Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo

ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovui R. N. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas bendrą 647,63 Eur draudimo išmoką.

Ieškovas, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu kelis kartus kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką - 647,63 EUR, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.

Nurodė, kad atsakingam už žalą asmeniui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kadangi transporto priemonė potencialiai gali sukelti žalą aplinkiniams, transporto priemonės vairuotojas turi būti itin atidus ir rūpestingas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo elgtis ypač apdairiai ir rūpestingai, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ir nebūtų sudaryta prielaida žalai atsirasti. Atsakovas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą atsako ir CK 6.270 str. pagrindu.

Atsakovas taip pat neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų pareigų, t. y. draudikui laiku ir tinkamai nepranešė apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, nepateikė draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų. Atsakovas draudiko neinformavo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl draudikas neturėdamas teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims, remdamasis tik draudiko surinkta informacija administravo draudžiamąjį įvykį ir šiuo pagrindu turi teisę taikyti atsakovui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sankciją, būtent - reikšti reikalavimą atsakovui grąžinti nukentėjusiems asmenims išmokėtos draudimo išmokos dalį, t. y. 20 proc.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Todėl byla nagrinėjamas pagal šalių raštu išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus.

Teismo nustatyto aplinkybės ir motyvai.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2018-02-13 apie 18 val. Kareivių –Verkių g. Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu asmuo vairavęs, atsakovui priklausantį automobilį NISSAN TORRANO v.n. (duomenys neskelbtini) apgadino kelio ženklą, šviesoforą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Priešingai negu teigia ieškovas, asmuo, vairavęs transporto priemonę nebuvo nustatytas. Atsakovas, kaip transporto priemonės, kurio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, savininkas, nubaustas administracine tvarka pagal ANK 431 str. 1 d. už tai, kad nenurodė asmens, vairavusio jo automobilį. Automobilio NISSAN TORRANO v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ERGO Insurance SE pagal 2017-06-15 draudimo sutartį Nr. 02-4538738. Draudėjas – R. N.. Ieškovas žalą patyrusiam asmeniui UAB „Maniga“ 2018-04-06 mokėjimo nurodymu Nr. HAN-256670 išmokėjo 647,63 Eur žalos atlyginimą.

Kaip matyti iš ieškinio argumentų, ieškovas iš atsakovo reikalauja civilinės atsakomybės keliais pagrindais, t.y.: sutartinės atsakomybės už draudimo sutarties sąlygų pažeidimą nurodydamas, kad atsakovas pažeidė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nesilaikydamas eismo įvykio dalyvio pareigos nepasišalinti iš eismo įvykio vietos; sutartinės atsakomybės už nepranešimą draudikui apie eismo įvykį ir deliktinės atsakomybės, kaip iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo.

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punktas nustato, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

Taigi, pagal draudimo sutartį atsakomybė kyla dviem transporto priemonių valdytojų grupėms – nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu valdančiam transporto priemonę, kuris paprastai būna draudėju, ir asmeniui tiesiogiai vairuojančiam ar kitu būdu naudojančiam transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

TPVCAPDĮ 22 straipsnis numato draudiko teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas, kai yra šiame straipsnyje nurodytos sąlygos, tame tarpe ir tais atvejais, kai žalą padaręs asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Šiame straipsnyje nurodyti atvejai siejami su tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusio asmens veiksmais. Nors ieškovas visą ieškinio argumentaciją sieja su tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmais, atsakovo dalyvavimas eismo įvykyje paneigtas byloje pateiktais įrodymais, todėl šis ieškinio pagrindas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Nežiūrint to, kad atsakovas nėra žalą padaręs asmuo ir nėra kaltas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos, jis yra automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkas, t.y. valdytojas TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punkto ir CK 6.270 str. prasme. Transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis, kadangi dėl savo techninių savybių ne visada gali būti suvaldoma žmogaus ir dėl to sukelti pavojų aplinkiniams, todėl privalo elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus tretiesiems asmenims ar savo nerūpestingumu nesudarytų sąlygų pavojui atsirasti. Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas privalėjo užtikrinti, kad šis padidinto pavojaus šaltinis nepatektų į asmenų, galinčių padaryti žalos, valdymą. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė atsiranda ir nesant jo kaltės dėl žalos, nebent jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, paties nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo arba jei jis didesnio pavojaus šaltinį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis ir didesnio pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo atsako solidariai (CK 6.270 str. 1 d., 3 d.). Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek 2018-02-15 paaiškinime policijai administracinėje byloje nurodė, kad asmenims vardu Dima ir Sergej, su kuriais dirbo, paprašius automobilio, padavė jiems automobilio raktus ir šie išvažiavo. Nurodė, kad šių asmenų nepažįsta, kuris iš jų vairavo automobilį, nežino. Taigi atsakovas savo transporto priemonę pats perdavė nepažįstamiems asmenims, neįsitikinęs, kad jie geba saugiai ją naudoti, neįsitikinės, ar jie iš viso turi teisę vairuoti kelių transporto priemones. Todėl toks atsakovo elgesys vertinamas kaip neatsargus ir nerūpestingas, todėl užtraukia civilinę atsakomybę.

Ieškovas, draudimo sutarties pagrindu, atlyginęs žalą trečiajam asmeniui, įgijo teisę iš solidariai atsakingų asmenų reikalauti žalos atlygimo regreso tvarka (CK 6.280 str.). Kadangi atsakovas nenurodė transporto priemonės valdytojo, padariusio žalą, pažeidusio Kelių eismo taisykles ir pasišalinusio iš eismo įvykio vietos bei atsakingo draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį, jis atsako kaip solidarus skolininkas CK 6.270 str. 3 d., 6.279 str. ir 6.280 str. pagrindu.

TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. įpareigoja draudėją per 3 darbo dienas pranešti apie draudiminį įvykį draudikui bei pateikti deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie eismo įvykio aplinkybes.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 p. ir 60.4 p. nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 str. nustatytus terminus ir draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, nesilaikė atsakingo draudiko darbuotojo nurodymų, duotų po eismo įvykio.

Įstatymas draudiko teisės reikalauti iš sutartį pažeidusio draudėjo grąžinti draudimo išmoką ar jos dalį dėl informacijos nepateikimo, sieja ne su žala draudikui, atsiradusia dėl sutarties pažeidimo, bet su draudėjo pareigų nevykdymu ir toks draudiko reikalavimas kildinamas ne iš žalos teisinių santykių. Todėl atsakovo teiginys kad pareigą pranešti draudikui apie eismo įvykį turi transporto priemonės valdytojas, o ne savininkas atmetami.

Tačiau ieškinį patenkinus pilnai CK 6.270 str. pagrindu, ieškinio tenkinimo klausimas TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. pagrindu dėl TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. pažeidimo, nesvarstomas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš atsakovų ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 178, 270 str. str., 279 str. 2 d., teismas

nusprendė:

priteisti iš R. N. 647,63 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 647,63 Eur sumą bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-02-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas ERGO Insurance SE Lietuvos filialui

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.