Ten yra posūkiai ir jeigu kas nors būtų leidęsis iš priekio, tai nežinia, kaip būtų buvę. Važiavo susigretinęs su juo į kalną. Prie S. gatvės sankryžos jis kirto ašinę juostą, tačiau jam važiuoti nesutrukdė, kadangi suko į dešinę. Gal galvojo, kad jie tiesiai važiuos. Jis jam kelio neužkirto, į priekį neišvažiavo, tačiau vis važiavo šone signalizuodamas, kartu su juo. Jis matė, kad vienas asmuo vairuoja. Užkilus į pagrindinį kelią Vilnius – Prienai, jis dar kartą užvažiavo jiems iš kairės. Kadangi jis ir toliau važiavo iš paskos link Birštono žiedo bei signalizavo, tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir prašė policijos pagalbos. Privažiavus Prienus, ties (duomenys neskelbtini) degaline (ten taip pat ištisinė juosta), jis vėl užvažiavo iš šono bei signalizavo. Tuomet ir pastebėjo, kad už vairo sėdi L. S.. Jis nežinojo, ko šis siekia, taip vairuodamas. Tuo metu, kai buvo prisiartinęs, jis nesidairė, kas buvo už automobilio vairo. Nežino, ar bendrakeleivės matė, kas vairuoja. Jos galėjo įtarti, kad važiuoja L. S.. Nepamena, ar moterys sakė, kad ten važiuoja L. S.. Jie buvo išsikvietę pagalbą, todėl jis nestojo ir važiavo iki galo. Prie stoties, prie policijos, juos pasitiko policijos ekipažai ir tą automobilį sulaikė, o jie nuvažiavo toliau. Pareiškimą jis parašė kitą dieną, kadangi pagalvojo, kad jeigu taip elgiasi, tai gal ir kitą kartą jis vėl bandytų kažką panašaus daryti, pavojingai manevruoti. Neįsidėmėjo, kad šviesomis signalizuotų. Jam atrodo, kad šviesomis nesignalizavo. Iš priekio neužkišo, tačiau iš šono spaudė. Jis jautėsi nesaugiai ir nors ten greitis nedidelis, tačiau jeigu išvažiuotų iš priekio automobilis, gali patekti į avariją. Birštone greitis buvo nedidelis, apie 40 km/h. Nė vienoje vietoje perėjos dideliu greičiu nepervažiavo. Jam buvo galimybė prie (duomenys neskelbtini)s jį patį apvažiuoti ir atsidurti priekyje. Jis bandė lenkti iš kairės, kad jis negalėtų įvykdyti lenkimo ir būtų priverstas sustoti. S. gatvėje nebuvo jam trukdžių jį patį aplenkti ir užvažiuoti į priekį. S. gatvėje apie 4 metrai vienos juostos. Buvo priekinės vairuotojo durelės susilyginę su jo priekinėmis keleivio durelėmis. Neprisimena kelio sąlygų. Nebuvo kelias apledėjęs. Kelio danga buvo gera. Tuo metu, kai automobiliai susilygino, tai jis mosavo rankomis. Automobilio langai buvo uždaryti. Matėsi žmogaus siluetas ir, kad mosuoja. Su juo automobilyje važiavo A. Ž. ir žmona I. S.. Bendrajam pagalbos centrui skambino Ž. pravažiavus Birštono žiedą ir važiuojant link Prienų. Jis davė savo telefoną, kadangi nesusitvarkė su savo telefonais, nes jos buvo išsigandę. Pirmas spaudimas prie kelkraščio buvo prie (duomenys neskelbtini)s. Antrą kartą – važiuojant S. gatve, antroje kalno pusėje, antrame posūkyje. Ten matomumas labai prastas. Trečias spaudimas – užvažiavus į pagrindinį kelią, kur yra greitėjimo juosta, už Lakštingalų tako, tačiau ten buvo kelias platus. Jis traukėsi kiek įmanoma arčiau dešinio krašto, kad išvengti susidūrimo. Jeigu būtų nesitraukęs nuo kelio, tai būtų kas nors įvykę. Jis pavojingai važiavo.
Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji L. S. pažįsta. Šis yra žento K. Ž. sesers vaiko tėvas. Ji neturiu jokių pykčių šiam asmeniui. Apie 21 val. jos vyras, ji ir A. Ž. automobiliu važiavo namo. Važiuojant pagrindine gatve ir sukant į Sruogos gatvę prasilenkė su baltu automobiliu „Renault“. Tuomet ji pastebėjo, kad tas automobilis apsisuko ties Basanavičiaus aikšte ir ėmė artėti prie jų. Vairuotojas, privažiavęs arti jų automobilio, signalizavo jiems, taip tikriausiai rodydamas, kad jie sustotų. Jie nesustojo ir važiavo toliau. Įvažiavo į Sruogos gatvę, kurioje yra dvi perėjos. Po to vairuotojas dar kartą bandė blokuoti jų automobilį, tačiau jis jų nenustūmė, o sudarinėjo avaringas situacijas. S. gatvėje jis dar kartą prisilygino prie jų ir signalizavo. Užvažiavus į kalną jis dar kartą tą patį bandė daryti. Jis lyginosi su jų automobiliu, trukdymas važiuoti, lyg stumdamas kažkiek, kad sustotų. Užvažiavus į kalną, į pagrindinį Vilnius – Kaunas kelią, jis dar kartą prie jų prisilygino signalizuodamas ir rodydamas, kad jie sustotų. Jie nesustojo ir pravažiavę žiedą skambino pagalbos telefonu 112, kad persekioja automobilis, sukeldamas avaringas situacijas. Galiausiai Prienuose, prieš tiltą, jis dar kartą buvo prisilyginęs prie jų. Tuomet šį policijos ekipažas sustabdė, o vyras nuvažiavo toliau ir jas išleido. Tuo metu jų emocija buvo tokia, kad dviese nesugebėjo išmaniuoju telefonu paskambinti 112 ir iškviesti pagalbą. Visą laiką bijojo, kad neįvyktų avarija, neatvažiuotų priešpriešai automobilis ir neįvyktų susidūrimas. Jautėsi nesaugi būtent dėl to automobilio veiksmų. Jis vis prisigretindavo, lyg norėdamas juos nustumti, lyg užkišti savo automobilį priešais vyro automobilį. Ji pamatė kito automobilio vairuotojo veidą, būdama prie degalinės, kadangi ten yra geras apšvietimas, o kelyje buvo tamsu. Birštone jo nematė. Jis signalizavo garsiniu signalu. Nepastebėjo, ar šviesomis signalizavo. Ji sėdėjo automobilio gale. Ji suprato, kad jis nori, jog jie sustotų, nes jis gretinosi prie jų, signalizuodamas. Nežino, ko L. S. norėjo iš jų. Jo kalbos jie nemoka. A. Ž. yra jos žento mama. Apie A. Ž. dukters konfliktus su L. S. kažkiek žino, tačiau per daug neatvirauja. L. S. norėjo juos sustabdyti, nes tikriausiai norėjo sužinoti, kur yra vaikas. Žino, kad L. S. siekia bendravimo su vaiku. Tą dieną jis tikriausiai to siekė, tačiau jie su L. S. nebendrauja. Ji patvirtina pareiškimą, kurį pateikė policijai. Bendrajam pagalbos centrui skambino A. Ž.. Jie visi sugalvojo skambinti Bendrajam pagalbos centrui. Kas pirmas sugalvojo skambinti, negali pasakyti. Ji sėdėjo gale automobilio, už keleivio.
Liudytoja A. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad L. S. yra jos anūko tėvas. Šių metų vasario 1 d. vyko trise su S. ir I. S. į jų namus (duomenys neskelbtini) prasilenkė su automobiliu, kuris Basanavičiaus aikštės sankryžoje tuoj pat apsisuko ir paskui juos važiavo. Toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje tas automobilis buvo pavojingai susigretinęs prie jų. Ten nebuvo griovio, jie traukėsi dešinėn pusėn ir toliau važiavo. Po to suko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ten buvo labai pavojinga situacija, jie buvo išsigandę ir sukrėsti, nes priešais juos dešinėje pusėje stovėjo automobiliai, buvo pėsčiųjų perėja, o minėtas automobilis bandė užlysti pirma jų, vairuotojui teko pristabdyti. Jie toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir suko į S. gatvę. Ten stovinčių automobilių prieš pat sankryžą nebuvo. Jie pasitraukė į dešinę pusę, o jis vėl susigretino su jais. S. gatvėje automobilis keletą kartų susigretino su jais, su garsiniu signalu, tikriausiai bandydamas juos sustabdyti. Jie važiavo prie pat kelkraščio, ypač prie posūkio. Iš tiesų buvo susijaudinę, nes jeigu būtų iš už posūkio buvęs kitas automobilis, kadangi ten nėra geras matomumas, tai neįsivaizduoja, kokios galėjo būti pasekmės. Toliau įvažiavo į pagrindinį Vilnius – Marijampolė kelią ir ten už kelių šimtų metrų tas automobilis vėl buvo prisigretinęs. Žvyrkeliu jiems neteko važiuoti. Pravažiavus žiedą, ji skambino pagalbos telefonu. Iš savo telefono nesugebėjo paskambinti, todėl vairuotojas davė savo telefoną ir iš jo paskambino pagalbos telefonu. Taip jie privažiavo Prienus. Prienuose, prie degalinės stendo, tas automobilis vėl su garsiniu signalu, prisigretinęs prie jų, važiavo. Pervažiavus tiltą, pasuko į kairę ir tuomet atvažiavo pagalba. Pirmo kontakto metu su tuo automobiliu ji iš karto neatpažino asmens, kuris juo važiuoja. Ji iš karto atpažino tą automobilį, nes nuo 2 val. dienos šitas asmuo su šiuo automobiliu kelis kartus buvo atvykęs į jos namus. Kelis kartus tas automobilis buvo įvažiavęs į jos namų kiemą, skambino į duris. Ji pažino, kas vairavo tą automobilį. Vakare ji automobilį atpažino, tačiau įsitikino, kad tai būtent tas žmogus tik S. gatvėje, kai jis važiavo greta jų. Tai buvo asmuo, kuris buvo atvažiavęs dienos metu pas ją ir gal pas dukrą, tačiau šios nerado. Asmuo atvažiavo anūko, dukros nerado ir matyt norėjo su jais pabendrauti, tačiau jie turėjo nemalonių įvykių, todėl jo nesiruošė įsileisti į namus. Buvo įvykis lapkričio mėnesį, kai jis atėjo ir jie jį įsileido į namus. Tuo metu vaikas sirgo laringitu ir jį be batų, be striukės norėjo išsinešti į lauką. Nuo to karto ji jo niekados į namus neįsileidžia ir neįsileis. Pamačiusi automobilį, ji S. pasakė, kad čia gali būti L. S., tačiau tuo nebuvo įsitikinusi. Šis čia atvažinėjo su draugu, todėl iškart negalėjo tvirtinti, kad tai jis. Po to vakare ir naktį jis su tuo pačiu automobiliu buvo atvykęs, skambino į duris. Buvo išsikvietęs patrulius ir prašė įsileisti. Patruliams ji pasakė, kad jeigu jie nori, tai gali užeiti vieni ir įsitikinti, kad vaiko pas ją nėra. Patrulius ji įsileido, o jie dieną jau buvo susitarę, kad susitiks savivaldybėje dalyvaujant vaiko teisių specialistams ir pareigūnams. Jie buvo viską sutarę ir jam nebuvo ko juos persekioti. Bendravimas su vaiku vyksta esant pareigūnams nuo to įvykio, kai žiemos metu jis vaiką norėjo išsinešti be batų ir be striukės, todėl mano, kad apsauga yra reikalinga. Konfliktiniai santykiai vyksta tarp jos dukros ir L. S., nes neišeina civilizuotai susitarti dėl vaiko. Į visa tai įtraukė ir ją. Kas pareiškime policijai nurodyta, ji palaiko. S. S. jokio prašymo ji neišsakė. Gal prieš žiedą buvo klausimas, kur toliau važiuoti, kadangi jis nenusuko į Birštoną, nes nenorėjo konfliktinės situacijos. Jie pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvę ir nenuvyko į savo kelionės tikslą, kadangi jau prieš tai buvo susigretinimas ir važiavimas. Ji jau dieną jo automobilio numerį žinojo, kadangi jis prie jos namų buvo daug kartų atvykęs. S. gatvėje yra išvien ištisinė linija ir ten buvo bent du kartai jo išvažiavimas ir važiavimas greta. Prienuose jos išlipo iš automobilio, o S. S. sulaukė skambučio, kad turi grįžti į įvykio vietą. Išlipo dėl to, kad nenorėjo grįžti ir nenorėjo jokios konfliktinės situacijos su šiuo žmogumi. Su L. S. ji nėra konfliktiniuose santykiuose. Ji vengia su juo bendravimo, nes nori, kad jie patys išsispręstų savo bėdą. Nepastebėjo, ar, atlikdamas manevrus, vairuotojas buvo įjungęs posūkio signalus. S. gatvėje kitų eismo dalyvių nebuvo. S. gatvėje kontakto tarp automobilių nebuvo. Automobiliai buvo vienas šalia kito, apie 30 - 50 cm atstumu. Prie (duomenys neskelbtini)s, (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, kad neįvyktų įvykis S. pristabdė, slinkosi į dešinę pusę, kad išvengti susidūrimo. Nesugebėjo pataikyti į telefono klavišus ir paskambinti pagalbos telefonu – rankos drebėjo, buvo išgąstis ir didelis stresas. Jie, turėdami įrangą nesuvokė, kad gali nufilmuoti. Po įvykio ji vartojo vaistus, kadangi dėl įvykio pablogėjo sveikata. Stresą sukėlė šio asmens pavojingas važiavimo būdas. Galbūt dar būtų daugiau išgyvenimų, jeigu nebūtų žinoję, kas vairuoja. Sustoti buvo baisu, nes nežinojo, ką jis galvoja, taip elgdamasis. Mano, tokiu elgesiu L. S. norėjo juos sustabdyti ir aiškintis dėl dukros bei dėl savo vaiko. S. gatvėje, kada buvo susilyginę, jeigu būtų išlindęs kitas eismo dalyvis, tai arba į juos būtų atsitrenkęs, arba į kitą automobilį atsitrenkęs. Nemano, kad ten yra galimybė trims automobiliams prasilenkti.
Liudytojas K. N., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas K. N., paaiškino, kad jo su L. S. nesieja jokie ryšiai. Dirbant su tyrėja K. B., buvo gautas pranešimas, kad ar tai pavojingai, ar tai chuliganiškai manevruoja automobilis. Jie minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė. Automobilį vairavo Italijos pilietis. Su juo bendrauta anglų kalba. Tuomet (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie policijos komisariato, aikštelėje už kelių minučių sustojo pranešėjas. Tuo metu jau buvo atvykę ir Birštono policijos komisariato patruliai. Buvo bendrauta su pranešėju, jo paklausta, ar turi pretenzijų. Matėsi, kad jis šiek tiek susijaudinęs. Pretenzijų jis tą vakarą neturėjo. Paklausė, ar turi filmuotos medžiagos, tačiau filmuotos medžiagos neturėjo. Italas dar norėjo su juo pasikalbėti, tačiau pranešėjas su juo bendrauti nenorėjo. Tą vakarą raštiško pareiškimo nebuvo, todėl tuo viskas ir baigėsi, visi išsiskirstė. Italo dokumentai buvo tvarkingi. Automobilis buvo nuomotas, su lietuviškais numeriais. L. S. sustabdė prie šviesoforo Prienų mieste, už tilto, įsukus į (duomenys neskelbtini) g., prieš pat policijos komisariatą. Tuo metu, kai stabdė L. S., kelių eismo pažeidimų nematė, jis važiavo tvarkingai. Sustabdžius asmuo paaiškino, kad lietuvė pasiėmė jų bendrą sūnų iš Italijos ir parsivežė į Lietuvą be jo žinios ir kad atvyko jis su tuo vaiku pasimatyti. Jie paaiškino, kad jis pavojingai manevravo, bet jis tai neigė ir nepripažino. Pranešėjas jiems aiškino, kad bandė stabdyti, kad vos nuo kelio nenustūmė. Tiesiogiai pavojingo manevravimo jis pats nematė. Tuo metu nebuvo dėl ko bausti. Pranešėjui siūlė rašyti pareiškimą, tačiau šis atsisakė, nes norėjo greičiau pamiršti tą nemalonų įvykį. Savo atsisakymą motyvavo tuo, kad nenori bendrauti, kad ta moteris, kuri grįžo su vaiku, yra jo giminaitė. Galima sakyti, kad buvo paveiktas emociškai. Tą vakarą L. S. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis bendravo normaliai, gal šiek tiek buvo įpykęs, rodė itališkus dokumentus dėl to vaiko, buvo nepatenkintas, kad vaikas be jo žinios buvo į Lietuvą atvežtas, tačiau jis nebuvo nušalintas nuo vairavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką; ar nusižengimas atitinka kvalifikaciją. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje). Šiame kontekste paminėtina tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN byla) nustatyta, kad 2018 m. vasario 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariate gautas pareiškėjo S. S. pareiškimas (AN byla, b. l. 3), pasirašytas S. S., I. S. ir A. Ž., kuriame nurodoma, kad 2018 m. vasario 1 d. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kartu su I. S. ir A. Ž. į namus (duomenys neskelbtini) g. 10-3. Prie (duomenys neskelbtini) g. 1 namo stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. S.. Pravažiavus, šis apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui, darydamas chuliganiškus manevrus. Pravažiavę mineralinio vandens įmonę, pasuko į dešinę, į kalną, link Prienų. Automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo lygiagrečiai su jų automobiliu, dažnai naudodamas signalą, ir stengėsi stumti į kelkraštį. Pravažiavus Birštono žiedą, paskambino pagalbos telefonu. Šio pareiškimo pagrindu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariate 2018 m. vasario 2 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (AN byla, b. l. 3).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro (AN byla, b. l. 7) matyti, kad 2018 m. vasario 1 d. 21.19 val. Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui telefonu pranešta, kad kelio A16 dalyje nuo Birštono link Prienų, 2 km iki Prienų, automobilis „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persekioja pareiškėjos automobilį, pavojingai manevruoja, sukelia avarines situacijas. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad minėtą nuomotą automobilį vairavo Italijos pilietis L. S., vairuotojas blaivus, dokumentai tvarkingi. Italijos pilietis nurodė, jog atvyko pasimatyti su sūnumi, kurį be jo žinios ir sutikimo išvežė iš Italijos į Lietuvą, o kadangi sūnaus motina jį ignoruoja, neleidžia susitikti su sūnumi, nesileidžia į kalbas, tai jis norėjo sustabdyti šį automobilį tam, kad išsiaiškinti kur yra jo sūnus.
2018 m. vasario 2 d. apklausos protokole (AN byla, b. l. 4), dalyvaujant vertėjai R. K., užfiksuoti L. S. paaiškinimai, jog jis nepamena, ką veikė 2018 m. vasario 1 d. apie 21-22 val. Visą dieną vairavo automobilį ieškodamas sūnaus. Nepamena, kad kitame mieste policijos pareigūnai būtų sustabdę jo vairuojamą automobilį. Žino, kad tamsiu paros metu važiavo paskui automobilį „Passat“, valstybinio numerio nepamena, bet mano, jog tai bus to vyro, kuris parašė pareiškimą, automobilis. Jis pats vairavo išnuomotą „Renault Megane“ automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Važiuodamas paskui, keletą kartų signalizavo šviesomis automobilio vairuotojui, kadangi tame automobilyje matė savo sūnaus močiutę A. Ž.. Paskui šį automobilį važiavo nuo to momento, kai pamatė, kad į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis, kuriame buvo A. Ž.. Nors tiksliai to įvardinti negali, nes buvo labai pavargęs, labai susinervinęs. Jis nebuvo vartojęs alkoholio ir narkotinių medžiagų. Jis su pareiškimu nesutinka, kategoriškai viską neigia.
Administracinio nusižengimo byloje apklaustas S. S. (AN byla, b. l. 5) paaiškino, kad 2018 m. vasario 1 d. apie 21 val. jis su žmona I. S. ir svočia A. Ž. važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numerių nepamena, (duomenys neskelbtini) gatve Birštone ir sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę prie jo vairuojamo automobilio priartėjo „Renault“ markės automobilis, baltos spalvos, valstybinio numerio nematė, kurio vairuotojas pavojingai jį apvažiuodamas, bandė spausti jo vairuojamą automobilį prie gatvės krašto, taip priversdamas jį staigiai ir pavojingai stabdyti. Tai darė visą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą iki S. gatvės, bandė jį lenkti, bet tai nepavykdavo. Jam užsukus į S. gatvę ir kylant į kalną, buvo susilyginęs su jo automobiliu ir, taip pačiai jį spausdamas prie gatvės krašto, keletą kartų signalizavo garsiniu signalu. Matė, kad minėtą „Renault“ automobilį vairavo vyras. Jiems važiuojant jo keleivė A. Ž. paskambino pagalbos telefonu 111 ir pranešė apie situaciją. Toliau važiavo link Prienų A16 keliu, tas automobilis visą kelią važiavo iš paskos ir, įvažiavus į Prienų miestą, prie degalinės, kur kelias apšviestas, automobilio Renault vairuotojas, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, susilygino su jo vairuojamu automobiliu, jam mosavo, rodė įvairius gestus, iš kurių suprato, kad jis turi sustoti, bandė spausti juos prie kelkraščio, tada jis ir pažino, kad tai A. Ž. dukros draugas Italijos pilietis L. S.. Pravažiavus Prienų tiltą, policijos ekipažai sustabdė „Renault“ automobilį. Jam žinoma, kad A. Ž. šeimoje vyksta ginčai dėl vaiko.
Administracinio nusižengimo byloje apklausta I. S. (AN byla, b. l. 6) įvykio aplinkybes paaiškino iš esmės analogiškai, kaip S. S.: važiuodami B. aikštėje susitiko priešpriešais automobilį „Renault Megane“, kuris, apsisukęs, juos pasivijo, ėmė signalizuoti garso signalu, o jiems nesustojus, S. gatvėje susilygino su jų automobiliu ir, signalizuodamas, pavojingai artinosi prie jų automobilio, taip priversdamas juos pasitraukti į šalį. Jiems nesustojus „Renault“ automobilis keletą kartų taip bandė juos spausti savo automobiliu prie dešinio kelkraščio; tai darė apie 4 kartus – tiek S. gatvėje, tik vėliau, pasukus į kelią A16, važiuojant Prienų kryptimi; vyriškis taip stengėsi juos sustabdyti. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Ž. dukros draugas ar vyras. Kuomet L. S. bandė juos automobiliu prispausti prie kelkraščio, jis trukdė vyrui vairuoti automobilį, šis turėdavo staigiai stabdyti, trauktis į dešinį kelkraštį, kad išvengtų susidūrimo.
Iš kelio A16 ruožo Prienuose, šalia degalinės (duomenys neskelbtini), nuotraukų (AN byla, b. l. 15), padarytų iš tarnybinio policijos automobilio, matyti, jog kelias yra dviejų eismo juostų, pažymėtas horizontaliuoju ženklinimu – ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.
Iš kelio ruožo Birštone, S. gatvėje, nuotraukų (AN byla, b. l. 17 – 19), padarytų iš tarnybinio policijos automobilio, matyti, jog kelias yra vingiuotas, dviejų eismo juostų, pažymėtas horizontaliuoju ženklinimu – ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (AN byla, b. l. 20 – 23) matyti, kad L. S. 3 kartus baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos negaliojančios.
2018 m. vasario 2 d. 11.50 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. Š. surašė L. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 80P-ANR_P-59-2018 su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis nuo 2018 m. vasario 1 d. 21 val. 00 min. iki 2018 m. vasario 1 d. 21 val. 20 min. S. gatvėje, Birštone, chuliganiškai vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir suprasdamas tokio vairavimo pasekmes, pavojingai manevravo ir, keldamas grėsmę eismo saugumui, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kelis kartus kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir sukėlė pavojingą situaciją, kurios metu buvo iškilusi grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui. Taip pat vairavo transporto priemonę, būdamas pavargęs ir labai susinervinęs, nors tai pagal Kelių eismo taisykles draudžiama. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl buvo paskirta 225 eurų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių (AN byla, b. l. 5). Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad protokolas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo surašytas už Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 30, 14 punktų reikalavimų pažeidimą (b. l. 20 – 22). Minėtame protokole taip pat užfiksuota, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą dalyvavo vertėja R. K., L. S. protokolą pasirašyti ir paimti atsisakė. Tame pačiame protokole buvo nurodyta, jog administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini) 9.00 val. bus nagrinėjama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Birštone, 102 kabinete.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Š. (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą L. S. buvo paskirta 500,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių dėl to, kad jis nuo 2018 m. vasario 1 d. 21 val. 00 min. iki 2018 m. vasario 1 d. 21 val. 20 min. S. gatvėje, Birštone, chuliganiškai vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir suprasdamas tokio vairavimo pasekmes, pavojingai manevravo ir, keldamas grėsmę eismo saugumui, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kelis kartus kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir sukėlė pavojingą situaciją, kurios metu buvo iškilusi grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui. Taip pat vairavo transporto priemonę, būdamas pavargęs ir labai susinervinęs, nors tai pagal Kelių eismo taisykles draudžiama (AN byla, b. l. 2). Būtent dėl šio nutarimo ir buvo paduotas pareiškėjo skundas, kuriame jis neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. kovo 7 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 29 – 36) nustatyta, kad 2018 m. vasario 13 d. Alytaus apskrities VPK Birštono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-107468-18 dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pagal 2018 m. vasario 12 d. I. Ž. pareiškimą jog 2018 m. vasario 12 d. apie 16.20 val. jos buvęs sugyventinis Italijos pilietis L. S., Birštono m., (duomenys neskelbtini), kieme, panaudodamas fizinį smurtą sugriebė jai už pečių ir keletą kartų ją tampė, reikalaudamas atiduoti vaiką, taip sukeldamas I. Ž. fizinį skausmą. Tuo metu I. Ž. rankose laikė jų bendrą mažametį sūnų L. S., gimusį 2015 m. liepos 15 d., be to, 2018 m. vasario 13 d. apie 11.30 val. L. S., (duomenys neskelbtini), grasino ją nužudyti ar sutrikdyti jos sveikatą, tačiau ikiteisminis tyrimas minėtu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. kovo 7 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutrauktas, kadangi nebuvo padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1676-1023/2018 pagal 2018 m. vasario 22 d. teisme gautą ieškovės I. Ž. patikslintą ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus L. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, L. S. ir nepilnamečio sūnaus L. S. bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau patikslintas ieškinys 2018 m. gegužės 22 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi paliktas nenagrinėtas kaip nepriklausantis teismo jurisdikcijai bei gavus duomenis, jog Italijos Pavijos teismo sprendimu tapatus ginčas dėl to paties vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jau yra išspręstas, Pavijos teismas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje, kuriuo L. S. globos teisės suteiktos tėvui L. S., gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Remiantis šios bylos duomenimis, L. S. pateikęs pareiškimą prieš I. Ž. dėl vaiko pagrobimo.
Aukščiau aptartų duomenų visumoje patikrinus administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad, teismo nuomone, Institucija netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kas turėtų būti laikytina įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad L. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-444-2786-10). Nagrinėjamu atveju, L. S. tiek protokolo surašymo metu, tiek jį apklausiant, tiek teisme išreiškė vieningą poziciją, jog su pareikštu administraciniu kaltinimu nesutinka visiškai, kadangi ištisinės linijos nekirto, į priešpriešinę eismo juostą neišvažiavo, pavojingai nevairavo, chuliganiškų paskatų neturėjo. Tuo tarpu, vieninteliai pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo liudytojai, tiesiogiai matę L. S. inkriminuotą chuliganišką vairavimą, yra S. S., I. S. ir A. Ž., kurių 2018 m. vasario 2 d. policijos komisariatui pateikto pareiškimo pagrindu ir buvo iškelta administracinio nusižengimo byla L. S. atžvilgiu, bei kurių parodymų pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Tačiau pažymėtina, kad byloje surinktais duomenimis akivaizdžiai matyti konfliktiniai santykiai tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. ir vienos iš pareiškėjų, inicijavusių administracinio nusižengimo bylos iškėlimą paduodant pareiškimą, liudytojos A. Ž., šiuos asmenis sieja giminiški konfliktiški santykiai dėl vaiko – L. S. sūnaus, esančio A. Ž. anūku. Tuo tarpu A. Ž. sieja giminiški santykiai su kitais dviem pareiškėjais, byloje apklaustais kaip liudytojais S. ir I. S., kurie taip pat pažįsta L. S., žino konfliktinę situaciją dėl vaiko, todėl įvertinus minėtų liudytojų parodymų turinį šių konfliktinių santykių kontekste matyti, kad jų parodymai turi akivaizdžių tarpusavio išankstinio apsitarimo ir susiderinimo požymių, yra šališki ir nukreipti siekiu patraukti administracinėn atsakomybėn L. S..
Tiek iš administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens pirminių paaiškinimų (AN byla b. l. 7), tiek jį apklausiant pakartotinai (AN byla b. l. 4), L. S. nurodė, jog siekė pasimatyti su vaiku, automobilyje matė sūnaus močiutę, norėjo sužinoti kur sūnus, nes sūnaus motina jį ignoruoja, nesileidžia į kalbas. L. S. atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad L. S. važiavo paskui „Passat“ automobilį, nes tame automobilyje pamatė savo vaiko motinos I. Ž. mamą, kuri labai aktyviai prieštarauja jų santykiams ir jo teisei matytis su savo vaiku. Taip pat nurodė, kad I. Ž. brolis, liudytojų S. S. ir I. S. žentas, iš Italijos padėjo nelegaliai išgabenti jo sūnų ir šiuo metu Italijoje dėl šių veiksmų vyksta teisminis procesas ir iškelta baudžiamoji byla, t. y. dėl neteisėto Italijos piliečio išgabenimo be leidimo iš Italijos. Visi pareiškėjai, kurių pareiškimo pagrindu pradėta administracinio nusižengimo byla, teisme apklausti kaip liudytojai, neneigė ir pripažino, kad žino apie konfliktinę situaciją tarp L. S. ir A. Ž. dukros I. Ž. dėl jų bendro vaiko. Liudytoja A. Ž. nurodė, jog tarp jos dukros I. Ž. ir L. S. vyksta nesutarimai dėl jų bendro sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku, į konfliktus yra įtraukta ir ji, L. S. keletą kartų buvo atvykęs į jos pačios namus, tačiau ji jo neįsileido ir neįsileis, kas rodo jos priešišką nusistatymą L. S. atžvilgiu. Tai, kad ir protokole ir skundžiamame nutarime nurodytą pažeidimo dieną ir laiku jie nuo pat pradžių žinojo, kad paskui juos važiuoja L. S. patvirtina jų pačių pareiškimas, kurio pagrindu pradėta administracinio nusižengimo byla. Taip pat tai patvirtina liudytojo S. S. paaiškinimas, kad L. S. prisigretinus jis matė žmogaus siluetą, kad jis mosikavo rankomis, kad A. Ž. neprisimena ar sakė jog tai L. S., bet tuo jis pats įsitikino jį gerai pamačius prie degalinės, taip pat ir pačios A. Ž. paaiškinimai, kad ji iš karto atpažino tą automobilį, nes nuo 2 val. dienos šitas asmuo su šiuo automobiliu kelis kartus buvo atvykęs į jos namus, pamačiusi automobilį, ji S. pasakė, kad čia gali būti L. S., tuo galutinai įsitikino S. gatvėje. Liudytoja I. S. paaiškino, kad jie važiavo namo, bet dėl neaiškių priežasčių pravažiavo šį posūkį ir nuvažiavo kitomis gatvėmis bei atsidūrė Prienuose, kas rodo, kad S. S., I. S. ir A. Ž. vengė bendravimo su pačiu L. S., jų visų santykiai su L. S. yra konfliktiški. Tai, kad tarp minėtų asmenų vyksta nesutarimai patvirtina ir kitokio pobūdžio bylų iškėlimas, ne tik šios nagrinėjamos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1676-1023/2018 pagal ieškovės I. Ž., kuri yra A. Ž. dukra, patikslintą ieškinį, kuris 2018 m. gegužės 22 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi paliktas nenagrinėtas kaip nepriklausantis teismo jurisdikcijai bei gavus duomenis, jog Italijos Pavijos teismo sprendimu tapatus ginčas dėl to paties vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jau yra išspręstas, Pavijos teismas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje, kuriuo L. S. globos teisės suteiktos tėvui L. S., gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Remiantis šios bylos duomenimis, L. S. pateikęs pareiškimą prieš ieškovę dėl vaiko pagrobimo. Konfliktinius asmenų tarpusavio santykius rodo ir ikiteisminio tyrimo byla, pradėta liudytojos A. Ž. dukros I. Ž. prieš L. S., tačiau prokuroro nutraukta nesant padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms teismo vertinimu, S. S., I. S. ir A. Ž. parodymai vertintini kritiškai, nes jie, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens L. S. vaiko motinos I. Ž. artimi giminaičiai (t. y. A. Ž. yra L. S. sūnaus močiutė, o A. Ž. sūnus yra S. ir I. S. žentas) yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos ir vienai iš konfliktuojančių pusių – A. Ž. palaikančių liudytojų S. S., I. S. parodymams, juolab detaliau analizuojant minėtų liudytojų parodymus, matyti, kad jie yra pakankamai kategoriški, tačiau nepakankamai išsamūs ir jie detaliai neatskleidžia visų aptariamo įvykio aplinkybių, be to, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nors vaizdo registratoriaus nei L. S., nei S. S. automobiliuose nebuvo, tačiau, bylos duomenimis, tiek S. S., tiek A. Ž. turėjo mobiliojo ryšio telefonus, todėl neabejotinai turėjo galimybę jais užfiksuoti – tiek nufotografuoti, tiek nufilmuoti, jų teigimu L. S. darytus KET pažeidimus, kuriais pasireiškė pareiškėjų teigimu šio asmens chuliganiškas vairavimas, tačiau to nepadarė. S. S., I. S. ir A. Ž. teigimu, dalį KET pažeidimų L. S. padarė Birštone, taip pat Prienuose, prie (duomenys neskelbtini) degalinės. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo metu nuo 2018 m. vasario 1 d. 21 val. 00 min. iki 2018 m. vasario 1 d. 21 val. 20 min. Birštono gatvės buvo neapšviestos, liudytoja A. Ž. nurodė, kad kelio ruožas Prienuose, prie (duomenys neskelbtini) degalinės buvo gerai apšvietas, todėl, teismo vertinimu, I. S. ir A. Ž. nebuvo kliūčių mobiliuoju telefonu užfiksuoti galimai L. S. daromą jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Liudytojai nurodė, jog iš streso nesugebėjo net paskambinti, tačiau išklausius byloje esantį garso įrašą nenustatyta, kad skambinusioji A. Ž. kalbėtų susijaudinusi, negalėtų atsakyti į užduodamus klausimus, būtų streso ar šoko būsenoje, todėl nesant byloje duomenų apie tuo metu buvusius sveikatos sutrikimus ar kitokias objektyvias aplinkybes, sutrukdžiusias panaudoti turimą įrangą pažeidimo užfiksavimui, darytina išvada, kad nebuvo objektyvių aplinkybių panaikinančių galimybes užfiksuoti inkriminuojamą pažeidimą, juolab įvertintina tai, kad tiek A. Ž., tiek ir S. bei I. S. nėra policijos pareigūnai, išmanantys pažeidimų sudėtis ir žinantys kokios kiekvienoje situacijoje aplinkybės yra svarbios idant būtų teisingai ištirtas galimas nusižengimas, tinkamai pritaikytas įstatymas ir nubaustas kaltas asmuo už atitinkamą pažeidimą. Aptarti duomenys ir tai, jog inkriminuojamas pažeidimas įrodinėjamas vien konfliktuojančių liudininkų parodymais, nesant juos patvirtinančių duomenų, kelia pagrįstą abejonę, ar L. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Remiantis aukščiau minėtais duomenimis apie konfliktinius asmenų, pranešusių apie įvykį, santykius su pareiškėju, teismas neturi pagrindo atmesti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo keltos versijos apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo S. S., I. S. ir A. Ž. neteisingai apkalbėtas, kuriai paneigti išsamių bylos įrodymų visumos nepakanka.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien asmenų subjektyvus vertinimas, jog vairavimo veiksmai padaryti dėl chuliganiškų paskatų, nėra pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimas byloje Nr. ATP-392-397/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-15-696/2018 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, išskyrus aukščiau minėtų liudytojų S. S., I. S. ir A. Ž. kritiškai vertintinus dėl jų subjektyvumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi parodymus. Liudytojos R. Š. parodymai yra išvestiniai iš liudytojų S. S., I. S. ir A. Ž. parodymų, kadangi minėta liudytoja tiesiogiai inkriminuojamo pažeidimo – chuliganiško vairavimo, nematė, o atliko jai pagal pareigas pavestą tyrimą pagal gautą pareiškimą, apklausė minėtus liudytojus. Liudytojas K. N. nurodė, kad L. S. pažeidimų jo akivaizdoje nepadarė, buvo blaivus, nušalintas nuo automobilio vairavimo jis nebuvo. Pats L. S., apklausiamas policijoje, neigė vairavęs chuliganiškai, neigė padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir nagrinėjant L. S. skundą teisme. Vien ta aplinkybė, kad L. S. signalizavo šviesomis automobilio Passat vairuotojui, nesant duomenų, kad signalizuojama buvo ilgosiomis automobilio šviesomis, teismo vertinimu, nelaikytina chuliganišku vairavimu. Be to, ši aplinkybė nenurodyta ir administracinio nusižengimo protokole. Pažymėtina, kad nei vienas liudytojas S. S., I. S. ir A. Ž., tiesiogiai matę L. S. vairavimą, teisme nenurodė, jog buvo signalizuojama šviesomis, nes teigė, kad signalizavo tik garsiniu signalu. Liudytojai S. S., I. S. ir A. Ž. nurodė, kad trukdžių L. S. juos aplenkti ar užkirsti kelią nebuvo, greitis buvo apie 40 – 50 km/h. Duomenų, kad L. S. aplenkė pareiškėjų automobilį ir jį blokavo ar stabdė, byloje nėra, pareiškėjai važiuodami nesustojo. Taip pat byloje nėra objektyvių įrodymų, jog paskui S. S. vairuojamą automobilį L. S. važiavo S. S., I. S. ir A. Ž. nurodytomis Birštono gatvėmis, juo labiau, protokole nurodoma tik viena pažeidimo vieta – Birštonas, S. gatvė, nors kaip minėta liudytojų S. S., I. S. ir A. Ž. teigimu, dalį KET pažeidimų L. S. padarė Birštone, taip pat Prienuose, prie (duomenys neskelbtini) degalinės. Administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos negali būti vertintinos kaip įrodančios inkriminuotą nusižengimą, kadangi jose užfiksuotas tik bendras gatvių vaizdas, o objektyvių duomenų, kad nurodytomis gatvėmis L. S. apskritai važiavo, nėra. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad L. S. vairavo transporto priemonę pavargęs ir labai susinervinęs, nėra veikos, numatytos ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymis, todėl minėta aplinkybė šalintina iš protokolu inkriminuojamo pažeidimo esmės.
Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, o minėto straipsnio 2 dalyje - už chuliganišką vairavimą. Administracinėn atsakomybėn L. S. patrauktas dėl pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Asmuo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik esant jo tiesioginei tyčiai ir visiems šiems požymiams: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-1-942/2018). Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pavojingas manevravimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimas, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Minėtos normos yra bendro pobūdžio. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai nukreipti į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą. Šiuo atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, kad veikė tiesiogine tyčia ir šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, dėl ko kilo reali žala, jog sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, savo vairavimu demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pats L. S. tiek administracinio nusižengimo teisenoje, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu išreiškė vieningą poziciją, jog inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, chuliganiškai nevairavo. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime ši chuliganiškų paskatų aplinkybė apskritai nėra nurodyta ir konkretizuota. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo negalima spręsti, kam ir kokiu būdu, kokiais veiksmais pasireiškė chuliganiškos paskatos. Institucijos atstovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad Birštono mieste, S. gatvėje net ir vakaro metu yra didelis eismas, prie (duomenys neskelbtini) esanti pėsčiųjų perėja nėra gerai apšviesta, o ten vaikšto poilsiautojai, dėl ko iškilo pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, priešingai juos paneigia tiesiogiai inkriminuojamą L. S. galimą chuliganišką vairavimą matę liudininkai S. S., I. S. ir A. Ž.. Minėti liudininkai vienareikšmiškai nurodė, jog protokole nurodytoje nusižengimo padarymo vietoje – S. gatvėje kitų automobilių nebuvo. Be to minėti liudininkai parodė, jog greitis buvo nedidelis, apie 40 km/val., nė vienoje vietoje perėjos dideliu greičiu nepervažiavo, L. S. buvo galimybė juos aplenkti ir prie (duomenys neskelbtini)s sanatorijos ir S. gatvėje, kurioje kitų automobilių nebuvo, tą atkarpą važiavo vieni, S. S. stabdant L. S. irgi stabdė ir praleido jį, taip išvengiant eismo įvykio. Pažymėtina, kad vien tos aplinkybės, jog pažeidimu galimai buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, buvimas yra nepakankamas asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes kaip minėta turi būti nustatytos chuliganiškos paskatos. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl L. S. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Vien ta aplinkybė, kad L. S. važiavo paskui liudytojus Stasį ir I. S. bei A. Ž., kurie akivaizdžiai vengė bet kokio bendravimo su L. S. dėl giminiškų konfliktinių santykių ir kurie kaip patys parodė teismo posėdžio metu važiavo lėtai, neviršydami greičio, apie 40 km/val. greičiu, kas reiškia, kad ir L. S. važiuodamas paskui važiavo ne didesniu greičiu nei liudytojai, nerodo chuliganiškų paskatų, juolab byloje aukščiau nustatyta, kad L. S. važiavo paskui, siekdamas pabendrauti su A. Ž., tą ji pripažino pati teismo posėdžio metu. Taigi L. S. nesiekė savo vairavimu atkreipti visuomenės dėmesio, sąmoningai pabrėžti kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, neignoravo atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui, nedemonstravo savo išskirtinumo ir nepagarbos ar niekinančio požiūrio kitiems eismo dalyviams, šiurkščiai nepažeidė viešosios tvarkos, nesukėlė pasekmių – žalos, nesukėlė aplinkinių žmonių neigiamos reakcijos, juolab toks važiavimas truko neilgą laiko tarpą ir nedideliu greičiu. Teismo vertinimu, toks vairavimas galėtų būti vertintinas ne kaip chuliganiškas, o kaip pavojingas, inkriminuojant ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau aukščiau byloje nustačius, jog vieninteliai šioje byloje įrodymai, kuriais grindžiamas L. S. padarytas pažeidimas, yra priešiškai nusiteikusių, konfliktuojančių ir suinteresuotumą turinčių asmenų pareiškimas policijai ir jų paaiškinimai, įvertinant jų tarpusavio išankstinį parodymų susiderinimą, nesant kitų objektyvių duomenų, neleidžia spręsti esant asmens veikoje pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių, juolab protokole formuluojamu kaltinimu apibrėžtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, o visos abejonės vertintinos atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, teismas neturi pagrindo pakeisti pažeidimo kvalifikacijos, kadangi protokole nurodytu kaltinimu nebuvo nurodyta visa šio teisės pažeidimo esmė, neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotas kaltinimas dėl to kaip konkrečiai asmuo pavojingai manevravo, kokią ir kurioje konkrečiai vietoje kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, kaip pasireiškė pavojingos situacijos sukėlimas, t. y. nebuvo nustatytos pažeidimo aplinkybės ir įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma, minėtas pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įrodinėjamas nei priimant skundžiamą nutarimą, nei nagrinėjant bylą teisme. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, į protokole suformuluoto kaltinimo ribas, nėra pagrindo teigti L. S. veiksmuose buvus būtiną jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymį – chuliganiškas paskatas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2AT-15-696/2018, Nr. 2AT-1-942/2018, Nr. 2AT-4-511/2018, Nr. 2AT-7-976/2018 ir kt.). Dėl to L. S. administracinio nusižengimo byla pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutrauktina nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad administracinio protokolo surašymo metu dalyvavusi vertėja vertė nesuprantamai, negalėjo paaiškinti administracinio nusižengimo protokolo esmės, ar jis kaltinamas ištisinės linijos kirtimu ar kitu pažeidimu, taip pat negalėjo suprantamai paaiškinti, kas yra administracinis nurodymas, kokia jo apskundimo tvarka su juo nesutinkant, kokiai institucijai jis turi grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia tiek pats protokolas, tiek L. S. apklausos protokolas, kuriuose nurodyta, jog dalyvavo vertėja, ji pasirašiusi, taip pat liudytojos R. Š. parodymai, kad vertėja vertė viską papunkčiui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vertėja, dalyvavusi surašant protokolą, nebuvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį (ANK 588 straipsnis). Liudytoja R. Š., surašiusi protokolą, teismo posėdžio metu parodė, jog vertėją dėl atsakomybės įspėjo žodžiu, vertėja vertė į anglų kalbą, nes italų kalbos vertėjo greit surasti negalėjo, o L. S. nurodė, jog supranta anglų kalbą, vertėja atlieka vertimus savivaldybėje, nežino ar ji turi teisę atlikti vertimus. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad L. S. yra Italijos pilietis, kalbantis gimtąja italų kalba, dėl ko galimai laisvai nedisponuojantis anglų kalba, ką jis patvirtino skunde dėl nutarimo, jog nesuprato atlikto vertimo, konstatuotina, jog administracinėje teisenoje padaryti esminiai proceso pažeidimai, galėję įtakoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą, neužtikrinant teisės kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka ir naudotis vertėjo paslaugomis, nemokant lietuvių kalbos. Pažymėtina, kad tiek protokole tiek apklausos protokole L. S. pasirašyti atsisakė, kas atsižvelgiant į tai, jog asmuo nesuprato jam atlikto vertimo, nesuprato kuo yra kaltinamas, yra logiška, juolab nei pats protokolas, nei apklausos protokolas, nei vėliau skundžiamas nutarimas nebuvo išversti į L. S. suprantamą kalbą (institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad skundžiamas nutarimas nebuvo išverstas, o išsiųstas L. S. lietuvių kalba), kas taip pat rodo asmens teisės į gynybą pažeidimą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad neaiškus administracinio nusižengimo protokole pareiškėjui suformuluotas administracinis kaltinimas – nutarime abstrakčiai nurodyta nusižengimo padarymo vieta „Birštonas, S. gatvė“, nenurodant konkrečios galimo nusižengimo padarymo vietos, be to, priimant nutarimą, buvo grubiai pažeistas ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad nutarime administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą buvo padaryti paminėti proceso reikalavimų pažeidimai – abstrakčiai nurodyta nusižengimo padarymo vieta bei nenurodyti konkretūs KET punktų pažeidimai, kas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies protokolo turinio reikalavimų ir ANK 618 straipsnio 2 dalies nutarimo turinio reikalavimų. Be to, pati inkriminuoto pažeidimo esmė nurodyta abstrakčiai, jog buvo išvažiuota į priešpriešinio eismo juostą ir keletą kartų kirsta ištisinė kelio ženklinimo linija, sukelta pavojinga situacija, tačiau nenurodant kokia konkrečiai kelio ištisinė ženklinimo linija kirsta (plati, siaura, dviguba ir pan.), kurioje konkrečiai vietoje (nurodytas tik gatvės pavadinimas), kuo pasireiškė pavojingos situacijos sukėlimas, pavojingas manevravimas, kokia konkrečiai ir kuriems eismo dalyviams kilo saugumo grėsmė. Tuo pačiu pažymėtina, kad vėliau institucijos atsiliepime nurodyti šį pažeidimą apibūdinantys KET konkretūs punktai bylos nagrinėjimo metu nebuvo visi nustatyti, nes pvz. nei protokole, nei nutarime, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad L. S. nesulėtino greičio arba nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ar nepraleido pėsčiųjų, dėl ko nelaikytina, jog buvo pažeistas KET 30 punktas. Taip pat, institucijos atsiliepime nebuvo nurodyti tie konkretūs KET pažeidimai, būtent kurie ir aprašyti protokole, t. y. draudimas kirsti ištisinę kelių ženklinimo liniją (siaurą, plačią, dvigubą, geltoną) ir važiuoti priešpriešine eismo juosta reglamentuojamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 – 1.4 punktuose. Kita vertus, pažymėtina, kad proceso reikalavimų pažeidimas yra pripažįstamas esminiu, jeigu jis galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. L. S. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą kaltę neigė, nesutikdamas su institucijos administracinio nusižengimo protokolo pagrindu priimtu nutarimu, jį apskundė teismui. Nagrinėdamas L. S. skundą, teismas apklausė liudytojus, išklausė pareiškėjo atstovo paaiškinimus dėl įvykio, išnagrinėjo atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo argumentus dėl įrodymų vertinimo, Institucija pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kokius Kelių eismo taisyklių punktus, Institucijos nuomone, pažeidė pareiškėjas. Vadinasi, pareiškėjas suprato, už ką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę į gynybą bei teisę pateikti įrodymus ir aktyviai šiomis teisėmis naudojosi.
Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas, ištyręs įrodymus, konstatuoja, kad institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių L. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nes protokole suformuluotas administracinis kaltinimas ir skundžiamas nutarimas grindžiami išimtinai liudytojų Stasio ir I. S. bei A. Ž. parodymais, kurie kaip aukščiau minėta laikomi subjektyviais, šališkais, nepatikimais dėl asmenų konfliktinių santykių, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir dėl ko teismas jais nesivadovauja. Remiantis paminėtu bei atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad L. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties ir įvykio, ir administracinė byla, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.
Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Šiuo gi atveju teismui konstatavus, kad L. S. veikoje nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, kas sudaro teisinį pagrindą dėl šios veikos administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kitų skundo argumentų nagrinėjimas nėra reikšmingas, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
L. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. Š. (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. S. paskirta 500,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.