- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- e2-9838-871/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- BUAB „Prekybos sistemos“
- Atsakovas
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Prekybos sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. M. 35 871,79 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pareiškimo ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovui A. M. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti su atžyma, kad atsakovas procesinių dokumentų neatsiėmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas šiuo metu niekur nedirba, todėl procesinių dokumentų įteikti jo darbovietės adresu nėra galimybės. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs tuo pačiu adresu, kuris nurodytas ieškinyje. Nepavykus dokumentų įteikti atsakovui aukščiau nurodytais būdais, jam adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas 2016-02-26 įteikti viešo paskelbimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutarties pagrindu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio pranešimą. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovui, remiantis CPK 130 str., laikomas tinkamu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285, 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Prekybos sistemos". Teismo nutartimi bankroto administratore paskirta J. G. (1 t., b.l. 7-8). Vilniaus apygardos teismo 2014-07-25 nutartimi bankroto administratorė J. G. atstatydinta ir paskirtas naujas bankroto administratorius UAB „Lexuna“ (CPK 179 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d., 2012 m. kovo 19 d., 2013 m. birželio 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutartimis patvirtino bankrutavusios UAB „Prekybos sistemos" kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 41.799,38 Eur (144.324,91 Lt) sumai (1 t., b.l. 21-27).
Pagal VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, BUAB „Prekybos sistemos" (toliau tekste - "Ieškovas") buvo įsteigta 2004 m. rugsėjo 16 d. 2005 m. gegužės 5 d. pasirašius akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, vieninteliu Ieškovo akcininku ir vadovu tapo A. M. (1 t., b.l. 9-13, 76). 2009 m. gegužės 19 d. pasirašius akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, vienintele Ieškovo akcininke tapo O. B. (1 t., b.l. 19-20). Atsakovas A. M. iki pat 2010-03-16 ėjo vadovo pareigas, būtent jis pasirašė ir VĮ Registrų centrui pateikė Ieškovo 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarė 2010 metų bendrovės balansą, o iškėlus bendrovei bankroto bylą kaip direktorius buvo atleistas iš užimamų pareigų bei perdavė tuometei bankroto administratorei tam tikrus Ieškovo dokumentus (1 t., b.l. 14, 15, 16, 17, 18).
Bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių teises ir interesus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš buvusio bendrovės vadovo A. M. dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo padarytą žalą.
Civiliniame kodekse (toliau - LR CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (LR CK 2.87 str. 7 d.). LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 8 str. 1 dalis imperatyviai įtvirtina įmonės vadovo ir/arba savininko prievolę, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 dalis). Nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintys teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 dalis).
Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013: nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).
Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).
Nagrinėjamu atveju iš Atsakovo parengto ir pasirašyto paskutinio bendrovės balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, t.y. 2010 m. kovo 9 d., matyti, kad į jį įrašyto turto vertė siekė tik 22 191,27 EUR (76 622,00 Lt), o įsipareigojimai sudarė net 35 490,62 EUR (122542 Lt) (1 t., b.l. 18). Teismas nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo pažymėjo, jog byloje esančių rašytinių įrodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvada, kad Ieškovo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai ženkliai viršija daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės ir net yra didesni už įmonės turimą balanse nurodytą turtą. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad bendrovė yra nemoki, kas sudaro pagrindą kelti jai bankroto bylą (1 t., b.l. 7-8). Byloje nustatyta, kad 2009-12-31 UAB „Prekybos sistemos“ balanso duomenimis 2009 m. įmonės turto vertė sudarė 22 191,27 EUR (76 792 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 34 199,78 EUR (118 085 Lt), nurodyta, jog 2009 m. įmonės nuostoliai sudarė 51 293 Lt (1 t., b.l. 14). Iš bankroto administratoriaus sudarytos teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo lentelės (1 t., b.l. 75) matyti, jog įsiskolinimai kreditoriams pradėjo atsirasti nuo 2008 metų, nors bankroto byla bendrovei buvo iškelta tik 2010 m. vasario 26 d. (1 t., b.l. 75, 29-31, 35-47, 56, 63, 64, 65). Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, jog bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su didžiąja dalimi kreditorių jau 2008 m. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas jau tada turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis tuo, jog Atsakovas iki 2009 m. gegužės 19 d. buvo vienintelis Ieškovės akcininkas ir vadovas, o nuo minėtos datos - tik vadovas, laikytina, jog visi sandoriai, kurių pagrindu atsirado nepadengti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, buvo sudaryti būtent Atsakovo. Atsakovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, buvo atsakingas už tinkamą įmonės darbo organizavimą, atstovavimą įmonės veiklos tikslams bei interesams, turėjo kitas įstatymuose įtvirtintas vadovo teises ir pareigas. Nepaisant to, Atsakovas nei 2009 m., nei vėliau, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tokiu savo neteisėtu neveikimu leisdamas toliau didėti nemokios įmonės finansiniams įsipareigojimams kreditoriams. Faktą, kad Atsakovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, tikrai žinojo ir apie vėlesnį, t.y. besitęsiantį Ieškovo nemokumą, pagrindžia jo paties pasirašyti 2009 ir 2010 metų balansai. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nes, pasirašydamas bendrovės turto balansus ir matydamas, kad įmonės skolos kiekvienais metais tik auga ir viršija bendrovės turimo turto vertę, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymi, kad įmonės vadovais laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Atsakovas nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo ir toliau jos vardu vykdė ūkinę komercinę veiklą: sudarinėjo sandorius su kreditoriais, naudojosi kreditorių teikiamomis paslaugomis ar prisiiminėjo naujus sutartinius įsipareigojimus, kurių akivaizdžiai negalėjo įvykdyti. Pažymėtina, kad būtent dėl tokios tolesnės nuostolingos veiklos vykdymo 2008 ir 2009 metais atsirado kreditorių su nepatenkintais finansiniais reikalavimais, kurių bendra suma sudaro 35 871,79 EUR (123.858,10 Lt) (1 t., b.l. 75). Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodoma bendra teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 35 871,79 EUR (123.858,10 Lt) (1 t., b.l. 75). Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Todėl ši ieškovo nurodoma kreditorinių reikalavimų suma 35 871,79 EUR laikytina atsakovo padarytos žalos dydžiu. Ta aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, patvirtina, kad tarp ieškovui padarytos žalos dydžio dėl kreditorinių reikalavimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, yra priežastinis ryšys. Atsakovas nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo ir toliau jos vardu vykdė ūkinę komercinę veiklą: sudarinėjo sandorius su kreditoriais, naudojosi kreditorių teikiamomis paslaugomis ar prisiiminėjo naujus sutartinius įsipareigojimus, kurių akivaizdžiai negalėjo įvykdyti. Pažymėtina, kad būtent dėl tokios tolesnės nuostolingos veiklos vykdymo 2008 ir 2009 metais atsirado kreditorių su nepatenkintais finansiniais reikalavimais, kurių bendra suma sudaro 35 871,79 EUR (123.858,10 Lt). Dėl to konstatuotina, kad yra atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Nustačius visas atsakovo atsakomybės sąlygas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 35 871,79 EUR žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 str., ĮBĮ 8 str. 4 dalis, CPK 178 str.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35 871,79 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo (2016-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 754,65 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 35 871,79 EUR žalos atlyginimo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35 871,79 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo BUAB „Prekybos sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 754,65 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.