- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-318-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00918-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- B. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6307-1059/2019 pagal ieškovės B. B. ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo atsakovui S. S., atsakovo S. S. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-760-233/2006 bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-125-126/2009 priteisto išlaikymo A. S. ir O. S. dydį ir iš atsakovo S. S. priteisti išlaikymą A. S. ir O. S. po 130 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. birželio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti ieškovei uzufrukto teise tvarkyti O. S. ir A. S. turtą iki jų pilnametystės.
2. Nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-760-233/2006 iš S. S. buvo priteistas išlaikymas vaikams A. S. ir O. S. po 125 litus kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-125-126/2009 išlaikymo dydis buvo pakeistas ir iš S. S. priteistas išlaikymas vaikams po 200 litų kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau vaikų poreikiai išaugo, vaikams šiuo metu yra 14 ir 15 metų, kiekvienam iš jų per mėnesį reikia skirti apie 400 Eur, be to sūnus turi problemų su dantimis, o dukrai reikalinga dėti breketus, todėl yra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą vaikams. Be to, ieškovė išsituokusi gyvena viena su trimis vaikais nuosavame dviejų kambarių bute, kuris šildomas krosnimi. Buto išlaikymo išlaidas sudaro mokesčiai už elektros energiją, malkų pirkimas, šiukšlių išvežimas, dujų balionas, internetas, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 120 Eur. Ji nedirba gauna nedarbo išmoką. Kadangi iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis ir vaikų poreikiai, todėl vaikų išlaikymui reikalinga didesnė pinigų suma.
3. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje pareikštu priešieškiniu prašė pakeisti 2008 m. rugsėjo 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-233/2008 patvirtintos šalių (pareiškėjų) S. S. bei B. B. sudarytos santuokos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties 1, 2 punktų dalis dėl A. S. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo numatant, kad sūnaus A. S. gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu S. S., kuriam pavedama faktinė vaiko globa ir kuris uzufrukto teise tvarko vaiko turtą iki jo pilnametystės. Motina B. B. bendrauja su sūnumi A. S. ir auklėja jį, nepažeisdama vaiko interesų, o vaiko tėvas S. S. nekliudo motinai bendrauti su sūnumi bei jį auklėti. Priteisti iš B. B. išlaikymą sūnui A. S. po 76 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nutraukti išlaikymo A. S. išieškojimo iš S. S. procesą pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-760-233/2006 bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-125-126/2009. Taip pat priteisti iš ieškovės atsakovo naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Nurodė, kad, atsakovo žiniomis, dėl ieškovės nesirūpinimo vaikų užimtumu, mokymusi, sūnus tinkamai nebesimoko, turi neigiamų įvertinimų, laisvą laiką skiria ne mokymuisi, o netinkamiems dalykams. Dėl šių priežasčių, atsakovas pageidauja, jog sūnus gyventų su atsakovu, kadangi atsakovas tinkamai pasirūpintų sūnaus užimtumu, mokslu, neleistų sūnui turimo laiko švaistyti tuščiai. Ieškovė buvo su tuo sutikusi, tačiau vėliau dėl to nemotyvuotai apsigalvojo. Atsakovas vaiku pasirūpinti gali, kadangi turi tam reikiamas tėvo savybes, yra teigiamai charakterizuojamas aplinkinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo priešieškinį – tenkino visiškai. Pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-760-233/2006 bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-125-126/2009 priteisto išlaikymo O. S. dydį ir iš atsakovo S. S. priteisė išlaikymą O. S. po 130 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. birželio 17 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitą ieškinio dalį ieškinį atmetė. Taip pat pakeitė 2008 m. rugsėjo 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-233/2008 patvirtintos S. S. bei B. B. sudarytos santuokos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties 1, 2 punktus, numatant, kad: 1) sūnaus A. S. gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu S. S. kuriam pavedama faktinė vaiko globa ir kuris uzufrukto teise tvarko vaiko turtą iki jo pilnametystės; 2) motina B. B. bendrauja su sūnumi A. S. ir auklėja jį, nepažeisdama vaiko interesų, o vaiko tėvas S. S. nekliudo motinai bendrauti su sūnumi bei jį auklėti. Priteisė iš B. B. išlaikymą sūnui A. S. po 76 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nutraukė išlaikymo A. S. išieškojimo iš S. S. procesą pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-760-233/2006 bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-125-126/2009. Priteisė iš B. B. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų S. S.; o taip pat priteisė iš S. S. valstybei 32, 65 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 139, 30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas spręsti, kad šiuo metu A. S. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas jos su tėvu atitinka tikrąjį A. S. interesą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, vaiko elgesys, mokymasis yra labai suprastėję, ji nesiruošia pamokoms, jo gyvenimo sąlygos yra pablogėjusios, taip pat kaip ir ieškovės elgesys. Be to, vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakovu pritarė ir Tarnyba, pats A. S. nenurodė kategoriškai nenorintis ir negalintis gyventi su tėvu, o atsakovas rodo ryžtą sūnui dėl mokslų padėti, samdyti jam korepetitorius, jį tinkamai disciplinuoti, kad jis sėkmingai baigtų mokslus mokykloje ir įgytų kokį nors išsilavinimą, juo labiau kad ieškovės auklėjimo ir tėvų valdžios panaudojimo stoka stebima ir kitose srityse – ieškovė nesidomi, ar sūnus rūko ir didelio dėmesio, kaip galima suprasti iš jos paaiškinimų, ji į tai nekreipia. Nesidomi, kas yra sūnaus draugai ir ką jis su jais veikia, koks jo tikslas gyvenime. Iš jos paaiškinimų negalima suprasti, ko ji tikisi iš sūnaus, kaip jam padeda siekti savo tikslų, o su atsakovu vaiko ryšys yra stiprus, jų bendravimas nėra nutrūkęs ar apsunkintas.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kita aplinkybė, dėl ko reikalinga pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, yra tai, kad vaiko gyvenimo sąlygos mamos bute yra nepakankamai geros. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad vaikas su mama, seserimi ir 4 metų amžiaus broliui gyvena 2 kambarių (39 kv. m.) bute bei su 15 metų amžiaus seserimi viename kambaryje. Iš Tarnybos teismui pateiktų išvadų matyti, kad A. S. su seserimi nesutaria bei dažnai pykstasi, kambarys, kuriuo dalijasi paaugliai brolis ir sesuo yra labai ankštas. Tačiau jau kitame teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad sūnus kambaryje liko gyventi vienas, o sesuo O. S. išsikėlė gyventi į kambarį su ja ir 4 metų broliu A. S.. Ieškovė pripažino, kad namuose yra tik vienas rašomasis stalas, todėl vaikai pamokas ruošia pakaitomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad gyvenant pas atsakovą A. S. būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, nes jis turėtų atskirą kambarį, rašomąjį stalą, be to, pagyventi atskirai būtų naudinga ir dėl besitęsiančių brolio ir sesers tarpusavio kivirčų. Šiuo metu dėl A. S. gyvenimo kartu, sąlygos nėra geros ir kitiems šeimos nariams. Kaip nurodė ieškovė, šiuo metu viename kambaryje gyvena ji, dukra O. ir 4 metų sūnus A. R.. Be to, A. S. jau 16 metų, jis, kaip minėjo ieškovė jau gana suaugęs, su abiem tėvais palaiko draugiškus santykius ir su jais abiem ryšys yra stiprus, todėl jam persikraustymas gyventi 9 km atstumu nuo mamos gretimame miestelyje, kai jis kiekvieną dieną lankys O. gimnaziją, taigi, galės bendrauti su mama, broliu ir seserimi, susitiks su draugais, neturėtų būti traumuojantis. Tokių aplinkybių teisme nenurodė ir pats A. S., kuris taip pat patvirtino turintis draugų ir Kriaunose. Svarbu ir tai, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. S., gyvendamas pas mamą, beveik kiekvieną savaitgalį leisdavo pas tėtį. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat išreiškė norą, kad sūnus daugiau bendrautų su tėčiu. Taigi faktiškai nesant ginčo tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, A. S. gyvenant pas tėtį, jis galės didesnę laisvo nuo pamokų laiko dalį leisti mamos namuose taip užtikrinant poreikį bendrauti su mama ir jos poreikį bendrauti su sūnumi.
8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, nurodė, kad teismui patenkinus atsakovo priešieškinį dėl šalių nepilnamečio sūnaus A. S. gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su atsakovu, neliko pagrindo spręsti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo A. S.. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio O. S., pirmosios instancijos teismas nurodė, kad O. S. yra 15 metų, ji mokosi 9 gimnazijos klasėje, jai reikalinga dėti breketus, kurių kaina apie 600 – 700 Eur. Be to, ieškovė nurodė, kad ji dukrai perka mokymosi priemones, drabužius, moka už telefoną, internetą vaiko poreikiams kas mėnesį reikia apie 220 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad vaiko poreikiams patenkinti yra būtinos didesnės nei šiuo metu priteista išlaikymo suma (57,92 Eur), išlaidos, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis bei nurodomos vaiko išlaikymui reikalingos lėšos (apie 220 Eur kas mėnesį) užtikrina tik minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Dėl to, atsižvelgus dar ir į tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, todėl jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko, išlaikymo, sprendė, kad iš atsakovo yra pagrindas priteisti 130 Eur dydžio išlaikymą O. S..
9. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovo prašytą 76 Eur dydžio išlaikymą nustačius A. S. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas S. S. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo, nebuvo nuosekli – ieškinyje teigė, kad kiekvieno vaiko poreikiams reikia skirti apie 400 Eur, o teismo posėdžio metu nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams reikalinga skirti 220 Eur suma per mėnesį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam vaikui yra skiriama 70 Eur valstybės parama (šiuo metu padidinta iki 100 Eur), trūkstama vaikams išlaikyti pinigų suma iš kiekvieno iš tėvų sudaro 75 Eur. Kita vertus, kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos vaikams yra neracionalios bei nesuderinamos su tinkama vaikų sveikatos priežiūra (saldumynai, gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai). Be to, O. S. priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas iki pilnametystės yra indeksuojamas kasmet, dėl ko atsakovo vaikams teiktas išlaikymas 2019 metais sudarė ne 57,92 Eur, o 76 Eur.
10.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, kadangi nors jis ir dirba, tačiau jo pajamos yra nedidelės, darbo užmokestis nėra pastovus, tolimesnės darbo perspektyvos yra nedidelės dėl atsakovo sveikatos būklės (serga onkologine liga, turi neįgalumą, diagnozuota arterinė hipertenzija, lėtinė inkstų liga ir kiti susirgimai), o turimų sveikatos sutrikimų gydymui yra reikalingos gana didelės piniginės lėšos. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo geresnę atsakovo turtinę padėtį, neįvertino atsakovo veiksmų nuolatos rūpinantis vaikais, jiems skiriamų piniginių lėšų neskaitant mokamo išlaikymo bei nepagrįstai padidino atsakovo mokėtino išlaikymo dydį iki 130 Eur per mėnesį.
10.3. Atsakovas taip pat pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas O. S. išlaikymui skiriamą 130 Eur dydį, nepagrįstai A. S., nurodęs, jog nėra pagrindo išeiti už priešieškinio ribų, iš ieškovės priteisė tik 76 Eur dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju, byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo pakeistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-760-233/2006 bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-125-126/2009 priteisto išlaikymo O. S. dydis ir iš atsakovo S. S. priteistas išlaikymas O. S. po 130 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. birželio 17 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-294/2010; Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
15. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad O. S. yra 15 metų, ji mokosi 9 gimnazijos klasėje, jai reikalinga dėti breketus, kurių kaina apie 600 – 700 Eur. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nurodė, jog ji dukrai perka mokymosi priemones, drabužius, moka už telefoną, internetą vaiko poreikiams kas mėnesį reikia apie 220 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad vaiko poreikiams patenkinti yra būtinos didesnės, nei šiuo metu priteista išlaikymo suma (57,92 Eur), išlaidos, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis bei nurodomos vaiko išlaikymui reikalingos lėšos (apie 220 Eur kas mėnesį) užtikrina tik minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Dėl to, atsižvelgus dar ir į tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, todėl jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko, išlaikymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovo yra pagrindas priteisti 130 Eur dydžio išlaikymą O. S..
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus, vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesniais procesiniais sprendimais iš atsakovo priteistas kasmėnesinis 57,92 Eur išlaikymo dydis šiuo metu yra per mažas. Akivaizdu, jog nuo to laiko (2009 metų), kai O. S. buvo priteistas išlaikymas, ekonominė situacija šalyje yra pasikeitusi, išaugusios prekių ir paslaugų kainos, o taip pat yra padidėję nepilnametės šalių dukters poreikiai, nes ji tapo paauglė. Nors apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiriama atsakovo mokėto išlaikymo dydžio indeksavimo aplinkybėms, t.y. kad šiuo metu faktiškai yra mokamas beveik 80 Eur išlaikymas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra nepagrįstas, kadangi išlaikymo dydžio indeksavimas yra siejamas iš esmės su valiutos perkamosios galios kitimu, o ne nepilnamečio vaiko, kuris šiuo metu yra paauglys, poreikių pasikeitimu. Taigi sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir vertinti, kad dėl nustatyto išlaikymo dydžio indeksavimo nėra pagrindo padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą O. S., nėra pagrindo. Papildomai pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovės pozicija dėl išlaikymo dydžio kiekvienam vaikui pakito bylos nagrinėjimo eigoje, automatiškai neleidžia konstatuoti, jog didesnis išlaikymas O. S. nėra reikalingas, juo labiau kad ieškovės nurodyta išlaikymui reikalinga suma mažėjo, o ne buvo didinama.
17. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra suformuotas orientacinis vieno mėnesio vaiko išlaikymo dydis, kuris yra vienas minimalus mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius (nuo 2019 m. sausio 1 d. 430 Eur), todėl teismas, turėdamas pareigą vadovautis prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu, turi teisę atsižvelgti į byloje esančių aplinkybių visumą bei nustatyti vaiko išlaikymui reikalingą sumą, priteisiamą iš vieno iš tėvų, negyvenančio kartu su vaiku. Tokio vertinimo, kaip ir išvados, kad yra pagrindas padidinti O. S. nustatyto išlaikymo dydį, nepakeičia ir atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, jog kai kurios vaikų išlaidos yra neracionalios ir kenkia vaikų sveikatai (gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai ir kt.), kadangi tėvai turi skirti lėšų vaikų laisvalaikiui ir pramogoms, o atsakovas, pagal byloje esančius įrodymus, turi visas galimybes aktyvai dalyvauti dukters gyvenime bei rūpintis nepilnametės dukters laisvalaikio ir pramogų turiniu.
18. Apeliaciniame skunde taip pat itin daug dėmesio yra skiriama argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo turtinę padėtį įvertino, kaip geresnę, nei ieškovės. Su šiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, iki skundžiamo teismo sprendimo būtent pas ją gyveno 3 nepilnamečiai vaikai, ji neturėjo jos vardu registruotų transporto priemonių, o joss pajamos kas mėnesį sudarė apie 380 Eur (laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovės pajamos naujoje darbovietėje per mėnesį vidutiniškai sudarė 572, 36 Eur). Be to, ji gavo po 70 Eur išmokas už vaiką, taip pat 68, 40 Eur išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už vieną iš vaikų. Tuo tarpu atsakovas pagal byloje esančius duomenis gavo vidutiniškai apie 620 Eur mėnesinį darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. su netekto darbingumo išmokomis atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 1064, 98 Eur, jam nuosavybės teise priklauso namas, o taip pat savo vardu turi registruotą transporto priemonę (automobilį). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors finansinių įsipareigojimų ar kitų išlaikytinių. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė bei materialinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, todėl jis gali prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, nei ieškovė.
20. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovo O. S. priteisto išlaikymo dydis yra pernelyg didelis, nustatytas nepakankamai įvertinus atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, kurie gali daryti/daro įtaką jo finansinei padėčiai, o taip pat nepakankamai atsižvelgus į aplinkybę, jog dėl O. S. konkrečių sveikatos priežiūros išlaidų (breketai) yra galimas vienkartinis abiejų tėvų piniginių lėšų skyrimas, kadangi nurodytos sveikatos priežiūros išlaidos nėra nuolatinio pobūdžio (reikalinga periodinė priežiūra gali būti užtikrinama iš priteisto padidinto išlaikymo dydžio).
21. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio nustatymo, nepaisant pirmiau išdėstytų aplinkybių, reikšminga tai, kad atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (2 t., 59, 99 b. l.), pagal pateiktus medicininius dokumentus turi įvairių sveikatos sutrikimų (1 t., 44 b. l.), nurodo, kad sveikatos būklė nėra gera (serga onkologine liga, diagnozuota arterinė hipertenzija, lėtinė inkstų liga ir kiti susirgimai), o turimų sveikatos sutrikimų gydymui yra reikalingos gana didelės piniginės lėšos, kai gaunamas darbo užmokesčio dydis kinta – 2019 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais atitinkamai gavo 511,96 Eur, 366,39 Eur, 429,29 Eur. Reikšminga ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas išties rūpinasi O. S. bei skiria jai gaunamų pajamų dalį, kadangi kartu praleidžia savaitgalius, kurių metų ją išlaiko, 2013-2018 metais leido į vaikų vasaros stovyklas, apmokėdavo išlaidas, rūpinosi jos užimtumu (išvykos, ekskursijos), 2019 m. sausio mėnesį vyko į Egiptą, anksčiau yra vežęs į Švediją, Latviją, keliaudavo po Lietuvą, rūpinosi jos sveikata (dantų taisymas), pirkdavo drabužius, avalynę, mokymosi reikmenis, mobiliuosius telefonus bei kompiuterinę įrangą. Šios aplinkybės nėra paneigtos, o dalis jų – patvirtintos byloje esančiais įrodymais (1 t., 45 – 46 b. l.).
23. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad iš atsakovo priteistas 130 Eur kasmėnesinis išlaikymo dydis O. S. yra proporcingas ir adekvatus, dėl ko ši suma mažinama iki 100 Eur.
24. Kartu pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), o prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad dėl dukters burnos priežiūros gydymo jau būtų patyrusi išlaidų bei kad nurodomos išlaidos ortodontiniam gydymui tęsis iki dukters pilnametystės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš atsakovo priteisiamo kasmėnesinio išlaikymo dydžio padidinimas iki 130 Eur kas mėnesį dėl minėtų nepilnametės šalių dukters sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo sveikatos būklės bei materialinės padėties, nėra proporcingas, juo labiau kad ieškovė, kaip jau minėta pirmiau, turi galimybę iš atsakovo prisiteisti konkrečią patirtų ar būsimų medicininių išlaidų dalį.
25. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proporcingas, teisingas ir adekvatus iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai kas mėnesį priteisiamas išlaikymo dydis yra 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės nuostatų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio pakeitimą (CK 201 straipsnis) bei netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų dėl apie šalių turtinę padėtį, atsakovo sveikatos būklę bei nepilnametės šalių dukters sveikatos sutrikimų pobūdį, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažina iš atsakovo priteisto kasmėnesinio išlaikymo dydį iki 100 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
26. Papildomai pažymėtina, kad nepaisant nustatytų pagrindų sumažinti iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydį, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis išties yra geresnė, dėl ko jis gali prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, nei ieškovė, todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo spręsti, jog iš ieškovės kartu su atsakovu gyvenančio sūnaus A. S. poreikių užtikrinimui turi būti nustatomas taip pat 100 Eur dydžio išlaikymas.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
28. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo S. S. apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 50 procentų, iš ieškovės B. B. atsakovui S. S. priteisiama 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokėjimą, iš atsakovo S. S., kuris apeliacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, o ieškovei esant atleistai nuo šio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) į valstybės biudžetą priteisiama 7,50 Eur žyminio mokesčio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendė vertindamas, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai yra tenkinami apie 50 procentų, o atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas taip pat apie 50 procentų, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš naujo nepaskirsto.
29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė dokumentus – 2019-09-30 išduotą Neįgaliojo pažymėjimą bei pažymą apie 2019 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais gautą darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Neįgaliojo pažymėjime pateikiami duomenys apie atsakovui nustatytą nedarbingumą iki 2021-09-04, kad apie atsakovui nustatytą nedarbingumą iki 2019-09-06 šalims ir teismui buvo žinoma bei pažyma apie darbo užmokesčio dydį yra išduota po skundžiamo sprendimo priėmimo, sprendžia, kad šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o taip pat nesuvaržys proceso dalyvių teisių, kadangi yra byloje jau egzistuojančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių papildymas, priima apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio iš atsakovo S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai O. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nustatymo ir priteisti iš atsakovo S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai O. S. a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo kas mėnesį nuo 2019 m. birželio 17 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokų kodas – 5660).