Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui – D. G., jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, D. G. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. kovo 27 d., bei automobilio „BMW 320 D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 3 600 Eur konfiskavimas.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. kovo 21 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM0423, 2024 m. kovo 21 d. 23.56 val. nustatytas 2,38 prom. neblaivumas, 2024 m. kovo 22 d. 00.18 val., nustatytas 2,08 prom. neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog paties D. G. bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu bei transporto priemonės aprašu, neblaivumo nustatymo aktu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punktą, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgęs į tai, jog D. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra laikomas neteistu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, lankėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, yra konsultuotas, gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai jį vertino, pasižadėjo laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, ką teismas laikė pakankamu pagrindu manyti, jog jis suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat konstatavęs, jog D. G. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, apylinkės teismas padarė išvadą, kad D. G. gali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, tačiau tuo pačiu nusprendė paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones –automobilio „BMW 320 D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą ir uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį – D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio baudą, kurią pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinti vienu trečdaliu, paskiriat galutinę 34 MGL dydžio baudą, bei palikti nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Prokuroro vertinimu, D. G. buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, kuri numato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Prokuroras pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 38 straipsniu, D. G. atžvilgiu 2022 m. birželio 7 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Taigi, D. G. atžvilgiu nebūtų galima taikyti BK 38 straipsnio, nes nepraėjo aukščiau minėtas 4 metų terminas. Todėl laikytina, kad dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis dar nėra visiškai pasibaigęs, kas leidžia konstatuoti, kad D. G. nenusikalto pirmą kartą BK 40 straipsnio prasme.

4. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė savo pareikštą apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. D. G. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį apskundė prokuroras, kuris ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neginčijamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija bylą patikrina skundo ribose.

7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Taigi, tam, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Be to, kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

8. D. G. padaryta tyčinė nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Už tokį nusikaltimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įvertinus straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą BK 11 straipsnio kontekste, matyti, kad D. G. padaryta nusikalstama veika, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir patenka į sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Savo kaltę D. G. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, dėl ko byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįstai pripažinta lengvinančia jo atsakomybę. Turtinė ar neturtinė žala D. G. nusikalstamais veiksmais nepadaryta. Taigi, egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Tokios išvados prokuroras neginčija, tačiau jo įsitikinimu D. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos (jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką), kadangi praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko) ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta praėjus mažiau negu ketveriems metams nuo susitaikymo su nukentėjusiuoju dienos. Tačiau sutikti su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Asmens, pirmą kartą padariusio nusikalstamą veiką, sąvoka Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Tačiau ši sąvoka detaliai išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pavyzdžiui: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39¹, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022).

10. Byloje esantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (b. l. 90-92) patvirtina apeliacinio skundo argumentą, kad prokuroro 2022 m. birželio 7 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, D. G. BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoto pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, padarymo, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis įvykdė 2024 m. kovo 21 d., t. y. jau praėjus vieneriems metams nuo 2022 m. birželio 7 d. nutarimo priėmimo bei D. G. jau išregistravus iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, kaip įvykdžiusį jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 pateiktu išaiškinimu, tai reiškia, jog teisinės pasekmės, kilusios dėl anksčiau D. G. įvykdyto BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo naujos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo pasibaigusios bei, atitinkamai, ankstesnis D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas prarado savo teisinę reikšmę ir sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį klausimą nagrinėjamoje byloje laikytina, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Todėl, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrindo abejoti D. G. atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai nėra.

11. Darydamas priešingą išvadą, apeliantas nepagrįstai referuoja į BK 38 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo su nukentėjusiuoju dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas ketverių metų terminas dar nėra suėjęs, kas reiškia, jog D. G. atžvilgiu nebūtų galima taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, turi būti laikoma, kad dėl ankstesnės D. G. įvykdytos nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis dar nėra visiškai pasibaigęs. Vis tik tokia prokuroro pozicija prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, pateiktam jau minėtoje 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-P-85/2008, kurioje aiškiai nurodyta, kad ankstesnės nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, padarymo faktas praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą, jei nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos, nieko nepasisakant apie tai, kad turi būti suėjęs ir BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, kuris pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšmingas tik kaltininko atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika iki šios dienos nėra pasikeitusi, taip pat nuo 2008 m. gegužės 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 priėmimo iki šios dienos nebuvo keistas BK 40 straipsnis ar 38 straipsnio 2 dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti ir laikosi pozicijos, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymui šiuo atveju kliūtimi apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė negali būti.

12. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų duomenų, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje D. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. dirba, darbdavio charakterizuojamas kaip kruopštus ir pareigingas, geru strateginiu mąstymu pasižymintis darbuotojas (b. l. 131). Jis pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir gailėjosi, tvirtino, jog padarė išvadas dėl tokio savo neteisėto elgesio, pasižadėjo laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas. Vis tik šių jo naudai vertintinų aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, nepakanka pagrįstai manyti, kad ateityje D. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, sprendžiant, ar egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga, privaloma įvertinti ir informaciją apie praeityje kaltininko padarytas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, kam pirmosios instancijos teismas pakankamo dėmesio neskyrė. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta tik tai, kad D. G. laikomas neteistu, yra baustas administracine tvarka, detaliau neanalizuojant kokio pobūdžio administracinius nusižengimus ir kiek jų per pastarąjį laikotarpį yra įvykdęs D. G., taip pat išsamiau nevertinant aplinkybių, susijusių su nusikalstama veika, už kurią jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Remiantis byloje esančiu Administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 93-96) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 metų iki 2023 metų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka buvo baustas viso septynis kartus, visus juos būtent už KET pažeidimus – vieną kartą už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kitus kartus už nustatyto leistino važiavimo greičio viršijimą. Iš Administracinių nusižengimų registro išraše pateiktų duomenų taip pat matyti, kad 2022 metų balandžio mėnesį D. G. buvo baustas už leistino greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h, už ką jam buvo skirta ne tik bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 4 mėnesiams. Nors praeityje jo padaryti KET pažeidimai nėra analogiški šioje byloje jam inkriminuotam nusikaltimui, vis tik, jie neleidžia vertinti kaltininko kaip drausmingo vairuotojo – priešingai rodo, jog jis linkęs paisyti ne visų teisės aktais įtvirtintų su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių, ir atitinkamai, neleidžia vertinti jo padarytos nusikalstamos veikos kaip atsitikinės. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog nusikalstama veika, už kurią ne per seniausiai (2022 metais) D. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, priskiriama taip pat tyčinių nusikaltimų kategorijai, ja buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – kito žmogaus sveikatą. Nepaisant prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo parodyto pasitikėjimo, D. G. naują tyčinį nusikaltimą įvykdė nepraėjus nei dvejiems metams po to, kai ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

15. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip visumą būtina įvertinti ir padarytos veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog alkoholio matuokliu pirmuoju tikrinimu D. G. buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu už 22 minučių – 2,08 promilių neblaivumas, kas tiek vienu, tiek kitu atveju ženkliai viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė) jis vairavo padidintą pavojaus šaltinį antrame pagal dydį Lietuvos mieste bei pačiame jo centre, tuo keldamas didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui. Tiek šios, tiek jau ankstesnėje pastraipoje aptartos aplinkybės, susijusios su jo anksčiau padarytais KET pažeidimais, leidžia daryti išvadą, kad jis yra linkęs priimti rizikingus ir neteisėtus sprendimus, nejausdamas jokios atsakomybės nei dėl savo, nei dėl aplinkinių saugumo ir nevertindamas savo veiksmais keliamos grėsmės visuomenei, yra abejingas galimoms dėl jų kilti pasekmėms. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad D. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Taigi, nustačiusi, kad D. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo D. G. pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas netinkamai, pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendis, kuriuo D. G. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant jį pagal laidavimą D. G. atsakomybei, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – D. G. pripažįstamas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 21 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM0423, 2024 m. kovo 21 d. 23.56 val. nustatytas 2,38 prom. neblaivumas, 2024 m. kovo 22 d. 00.18 val., nustatytas 2,08 prom. neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

17. Konstatavus, kad D. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pripažinus jį kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, spręstinas bausmės už ją skyrimo klausimas.

18. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skiriant bausmę ne mažiau svarbu užtikrinti ir bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. D. G. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą. Nors jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, ja žala nebuvo padaryta, tačiau ji kėlė didelį pavojų ne tik pačiam neblaiviam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kaip jau minėta, D. G. savo kaltę pripažino, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. G. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nors praeityje neteistas, tačiau yra nusikaltęs, per ketverių metų laikotarpį administracine tvarka baustas septynis kartus. Prokuroras apeliaciniame skunde D. G. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą prašo skirti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant vos 1 MGL didesnį jos dydį, nei įstatyme numatytą minimalų baudos dydį, skiriamą už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Manyti, jog tokia apeliaciniu skundu prašoma skirti bausmė būtų per griežta, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, ir D. G. skirti dar švelnesnę bausmę pagrindo nėra. Kadangi byla apylinkės teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Prokuroro apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamas apylinkės teismo nuosprendžiu D. G. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių teisėtumas ir pagrįstumas, kadangi prašoma likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. D. G. skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje taip pat neskundė. Vis tik, kadangi nuosprendis naikinamas BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, iš naujo spręstinas ir baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo klausimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, t. y. nebloginant D. G. teisinės padėties.

21. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad jis automobilį vairavo būdamas stipriai apgirtęs, buvo ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, už vieną iš pažeidimų jam netgi buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, jog šia specialiąja teise jis naudojasi neatsakingai. Be to, neteisėti jo veiksmai buvo užkardyti policijos pareigūnų dėka, ir, kaip jau buvo paminėta, neabejotinai kėlė realų pavojų. Taigi, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, D. G. asmenybę, nustatytą girtumo laipsnį ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, jam kartu su galutine bausme skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. kovo 27 d. Kolegijos vertinimu, nustatytina uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmė, kuri yra vieneriais metais mažesnė už šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, ir tiek pat didesnė už jos taikymo minimalų terminą, yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui, kaltininko asmenybei, ir yra būtina užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju trumpesnis baudžiamojo poveikio priemonės terminas nebūtų veiksmingas ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

23. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „BMW 320 D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne D. G., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši transporto priemonė D. G. naudotis kaltinime nurodytu metu buvo perleista transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindu. Duomenų, kad minėta bendrovė perleisdama jai priklausantį automobilį D. G. žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nusprendė išieškoti iš kaltininko jo vertę atitinkančią pinigų sumą, o tiksliau – pinigų sumą, atitinkančią dalį jo vertės, atsižvelgęs į tai, kad jis vienas augina nepilnametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų.

25. Įvertinus tai, kad D. G. skiriama ne tik bauda, bet ir BK 72 straipsnyje įtvirtinta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kas neabejotinai pasunkins jo finansinę padėtį, bei siekiant suteikti galimybę jam savanoriškai sumokėti skirtiną baudą, nustatomas 6 mėnesių jos sumokėjimo terminas.

26. Kadangi priimamas naujas nuosprendis, iš naujo išspręstinas ir D. G. paskirtų kardomųjų priemonių klausimas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. kovo 27 d. nutarimais D. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 79–81) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 83–85) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

D. G. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti D. G. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. D. G. išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, uždrausti D. G. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. kovo 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, išieškoti iš D. G. konfiskuotino turto – automobilio „BMW 320 D“, valstybinis numeriais (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus) eurų.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.