Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovėms advokatei Jurgitai Venckutei, E. B., A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl darbo ginčo,

šalims sutikus dėl paskelbto karantino šalyje dėl COVID-19 byla baigiama nagrinėti rašytinio proceso tvarka (šalims nedalyvaujant).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad nebuvimas darbo vietoje, darbo pareigų nevykdymas visą darbo dieną be pateisinamos priežasties yra pripažįstamas pravaikšta, t. y. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas); apie darbo pareigų pažeidimo priskyrimą prie kitų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas) sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Net ir pripažinus darbo pareigų pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo pareigų pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Tam, kad nusižengimą būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos, nes šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, kaip nagrinėjamu atveju, be to, reali žala darbdaviui gali atsirasti vėliau ir pan. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-107/2013, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškovo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais ieškovo parodymai pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Faktiniai duomenys asmens aiškinime dėl bylos svarbių aplinkybių iš esmės neturi skirtis teikiant paaiškinimus ar darbdaviui, ar jį atstovaujantiems asmenims, ar valstybinėms institucijoms ir jų pareigūnams bei kitiems asmenims. Jeigu skirtingu laiku ar skirtingiems asmenims nurodomi iš esmės kitokie savo turiniu faktai, tai yra pagrindo spręsti, kad ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs. Svarbu nustatyti, ar jie vienais atvejais tik abstraktūs, o kitais atvejais detalesni. Nesudarytų pagrindo išvadai, kad paaiškinimai nenuoseklūs, jei vienu atveju detalumo nebuvo reikalaujama ir jie pateikti nedetalūs, o kitu laiku ar asmenims – detalūs. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Ieškovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais. Jeigu paaiškinimus teikiantis asmuo tas pačias aplinkybes vienu atveju aiškina vienaip, o kitu – jau kitaip, tai yra pagrindo jo paaiškinimus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais. Bendro pobūdžio aplinkybių, nenurodant konkretizuojančių detalių (pvz., kur asmuo buvo tam tikru metu, su kuo konkrečiai bendravo), pateikimas neatitinka detalumo ir tikslumo reikalavimų įrodinėjimo procese siekiant atskleisti tikrąsias faktines aplinkybes (nebent iki paaiškinimų pateikimo yra praėjęs nemažas laiko tarpas, dėl kurio paaiškinimus teikiančiam asmeniui yra sudėtinga prisiminti visas tam tikro įvykio detales ir aplinkybes; arba asmuo dėl individualių protinių ar psichinių savybių negali tam tikrų aplinkybių detaliai prisiminti ar sąžiningai klysta jas įvardydamas, arba tų aplinkybių atsiradimo metu jų neįsidėmėjo nemanydamas jas esant reikšmingomis ir pan.). Vien tokio pobūdžio ieškovo paaiškinimais, kurie nors ir patvirtinami kitais netiesioginiais įrodymais, gali nepakakti asmens nurodomoms aplinkybėms patvirtinti, ypač kai asmuo (ieškovas) yra suinteresuotas bylos baigtimi, o kita bylos šalis pateikia prieštaraujančius ieškovo paaiškinimams duomenis. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti praėjus tam tikram laiko tarpui, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ieškovo paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-107/2013).

Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovės duoti paaiškinimai viso darbdavio atlikto tyrimo metu, vėliau ginčui persikėlus į Darbo ginčų komisiją, dar vėliau į teismą, kiekvieną kartą, nuolatos prieštaravo vieni kitiems, į bylą pateikti darbdavio įrodymai paneigė ieškovės teiginius, todėl teismas ieškovės teiktus nenuoseklius, prieštaringus paaiškinimus laiko nepatikimais ir juos vertina tik kaip darbuotojos siekį bet kokiais būdais jai palankaus sprendimo priėmimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-107/2013).

Svarbu pastebėti tai, kad ieškovė ėjo ERGO (duomenys neskelbtini) pareigas, kurios, kaip patvirtino liudytojais teismo posėdžio metu apklausti R. P., G. A., sudaro pagrindą tokias pareigas einančiu darbuotoju pasitikėti, nes toks darbuotojas atstovauja bendrovę teismuose, todėl jų registruojamų vykimų į teismo posėdžius bendrovė netikrina pasitikėjimo pagrindu, vadinasi, tokias pareigas einančių darbuotojų sąžiningumas ir darbdavio pasitikėjimas tokias pareigas einančiais darbuotojais yra esminis tinkamam bendrovės darbo organizavimui užtikrinti, papildomai tokios pareigybės svarbą patvirtina ir su ieškove sudarytos darbo sutarties (el. b. apyrašo t. I, l. 21, 93–102) 7.8 punktos nuostatos, pagal kurias ieškovės pareigos laikomos aukščiausios kvalifikacijos darbuotojo pareigomis, todėl, akivaidu, tokiems darbuotojams turi būti taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Visa tai lemia, kad darbdavio dispozicijos teisė savo nuožiūra už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti švelnesnę nuobaudą nei reglamentuoja įstatymas tokias pareigas einantiems darbuotojams, yra ribota ir ja galima naudotis tik išimtinais atvejais. Nereagavimas į daromus darbo pareigų pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti neigiamas paskemes – sudaryti kitiems darbuotojams nuomonę apie bendrovės darbo pareigų pažeidimų toleravimą, apie sąžiningai darbo pareigas vykdantiems darbuotojams papildomą darbo priskyrimą nesant darbe nesąžiningo darbuotojo, tokiu būdu didesnio jiems darbo krūvio sudarymą, kas gali sąlygoti rezultatų kokybę ir tokiu atveju pakenkti pačios bendrovės įvaizdžiui rengiant procesinius dokumentus. Plėtojant šias išvadas svarbu pastebti ir tai, kad vertindamas ieškovės veiksmus atsakovas papildomai pažymėjo dar ir tai, jog ankščiau dėl ieškovės veiksmų jam buvo skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (byloje, kurioje atsakovą atstovavo ieškovė), ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis buvo apskųsta ir Vilniaus apygardos teismas ją panaikino, tenkinęs atskirąjį skundą (civilinės bylos Nr. e2S-1832-567/2019), tačiau svarbu pabrėžti, pirma, aukščiau nurodytų teismo procesinių dokumentų turinys rodo, kad ieškovė dar neįsiteisėjus teismo procesiniams dokumentams teikdavo prašymus išduoti vykdomuosius raštus, vien tai, kad vienas teismas tai laikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kitas – ne, fakto apie prašymų nesavalaikį teikimą nekeičia, antra, ieškovė, būdama atsakinga už susidariusią situaciją (jos kuruota byla), darbdavio apie baudos skyrimą neinformavo (to ieškovė nepaneigė), kaip ir apie neįvykusį teismo posėdį, dėl kurio nepasirodė visą darbo dieną darbe ir visą darbo dieną darbo pareigų nevykdė. Taigi, aukščiau padarytos išvados dėl darbdavio neinformavimo apie baudos paskyrimą tik papildomai charakterizuoja ieškovę kaip linkusią slėpti nuo darbdavio jai nepalankias aplinkybes dėl neprofesionalaus pareigų vykdymo.

Be to, atsakovas nurodė, kad tai ne pirmas kartas dėl ieškovės fiktyviai formintos komandiruotės. Atsakovas pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus: 2019 m. kovo 22 d. ieškovė pateikė darbdaviui prašymą įforminti komandiruotę dėl teismo posėdžių Klaipėdoje 2019 m. kovo 28 d. ir 2019 m. kovo 29 d. (el. b. apyrašo t. II, l. 65), tačiau pati ieškovė patvirtino, kad 2019 m. kovo 29 d. jokiame teismo posėdyje ji nedalyvavo, o dirbo nuotoliniu būdu (el. b. apyrašo t. II, l. 171), tačiau tiesioginio vadovo leidimo darbui nuotoliniu būdu nepateikė, tuo labiau, ieškovės tiesioginis vadovas apklaustas liudytoju, kaip jau pažymėta teismo aukščiau, parodė, kad ieškovė niekada nebuvo teikusi prašymo darbui nuotoliniu būdu, be to, savo prašyme ieškovė aiškiai buvo nurodžiusi, kad 2019 m. kovo 29 d. jai reikalinga komandiruotė vykti į teismo posėdį (el. b. apyrašo t. II, l. 65). Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovė jau ne pirmą kartą darbdaviui teikė melagingą informaciją, todėl tokių pačių atvejų pasikartojimas praeityje papildomai įrodo, kad ir šiuo atveju nagrinėjamas darbuotojos elgesys buvo sąmoningas ir tendencingas veikimas ir tai nėra jokia klaida, kaip kad nurodė ieškovė.

Visos aukščiau teismo įvertintos aplinkybės vienareikšmiškai ir neabejotinai patvirtina, kad tiek darbdaviui, tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui ieškovė melagingai teigė, jog 2019 m. spalio 7 d. į komandiruotę Klaipėdoje nuvyko dėl žmogiškos klaidos, nes suklydo dėl teismo posėdžio byloje datos ir nuvyko į teismo posėdį ne tą dieną, kadangi visa aukščiau teismo įvertinta bylos medžiaga, liudytojų parodymai rodo, jog 2019 m. spalio 7 d. ji fiktyviai įformino komandiruotę, prisidengdama melagingai nurodytomis aplinkybėmis, piktnaudžiavo darbinėmis teisėmis, pateisinamos priežasties nevykti į darbą ir nevykdyti darbo pareigų tą dieną nebuvo, vadinasi, 2019 m. spalio 7 d. ieškovė į darbą nenuvyko ir darbo funkcijų nevykdė be pateisinamos priežasties, piktnaudžiavo darbinėmis teisėmis, o darbdaviui ėmus reikalauti pagrįsti neatvykimo į darbą priežastį, ji sugalvojo meluoti darbdaviui, kad sumaišė posėdžio datą ir nuvyko į teismo posėdį ne tą dieną, taip siekdama nebūti atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Taigi, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas apie ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus, t. y. neatvykimą į darbą visą darbo dieną 2019 m. spalio 7 d. be pateisinamos priežasties ir žinomai melagingos informacijos apie tariamą komandiruotę teikimą darbdaviui, piktnaudžiavimą darbinėmis teisėmis, darbdavys pagrįstai laikė, kad darbuotoja pažeidė darbo sutarties (el. b. apyrašo t. I, l. 21, 93–102) 7.1 punktą, pagal kurį darbuotoja buvo įsipareigojusi laiku, tiksliai, profesionaliai ir kokybiškai atlikti savo darbo funkcijas, vykdyti darbdavio ir/ar įgalioto atstovo nurodymus, dirbti dorai ir sąžiningai, būti lojalia darbdaviui, skirti visą savo darbo laiką darbo funkcijų vykdymui (išskyrus, jei sutarta kitaip); 7.8 punktą, pagal kurį darbuotoja buvo įsipareigojusi atlikti savo pareigas rūpestingai ir stropiai, kaip pridera aukščiausios kvalifikacijos darbuotojui, būti lojalia darbdaviui; 7.9 punktą, pagal kurį darbuotoja buvo įsipareigojusi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie neigiamai paveiktų darbdavį, pažeistų jo gerą vardą ar dalykinę reputaciją ar kitaip neigiamai įtakotų jo finansinę ar teisinę padėtį, darbo metu prioritetą ir išskirtinį dėmesį teikti savo tiesioginėms darbo funkcijoms; bendrovės Darbo tvarkos taisyklių (el. b. apyrašo t. II, l. 40–56, 60), susipažinimo su kuriomis darbuotoja neneigė, 6.1.2 punktą, pagal kurį darbuotoja privalo ateiti į darbą ir išeiti iš jo laiku, jei dėl svarbių priežasčių neateinama į darbą (liga, avarija, nelaimingas atsitikimas ar pan.), tai kaip galima greičiau pranešti tiesioginiam vadovui ar jį pavaduojančiam asmeniui; 6.1.3 punktą, pagal kurį prieš išvykstant iš nuolatinės darbo vietos darbuotoja privalo tai suderinti su tiesioginiu vadovu ir informuoti jį apie planuojamą išvykos laiką, vykimo tikslą; 6.1.5 punktą, pagal kurį darbuotoja privalo visą darbo laiką skirti darbinių pareigų atlikimui ir jas tinkamai atlikti; Elgesio kodekse, taikomame bendrovės darbuotojams, (el. b. t. I, l. 178–205) įtvirtintą informacijos teisingumo ir komunikacijos principą, pagal kurį visi duomenys ir ataskaitos, kurios naudojamos tiek bendrovės viduje, tiek ir išorinei komunikacijai, turi būti tikslios, išsamios ir teisingos, DK 24 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas.

Pastebėtina tai, kad darbdaviui tiriant įvykį pasiūlius darbuotojai iš darbo išeiti savo noru, jei ji vertina, kad tyrimas gali baigtis jai nepankiai, rodo vien tik darbdavio geranoriškumą, nes palankesnio atleidimo pagrindo (savo noru) nurodymas yra palankus būtent darbuotojai, todėl tai jokiu būdu nėra joks spaudimas, kaip tai nepagrįstai įvardijo ieškovė.

Taip pat pažymėtina dar ir tai, kad neturi reikšmės faktas, ar ieškovė turėjo papildomų nepanaudotų atostogų, laisvų dienų ar ne, kadangi nėra įrodymų, jog ji būtų prašiusi jomis naudotis prieš nuspręsdama 2019 m. spalio 7 d. nevykti į darbą ar tyrimo metu, gailėjimosi dėl atliktų neteisėtų veiksmų neišreiškė, darbdavys nustatęs darbuotojos neteisėtus veiksmus, melavimą, piktnaudžiavimą teisėmis, praradęs tokia darbuotoja pasitikėjimą, pats siūlyti neatvykimą į darbą laiktyi jos atostogomis, laisva diena pagrindo neturėjo.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad ieškovė ėjo atsakingas (duomenys neskelbtini) pareigas, susijusias su ERGO atstovavimu teismuose, darbdavio pasitikėjimas tokias pareigas einančia darbuotoja yra itin svarbus, todėl, įvertinęs nustatytų darbo pareigų pažeidimų pobūdį – neatvykimą į darbą ir darbo pareigų nevykdymą visą darbo dieną be svarbių priežasčių, piktnaudžiavimą darbinėmis teisėmis, melagingos informacijos darbdaviui teikimą apie tariamą komandiruotę, trukdymą tyrimui teikiant papildomą melagingą informaciją, aplinkybę, jog darbuotoja kritiškai savo veiksmų nevertino, dėl jų nesigailėjo, atsižvelgęs į darbuotoją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad darbdavys pagrįstai ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus laikė šiurkščiais, dėl ieškovės padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų prarado pasitikėjimą tokia darbuotoja, kuri demonstruoja abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, nesiskaitymą su darbdavio interesais ir neatsakingą požiūrį į darbą, pagrįstai atsakovas įvertino ir tokios darbuotojos poelgio bei jos požiūrio į savo veiksmus įtaką tolimesniam darbo drausmės užtikrinimui bendrovėje, dėl ko teisėtai ir pagrįstai nusprendė tokią darbuotoją atleisti iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 ir 7 punktų pagrindais, tokia darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams, elgesiui padarius pažeidimus, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokiose pareigose negali dirbti, atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Taigi, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, todėl toks jos reikalavimas atmetamas, taip pat atmetami išvestiniai ieškovės reiklavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo.

Ieškovė taip pat siekė neturtinės žalos jai priteisimo iš darbdavio, tačiau pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jį atstovavusiai advokatei sumokėtas jo patirtas 1 742,40 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės K. K. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. DGKS-131 darbo byloje Nr. APS-131-23743 laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, (į. k. 302912288) iš ieškovės K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 742,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.