- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-242-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07735-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. A., išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo būdo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pakeisti 2016-09-26 Kauno apylinkės sprendimu civ. b. 2-9326-214/2016 priteistą iš atsakovo A. A. išlaikymą nepilnametei E. A. mokamą po 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, priteisiant iš atsakovo A. A. vienkartinę 5 285 Eur sumą nepilnametės dukros E. A. išlaikymui laikotarpį nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Mažindama ieškininį reikalavimą prašė priteisti 4 528 Eur.
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. ieškinį atmetė (b. l. 96-100).
Priteisė iš ieškovės L. A. atsakovui A. A. 228,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš ieškovės L. A. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei – 4,27 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama pakeisti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis į piniginę kompensaciją, neįrodinėjo iš esmės pasikeitusių vaiko, E. A. poreikių, neįrodinėjo tėvo, privalančio teikti išlaikymą, turtinės padėties iš esmės pasikeitimo. Byloje ieškinys buvo pareikštas motyvuojant ne skolininko pablogėjusia ar pagerėjusia turtine padėtimi, bet pačios ieškovės asmenine skola ir įsipareigojimų nevykdymu išlaikymą teikiančiam atsakovui A. A.. Šiems teiginiams pagrįsti su ieškiniu ieškovė pateikė įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir aplinkybėmis apie tai, kad vyksta priverstinis jos skolos išieškojimas. Ieškovė nurodė bijanti, kad pardavus jai priklausantį būstą iš varžytinių be gyvenamojo būsto liks ir jos nepilnametė duktė, todėl nustačius visą išlaikymo kompensaciją iki vaiko pilnametystės tvirta suma galimas priešpriešinis įskaitymas padengiant ieškovės skolą atsakovui. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad esminio tėvų turtinės padėties pokyčių ar vaiko išaugusių poreikių, nei buvo nustatyti 2016 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9326-214/2016, nėra. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad per vienerių metų terminą iš esmės pasikeitė jų turtinė padėtis. Ieškovė vaikui skirtą išlaikymą periodinėmis išmokomis neprašė nei padidinti, nei sumažinti, be to, nebuvo teikiami vaiko poreikių pasikeitimai. Vienintelis ieškovės argumentas pakeisti išlaikymo formą tvirta pinigine suma buvo grindžiamas to paties dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas išgalėtų sumokėti piniginę kompensaciją nėra. Ieškovės ir atsakovo tarpusavio asmeninės prievolės nuo prievolės teikti išlaikymą nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui yra savarankiškos piniginės prievolės, bei negali būti šioje byloje tapatinamos. Net ir nusprendus pakeisti vaiko interesams patenkinti išlaikymo formą pinigine kompensacija ji negali būti panaudota ne vaiko interesų užtikrinimui. Teismas pripažino, kad nebuvo nustatyti esminiai vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pasikeitimai, kurie nulemtų išlaikymo formos pakeitimą vaiko interesais.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13922-191/2017 ir priimti naują sprendimą. Priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (b. l. 106-107):
ieškovė prašė pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymo būdą, t. y. periodines išmokamas pakeičiant vienkartine pinigine kompensacija, kuri būtų panaudota atsakovo skolai padengti ir taip išsaugant vienintelį gyvenamą turtą, užtikrinti nepilnametės dukros teisę į gyvenamą būstą, susiklosčius situacijai, kai atsakovas piktybiškai ir tikslingai siekia turtą, kuriame gyvenama nepilnametė dukra ir jos motina, parduoti priverstine tvarka iš varžytinių. Ieškovė palankaus teismo sprendimo atveju priteistą atsakovo išlaikymą įskaitytų į atsakovo reikalaujamą kompensaciją už turtą, o atsakovo prievolę mokėti vaikui 130 Eur išlaikymą kas mėnesį įvykdytų ieškovė. Ieškovė siekia prievolės įskaitymo turtu. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteistą išlaikymą vaikui pakeisti turtu, skaičiuojant po 130 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, kas sudarytų vienkartinę 5 285 Eur sumą, atitinkančią likusią dalį neišmokėtos kompensacijos už atsakovo nekilnojamąjį turtą. Pagal įstatymą išlaikymas gali būti pakeistas, šiuo atveju susiklostė ypatingos aplinkybės, kuomet dukros tėvo iniciatyva kyla rizika prarasti gyvenamą būstą. Tėvams bendru sutarimu nepavyksta susitarti dėl išlaikymo būdo nepilnamečiui, kuris geriausiai užtikrintų vaiko interesus, teismas savo iniciatyva turi teisę nuspręsti, koks išlaikymo būdas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Teismas, siekdamas apginti vaiko interesus, turėjo teisę išeiti už ieškinio ribų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės L. A. apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2-13922-191/2017. Priteisti iš L. A. A. A. naudai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 113-116).
atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymą ieškovės prašoma vienkartine pinigų suma, kadangi ieškovės nurodyta skola yra asmeninė ieškovės skola atsakovui, būtent su šia skola neturi ryšio vaiko išlaikymo suma ir dydis, šios prievolės yra visiškai skirtingos pagal jų prasmę bei prigimtį, todėl jų tapatinti, jas įskaityti nėra pagrindo. Išlaikymas turtu ar tvirta pinigų suma nepilnamečiui vaikui nustatomas, kai atsakovas turi turto ar konkrečią pinigų sumą, ir yra pagrindas manyti, kad jis išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis neteiks, o ne turtinę teisę į pinigų sumą. Net vykdymo procese įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas. Vaikų turtinių teisių savarankiškumo principas reiškia, kad vaiko turtas ir turtinės teisės yra atskirtos nuo tėvų ir kitų asmenų turto ir turtinių teisių. Vaikas yra savarankiškas teisės subjektas, jo teisė į išlaikymą yra jo prigimtinė konstitucinė asmeninė turtinė teisė. Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai į vaikų turtą. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais. Sudarydama sutartį ieškovė žinojo, kokio dydžio kompensaciją turės mokėti, todėl privalėjo įvertinti susitardama ir dėl kompensacijos išmokėjimo termino. Atsakovas neturi gyvenamojo būsto ir priverstas gyventi Krikščioniškojo labdaros fondo ,,(duomenys neskelbtini)“ bendruomenės gyvenamajame pastate. Ieškovė nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad egzistuoja objektyvios priežastys, pagrindžiančios būtinybę taikyti kitokią išlaikymo formą nei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės ieškinys motyvuojamas ne skolininko pablogėjusia ar pagerėjusia turtine padėtimi, tačiau būtent pačios ieškovės asmenine skola ir įsipareigojimų nevykdymu išlaikymą teikiančiam atsakovui. Už ieškinio ribų teismas turėtų išeiti tik nustatęs rimtą pagrindą, t. y. kad vaiko interesai ir poreikiai nebus užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliacinio skundo esmė – apeliantė siekia pakeisti išlaikymo vaikui formą, priteisiant vaikui konkrečią pinigų sumą, vietoj kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, tam, kad šia pinigų suma, įskaitymo būdu, padengtų savo įsiskolinimą atsakovui (kompensaciją už butą).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
Pažymėtina, kad teismas, pagal apeliantės prašymą, gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 str. 3 d.), tačiau tam turi būti nustatytos tam tikros aplinkybės, sąlygojančios tokį būtinumą. Paprastai tokiomis aplinkybėmis yra priteisto išlaikymo neefektyvumas, t. y. priteistas išlaikymas neužtikrina nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių (neteikiamas priteistas išlaikymas ir pan.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas teikia savo nepilnametei dukrai E. iš jo priteistą (po 130 Eur kas mėnesį mokamą) išlaikymą, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog yra pažeidžiamos vaiko teisės ar teisėti interesai. Apeliantė nepateikė įrodymų, kuo išlaikymo priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neatitinka vaiko interesų ir, kodėl priteisus išlaikymą konkrečia pinigų suma, būtų geriau apsaugoti vaiko interesai.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė siekia išvengti gyvenamojo būsto praradimo (varžytinių) dėl savo įsipareigojimų nevykdymo atsakovui (dėl ko jos manymu bus pažeisti ir vaiko interesai), t. y. pakeitus išlaikymo vaikui formą (gavus konkrečią pinigų sumą), įskaitymo būdu padengti įsiskolinimą atsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliantės veiksmai neabejotinai pažeistų (o ne užtikrintų, kaip teigia apeliantė) nepilnamečio vaiko interesus, nes vaiko turtas būtų panaudotas apeliantės asmeninių poreikių tenkinimui, t. y. apeliantė vaiko turtą paverstų savo turtu (padengtų įsiskolinimą už nekilnojamąjį turtą, kuris yra apeliantės asmeninė nuosavybė).
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį (CK 3.186 str. 3 d.). Taigi, apeliantė negali nepilnamečio vaiko turto (gauto išlaikymo) panaudoti savo poreikių tenkinimui (savo turto masės padidinimui).
Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, net ir tenkinus ieškinį, nebūtų galimybės apeliantės prievolę atsakovui pabaigti įskaitymu, nes: 1) tarp apeliantės ir atsakovo prievoliniai santykiai nepasikeistų (apeliantė neįgytų priešpriešinio vienarūšio reikalavimo į atsakovą), pasikeistų tik prievoliniai santykiai tarp nepilnamečio vaiko (dukros E.) ir atsakovo, kuris neturi jokių reikalavimų savo nepilnamečiui vaikui; 2) įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas (CPK 687 str. 4 d.).
Kiti apeliantės argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,32 Eur (šešis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.