Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Prekybos sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Prekybos sistemos“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 35 871,79 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35 871,79 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Prekybos sistemos". Teismo nutartimi bankroto administratore paskirta J. G.. Vilniaus apygardos teismo 2014-07-25 nutartimi bankroto administratorė J. G. atstatydinta ir paskirtas naujas bankroto administratorius UAB „Lexuna“ . Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d., 2012 m. kovo 19 d., 2013 m. birželio 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutartimis patvirtino bankrutavusios UAB „Prekybos sistemos" kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 41,799,38 Eur (144.324,91 Lt) sumai. Pagal VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, BUAB „Prekybos sistemos" buvo įsteigta 2004 m. rugsėjo 16 d. 2005 m. gegužės 5 d. pasirašius akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, vieninteliu Ieškovo akcininku ir vadovu tapo A. M.. 2009 m. gegužės 19 d. pasirašius akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, vienintele Ieškovo akcininke tapo O.B. Atsakovas A. M. iki pat 2010-03-16 ėjo vadovo pareigas, būtent jis pasirašė ir VĮ Registrų centrui pateikė Ieškovo 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarė 2010 metų bendrovės balansą, o iškėlus bendrovei bankroto bylą kaip direktorius buvo atleistas iš užimamų pareigų bei perdavė tuometei bankroto administratorei tam tikrus Ieškovo dokumentus. Iš bankroto administratoriaus sudarytos teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo lentelės matyti, kad įsiskolinimai kreditoriams pradėjo atsirasti nuo 2008 metų. Ieškovas jau 2006 metais buvo nemoki bendrovė, kadangi mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 104030,35 EUR (359 196 Lt) ir ne tik viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės – 112 590,07 EUR (388 751 Lt), bet ir buvo jai beveik lygūs. Patvirtinus ieškovo balansą už 2006 metus, atsakovui tapo aišku, jog bendrovė yra nemoki ir nebus pajėgi tinkamai ir laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams. Būtent po minėto balanso patvirtinimo, t.y. 2007-05-01 atsakovui kilo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas žinojo apie besitęsiantį ieškovo nemokumą, ką pagrindžia jo paties pasirašyti 2009 ir 2010 metų balansai. Bendra teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 35 871,79 EUR, šią žalą privalo atlyginti atsakovas. Atsakovas A. M. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010-02-26 nutartimi, o ieškovo kreditorių kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti 2010 metais. Taigi, nuo 2010 metų ieškovas, kurį anksčiau atstovavo vienas, o dabar atstovauja kitas profesionalus bankroto administratorius ir kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai bei atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai, neabejotinai suvokė, negalėjo nesuvokti, kad jo teisės galimai yra pažeistos, nes, kaip nurodo pats ieškovas, suprato, jog iš savo turto jis neturės galimybių pilnai ir tinkamai atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas tik 2016-01-26, darytina išvada, jog ieškovas ieškinyje pareikštiems reikalavimams yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-18 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5656-808/2016 konstatavo, kad ieškinio senaties pradžia 2010-03-09, o 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-03-10. Todėl šis sprendimas yra privalomas ir šiam bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl ieškinys atmestinas vien tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškinyje padaryta prielaida, jog ieškovas tapo nemokus 2006 metais yra nepagrįsta, kadangi ieškovas remiasi vien balanso duomenimis, o balanse nurodomos nepradelstos sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos. Faktą, kad 2009 metais ieškovas dar buvo mokus patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2009-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1969-392/2009, kurioje teismas atsisakė ieškovui iškelti bankroto bylą, nes buvo konstatuota, jog ieškovas yra mokus, kadangi jo turto vertė beveik tris kartus viršijo pradelstus įsipareigojimus. Ši nutartis turi prejudicinę galią ir patvirtina, kad 2009 metais ieškovas buvo mokus. Antra, Vilniaus apygardos teismas 2010-02-06 nutartimi pažymėjo, kad 2008 metais ieškovas dirbo pelningai. Atsižvelgiant į tai, ieškinio prielaida, jog atsakovės apie įmonės nemokumą turėjo suvokti dar 2007-05-01 yra nepagrįsta. Įmonė buvo moki, dirbo pelningai, o įmonės galimas nemokumas susiformavo tik 2009 metų pabaigoje. Todėl atitinkamai darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo žalą yra nepagrįstas, nes atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų bei nepadarė žalos. Iš administratoriaus veiklos ataskaitos matyti, jog ieškovas turėjo automobilį, kurį 2015-01-29 už 800 EUR pardavė. Todėl šia suma turėtų būti mažintina padaryta žala, jei teismas spręstų, kad atsakovas apskritai ją padarė. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo ieškinį prašė tenkinti visiškai, o teismui nusprendus, kad ieškovas yra praleidęs sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą, jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Pirmoji bankroto administratorė buvo atstatydinta iš užimamų pareigų dėl to, kad jai dėl teisės aktų pažeidimų buvo panaikintas bankroto administratorės pažymėjimas. Naujas bankroto administratorius paskirtas teismo 2014-07-25 nutartimi. Būtent nuo tada naujai paskirtam bankroto administratoriui atsirado pareiga patikrinti bendrovės sudarytus sandorius, teisė teisme reikti ieškinius. Todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Jei teismas spręstų, kad terminas praleistas, jis atnaujintinas, nes praleistas dėl svarbių priežasčių – dabartinis bankroto administratorius paskirtas tik 2014-07-25. Nors 2009 metais ieškovui buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, nes neva ieškovas buvo mokus, vis dėl to priežastis buvo tai, kad atsakovas dar prieš tokios teismo nutarties priėmimą pateikė išskirtinai nuo atsakovo valios priklausantį 2009-01-23 susitarimą dėl ieškovo mokėtinos skolos atidėjimo iki 2010-10-24. Tačiau kaip matyti, šis susitarimas buvo sudarytas neturint tikslo jį vykdyti ateityje, nes atsakovas dar 2010 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Bankroto administratorių pasikeitimas neturi teisinės reikšmės ieškinio senaties termino skaičiavimui. Įsiteisėjusios 2009-02-20 Vilniaus apygardos teismo nutarties kvestionavimas dublike vertintinas kritiškai. Byloje nėra pakankamų duomenų apie ieškovo įsiskolinimus ir jų prigimtį kreditoriui VĮ „Turto bankas“. Nors ieškovo darbuotojų įsiskolinimų atsiradimo datos nurodytos lentelėje, tačiau nėra pirminių skolą įrodančių duomenų apie įsiskolinimus darbuotojams. Šioje lentelėje kaip skolų atsiradimo momentai nurodomos tokios datos kaip 2010-03-08 ir 2010-03-24, nors bankroto byla buvo iškelta 2010-02-26. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų matyti, kad ieškovo prašomų sumų priteisimui nėra pakankamų duomenų. Byloje būtina nustatyti įmonės turto vertę, debitorius, nes gali būti priteisiama tik ta žala, kurios įmonė negali padengti kreditoriams. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti visiškai, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.Teismo posėdžio metu atsakovo advokatas su ieškiniu nesutiko, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškinys atmestinas.

Dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento

Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus ar neteisėtą neveikimą.Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje taip pat yra nurodyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.Taigi, nuo 2008-07-01 įsigaliojus ĮBĮ 8 straipsnį papildančiai nuostatai – 4 daliai, įstatymų leidėjo imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį yra specifinė, skirtinga nuo atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui gali būti taikomas civilinės atsakomybės institutas.Į bylą pateikti įrodymai leidžia įsitikinti, kad atsakovas A. M. nuo 2005-05-05 iki 2010-03-16 buvo paskirtas ieškovo įmonės vadovu (jo įgaliojimų pabaiga nurodyta 2010-03-16), taip pat nuo 2005-05-05 iki 2009-05-19 buvo ir ieškovo vienintelis akcininkas (1 t., b.l. 9-13, 15, 16, 17, 19-20). Vadinasi, esant ieškovo įmonės nemokumo požymių, būtent atsakovui teko ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga inicijuoti bankroto procesą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo 2010-01-19 į teismą kreipėsi ieškovo akcininkė O. B.. Bankroto byla ieškovui buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010-02-26 nutartimi. Ar atsakovas pažeidė nurodytą įstatyminį imperatyvą pradėti bankroto procesą anksčiau, nei tą faktiškai padarė savininkas, spręstina nustačius įmonės nemokumo momentą bei aplinkybę, ar per laikotarpį iki buvo iškelta bankroto byla įmonė (jos kreditoriai) patyrė žalos dėl įmonės vadovo nepagrįsto delsimo inicijuoti jo vadovaujamai įmonei bankrotą.ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus. Įmonė nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme laikytina tik tada, kai jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, sprendžiant ginčą byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, kada atsakovui kaip UAB „Prekybos sistemos“ vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai yra nuo kada UAB „Prekybos sistemos“ nevykdė įsipareigojimų ir kartu pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.Ieškovas įrodinėjo, kad pareiga kreiptis atsakovui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2007 m. balandžio 30 d., kuomet buvo sudaryta ieškovo finansinė atskaitomybė už 2006 metus. Kadangi įmonės savininkas dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2010-01-19, tokiu neveikimu atsakovas bendrovei ir jos kreditoriams padarė 35871,79 EUR žalą. Tokio ieškinio reikalavimo pagrįstumą ieškovas iš esmės įrodinėjo 2007 m., 2009 m. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis, duomenimis apie ieškovo atžvilgiu taikytus priverstinius išieškojimo veiksmus, bylas, kuriose proceso dalyviu nuo 2004-08-30 iki 2010-03-08 buvo ieškovas. Teismas sutinka su atsakovu, kad nurodyti duomenys nėra pakankami visapusiškai spręsti dėl bendrovės nemokumo ir atsakovo pareigos pastarajai inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momento.Vertinant nurodytų laikotarpių UAB „Prekybos sistemos“ finansinės atskaitomybės duomenis, matyti, kad 2006 metais ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 104 030,35 EUR, o turtas sudarė 112 590,07 EUR (1 t., b.l. 67); 2007 metais ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 116 707,31 EUR, o turtas sudarė 123 957,95 EUR (1 t., 67); 2008 metais ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 79 170,24 EUR, o turtas sudarė 89 125,64 EUR (1 t., b.l. 14), t. y. bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo beveik lygūs į balansus įrašytai turto vertei, nors įmonė nurodytais laikotarpiais gaudavo pelną (1 t., b.l. 14, 67). Tačiau teisinę reikšmę sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą turi šių rodiklių realumas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Teisingai atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose akcentavo atsakovas, kad sprendžiant dėl įmonės nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, reikšmingas ne balanse apskaitytų trumpalaikių ar ilgalaikių įmonės įsipareigojimų ir mokėtinų sumų dydis, o tai kiek iš paminėtų įsipareigojimų kreditoriams yra pradelsti, t. y. įsipareigojimai, kurių mokėjimų terminai jau yra suėję. Būtent šio rodiklio ir įmonės turto santykis yra aktualus ir teisiškai reikšmingas sprendžiant jos (ne)mokumo klausimą. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado dar 2007-04-30, turėjo įrodyti aplinkybę, kad būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai), tuo metu jau viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Nors ši aplinkybė ieškovui, atstovaujamam bankroto administratoriaus, neabejotinai buvo žinoma, jokių įrodymų apie pradelstus UAB „Prekybos sistemos“ įsipareigojimus ginčui aktualiu laikotarpiu (2007-04-30) į bylą nebuvo pateikta, išskyrus paminėtus finansinės atskaitomybės duomenis, nepaisant to, kad po bankroto bylos iškėlimo visi bendrovės buhalterinės atskaitomybės ir kiti dokumentai turėjo būti bankroto administratoriaus dispozicijoje (CPK 12, 178 str.). Nors praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą jo valdymo organai nevykdo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė byloje nenustatyta. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie UAB „Prekybos sistemos“ bankroto bylą matyti, kad administratorius nesikreipė į teismą, prašydamas taikyti atsakovui sankcijas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymo (CPK 179 str. 3 d.). Taigi spręsti, kad ieškovas negalėjo teismui pateikti duomenų apie pradelstus UAB „Prekybos sistemos“ įsipareigojimus kreditoriams 2007-04-30 datai, teismas neturi pagrindo (CPK 177, 185 str.). Įmonės balansų grafose „per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ nurodytos sumos, neatspindi pradelstų įsipareigojimų apimties (t. y. tokių, kurių mokėjimo terminai jau būtų suėję) ir jų santykio su įmonės turimu turtu, o nustatant įmonės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tokie duomenys apie 2007-04-30 buvusius pradelstus įsipareigojimus, jų dydį, kuriuos galima būtų palyginti su tuo metu turimu įmonės turtu, ieškovo 2007 metų balanse neužfiksuoti, todėl nėra galimybės remiantis šiais dokumentais konstatuoti faktą, kad ieškovo pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) 2007-04-30 viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kaip jie padidėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ieškovo teiginiai, kad ieškovas tapo nemokus 2006 metais, atmestini kaip neįrodyti pakankamais, patikimais įrodymais, nes šių teiginių ieškovo 2007 metų balanso duomenys, iš kurių matyti ir 2006 metų duomenys, objektyviai negali patvirtinti, kadangi balanse nurodomos ne pradelstos sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos, o balansas, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais, pats savaime nėra pakankamas duomuo ir todėl vien jo pagrindu negali būti remiamasi išvadoms daryti apie įmonės nemokumą. Ieškovo pateikti duomenys apie bylas, kuriose proceso dalyviu nuo 2004-08-30 iki 2010-03-08 buvo ieškovas (2 t., b.l. 157) nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas tapo nemokus jau 2006 metais, o pareiga kreiptis atsakovui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2007 m. balandžio 30 d. Teismui pateikti duomenys apie iškeltas bylas tik nuo 2008 metų, o iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiose bylose UAB „Prekybos sistemos“ dalyvavo ir kaip kreditorius, ieškovas (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovo pateikti duomenys apie ieškovo atžvilgiu taikytus priverstinius išieškojimo veiksmus (2 t., b.l. 158-159) taip pat nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas tapo nemokus jau 2006 metais, o pareiga kreiptis atsakovui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2007 m. balandžio 30 d. Iš šių duomenų matyti, kad vykdomosios bylos pradėtos nuo 2008 m. liepos mėn. ir vėlesniais laikotarpiais.Ieškovo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017-07-17 raštas neįrodo ieškovo nemokumo 2006 metais, nes jame nurodoma, kad ieškovo įsiskolinimas susidarė nuo 2008 m. vasario iki 2010 m. vasario mėn. Valstybinės darbo inspekcijos 2017-07-14 raštas dėl informacijos pateikimo neįrodo ieškovo nemokumo 2006 metais, nes jame pažymėta, kad Inspekcija neturi duomenų, ar laikotarpiu nuo 2004 iki 2010 m. buvo nagrinėtos kokios nors darbo bylos, susijusios su ieškovu. Ieškovo pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-07-17 raštas taip pat neįrodo ieškovo nemokumo 2006 metais, iš rašto negalima daryti išvados, ar jame nurodomos sumos, dėl kurių priimti sprendimai, buvo išieškotos ar nebuvo išieškotos, kada šios sumos susiformavo. Viešai prieinami duomenys rodo faktinę aplinkybę, kad UAB „Prekybos sistemos“ veikė statybos, remonto, apdailos darbų srityje. Atsižvelgiant į nurodytos srities ūkinių – komercinių santykių specifiką, taip pat ir į tai, kad atsiskaitymai už atliktus statybos, apdailos darbus priklausyti nuo daugelio veiksnių, logiška, kad pagrindinį tokia veikla užsiimančios įmonės turtą sudaro trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos, atsargos, išankstiniai mokėjimai. Tuo labiau, jeigu tokia įmonė nurodytos srities rinkoje nėra didelė ir neseniai įsisteigusi, tikėtina, kad ji neturės sukaupusi ilgalaikio materialaus turto, kuris, atsižvelgiant į UAB „Prekybos sistemos“ vykdytos veiklos specifiką, jai nėra būtinas. Aktualu ir tai, UAB „Prekybos sistemos“ buvo įsteigta tik 2004-09-16, todėl mažai tikėtina, kad nedidelės ir vos pradėjusios veiklą vykdyti, nepatyrusios įmonės 2006 metų finansiniai rodikliai leis spręsti apie labai gerą įmonės finansinę padėtį. Priešingai, atitinkamą veiklą pradėjusi įmonė neturi tiek patirties, reputacijos ar klientų, kiek patyrusios ir ilgą laiką veiklą vykdančios įmonės, todėl neretai susiduria su finansiniais sunkumais. Nepaisant to, kad 2007 metų bendrovės balansų duomenys patvirtina, jog bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo beveik lygūs į balansus įrašytai turto vertei, įmonė nurodytais laikotarpiais gaudavo pelną (1 t., b.l. 67). Tuo tarpu faktą, kad 2009 metų pradžioje ieškovas dar buvo mokus patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2009-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1969-392/2009, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Prekybos sistemos“ pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo teigti, kad įmonė neketina vykdyti savo įsipareigojimų ir kad šiai dienai įmonė yra nemoki. Teismas konstatavo, kad „<...> įmonės pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Todėl vadovaujantis pateiktu nemokumo apibrėžimu, akivaizdu, jog atsakovas nėra nemokus, nes įmonės turtas viršija jos įsipareigojimus beveik tris kartus“; „<...>nesant įmonių bankroto įstatyme numatytų pagrindų, bankroto bylą kelti atsisakytina“ (1 t., b.l. 132-133). Vilniaus apygardos teismo 2009-02-20 nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje negali būti peržiūrėtos aplinkybės, nustatytos minėta teismo nutartimi, taip pat negali būti peržiūrėtos teismo išvados minėtoje nutartyje (CPK 182 str. 2 d.). Ieškovo argumentas, jog 2009 metais ieškovui atsisakyta iškelti bankroto bylą, nes atsakovas dar prieš tokios teismo nutarties priėmimą pateikė išskirtinai nuo atsakovo valios priklausantį 2009-01-23 susitarimą dėl ieškovo mokėtinos skolos atidėjimo iki 2010-10-24, kuris buvo sudarytas neturint jį tikslo vykdyti ateityje, vertintinas kritiškai. Vilniaus apygardos teismas 2009-02-20 nutartyje vertino ir 2009-01-23 susitarimą ir kitas aplinkybes in corpore, ir sprendė, kad tuo metu nebuvo pagrindo ieškovui iškelti bankroto bylą. Ieškovo samprotavimai apie atsakovo pateiktą 2009-01-23 susitarimą nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu suklaidinus teismą, nelaikytini teisiškai reikšmingais teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje neperžiūrimos ir nenustatinėjamos bankroto byloje Nr. B2-1969-392/2009 nustatytos aplinkybės. Esant įsiteisėjusiam tokiam procesiniam teismo sprendimui, ieškovas negali šioje byloje ginčyti teismo priimtą ir įsiteisėjusią nutartį, nurodytą šio sprendimo 40 punkte.Sutiktina su atsakovo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3729-553/2010 yra padaręs išvadą, kad „<... pagal byloje esančius 2008 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso duomenis įmonės turtas 2008 m. pabaigoje sudarė 307 733 Lt (b.l. 13-15), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 273 359 Lt (b.l. 5), įmonė dirbo pelningai gavo 9339 Lt pelno (b.l. 7)“ (1 t., b.l. 7-8). Teismas taipogi sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje negali būti peržiūrėtos aplinkybės, nustatytos minėta teismo nutartimi, taip pat negali būti peržiūrėtos teismo išvados minėtoje nutartyje. Be to, nesant duomenų apie 2006-2008 metų pradelstų įmonės įsipareigojimų sumą bei jų santykį su įmonės turtu, o balansui neatspindint realaus įmonės nemokumo, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir toliau vykdė veiklą, 2008 metais buvo sudaromos sutartys (2008-07-09 Statybos rangos sutartis Nr. PS080709-01) (1 t., b.l. 52-54), perkamos prekės, įsigyjamos statybinės medžiagos (1 t., b.l. 35-47), taigi buvo generuojamos pajamos (1 t., b.l. 49-51), ką patvirtina ir 2009 metų balanso duomenys. Be to, buvo imamasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų: Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu UAB „Prekybos sistemos“ naudai buvo priteista iš skolininko UAB „Tvirtas mūras“ 175 929,43 Lt (1 t., b.l. 118-119, 120-121, 122-123, 124). Taigi vertintina, kad tuo metu įmonės vadovas turėjo pagrįstų lūkesčių ir toliau vykdyti veiklą bei išvengti įmonės bankroto. Iš esmės visi teismo patvirtinti UAB „Prekybos sistemos“ kreditorių finansiniai reikalavimai pagal ieškovės į bylą pateikus duomenis susidarė 2008 metų antrąjį pusmetį – 2010 metų pradžioje, todėl sprendžiama, kad bendrovė iki 2008 metų antrojo pusmečio vykdė įsipareigojimus kreditoriams. Teismo įsitikinimu, mažai tikėtina, kad jeigu UAB „Prekybos sistemos“ jau 2006 metais būtų buvusi nemoki, nevykdžiusi jokių atsiskaitymų su kreditoriais ir tik prisiėmusi arba didinusi savo finansinius įsipareigojimus, kreditoriai nebūtų inicijavę jai bankroto bylos iškėlimo. Tokių kreditorių iniciatyvų teismų informacinės sistemoje iki 2009 metų LITEKO neužfiksuota (CPK 179 str. 3 d.). Tuo tarpu faktą, kad 2009 metų pradžioje ieškovas dar buvo mokus patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2009-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1969-392/2009, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Prekybos sistemos“ pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo teigti, kad įmonė neketina vykdyti savo įsipareigojimų ir kad šiai dienai įmonė yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-02-20 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Prekybos sistemos“, ir kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese, pagal byloje esančių duomenų visetą byloje darytina išvada, kad ieškovo pateikti į bylą duomenys neįrodo ieškovo nurodomų aplinkybių, kad UAB „Prekybos sistemos“ buvo nemoki jau 2006 metais, o atsakovui pareiga inicijuoti bendrovės bankroto bylą kilo 2007 m. balandžio 30 d. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pažeidė kitas fiduciarines pareigas įmonei, todėl nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.). Konstatavus, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų – nepažeidė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Prekybos sistemos“ iškėlimo, teisinės prasmės netenka kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio) egzistavimo vertinimas, todėl teismas plačiau atskirai nepasisako. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2707,50 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti: už teismo 2016 03 18 sprendimo už akių analizę ir atsakovo 2016 06 13 pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 03 18 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9838-871/2016, peržiūrėjimo paruošimą– 900 EUR; už nuvykimą į Vilniaus apygardos teismą susipažinti su išnagrinėta civiline byla Nr. B2-1969-392/2009 bei už 2016 06 21 atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 06 17 nutarties paruošimą – 680 EUR; už atsiliepimo į ieškinį paruošimą – 550 EUR; už tripliko paruošimą – 450 EUR; atsakovui žodinių teisinių konsultacijų teikimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, 2017 10 03 prašymo prie bylos prijungti įrodymą paruošimą ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų atstovavimą teismo posėdžio metu– 127,50 EUR. Teismas, vertindamas šioje byloje atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį, CPK 98 straipsnio nuostatas, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatas, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovo 1877,50 EUR (450 EUR už pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 03 18 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9838-871/2016, peržiūrėjimo paruošimą, 300 EUR už atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 06 17 nutarties paruošimą, 550 EUR už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, 450 EUR už tripliko paruošimą; 127,50 EUR už žodinių teisinių konsultacijų teikimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, atstovavimą teisme) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas likusios prašymo dalies dėl išlaidų priteisimo netenkina, nes jos neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatų, kriterijų ir dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Prekybos sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, 1877,50 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. M. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.