- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1462/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02336-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Ieškovas
- "Molesta" "Aliuminio konstrukcijos"
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Molesta“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 452 100, 82 Lt skolą, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Ieškovas teigė, kad dėl skolos išieškojimo iš atsakovo 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo kreiptasi į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pastarasis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. išdavė teismo įsakymą, kurio pagrindu iš atsakovo buvo išieškota 458 561,77 Lt suma. Molėtų rajono apylinkės teismas, skolininkui pareiškus pavėluotus prieštaravimus, 2013 m. balandžio 4 d. pasiūlė kreditoriui primokėti žyminį mokestį ir pateikti ieškinį. Tačiau ieškovas tokia teise nesinaudojo, nes teismo įsakymas buvo įvykdytas. Nepateikus ieškinio, 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas. Skolininkas UAB „Molesta“ kreipėsi dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Molėtų rajono apylinkės teismas šio prašymo netenkino, o Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pritaikė sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ grąžinti skolininkui pagal teismo įsakymą gautas lėšas. Nesustabdžius vykdymo, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes atsakovo UAB „Molesta“ vardu registruotas 41 turto arešto aktas pagal kitų kreditorių reikalavimus bendrai 8 287 465 Lt sumai.
Atsakovas UAB „Molesta“ teigė, kad ieškovas dalį darbų atliko nekokybiškai ir pavėlavo atlikti rangos sutartyje numatytus darbus. Dėl to atsakovas UAB „Molesta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu UAB „Aliuminio konstrukcijos“, prašydamas priteisti 294 000 Lt netesybas, priskaičiuotas už vėlavimą atlikti darbus, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, nutarė ieškovo naudai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV, vykdomoje antstolio A. N. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013 dėl 464 116,82 Lt sumos išieškojimo UAB „Molesta“ naudai.
Šalies argumentai
2014 m. gegužės 22 d. atsakovas pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl 2013 m. spalio 21 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama sustabdyti vykdomojo rašto Nr. 2-470-732/2013 vykdymą, motyvuojant tuo, jog šioje byloje teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, vykdomasis raštas nebūtų vykdomas, kadangi būtų pripažinta, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, situacija pasikeitė – teismui patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas būtų įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą, ir šis reikalavimas būtų įvykdytas restruktūrizavimo plane numatyta tvarka. Todėl šio reikalavimo įskaitymas į atsakovo reikalavimą būtų negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovo UAB „Molesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovo priteisti tą pačią skolą, kurią jam buvo priteisęs kitoje civilinėje byloje Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu. Teismas pažymėjo, jog po minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo piniginės lėšos, kurias siekia prisiteisti atsakovas, lieka ieškovo disponavime - tačiau panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir tenkinus ieškovo ieškinį, piniginės lėšos turės vėl būti grąžinamos ieškovui. Teismas sprendė, jog dėl šios priežasties nėra tikslinga tenkinti atsakovo prašymo ir naikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą grindė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimu - anot jo, net ir priėmus palankų ieškovui teismo sprendimą, šis sprendimas negalėtų būti įvykdytas teismo tvarka dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui, ir remiasi Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 8 straipsnio 1 punktu, draudžiančiu vykdyti bet kokias finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.
Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutiko ir pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės tesimo išduotas įsakymas buvo įvykdytas 2012 m. lapkričio 12 d., t.y. iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Molesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Apelianto teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra visiškai netikslingas, kadangi nepriklausomai nuo šios bylos baigties, UAB „Molesta“ turimas vykdomasis raštas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš UAB „Aliuminio konstrukcijos“ privalės būti vykdomas, o UAB „Aliuminio konstrukcijos“ turimas vykdomasis raštas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš UAB „Molesta“ negalės būti vykdomas dėl ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį palikti galioti.
Pažymi, jog šiam momentui pinigai yra išieškoti ir yra pas ieškovą, todėl atsakovo prievolė yra įvykdyta iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos – todėl paties atsakovo prašymo argumentai yra nelogiški ir nenuoseklūs. Mano, jog ieškovas pagrindė savo ieškinio reikalavimus, o atsakovo finansinė padėtis patvirtina sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą arba tapimą nebeįmanomu. Teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nepažeidžia ĮRĮ reikalavimų ir nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo UAB „Molesta“ prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011; ir kt.). CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos bet kurioje proceso stadijoje. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi būti nustatoma, ar neišnyko teismo nustatytos grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens pagrįsto prašymo paaiškėjus, kad šios grėsmės neegzistuoja, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina (CPK 149 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra visiškai netikslingas, kadangi nepriklausomai nuo šios bylos baigties, UAB „Molesta“ turimas vykdomasis raštas dėl piniginių lėšų iš UAB „Aliuminio konstrukcijos“ išieškojimo privalės būti vykdomas, o UAB „Aliuminio konstrukcijos“ turimas vykdomasis raštas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš UAB „Molesta“ negalės būti vykdomas dėl ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo.
Pažymėtina, jog ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos draudžia vykdyti bet kokias finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovui UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla, kuri įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Taigi, būtent nuo 2014 m. kovo 27 d. UAB „Molesta“ ir trečiųjų asmenų santykiai inter alia yra reglamentuojami specialiomis ĮRĮ teisės normomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovo reikalavimo teisė atsirado iki 2014 m. kovo 27 d., t. y. iki restruktūrizavimo bylos UAB „Molesta“ iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas buvo įvykdytas 2012 m. lapkričio 12 d., t.y. iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo.
Atsižvelgiant į šias faktines bylos aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu gi atveju sprendžiamas klausimas dėl Molėtų rajono apylinkės teismo išduoto teismo įsakymo vykdymo, kuris pasireiškia lėšų, esančių pas ieškovą, grąžinimu atsakovui, o ne išieškojimu iš jo turto, sustabdymo.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį nepakeistą.