Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-01 · Civilinė byla Nr. e2S-595-357/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-01
Bylos Nr.
e2S-595-357/2021
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00909-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Saukla“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-595-357/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00909-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5; 3.1.18.6; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saukla“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarties pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saukla“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Saukla“ dėl 20 000 Eur negrąžintos paskolos, 3044 Eur sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. imtinai, 720 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. imtinai, 0,03 procentų dydžio netesybų nuo negrąžintos paskolos sumos, tai yra 20 000 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovės UAB „Saukla“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tokio turto nesant ar jo neužtenkant – pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, neviršijant 23 764,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Saukla“ pateikė prašymą dėl 2021 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo į krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, areštą. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarė Krovininio automobilio pirkimo sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo nupirkti ieškovui krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatė, kad ieškovas perveda atsakovei 20 000 Eur sutarties sudarymo dieną, atsakovas pervedė nurodytą sumą į atsakovės banko sąskaitą. Pasak atsakovės, ji savo sutartinį įsipareigojimą įvykdė, t. y. nupirko ir parvežė automobilį ieškovui. Ieškovui teigiant, kad 20 000 Eur suma buvo suteikta paskola, pastarasis privalo įrodyti pinigų perdavimo momentą, nes priešingu atveju, atsakovė įrodė, jog pagal ieškovo pervestą pinigų sumą, nupirko automobilį ir savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Pasak atsakovės, labiau tikėtina, kad ieškovas nepagrindė ieškinio dalyko, nei jį pagrindė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ar jų nepanaikinimas prieštarautų teisiniam imperatyvui ir suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nurodė, kad yra pajėgi įvykdyti galimai jai nepalankų sprendimą, todėl nesant nustatytos aplinkybės dėl teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar tapimo neįvykdomu, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, o jas pritaikius, yra pakankamas pagrindas panaikinti. Pažymėjo, jog 20 000 Eur dydžio skola atsakovei nėra didelė, nes atsakovė turi pakankamai turto galimai nepalankaus sprendimo įvykdymui.

4. Ieškovas G. Š. su atsakovės prašymu nesutiko, nurodė, kad jis yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Saukla“ advokato padėjėjo V. M. prašymo dėl 2021 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė būtinumo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie transporto priemonės vertę, buvimo vietą ir priklausomybę atsakovei, todėl atsakovės atstovo prašymą atmetė dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita. Sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų. Konstatavo, jog atsakovė, nors nurodo, kad yra pajėgi įvykdyti galimai jai nepalankų sprendimą, o 20 000 Eur dydžio skola atsakovei nėra didelė, nes atsakovė turi pakankamai turto galimai nepalankaus sprendimo įvykdymui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Saukla“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės 2021 m. birželio 21 d. prašymą dėl 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

7.1. Civilinėje byloje yra atsakovės 2021 m. birželio 10 d. atsiliepimu į pareikštą ieškinį teismui pateikti rašytiniai įrodymai 2019 m. rugsėjo 24 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, (duomenys neskelbtini) įsigijimo sąskaitos – faktūros kopija originalo kalba bei UAB „Saukla“ sąskaitos išrašo kopija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas; teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas; automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas bei nurodęs, kad automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais (LAT 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011, 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018). Atsižvelgdama į tai, atsakovė mano esant nepagrįstai teismo pozicijai reikalauti iš pastarosios transporto priemonės registracijos faktą patvirtinančio dokumento, kaip reikšmingo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.

7.2. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus, automobilį (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. atsakovė pirko ne savo, kaip juridinio asmens veiklai vykdyti reikiamą priemonę, o ieškovo interesais, todėl suprantama, kad atsakovė tikisi, kad nagrinėjamu atveju bus taikomi ribojimai turtui, tiesiogiai susijusiam su ginču, tokiu būdu išvengiant neprotingo ir neproporcingo atsakovės teisių ribojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria netenkintas atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, yra neteisėta ir nepagrįsta.

7.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė imsis nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu, siekdama išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įvykdymo. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sužinojusi apie ieškovo jai pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan.

8. Ieškovas G. Š. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teisėtos teismo nutarties atsakovės nurodomais deklaratyviais motyvais nėra jokio pagrindo naikinti, o tuo labiau keisti.

8.2. Pati atsakovė nurodė, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, 20 000 Eur dydžio suma nėra didelė našta, o taip pat nurodė, kad atsakovė turi daug turto, tad pritaikytos laikinosios priemonės nesudaro atsakovei keblumų. Pati atsakovė nurodė, jog įmonės pardavimo grynosios pajamos, atskaičius išlaidas, per metus sudaro nuo 50 000 iki 100 000 Eur.

8.3. Kokiam konkrečiam turtui, kokiam mastui uždėti areštą tai jau antstolio prerogatyva. Tad prašymas turėjo būti adresuojamas nutartį vykdančiam antstoliui, o ne teismui.

8.4. Pats prašymas pagal turinį labiau atitiko atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau atsakovė teise į apeliaciją nesinaudojo ir jos laiku neįgyvendino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės UAB „Saukla“ prašymas dėl 2021 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo.

Dėl ginčo esmės

11. CPK 151 straipsnis numato galimybę skųsti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamos bylos atveju Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovės UAB „Saukla“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tokio turto nesant ar jo neužtenkant – pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, neviršijant 23 764,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Atsakovė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė (nutartis jai įteikta tinkamai). 2021 m. birželio 21 d. pirmosios instancijos teisme užregistruotas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovės argumentų, susijusių su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutarties pagrįstumu. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl jos pagrįstumas nebegali būti kvestionuojamas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos pagrįstai (kadangi nutartis yra įsiteisėjusi ir nebuvo apskųsta). Nagrinėdamas atsakovės atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovė neįrodė pagrindų panaikinti laikinosioms apsaugos priemonėms arba jas pakeisti.

13. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

14. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018; 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-256-464/2020).

15. Pažymėtina, kad atsakovė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo yra nurodžiusi, jog atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, 20 000 Eur dydžio suma nėra didelė našta, o taip pat nurodė, kad atsakovė turi daug turto, jog įmonės pardavimo grynosios pajamos, atskaičius išlaidas, per metus sudaro nuo 50 000 iki 100 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš Turto arešto aktų registro išrašo nustatė, jog antstolis, vykdydamas 2021 m. gegužės 4 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konkretizavo nutartį ir aprašė atsakovės turtą: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, kurio bendras plotas: 63,18 kv. m., statybos pabaigos metai: 1992, bei kitą nekilnojamąjį turtą, kurio bendras plotas: 1426,42 kv. m., statybos pabaigos metai: 1986, nesant kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, antstolis likusiai sumai areštavo ir pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose. Taip pat nustatė, kad Kelių transporto priemonių registre nėra įregistruotos transporto priemonės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržytų jos teises. Nėra jokių duomenų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų sutrikdyta atsakovės veikla. Priešingai, ji nurodo, kad šios bylos suma (23 764,00 Eur) jai nėra didelė. Taigi, atsakovė neįrodė pagrindo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi taikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones. Paties laikinųjų apsaugos priemonių masto (sumos) atsakovė neskundžia. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė konkretaus turto, jis tik areštavo konkrečios formos turtą (t. y. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tokio turto nesant ar jo neužtenkant – pinigines lėšas). Kaip teisingai nurodo ieškovas, kokiam konkrečiam turtui, kokiam mastui uždėti areštą nustato antstolis. Esant aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė neįrodė pagrindo pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

17. Atsakovė taip pat prašė panaikinti byloje taikytas slaikiąsias apsaugos priemones. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos, taip pat jas panaikinti tuomet kai išnyksta šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014, 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įsiteisėjusia nutartimi yra konstatuotas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nebėra vertinami atsakovės argumentai, kuriais kritikuojama įsiteisėjusi teismo nutartis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad jos finansinė padėtis yra pajėgi įvykdyti galimai jai nepalankų sprendimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovei 20 000 Eur dydžio skola yra didelė, nes antstolis aprašė atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, ir tokio turto neužteko, todėl areštavo ir pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, spręstina, jog atsakovė neturi nekilnojamųjų ir / arba kilnojamųjų daiktų 23764,00 Eur sumai.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė