- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1367-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04995-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos už šilumos energiją bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 733,14 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn.; 39,49 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme bei 91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovui M. J. nuo 2006-04-05 iki 2013-11-21 nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teigia, jog M. J. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, o jo skola už laikotarpį nuo 2013 metų vasario mėnesio iki 2013 metų lapkričio mėnesio yra 733,14 Eur. Taip pat nurodė, jog M. J. yra skolingas 39,49 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant ne daugiau kaip už 180 dienų. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (sugyventinei) 2017-04-27 (LR CPK 123 str. 1 d.). Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas priėmė sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-24 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo M. J. 733,14 Eur (septynis šimtus trisdešimt tris Eur 14 ct) skolos, 26,39 Eur (dvidešimt šešis Eur 39 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. balandžio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,66 Eur (šešiolika Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2006 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. priklausė atsakovui M. J.. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė prašė priteisti 733,14 Eur skolą, nurodydama, kad šią sumą sudaro skola už tiektą šilumos energiją. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei priteistina 733,14 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn.Taip pat nurodė, kad tarp šalių yra sudaryta rašytinė sutartis dėl atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį. Pažymėjo, jog šilumos pirkimo–pardavimo sutarties 9.4 punkte yra nurodyta, kad delspinigiai mokami taikant 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės atstovas advokatas prašė priteisti 0,02 procento delspinigius už 180 dienų, tačiau pats klaidingai nurodė prašomų priteisti delspinigių sumą, todėl prašymas priteisti delspinigius tenkintinas iš dalies. Ieškovei iš atsakovo priteistina 26,39 Eur (733,14x0,02: 100x180) delspinigių.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas advokato parengtas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė pasirinko būti atstovaujama profesionalaus teisininko, nepaisant to, kad pati turi įmonėje dirbančius teisininkus, kurie gali paruošti nesudėtingus procesinius dokumentus, ieškinys pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės vartotojui, kurio teisės kasacinio teismo išaiškinimu dėl nesąžiningų sutarčių turi būti teismo ginamos ex officio, pagrindo išvadai, kad 74 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje yra būtinos ir pagrįstos, nėra, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą nepriteistinos.
Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-24 sprendimo už akių dalį ir visiškai patenkinti AB „Klaipėdos energija“ ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-24 sprendimą už akių išdėstant taip: priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš M. J. 733,14 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013-02 iki 2013-11 mėn., 39,49 Eur delspinigių, iš viso 772,63 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017‑04‑05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu už akių ieškinio dalį dėl delspinigių tenkino iš dalies, kadangi advokatas prašė priteisti 0,02 procento delspinigius už 180 dienų, tačiau pats klaidingai nurodė prašomų priteisti delspinigių sumą (ne 0,04 procento). Mano, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, nes vertino, kaip buvo skaičiuojami delspinigiai, o ne formalų įrodymų vertinimą, todėl viršijo LR CPK 285 str. suteiktas teises.Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas viršydamas sprendimo priėmimo už akių įrodinėjimo apimtį neleido tinkamai procesines pareigas vykdžiusiai AB „Klaipėdos energija“ pateikti paaiškinimų dėl įsivėlusios techninės klaidos. Apeliantė teigia, jog faktiškai AB „Klaipėdos energija“ skaičiavo ne 0,02 procento delspinigių, bet 0,04 procento, kaip buvo numatyta sutartyje. Mano, jog dėl techninės klaidos tiek mokesčių skaičiavimo pažymoje, tiek ir ieškinyje buvo klaidingai nurodyti 0,02 procentai. Tačiau ieškinio dalykas (reikalavimas) buvo pareikštas tinkamai, skaičiuojant 0,04 procento delspinigių.Taip pat AB „Klaipėdos energija“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis, teigia, kad sudarydama sutartį su advokatu, ieškovė įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas LR teisingumo ministro rekomendacijoje. Mano, jog šis atlyginimas yra akivaizdžiai ne per didelis, atitinka visus protingumo kriterijus, pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį sumažino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą bei netenkino ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui M. J. nuo 2006-04-05 iki 2013‑11‑21 asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ minėtam butui, kuriame gyveno atsakovas, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas nemokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas, todėl laikotarpiu nuo 2013 metų vasario mėnesio iki 2013 metų lapkričio mėnesio susidarė 733,14 Eur dydžio skola.
Dėl sprendimo už akių ribų peržengimo bei delspinigių priteisimo
CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis procesiniame dokumente prašė priimti sprendimą už akių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais (CPK 285 str. 1 d.). Apeliaciniu skundu ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį dėl delspinigių priteisimo bei juos perskaičiuodamas peržengė sprendimo už akių ribas, kadangi tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, nes vertino, kaip buvo skaičiuojami delspinigiai, o ne atliko formalų įrodymų vertinimą, todėl viršijo LR CPK 285 str. suteiktas teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeistos neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Įvertinus aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad net ir atlikdamas formalų šioje byloje pateiktų įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo jų tirti paviršutiniškai ir į juos neįsigilinęs. Dėl to, priimdamas sprendimą už akių, teismas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo galėjo spręsti tik visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs juos pagal CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytą įrodymų vertinimo taisyklę. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017; 2017-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1290-730/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).Taip pat apeliaciniu skundu teigiama, jog viršydamas sprendimo priėmimo už akių įrodinėjimo apimtį teismas neleido ieškovei pateikti paaiškinimų dėl įsivėlusios techninės klaidos. Teigia, jog apeliantė faktiškai skaičiavo ne 0,02 proc. delspinigių, bet 0,04 proc., kaip buvo numatyta sutartyje. Mano, jog dėl techninės klaidos tiek mokesčių apskaičiavimo pažymoje, tiek ir ieškinyje buvo klaidingai nurodyti 0,02 proc., tačiau ieškinio dalykas (reikalavimas) buvo pareikštas tinkamai, skaičiuojant 0,04 proc. delspinigių. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, kadangi teikdama ieškinį apeliantė ne tik, kaip teigia, padarė techninę klaidą, nurodydama 0,02 proc. vietoje 0,04 proc., tačiau kartu ir klaidingai apskaičiavo reikalavimo sumą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškiniu buvo prašoma priteisti 0,02 proc. delspinigių už 180 dienų, o tai sudaro 26,39 Eur (733,14x0,02x180=26,39) delspinigių. Net jei būtų galima daryti prielaidą, jog teismas turėjo skaičiuoti 0,04 proc. delspinigių, tai iš viso delspinigių suma sudarytų 52,78 Eur (733,14x0,04x180=52,78). Kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovė prašė priteisti 0,02 proc. delspinigių, juos skaičiuojant ne daugiau kaip už 180 dienų, o piniginę išraišką nurodė, jog atsakovas yra skolingas 39,49 Eur delspinigių. Teisėjų kolegija primena, jog priimant sprendimą už akių, teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą, tai reiškia, kad teismas įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei nusprendęs, jog šiam turiniui pasitvirtinus būtų galima priimti atitinkamą sprendimą, teismas priima sprendimą už akių. Šiuo atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismui vertinant ieškovo suformuluotus reikalavimus bei nustačius, kad neatitinka prašomų priteisti delspinigių išreikšta procesinė bei piniginė vertė, teismas siekdamas priimti teisingą sprendimą bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis perskaičiavo apskaičiuotų delspinigių piniginę išraišką pagal ieškinyje nurodomą procentinę išraišką. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai perskaičiavo priteistinų delspinigių piniginę išraišką pagal ieškovės nurodytą procentinę išraišką bei taip nepažeidė ieškovės teisių bei neišėjo už sprendimo už akių priėmimo ribų. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė sprendimo už akių ribų, tinkamai perskaičiavo priteistiną delspinigių sumą, todėl naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo nėra teisinio pagrindo.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Apeliantė skundu, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei sumažintas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Teigia, kad sudarydama sutartį su advokatu, ieškovė įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas LR teisingumo ministro rekomendacijoje. Pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį sumažino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo aspektu svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Kitas aspektas tas, kad ieškovo teisė yra spręsti, kaip bus vedama konkreti byla. Trečias aspektas tas, kad jeigu Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 75,2 procentai bendrovės (ieškovės) akcijų, o kitos priklauso privačiam kapitalui (https://www.klenergija.lt/apie-bendrove/), ir tai, kad pati įmonė turi teisininkus, nereiškia, kad įmonei uždrausta samdyti advokatus, kurie specializuojasi teisminiuose ginčuose.Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentu, jog AB „Klaipėdos energija“ šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), bet yra net 27 kartus mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas (šiuo metu maksimali rekomenduotina priteisti suma už ieškinio paruošimą yra 2 044 Eur). Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės prašoma priteisti suma advokato išlaidoms apmokėti, t. y. 74 Eur, yra mažesnė už priteistinas išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą, šis surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų (CPK 431 straipsnio 5 dalis, 433 straipsnio 3 dalis). Analogiškai šią situaciją sprendė Klaipėdos apygardos teismas ir kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1290-730/2017; 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017; 2017-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017, 2017-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017). Taigi, įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą, tai, kad prašoma priteisti suma yra net 27 kartus mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, į pateiktus įrodymus, patvirtinančius susidariusią sumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl ši sprendimo už akių dalis keistina. Atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis (2017-03-06 sąskaitą už teisines paslaugas, serija SČ Nr. 739, mokėjimo nurodymą Nr. 745, kuriuo sumokėjo 74 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, bei mokėjimo nurodymą Nr. 804, kuriuo sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio) dėl patirtų atstovavimo išlaidų, teisėjų kolegija mano, kad ieškovo prašymas priteisti 91 Eur bylinėjimosi išlaidų (17 Eur žyminio mokesčio ir 74 Eur advokato pagalbai apmokėti), patirtų pirmosios instancijos teisme, mažintinas atitinkamai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui. Kadangi apeliaciniu skundu patenkinta 98 proc. ieškinio reikalavimų (netenkinta reikalavimų dalis dėl delspinigių priteisimo), todėl atitinkamai mažintinos ir bylinėjimosi išlaidos bei ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 89,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrįsdama patirtas išlaidas ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 1794, kuriuo sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Kadangi patenkinta 85 proc. apeliacinio skundo reikalavimų bei atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteisti užmokesčio dydžius, teisėjų kolegija mano, kad ieškovės prašymas priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, mažintinas atitinkamai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dydžiui bei iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 12,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą už akių pakeisti.
Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo M. J. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 89,18 Eur.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo M. J. 12,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.