- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1832-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01546-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- P. B.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.5Teismo nuobaudos panaikinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8471-424/2019 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui P. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. B. 604,19 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui ERGO Insurance SE iš atsakovo P. B. 604,19 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance Lietuvos filialą, pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance Lietuvos filialą, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti ir skirti ieškovui 800 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs, todėl jis negali būti vykdomas. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 646 str. 1 d. nuostatas kreditorius į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo turi kreiptis, įsiteisėjus vykdytinam sprendimui. Ieškovas pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui padavė 2019 m. rugsėjo 13 d., t. y. neturėdamas teisės gauti vykdomąjį raštą, todėl teismas tokį ieškovo prašymą laikė aiškiai nepagrįstu, o ieškovo elgesį, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad ieškovas sistemingai teikia teismui prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagal dar neįsiteisėjusius teismų sprendimus ir dėl tokio elgesio, su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, jau buvo įspėtas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi civilėje byloje Nr. e2-3132-424/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilėje byloje Nr. e2-6858-424/2019. Nežiūrint to, ieškovas vėl teikia teismui nepagrįstą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas padarė išvadą, kad teismo įspėjimai ieškovui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sistemingai teikiant nepagrįstus prašymus, nedaro poveikio ieškovo elgesiui, todėl paskyrė 800 Eur baudą (CPK 95 str., 279 str., 281 str., 287 str., 588 str., 646 str.).
Šalies argumentai
5. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance Lietuvos filialą, pateikė teismui prašymą dėl 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, kad dėl techninės klaidos prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nenurodė, jog vykdomąjį raštą prašė išduoti, įsiteisėjus 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimui už akių. Ieškovas teikia teismams itin daug prašymų dėl vykdomųjų raštų išdavimo ir siekia teikti tik pagrįstus prašymus bei nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Nepanaikinus paskirtos baudos, ši bauda būtų išieškota iš ieškovo atstovo, o tai labai apsunkintų jo turtinę padėtį (CPK 107 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance Lietuvos filialą, prašymą dėl 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirtos 800 Eur baudos panaikinimo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo per klaidą nenurodė žodžio „įsiteisėjus“, tik patvirtina, kad ieškovas neketina teikti teismui prašymų išduoti vykdomuosius raštus tik įsiteisėjus teismo sprendimams. Ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, įsiteisėjus teismo sprendimui, reiškia įpareigojimą teismui sekti momentą, kuomet ieškovui jau galėtų būti išduotas vykdomasis raštas, nors įstatymas teismui tokios pareigos nenumato. Peržiūrėjus sprendimą už akių pagal atsakovo prašymą ar atmetus ieškinį apeliacine tvarka, teismas vis tiek turėtų priimti sprendimą dėl tokio ieškovo prašymo, nors beprasmiais tapusių prašymų nagrinėjimas prieštarauja proceso ekonomiškumo principui. Teismas pažymėjo, kad jei teismai sutinka su ieškovo pageidavimu ir prisiima sau pareigą, kurios įstatymas nenumato, tai dar nereiškia, kad ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, pateiktas iki įsiteisėjant teismo sprendimui, yra teisėtas. Teismas nurodė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio veikloje bylinėjimasis teisme nėra epizodinė veikla, todėl savo veiklą privalo organizuoti taip, kad būtų laikomasi civilinio proceso įstatymų ir nebūtų piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Nei juridinio asmens vidaus darbo organizavimo ypatumai, nei ieškovo darbuotojų materialinės atsakomybės nuostatai nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl paskirtos baudos pagrįstumo. Teismas nurodė, kad neišskiria išimtinai šios civilinės bylos, kaip išskirtinio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejo, tačiau vertina ją pagal kitus ieškovo paduotus prašymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui nekreipiant dėmesio į teismo nurodytą prašymų dėl vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstumo priežastį, naikinti paskirtą baudą nėra pagrindo (CPK 7 str., 95 str., 281 str., 287 str., 588 str., 646 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance Lietuvos filialą, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovui paskirtą 800 Eur baudą. Nurodė, kad baudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti būtinas šalies nesąžiningumas ir pateikto procesinio dokumento nepagrįstumas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Ieškovas nesudarė pagrindo vilkinti teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesudarė kliūčių teismui išspręsti prašymo dėl vykdomojo dokumento išdavimo priėmimo klausimą po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tokio pobūdžio prašymų pateikimas nėra neteisėtas. Ieškovas taip pat nesiekė trukdyti procesui, eikvoti žmogiškųjų išteklių, nepažeidė kitos šalies procesinių teisių. Prašyme išduoti vykdomąjį raštą dėl techninės klaidos ieškovo naudojamojoje duomenų bazėje nebuvo nurodytas žodis „įsiteisėjus“. Ši klaida yra ištaisyta ir ateityje tokie atvejai nebepasikartos, pateikiant korektiškus prašymus. Ieškovas per metus pateikia, o teismai tenkina itin didelį prašymų (apie 300) kiekį dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Nepanaikinus baudos, ieškovas nukreips baudos išieškojimą į ieškovo atstovą, o tai apsunkins ieškovo atstovo prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Ieškovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė baudą, kurios vėliau skundžiama nutartimi nepanaikino (CPK 95 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl baudos, paskirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinimo yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. CPK 95 str. 1 d. nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, kt.) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 107 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
11. Vadinasi, pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinas šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance Lietuvos filialą, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė skirti ieškovui 800 Eur baudą už nesavalaikio prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimą, nurodydamas, kad ieškovas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė 2019 m. rugsėjo 13 d., t. y. dar neįsiteisėjus 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo priimtam sprendimui už akių, kuriuo ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai.
12. Pagal CPK 646 str. 1 d. vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesavalaikis, t. y. neįsiteisėjus vykdytinam teismo procesiniam sprendimui, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimas teismui nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tokio prašymo pateikimas nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra leistina ir galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma, atskirai prašyme nurodant, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, prašoma išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Nei CPK 646 str. 1 d., nei kitose civilinio proceso teisės normose nenurodyta, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti teikiamas tik įsiteisėjus vykdytinam sprendimui, o už nesavalaikio prašymo pateikimą gali būti skiriama bauda. Tokio prašymo pateikimas net ir neįsiteisėjus vykdytinam teismo procesiniam sprendimui, nepatvirtina, kad ieškovo elgesys gali būti kvalifikuojamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį, veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso teisės normose nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ieškovo prašymas konkrečioje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal ieškovo naudai priimtą sprendimą už akių nelaikytinas įstatyme suteiktos procesinės teisės naudojimusi ne pagal jos paskirtį. Tai, kad prašyme nenurodyta, kad tik po vykdytino sprendimo įsiteisėjimo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, savaime nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų taikymo pagrindus, todėl skundžiama 2019 m. spalio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovui pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį paskirta 800 Eur bauda panaikinama (CPK 95 str., 107 str., 337 str. 1 d. 2 p., 646 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance Lietuvos filialą, paskirtą 800 Eur baudą.