Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-02 · Civilinė byla Nr. 2S-283-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-02Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-02
Bylos Nr.
2S-283-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17650-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
A. Z.
Ieškovas
R. Z.
Kategorijos
  • 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-283-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17650-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. patikslintą ieškinį atsakovui A. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. Z. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo nustatyti nepilnamečių vaikų K. Z. ir D. Z. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo A. Z. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 6 840 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už 36 mėnesius, skaičiuojant po 190 Eur bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. Z. nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Prašyme nurodė, kad atsakovas nuo 2010 metų neigia savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo A. Z. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams K. Z. ir D. Z. po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2016-08-26) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22677-752/2016 priėmimo.Teismas sprendė, kad neužtikrinus ieškovės ieškinio reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes priteisus iš atsakovo konkrečią sumą, bus geriau apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, užtikrinti būtinieji jų poreikiai. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti laikino išlaikymo suma šiuo metu nepagrįsta įrodymais, be to, teismas neturi visų įrodymų apie abiejų šalių turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas sprendė, kad iš atsakovo A. Z. priteistinas laikinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams K. Z. ir D. Z..

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, gyvena iš turimų santaupų, mokosi, todėl priteisto išlaikymo po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui negalėtų teikti. Ieškovė gyvena Airijoje, gauna nemažas pajamas, todėl nepagrįstai reikalauja iš atsakovo tokio dydžio išlaikymo vaikams. Jis būtų pajėgus teikti ne daugiau kaip 120 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsakovė R. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo turimas santaupas, gaunamas pajamas, o pateikė tik Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažymą, kad jis nuo 2016 m. sausio 12 d. registruotas darbo biržoje. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas kažkaip pragyvena, moka komunalinius mokesčius, perka maistą ir pan., t. y. turi piniginių lėšų pragyvenimui. Taigi atsakovo atskirajame skunde išdėstyti teiginiai neatitinka realios situacijos. Be to, atsakovo atskirojo skundo teiginiai apie jo pajamas neturi nieko bendro su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu bei jų būtinųjų poreikių patenkinimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 380 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė mažesnį laikino išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (atsakovo) A. Z. pateiktą naują rašytinį įrodymą – Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažymą ieškantiems darbo, sprendžia, kad jis gali būti reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl naujas įrodymas prijungtinas prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo A. Z. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. Z. ir D. Z. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22677-752/2016 priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neužtikrinus ieškovės ieškinio reikalavimo dėl laikino išlaikymo priteisimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas (atsakovas) A. Z., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog priteistas laikino išlaikymo dydis nėra proporcingas jo turtinei padėčiai, kadangi jis šiuo metu yra bedarbis, gyvena iš turimų santaupų, mokosi, todėl negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, o ieškovė gyvena Airijoje, gauna nemažas pajamas, todėl nepagrįstai reikalauja iš atsakovo tokio dydžio išlaikymo vaikams.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio nustatymo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinę padėtį, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės R. Z. ieškinio argumentus bei reiškiamus reikalavimus, sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti laikino išlaikymo suma šiuo metu nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, be to, teismas neturi visų įrodymų apie abiejų šalių turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, sprendė, kad iš atsakovo A. Z. priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. Z. ir D. Z. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Apeliantas (atsakovas) A. Z. atskirajame skunde nurodo, jog priteistas laikino išlaikymo dydis nėra proporcingas jo turtinei padėčiai, kadangi jis šiuo metu yra bedarbis, gyvena iš turimų santaupų, mokosi, todėl negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo. Galėtų teikti ne didesnį kaip 120 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui (vaikams) dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atsakovo A. Z. galimybės teikti nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio (po 150 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui) laikiną išlaikymą vertintinos tik preliminariai, prioritetą suteikiant būtinųjų vaiko (vaikų) poreikių patenkinimo užtikrinimui. Konkrečios galimybės, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, tikrąją jo turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų poreikius, bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, konstatavus, kad ieškovės R. Z. pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, kadangi šalių nepilnamečiai vaikai, atsakovui neteikiant materialinio išlaikymo (priešingų duomenų, t. y. kad išlaikymas yra teikiamas, atsakovas nepateikė), negalėtų patenkinti bent minimalių ir būtiniausių savo poreikių.Apeliantas (atsakovas) A. Z. atskirajame skunde taip pat teigia, kad ieškovė gyvena Airijoje, gauna nemažas pajamas, t. y. jos turtinė padėtis geresnė, todėl nepagrįstai reikalauja iš atsakovo tokio dydžio išlaikymo vaikams. Tačiau, kaip jau minėta, tėvų (ieškovės ir atsakovo) turtinė padėtis ir jų galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams bus išsamiai įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimaliai mėnesinei algai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu esant 380 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, nepilnamečių vaikų poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius ir specialiuosius jų poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, pagrįstai vertino, kad 150 Eur laikinas materialinis išlaikymas yra protingas, pagrįstas ir būtinas esminiams (būtiniesiems) nepilnamečių vaikų poreikiams bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu patenkinti.Pažymėtina, kad apeliantas (atsakovas) A. Z., atskirajame skunde nurodydamas, jog gali teikti tik 120 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, niekaip nepagrindė, kad ši suma yra pakankama nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Be to, nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jis šiuo metu yra bedarbis, gyvena iš santaupų, dėl ko negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jis yra darbingo amžiaus, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad jo galimybės dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės. Tuo tarpu Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė