- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- 2YT-1150-1021/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00598-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) R. V. skundą, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliui Algimantui Maliukevičiui dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas skolininkas R. V. prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to, patiems nuteistiesiems tenka už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra iš išieškomos viso lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA – 350 Eurų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 str.) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal šio str. 1 d. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK738 str. - pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. - pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.Antstolis Algimantas Maliukevičius 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymu R. V. skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0135/16/01956 persiuntė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. antstolio kontoroje buvo gautas Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 1-70-493/2016. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu ir nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, vykdomasis dokumentas Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-135-11652 buvo priimtas vykdyti, išsiųstas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-16-135-11678. Skolininkui neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir vadovaujantis CPK 624 straipsnio pradėtas priverstinio vykdymo procesas, t.y. priimtas Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-135- 14091 ir Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-135-16132. 2016 m. lapkričio 7 d. antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas bylinėjimosi ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis, taip pat 2017 m. sausio 26 d. gautas pasižadėjimas kas mėnesį mokėti po 20,00 Eur. Prašymas buvo patenkintas informavus skolininką, kad įmokos turi būti atliekamos reguliariai, t.y. kiekvieną mėnesį ir panaikintas Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų , esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-135- 16132, tačiau 2017 m. vasarį negavus nei vienos įmokos, skolininko lėšos esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo vėl areštuotos patvarkymu Nr. S-17/135-4024. Antstolis nurodo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnio yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Todėl skolininkui nepateikus jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos iš kurių išieškojimas nėra galimas, antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartyje Nr. 2S-2559- 392/2016 pasisakė, kad „įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos jei ji neviršija vieno MMA“.Skundas su antstolio Algimanto Maliukevičiaus patvarkymu priimtas, 2017 m. gegužės 18 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2017 m. birželio 5 d. 16 val. 00 min. (b.l.19-20). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs, jog „Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje“. Taigi, ši vykdymo procesą reglamentuojanti teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į poįstatyminį teisės aktą – Sprendimų vykdymo instrukciją, kurioje detaliai pateiktas baigtinis sąrašas turto ir lėšų, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1R-265, 93.6 papunktyje numatyta, kad „Išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į skolininkui nuosavybės teise priklausančią arba bendrojoje nuosavybėje esančią grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu“. Taigi, iš šių teisės normų sisteminės analizės darytina išvada, jog tuo atveju, kada vykdomas išieškojimas iš fizinio asmens pagal vykdomuosius dokumentus, jis negali būti nukreiptas į skolininkui nuosavybės teise priklausančią ar bendrojoje nuosavybėje esančią grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, tuo tarpu pareiškėjas prie skundo nėra pridėjęs jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog antstolis vykdantis 215,73 EUR išieškojimą iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/01956 valstybės naudai būtų nukreipęs jį į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią ar bendrojoje nuosavybėje esančią grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, todėl pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, sudaranti teisinį skundo pagrindą, jog antstolis galimai yra nukreipęs išieškojimą į turtą ar pinigines lėšas, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo, yra nepagrįsta ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti antstolio 2017 m. kovo 15 d. priimto patvarkymo Nr. S-17-135-4024 vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/01956. Tais atvejais, kada vykdomas išieškojimas iš fizinių asmenų pagal vykdomuosius dokumentus ir jis nukreipiamas į fizinio asmens-skolininko darbo užmokestį ir kitas jo pajamas, išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, tačiau šia procesine teisės norma suinteresuoto asmens vertinimu sprendžiant antstolio priimto skundžiamo patvarkymo Nr. S-16-135-13488 vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/02057 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą neturėtų būti vadovaujamasi, kadangi pareiškėjas prie skundo taip pat nėra pridėjęs jokių rašytinių įrodymų, jog antstolio vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/01956 būtų nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ar kitas jo pajamas ir antstolis nesilaikydamas CPK 736 straipsnyje nustatytų dydžių būtų išskaičiavęs iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų didesnio dydžio išskaitą. CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, kurios priklauso skolininkui ir iš kurių yra negalimas išieškojimas, tačiau jų tarpe nėra numatyta, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą negalėtų jį nukreipti į skolininkui priklausančias pinigų sumas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos, kurioje skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę ar laikomas suėmimo sąlygomis, sąskaitoje. Be to, CPK 739 straipsnyje numatytame baigtiniame sąraše pinigų sumų, kurios priklauso skolininkui ir iš kurių negalimas išieškojimas taip pat nėra numatyta, kad išieškojimas būtų negalimas iš skolininkui priklausančių pinigų sumų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurias į ją perveda skolininko artimieji jo tam tikriems poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad skolininkui priklausančios piniginės lėšos gautos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų) yra laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja savo nuožiūra, tai yra padidėja bendros skolininko vykdymo procese pajamos, dėl ko negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų (Vilniaus apygardos teismo 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-314-619/2012), todėl pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, sudaranti teisinį skundo pagrindą, jog antstolis galimai yra nukreipęs išieškojimai pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, yra taip pat nepagrįsta ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti antstolio 2016 m. rugsėjo 28 d. priimto patvarkymo Nr. S-17-135-4024 vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/01956.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesusIš vykdomosios bylos Nr. 0135/16/01956 medžiagos nustatyta, kad antstolis Algimantas Maliukevičius vykdo 2016 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-70-493/2016 dėl 215,73 Eur įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. V., išieškotojas Lietuvos Respublika. 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2016 m. rugpjūčio 24 d. antstolis išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Skolininkui neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir vadovaujantis CPK 624 straipsniu pradėtas priverstinio vykdymo procesas, t.y. 2016 m. spalio 5 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2016 m. lapkričio 7 d. antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas bylinėjimosi ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis, taip pat 2017 m. sausio 26 d. gautas pasižadėjimas mokėti po 20,00 Eur. Prašymas buvo patenkintas informavus skolininką, kad įmokos turi būti atliekamos reguliariai, t.y. kiekvieną mėnesį ir panaikintinas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-135-16132, tačiau 2017 m. vasarį negavus nei vienos įmokos, skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje , buvo vėl areštuotos patvarkymu S-17-135-4024. Patvarkymą išsiuntė Kybartų pataisos namams ir R. V.. 2017 m. balandžio 4 d. R. V. parašė skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų piniginių lėšų grąžinimo, kuris antstolio kontoroje gautas 2017 m. balandžio 10 d. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prašo panaikinti antstolio priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas. Pareiškėjas skundo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateiktais išaiškinimais. Antstolis Algimantas Maliukevičius 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino.CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Be to, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu ((duomenys neskelbtini) straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2038-262/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Antstolis areštuodamas skolininko pinigines lėšas esančias pataisos namuose, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą, kurioje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA. Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-282-264/2017). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotos nesilaikant CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, todėl 2017 m. kovo 15 d. antstolio Algimanto Maliukevičiaus patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje naikintinas dalyje dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo į skolininkui R. V. priklausančių pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, nes tam yra atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolio patvarkymas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo ne tik panaikinti patvarkymą, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nustačius, kad į antstolio depozitinę sąskaitą yra gautos piniginės lėšos, neviršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų dydžių, antstolis įpareigotinas grąžinti šias lėšas į pareiškėjo sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniais
nutaria:
Pareiškėjo skundą tenkinti.
Pripažinti neteisėtais antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2017 m. kovo 15 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/01956 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko R. V. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), įpareigojant grąžinti pareiškėjui R. V. išieškotas lėšas, neviršijančias nurodyto dydžio.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.