- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-302-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17650-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- R. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-122-752/2017 pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovei R. Z. dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 190 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 6840 Eur. Nurodė, kad su atsakovu gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų K. Z. ir D. Z.. Šalių santuoka nutraukta Dublino šeimos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu, 2012 m. balandžio 3 d. ištuoka įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. Nutraukiant šalių santuoką, nebuvo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, nebuvo priteistas išlaikymas. Su atsakovu gyvena atskirai nuo 2006 m., visiškai nebendrauja nuo 2010 m. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena tėvams priklausančiame name, kuriame vaikams yra sudarytos tinkamos, saugios ir jų poreikius atitinkančios sąlygos augti. Ieškovė gauna pastovias pajamas, jos padėtis stabili, nuo santuokos nutraukimo viena išlaikė ir rūpinosi nepilnamečiais vaikais. Atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, naudojamo fizinio ir psichologinio smurto negeba pasirūpinti vaikais, patenkinti jų poreikių. Ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su nepilnamečiais vaikais.Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame prašė atnaujinti senaties terminą, pripažinti, kad K. Z. ir D. Z. gimimo liudijimuose, išduotose Airijos Respublikoje, įrašai, jog atsakovas yra vaikų tėvas, neatitinka tikrovės ir yra negaliojantys. Nurodė, jog ieškovė gimus sūnui konflikto metu yra pasakiusi, kad vaikai – ne atsakovo. Tai atsakovui davė pagrindą suabejoti savo tėvyste. Prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tėvystės nuginčijimui motyvuodamas tuo, kad tėvystės nuginčijimas vaikų interesų nepažeis, nes vaikai turi teisę žinoti biologinį tėvą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė nepilnamečių vaikų K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. rugpjūčio 26 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisė iš atsakovo po 6840 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, skaičiuojant po 190 Eur už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos (nuo 2013 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.), išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.Nustatė, kad atsakovo biologinę tėvystę patvirtino DNR tyrimas. Be to, atsakovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystės nuginčijimui, pagrindo jo atnaujinimui nebuvo. Vaikai gimė šalių santuokoje, 2/3 savo gyvenimo gyveno šeimoje, atsakovą laikė savo tėvu. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme savo tėvyste neabejojo, vaikams yra ne tik biologinis, bet ir socialinis, psichologinis tėvas. Vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; nenustatė, kad tai prieštarautų vaikų interesams. Vaikai nuo 2010 m. gyvena su ieškove, kuri užtikrina jiems tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Atsakovas sutiko su reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove.Nustatė, kad atsakovas su vaikais bendrauja mažai, bendravo tik 2010-2015 m. vasaromis, kai vaikai svečiavosi pas senelę (atsakovo motiną). Atsakovo nurodytas 120 Eur išlaikymo dydis neatitiktų nepilnamečių vaikų, kuriems yra daugiau kaip penkiolika metų, poreikių. Ieškovė už sūnaus mokslą (duomenys neskelbtini)mokykloje 2014-2017 m. laikotarpiu sumokėjo 2754 svarus, o už dukters mokslą (duomenys neskelbtini) koledže – 2355 svarus. Šios sumos reikalingos vaikų poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos ir atitinka realius tokio amžiaus vaikų poreikius. Vaikams reikia kasdien valgyti, mokytis, vaikai kartais serga, reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaikų ugdymui, higienos prekėms ir kt. Nesant šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendė, kad kiekvieno vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 370 Eur suma. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Nepateikė duomenų, jog jis negali dirbti, kad turėtų sveikatos problemų. Atsakovas turi santaupų, nes pardavė brangų nekilnojamąjį turtą. Atsakovas privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą.Atsakovas nepagrindė, kad iki 2014 m. išlaikymą vaikams teikė pinigais ir daiktais. Vaiko išlaikymas yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Aplinkybė, kad vasaromis vaikai svečiavosi pas senelę, nepanaikino ir nemažino atsakovo pareigos teikti vaikams išlaikymą. Atsakovas nepateikė duomenų, kad nepilnamečių vaikų poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo mažesni nei šiuo metu. Atsakovo turtinė padėtis iš esmės taip pat pasikeitė. Sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas galėjo teikti 190 Eur išlaikymą. Ieškinys pateiktas 2017 m. rugpjūčio 26, todėl išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2013 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo ir priteisti vaikams po 120 Eur išlaikymą ir po 4320 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagrindas sumažinti vaikams priteistą išlaikymą yra aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis. Ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, o atsakovo pablogėjo. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra daug didesnis nei atsakovo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pati pasirinko gyventi ir auginti vaikus užsienyje, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis, dėl ko priteisė per didelę mėnesinę sumą vaikų išlaikymui. Šiuo metu MMA Lietuvoje yra 380 Eur, o Airijoje – 1600 Eur. Vaikams gyvenant Lietuvoje, atsakovas turėtų daugiau galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo.Teismas neatsižvelgė į MMA dydį laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., todėl nepagrįstai priteisė per didelį išlaikymo įsiskolinimą. Vaikų poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo mažesni nei šiuo metu, o atsakovo turtinė padėtis tuo laikotarpiu nebuvo nustatyta. Ieškovė nuslėpė, kad 2017 m. liepos 28 d. antstolei A. A. į depozitinę sąskaitą už išlaikymo įsiskolinimą įmokėjo 4208,36 Eur, iš kurių jai buvo pervesta 3708,36 Eur. Teismas nepagrįstai už tą patį laikotarpį priteisė išlaikymą. Įsiskolinimas buvo susidaręs pagal nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Siekiant išnagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo skolos, iš antstolio kontoros būtina išreikalauti duomenis apie išlaikymo išieškojimą bylos proceso eigoje.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas tinkamai nustatė nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė pati pasirinko gyventi užsienyje. Šalys pasirinko gyventi Airijoje kartu su vaikais, tačiau atsakovas Airijoje buvo nuteistas kalėti iki 12 metų, atlikęs 5 metų laisvės atėmimo bausmę buvo deportuotas. Atsakovas turi galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, užtikrinti jų pilnavertį gyvenimą. Atsakovas nepateikė įrodymų apie nesėkmingus bandymus pagerinti savo turtinę padėtį. Šalys sveikatos sutrikimų neturi. Atsakovas nagrinėjant civilinę bylą pardavė garažą, jam priklausiusį butą, yra registruotas darbo biržoje. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, su vaikais gyvena nuomojamame bute. Vaikai mokosi, už mokslus reikia mokėti. Vaikų išlaikymui reikalinga skirti pinigines lėšas komunalinių mokesčių, gyvenamojo ploto nuomai, maitinimui, higienos priemonių, mokymosi priemonių įsigijimui. Vaikai sparčiai auga, drabužius reikia atnaujinti kas sezoną. Atsakovas neįrodinėja, kad prašomas išlaikymo dydis nepagrįstas. Neturi įtakos minimalios mėnesinės algos dydis Airijoje ir Lietuvoje, nes teismas vertino Lietuvos teisinę bazę. Teismas priteisė pusę MMA dydžio, nustatyto Lietuvoje, tokiu būdu nepažeidė atsakovo turtinių teisių, užtikrino vaikų turtines teises. Atsakovas neginčija išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio. Šiuo laikotarpiu atsakovas turėjo du nekilnojamojo turto objektus, kurie buvo parduoti, turėjo pajamų. Palyginus su ieškove, jo turtinė padėtis buvo labai gera. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikų poreikiai buvo mažesni. Pateiktu mokėjimo pavedimu jis mokėjo laikiną išlaikymą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir priteisė nepilnamečiams vaikams reikiamo išlaikymo dydį ir išlaikymo įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo, duomenų išreikalavimo
Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – 2017 m. liepos 28 d. SEB banko mokėjimo nurodymą. Ieškovė nurodo, kad 2017 m. liepos 28 d. mokėjimas buvo nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir apie jo priėmimo būtinybę nebuvo kalbama. Naujų įrodymų priėmimas pažeistų rungimosi principą, jie yra nesusiję su apeliacinio skundo reikalavimais, nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėtas įrodymas priimtinas.Atsakovas prašo išreikalauti iš antstolės A. A. kontoros duomenis apie išieškotą išlaikymą nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. Vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, apelianto nurodomi duomenys nei patvirtintų, nei paneigtų byloje nagrinėjamos atsakovo pareigos teikti vaikams išlaikymą, todėl prašymas netenkintinas.
Dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio
Apeliantas nepagrįstai remiasi CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Nutraukus šalių santuoką Dublino šeimos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu, šalių nepilnamečiams vaikams nebuvo priteistas išlaikymas, todėl byloje, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo, CK 3.201 straipsnio 1 dalis netaikytina.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad priteistas išlaikymo dydis neproporcingas šalių turtinei padėčiai. Apskųstame sprendime įvertinti duomenys apie atsakovo turėtą nekilnojamąjį turtą, kurį bylos nagrinėjimo metu atsakovas pardavė, tai, kad atsakovas bedarbis, yra sveikas, darbingo amžiaus (43 metai) (CPK 185 straipsnis). Apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad ieškojo darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, tačiau įsidarbinti jam nepavykdavo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Iš VSDFV išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad apeliantas nuo 2018 m. sausio 19 d. pradėjo verstis individualia veikla. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis neturi galimybių teikti vaikams priteisto išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. liepos 31 d., apeliantas pardavė butą ir garažą, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, už kokią kainą šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas, kur gautos lėšos panaudotos. Butas parduotas I. C.. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2017 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad I. C. už A. Z. sumokėjo 4208,36 Eur skolos pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria šalių vaikams priteistas laikinas išlaikymas. Pinigai pervesti iki buto pirkimo pardavimo sandorio sudarymo. 2017 m. spalio 4 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovui padeda pragyventi draugė; kadangi yra bedarbis, negali eiti į polikliniką, eina pas privačius gydytojus (32:00 min.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyti faktai neįrodo sunkios apelianto turtinės padėties, priešingai – leidžia daryti išvadą apie tai, kad tikrosios turtinės padėties jis sąmoningai neatskleidžia. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto turtinė padėtis yra subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 straipsnis).Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena Airijoje, gyvenamąjį būstą nuomojasi. Akivaizdu, jog atsakovo vaikų motina daugiau prisideda prie vaikų išlaikymo, nes užsienyje gyvenančių vaikų minimalus gyvenimo lygis yra kitas nei Lietuvoje. Nors apie ieškovės gaunamas nuolatines pajamas byloje duomenų nėra, iš Socialinės apsaugos departamento 2016 m. balandžio 20 d. rašto matyti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. valstybė ieškovei suteikė 1061,32 Eur priedą prie nuomos, viršijant maksimalią šeimai taikytiną ribą. Tai rodo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl būtent ieškovei tenka didesnė jų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta. Kartu gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaikų išlaidų, kurias motina privalo padengti, o tėvas paprastai prie jų neprisideda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis panaši, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo vaikams teiktino išlaikymo lygių dalių principo.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovė gyvena Airijoje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, vertino pragyvenimo lygį Lietuvoje, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu. Minėta, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios Lietuvoje nustatytą 1 MMA. Sprendimo priėmimo metu minimalios mėnesinės algos dydį sudarė 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 644 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio 1 punktas; galiojo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Minimalios mėnesinės algos dydis yra tik orientacinis, konkretus išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Apeliantas teigia, kad šalių vaikų poreikių patenkinimui užtektų po 120 Eur išlaikymo, tačiau šio teiginio niekaip nemotyvuoja. Priešingai, pripažįsta, kad vaikai paaugliai, jų poreikiai gana nemaži (2017 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 27:30 min.). Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus paaugliams, jų organizme vykstant fiziologiniams pokyčiams, yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Apeliantas nepaneigė vaikų poreikių fakto, nenurodė konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikams reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Nustatęs, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti pakankama vieno MMA dydžio nesiekianti 370 Eur suma, teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė pusę išlaikymui reikalingos sumos. Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, jog tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).Atmestinas argumentas dėl išlaikymo priteisimo už tą patį laikotarpį, kurį buvo priteistas laikinas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas teisingai išlaikymą priteisė nuo ieškinio pareiškimo dienos (2016 m. rugpjūčio 26 d.) (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimo buvimas neatleidžia apelianto nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymui atsakovo pervesti pinigai po ieškinio pateikimo dienos įskaitytini į mokėtiną 190 Eur išlaikymo dydį.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad jis nuo 2013 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. neteikė vaikams išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Vertindamas šalių vaikų poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog vaikų poreikiai tuo metu buvo mažesni. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokius duomenis pateikė ieškovė. Už D. Z. mokslus (duomenys neskelbtini) mokykloje 2014/2015 m. ieškovė sumokėjo 505 Eur, 2015/2016 m. – 520 Eur, 2016/2017 m. 1029 Eur. Už K. Z. mokslą (duomenys neskelbtini) koledže 2014/2015 m. ieškovė sumokėjo 490 Eur, 2015/2016 m. – 730 Eur, 2016/2017 m. – 1135 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2013 m. vaikai lankė tas pačias ugdymo įstaigas, išlaidos už mokslą buvo panašios (2017 m. spalio 4 d. garso įrašo 21:00-21:30 min.). Šie duomenys rodo, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu išlaidos už vaikų mokslą buvo mažesnės nei šiuo metu. Atsižvelgiant į vaikų amžių (2013 m. vaikams buvo 11 ir 12 metų), į tai, kad 2013/2016 m. ieškovė patyrė beveik dvigubai mažesnes išlaidas vaikų mokymuisi, taip pat orientacinį tuo metu nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, išlaikymas vienam vaikui per mėnesį galėjo siekti iki 300 Eur per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 150 Eur mėnesiui. Iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. sumažintinas iki 5400 Eur (150 x 36) vienam vaikui.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vaikams reikalingo išlaikymo dydį, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas. Netinkamai įvertinęs šalių vaikų poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikiai per tris metus nepasikeitė. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrintas sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą, iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), sumažinant iki 5400 (penkių tūkstančių keturių šimtų) Eur.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.