Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-80-487/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-09-15
Bylos Nr.: 1A-80-487/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis: J. N., A. N., V. V.
Civilinis ieškovas: Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Giedrius Danėlius, Dovilė Užkurėnė, Vytautas Bučius, Dovilė Užkurėnies

Kategorijos

1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
1.2.18.8.3Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (BK 220 str. 1 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-487/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55066-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,nuteistajam J. N., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,nuteistajai A. N., jos gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,nuteistojo V. V. gynėjai advokatei Dovilei Užkurėnei,civilinio ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. V.,specialistei N. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus, nuteistosios A. N. ir nuteistojo V. V. gynėjos advokatės D. U. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 29 d.) 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. (9 dienos).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. N. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotai užimtumo tarnyboje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. N. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš J. N. ir A. N. nuspręsta konfiskuoti 161 242 Eur, po 80 621 Eur iš kiekvieno kaip nusikalstamos veikos rezultatą į valstybės nuosavybę.

V. V. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio apskrities VMI) naudai priteista iš J. N. 53 702 Eur, V. V. 152 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B“ atsisakymas nuo 161 242 Eur civilinio ieškinio priimtas ir procesas dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktas.

Iš J. N. ir A. N. nuspręsta išieškoti proceso išlaidas po 73,50 Eur iš kiekvieno į valstybės pajamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesams, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį UAB „B“ turtą (pajamas, išlaidas, pelną), organizavo ir vykdė apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tai yra:

1.2. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., būdamas UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdančios alaus ir salyklo gamybą bei didmeninę ir mažmeninę prekybą alumi) (toliau Bendrovė), pagrindiniu akcininku (77,31 procentai akcijų) ir generaliniu direktoriumi, bei padedant apskaitininkėms (atsakingoms už Bendrovės apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą klientams): R. M. (laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.), kurios atžvilgiu 2019 m. vasario 22 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, V. A. (laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d.), kurios atžvilgiu 2019 m. vasario 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, J. V. (laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d.), kurios atžvilgiu 2019 m. vasario 19 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, L. T. (laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. liepos 23 d.), kurios atžvilgiu 2019 m. vasario 22 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, bei R. Ž. (2015 m. birželio 18 d.), nežinančiai apie jų daromą nusikalstamą veiką, taip pat sandėlininkams (atsakingiems už produkcijos – alaus apskaitą, priėmimą, pajamavimą bei išdavimą ir su apskaita susijusių buhalterinių dokumentų – vidinių produkcijos pajamavimo važtaraščių vedimą): A. K. (laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d.), kurio atžvilgiu 2019 m. vasario 22 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ir G. K. (laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. gegužės 3 d.), kurio atžvilgiu 2019 m. vasario 21 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 str. straipsnio 1 dalies 6 punktu, tyčia organizavo ir vykdė Bendrovės apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

1.2.1. žinodamas, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatą – už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pažeisdamas: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: - 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu; - 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau, kaip per 4 mėnesius; 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas, kad priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas; pagal jo parengtą planą, jis, susitaręs su A. N., naudojant Bendrovės įrangą, jos patalpose ir medžiagomis, gamino neužpajamuotą produkciją – alų, kurį, perdavus į sandėlį, A. K. ir G. K. sandėlio kompiuteryje esančioje programoje „Labis“ (iki 2015 metų) ir „OptimumP“ (nuo 2015 metų) jį užpajamuodavo (užpildydami vidinius pajamavimo važtaraščius) ir paruošdavo produkciją išvežimui, o pagal A. N. nurodymą ir pateiktus duomenis apskaitininkės R. M., V. A., J. V., L. T., R. Ž. išrašydavo tam alui PVM sąskaitas-faktūras.

1.2.2. Po to, pagal apskaitininkių išrašytas PVM sąskaitas-faktūras realizavus šį alų pirkėjams, A. N., R. M., V. A., J. V., L. T., R. Ž., A. K. ir G. K. vykdant J. N. nurodymus sunaikinus šias PVM sąskaitas-faktūras, po ko jo ir A. N. nurodymu apskaitininkės R. M., V. A., J. V., L. T., R. Ž. sunaikintų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, nurodant tas pačias šių sąskaitų serijas ir numerius, atspausdindavo naujas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodydavo (pagal A. N. pateiktą informaciją) visai kitus duomenis: ženkliai mažesnį produkcijos – alaus kiekį, nei buvo realiai parduotas, kitą produkcijos pirkėją ir kartais kitą sąskaitos-faktūros išrašymo datą, bei pateikdavo įtraukimui į Bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra:

1.2.3. V. A.:

- 2010-06-11 Bendrovei pardavus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0126669 alaus už 794,98 Lt (tame tarpe PVM 137,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0126669 joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. M. įmonei už 26,50 Lt (tame tarpe PVM 4,60 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2010-06-12;

- 2010-06-19 Bendrovei pardavus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0127145 alaus už 794,98 Lt (tame tarpe PVM 137,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0127145, joje įrašydama. kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. K. įmonei už 1 069,10 Lt (tame tarpe PVM 185,54 Lt);

- 2010-10-05 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0132991 alaus už 4 181,76 Lt (tame tarpe PVM 727,76 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0132991, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. K. įmonei už 618,79 Lt (tame tarpe PVM 107,39 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2010-10-06;

- 2010-10-05 Bendrovei pardavus UAB „K“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0132990 alaus už 3 425,52 Lt (tame tarpe PVM 594,52 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0132990 joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. B. įmonei už 798,60 Lt (tame tarpe PVM 138,60 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2010-10-06;

- 2010-11-16 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0134978 alaus už 696,97 Lt (tame tarpe PVM 120,97 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.0134978, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas S. K. įmonei už 1 126,75 Lt (tame tarpe PVM 195,55 Lt);

- 2011-07-21 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0145061 alaus už 1 361,25 Lt (tame tarpe PVM 236,25 Lt), išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0145061, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „A“ Z4 GR14 įmonei už 133,10 Lt (tame tarpe PVM 23,10 Lt);

- 2011-07-21 Bendrovei pardavus UAB „K“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0145060 alaus už 3 872,00 Lt (tame tarpe PVM 672,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0145060 joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. K. įmonei už 199,65 Lt (tame tarpe PVM 34,65 Lt);

- 2011-09-22 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0147515 alaus už 8 240,10 Lt (tame tarpe PVM 1 430,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0147515, joje įrašydama neteisingus duomenis: kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „AA“ įmonei už 94,02 Lt (tame tarpe PVM 16,32 Lt);

- 2011-10-10 Bendrovei pardavus UAB „BG“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148086 alaus už 784,08 Lt (tame tarpe PVM 136,08 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148086, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas S. K. parduotuvei už 95,33 Lt (tame tarpe PVM 16, Lt);

- 2011-12-16 Bendrovei pardavus UAB „K“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150605 alaus už 1 173,59 Lt (tame tarpe PVM 203,69 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150605 joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. M. įmonei už 177,88 Lt (tame tarpe PVM 30,88 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-12-19;

- 2012-01-09 Bendrovei pardavus UAB „BG“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0151352 alaus už 934,36 Lt (tame tarpe PVM 162,16 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0151352, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas K. įmonei „G“ už 103,90 Lt (tame tarpe PVM 18,04 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-01-12;

- 2012-02-24 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152919 alaus už 1 214,60 Lt (tame tarpe PVM 210,80 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152919 joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. Č. įmonei už 232,64 Lt (tame tarpe PVM 40,38 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-02-27;

- 2012-04-19 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0155012 alaus už 3 999,05 Lt (tame tarpe PVM 694,05 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0155012, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „BD“ įmonei už 1 025,62 Lt (tame tarpe PVM 178,00 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-04-20;

- 2012-04-19 Bendrovei pardavus UAB „K“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0155010 alaus už 2 250,37 Lt (tame tarpe PVM 390,57 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0155010 joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 268,79 Lt (tame tarpe PVM 46,65 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-04-20;

- 2012-04-19 Bendrovei pardavus UAB „K“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0155011 alaus už 1 814,16 Lt (tame tarpe PVM 314,86 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0155011 joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. įmonei už 1 022,28 Lt (tame tarpe PVM 177,42 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-04-20;

- 2012-05-31 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0156661 alaus už 10 530,63 Lt (tame tarpe PVM 1 827,63 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0156661, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. G. IĮ įmonei už 496,71 Lt (tame tarpe PVM 496,71 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-06-01;

- 2012-07-12 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0158280 alaus už 12 881,66 Lt (tame tarpe PVM 2 235,66 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0158280, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 268,79 Lt (tame tarpe PVM 46,65 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-07-13;

- 2012-11-02 Bendrovei pardavus E. B. IĮ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0162428 alaus už 4320,06 Lt (tame tarpe PVM 749,76 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0162428, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą E. B. IĮ alus parduotas už 1432,47 Lt (tame tarpe PVM 248,61 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-11-02;

- 2013-03-07 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0166376 alaus už 6 327,09 Lt (tame tarpe PVM 1 098,09 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0166376, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-03-08;

- 2013-06-07 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0170115 alaus už 5 435,32 Lt (tame tarpe PVM 943,32 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0170115, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „GŽ“ įmonei už 449,35 Lt (tame tarpe PVM 77,99 Lt);

- 2013-06-07 Bendrovei pardavus UAB „N“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0170109 alaus už 2 686,20 Lt (tame tarpe PVM 466,20 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0170109, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. K. IĮ už 144,47 Lt (tame tarpe PVM 25,07 Lt);

- 2013-09-05 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0174251 alaus už 5 172,75 Lt (tame tarpe PVM 897,75 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0174251, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „BV“ įmonei už 72,60 Lt (tame tarpe PVM 12,60 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-09-06;

- 2014-04-24 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0183884 alaus už 1 182,17 Lt (tame tarpe PVM 205,17 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0183884, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „R“ įmonei už 185,85 Lt (tame tarpe PVM 32,25 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2014-04-25;

- 2014-07-18 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0188223 alaus už 5 173,96 Lt (tame tarpe PVM 897,96 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0188223, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „G“ įmonei už 869,29 Lt (tame tarpe PVM 150,87 Lt);

- 2015-09-01 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0205883 alaus už 1 372,87 EUR (tame tarpe PVM 238,27 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0205883, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. IĮ įmonei už 20,33 EUR (tame tarpe PVM 3,53 EUR);

- 2015-10-30 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0208278 alaus už 388,41 EUR (tame tarpe PVM 67,41 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0208278, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „U“ įmonei už 55,18 EUR (tame tarpe PVM 9,58 EUR);

- 2015-11-05 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0208551 alaus už 822,80 EUR (tame tarpe PVM 142,80 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0208551, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „R“ įmonei už 203,34 EUR (tame tarpe PVM 35,29 EUR);

- 2015-11-13 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0208834 alaus už 825,22 EUR (tame tarpe PVM 143,22 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0208834, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. G. IĮ įmonei už 9,08 EUR (tame tarpe PVM 1,58 EUR);

- 2015-11-20 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0209070 alaus už 825,22 EUR (tame tarpe PVM 143,22 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0209070, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „I“ įmonei už 24,83 EUR (tame tarpe PVM 4,31 EUR);

- 2015-12-24 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0210346 alaus už 859,10 EUR (tame tarpe PVM 149,10 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0210346, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. S. TŪB „M“ įmonei už 31,65 EUR (tame tarpe PVM 5,49 EUR);

- 2015-12-31 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0210546 alaus už 416,24 EUR (tame tarpe PVM 72,24 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0210546, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas B. B. IĮ įmonei už 56,48 EUR (tame tarpe PVM 9,80 EUR);

- 2016-01-15 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0210897 alaus už 408,38 EUR (tame tarpe PVM 70,88 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0210897, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „I“ įmonei už 74,49 EUR (tame tarpe PVM 12,93 EUR);

- 2016-02-11 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0211752 alaus už 848,21 EUR (tame tarpe PVM 147,21 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0211752, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „E“ įmonei už 96,80 EUR (tame tarpe PVM 16,80 EUR);

- 2016-02-19 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0211977 alaus už 827,64 EUR (tame tarpe PVM 143,64 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0211977, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. IĮ įmonei už 106,31 EUR (tame tarpe PVM 17,93 EUR);

- 2016-04-14 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0213937 alaus už 847,00 EUR (tame tarpe PVM 147,00 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0213937, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas M LT, UAB įmonei už 664,82 EUR (tame tarpe PVM 107,78 EUR);

- 2016-04-21 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0214177 alaus už 837,32 EUR (tame tarpe PVM 145,32 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0214177, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. B. IĮ įmonei už 283,05 EUR (tame tarpe PVM 43,29 EUR);

- 2016-05-13 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215076 alaus už 936,54 EUR (tame tarpe PVM 162,54 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215076, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. J. IĮ įmonei už 43,56 EUR (tame tarpe PVM 7,56 EUR) ir kad sąskaita išrašyta 2016-05-14;

- 2016-05-24 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215461 alaus už 901,45 EUR (tame tarpe PVM 156,45 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215461, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „T“ įmonei už 42,54 EUR (tame tarpe PVM 7,38 EUR);

- 2016-08-03 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215464 alaus už 875,43 EUR (tame tarpe PVM 151,93 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215464, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „R“ įmonei už 129,95 EUR (tame tarpe PVM 22,55 EUR) ir kad sąskaita išrašyta 2016-05-24;

- 2016-09-13 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0219904 alaus už 848,21 EUR (tame tarpe PVM 147,21 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0219904, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „R“ įmonei už 241,48 EUR (tame tarpe PVM 41,08 EUR);

1.2.4. R. M.:

- 2010-06-03 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0126197 alaus už 662,48 Lt (tame tarpe PVM 114,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0126197, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „A“ už 2 727,58 Lt (tame tarpe PVM 473,38 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2010-06-04;

- 2010-06-17 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0127031 alaus už 662,48 Lt (tame tarpe PVM 114,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0127031, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. įm. už 223,85 Lt (tame tarpe PVM 38,85 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2010-06-18;

- 2010-11-11 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0134792 alaus už 4 323,95 Lt (tame tarpe PVM 750,45 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0134792, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „E“ įmonei už 289,40 Lt (tame tarpe PVM 50,24 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2010-11-12;

- 2011-08-11 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0145865 alaus už 9 220,20 Lt (tame tarpe PVM 1 600,20 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0145865, joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „D“ įmonei už 659,45 Lt (tame tarpe PVM 114,45 Lt);

- 2011-08-31 Bendrovei pardavus UAB „PV“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0146625 alaus už 2 160,74 Lt (tame tarpe PVM 375,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0146625 joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. M. IĮ už 149,84 Lt (tame tarpe PVM 26,00 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-09-01;

- 2011-09-01 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0146712 alaus už 6 703,40 Lt (tame tarpe PVM 1 163,40 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0146712, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „T“ įmonei už 117,25 Lt (tame tarpe PVM 20,35 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-09-02;

- 2011-09-02 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0146723 alaus už 1 210,00 Lt (tame tarpe PVM 210,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0146723, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas L. L. valgyklai už 603,88 Lt (tame tarpe PVM 104,80 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-09-03;

- 2011-09-10 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0147035 alaus už 1 041,08 Lt (tame tarpe PVM 180,68 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0147035 įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. M. kirpyklai už 177,58 Lt (tame tarpe PVM 30,82 Lt);

- 2011-09-24 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0147584 alaus už 784,08 Lt (tame tarpe PVM 136,08 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0147584 įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas K. K. IĮ už 1 312,68 Lt (tame tarpe PVM 227,82 Lt);

- 2011-10-01 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0147819 alaus už 784,08 Lt (tame tarpe PVM 136,08 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0147819 įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. R. įmonei už 261,36 Lt (tame tarpe PVM 45,36 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-10-03;

- 2011-10-11 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148172 alaus už 914,76 Lt (tame tarpe PVM 158,76 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148172 įrašydama neteisingus duomenis: kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. B. įmonei už 532,40 Lt (tame tarpe PVM 92,40 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-10-12;

- 2011-10-13 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148261 alaus už 6 749,38 Lt (tame tarpe PVM 1 171,38 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148261, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „BK“ įmonei už 124,87 Lt (tame tarpe PVM 21,67 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-10-14;

- 2011-10-26 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148778 alaus už 2236,08 Lt (tame tarpe PVM 388,08 Lt), ji išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148778, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „MLT“ už 1757,21 Lt (tame tarpe PVM 304,97 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-10-27;

- 2011-10-27 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148786 alaus už 264,99 Lt (tame tarpe PVM 45,99 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0148786, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „MV“ už 152,46 Lt (tame tarpe PVM 26,46 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011- 11- 28;

- 2011-11-04 Bendrovei pardavus UAB „ŽU“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0149112 alaus už 433,91 Lt (tame tarpe PVM 75,31 Lt), ji išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0149112, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. įmonei už 112,02 Lt (tame tarpe PVM 19,44 Lt);

- 2011-11-04 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0149128 alaus už 6897 Lt (tame tarpe PVM 1197 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0149128, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas J. K. įmonei už 137,94 Lt (tame tarpe PVM 23,94 Lt);

- 2011-11-04 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0149129 alaus už 6897 Lt (tame tarpe PVM 1197 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0149129, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. įmonei už 1103,81 Lt (tame tarpe PVM 191,56 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-11-05;

- 2011-12-07 Bendrovei pardavus S. P. įmonė pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150305 alaus už 499,49 Lt (tame tarpe PVM 86,69 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150305 įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. įmonei už 1 042,05 Lt (tame tarpe PVM 180,85 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-12-09;

- 2011-12-08 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150320 alaus už 934,36 Lt (tame tarpe PVM 162,16 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150320, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. įm. už 728,03 Lt (tame tarpe PVM 126,35 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-12-09;

- 2011-12-08 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152370 alaus už 529,98 Lt (tame tarpe PVM 91,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152370, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. B. įm. „RV“ už 108,98 Lt (tame tarpe PVM 18,92 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-12-09;

- 2011-12-09 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150345 alaus už 6 784,47 Lt (tame tarpe PVM 1 177,47 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150345, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „AN“ įmonei už 350,08 Lt (tame tarpe PVM 60,76 Lt);

- 2011-12-16 Bendrovei pardavus UAB „K“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150603 alaus už 316,60 Lt (tame tarpe PVM 55,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150603 įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „VV“ už 45,74 Lt (tame tarpe PVM 7,94 Lt);

- 2011-12-16 Bendrovei pardavus UAB „K“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150604 alaus už 1 894,75 Lt (tame tarpe PVM 328,85 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0150604 įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „AU“ už 256,65 Lt (tame tarpe PVM 44,55 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-12-17;

- 2011-12-29 Bendrovei pardavus UAB „BČ“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0151054 alaus už 3159,55 Lt (tame tarpe PVM 548,35 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0151054, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. B. IĮ už 940,75 Lt (tame tarpe PVM 163,27 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2011-12-30;

- 2012-01-26 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0151994 alaus už 3 990,58 Lt (tame tarpe PVM 692,58 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0151994, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. V. IĮ įmonei už 340,13 Lt (tame tarpe PVM 59,03 Lt);

- 2012-02-02 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152196 alaus už 3 309,35 Lt (tame tarpe PVM 574,35 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152196, įrašydama, pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 121,00 Lt (tame tarpe PVM 21,00 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-02-03;

- 2012-02-02 Bendrovei pardavus UAB „BČ“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152192 alaus už 4878,7 Lt (tame tarpe PVM 846,72 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152192, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „E“ už 161,25 Lt (tame tarpe PVM 27,99 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-02-03;

- 2012-02-16 Bendrovei pardavus UAB „BČ“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152660 alaus už 3512,68 Lt (tame tarpe PVM 609,64 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152660, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „A“ už 406,56 Lt (tame tarpe PVM 70,56 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-02-17;

- 2012-02-16 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152640 alaus už 3 752,21 Lt (tame tarpe PVM 651,21 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0152640, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „I“ įmonei už 554,95 Lt (tame tarpe PVM 96,31 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-02-17;

- 2012-03-12 Bendrovei pardavus UAB „VIK“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0153474 alaus už 1 385,21 Lt (tame tarpe PVM 240,41 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0153474, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „AI“ už 121,97 Lt (tame tarpe PVM 21,17 Lt);

- 2012-03-29 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0154188 alaus už 6 639,27 Lt (tame tarpe PVM 1 152,27 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0154188, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. M. kirpyklai už 125,39 Lt (tame tarpe PVM 21,77 Lt);

- 2012-03-29 Bendrovei pardavus UAB „BČ“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0154147 alaus už 3512,68 Lt (tame tarpe PVM 609,64 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0154147, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „BL“ už 813,12 Lt (tame tarpe PVM 141,12 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-03-28;

- 2012-05-24 Bendrovei pardavus UAB „K“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0156410 alaus už 2 072,46 Lt (tame tarpe PVM 359,69 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0156410, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „O“ už 11 151,36 Lt (tame tarpe PVM 1 935,36 Lt);

- 2012-07-02 Bendrovei pardavus UAB „VIK“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0157870 alaus už 2 077,81 Lt (tame tarpe PVM 360,61 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0157870, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas M LT, UAB už 7 850,09 Lt (tame tarpe PVM 1 362,41 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-07-03;

- 2012-07-26 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0158796 alaus už 10 631,06 Lt (tame tarpe PVM 1 845,06 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0158796, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „BK“ įmonei už 1 219,69 Lt (tame tarpe PVM 211,69 Lt);

- 2012-08-02 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0159077 alaus už 6 426,31 Lt (tame tarpe PVM 1 115,31 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0159077, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „N“ įmonei už 1 580,87 Lt (tame tarpe PVM 274,37 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-08-03;

- 2012-09-27 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0161121 alaus už 7 901,91 Lt (tame tarpe PVM 1 371,41 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0161121, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „BČ“ įmonei už 3 252,48 Lt (tame tarpe PVM 564,48 Lt);

- 2012-11-08 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0162711 alaus už 1 749,66 Lt (tame tarpe PVM 1 303,66 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0162711, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „AM LT“ įmonei už 177,87 Lt (tame tarpe PVM 30,87 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-11-09;

- 2012-11-09 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0162729 alaus už 4 201,12 Lt (tame tarpe PVM 729,12 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0162729, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. IĮ įmonei už 72,60 Lt (tame tarpe PVM 12,60 Lt);

- 2012-11-22 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0163144 alaus už 4 083,75 Lt (tame tarpe PVM 708,75 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0163144, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB“ M LT“ įmonei už 11 425,50 Lt (tame tarpe PVM 1 982,94 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2012-11-23;

- 2013-01-24 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0164915 alaus už 5 269,55 Lt (tame tarpe PVM 914,55 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0164915, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 296,31 Lt (tame tarpe PVM 51,43 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-01-25;

- 2013-02-07 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0165315 alaus už 5 785,01 Lt (tame tarpe PVM 1 004,01 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0165315, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas Alytaus VK „D“ įmonei už 79,86 Lt (tame tarpe PVM 13,86 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-02-08;

- 2013-03-21 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0166891 alaus už 6 369,44 Lt (tame tarpe PVM 1 105,44 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0166891, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „G“ įmonei už 367,35 Lt (tame tarpe PVM 63,75 Lt);

- 2013-05-07 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0168655 alaus už 1976,9 Lt (tame tarpe PVM 343,1 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0198655, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „L“ už 121 Lt (tame tarpe PVM 21 Lt);

- 2013-05-09 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0168771 alaus už 1 059,96 Lt (tame tarpe PVM 183,96 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0168771, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „RIV“ už 19 403,72 Lt (tame tarpe PVM 3 340,88 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-05-10;

- 2013-05-16 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0169074 alaus už 10 441,09 Lt (tame tarpe PVM 1 812,09 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0169074, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. IĮ įmonei už 79,86 Lt (tame tarpe PVM 13,86 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-05-17;

- 2013-05-23 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0169377 alaus už 1 059,96 Lt (tame tarpe PVM 183,96 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0169377, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „M LT“ už 3 795,52 Lt (tame tarpe PVM 658,72 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-05-24;

- 2013-05-23 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0169399 alaus už 3 400,10 Lt (tame tarpe PVM 590,10 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0169399, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „BGS“ įmonei už 321,40 Lt (tame tarpe PVM 55,78 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-05-24;

- 2013-06-27 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0171090 alaus už 7 739,16 Lt (tame tarpe PVM 1 343,16 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0171090, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „VV“ įmonei už 894,43 Lt (tame tarpe PVM 155,23 Lt);

- 2013-07-04 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0171392 alaus už 920,21 Lt (tame tarpe PVM 159,71 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0171392, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „E“ už 169,16 Lt (tame tarpe PVM 29,36 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-07-05;

- 2013-07-04 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0159077 alaus už 5 155,91 Lt (tame tarpe PVM 894,91 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0159077, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. M. IĮ įmonei už 254,68 Lt (tame tarpe PVM 44,20 Lt);

- 2013-07-18 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0172064 alaus už 7 823,86 Lt (tame tarpe PVM 1 357,86 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0172064, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-07-19;

- 2013-08-22 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0173635 alaus už 3 909,51 Lt (tame tarpe PVM 678,51 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0173635, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-08-23;

- 2013-08-29 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0173857 alaus už 5239,30 Lt (tame tarpe PVM 909,30 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0173857, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „E“ už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-08-30;

- 2013-09-26 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0175183 alaus už 10 426,57 Lt (tame tarpe PVM 1 809,57 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0175183, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. K. IĮ įmonei už 399,31 Lt (tame tarpe PVM 69,31 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-09-27;

- 2013-10-31 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0176691 alaus už 3 974,85 Lt (tame tarpe PVM 689,85 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0176691, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. G. IĮ įmonei už 330,94 Lt (tame tarpe PVM 57,44 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-11-01;

- 2013-11-21 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0177457 alaus už 5 251,40 Lt (tame tarpe PVM 911,40 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0177457, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas Molėtų raj. VK už 29,91 Lt (tame tarpe PVM 5,19 Lt);

- 2013-12-12 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0178327 alaus už 5 233,25 Lt (tame tarpe PVM 908,25 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0178327, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2013-12-13;

- 2014-01-24 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0179888 alaus už 2 607,55 Lt (tame tarpe PVM 452,55 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0179888, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas T. D. IĮ įmonei už 1 004,78 Lt (tame tarpe PVM 174,38 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2014-01-25;

- 2014-02-06 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0180369 alaus už 3 933,71 Lt (tame tarpe PVM 682,71 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0180369, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. IĮ įmonei už 418,75 Lt (tame tarpe PVM 72,67 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2014-02-07;

- 2014-04-03 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0182914 alaus už 5 187,27 Lt (tame tarpe PVM 900,27 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0182914, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 351,63 Lt (tame tarpe PVM 61,03 Lt);

- 2014-05-15 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0184946 alaus už 4 074,07 Lt (tame tarpe PVM 707,07 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0184946, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. IĮ įmonei už 654,71 Lt (tame tarpe PVM 113,63 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2014-05-16;

- 2014-05-22 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0185334 alaus už 5 362,72 Lt (tame tarpe PVM 930,72 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0185334, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „E“ įmonei už 126,32 Lt (tame tarpe PVM 21,92 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2014-05-23;

- 2014-05-29 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0185631 alaus už 8 136,04 Lt (tame tarpe PVM 1 412,04 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0185631, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 352,84 Lt (tame tarpe PVM 61,24 Lt) ir kad sąskaita išrašyta 2014-05-30;

- 2014-07-03 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0187409 alaus už 5 394,18 Lt (tame tarpe PVM 936,18 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0187409, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „N“ įmonei už 383,32 Lt (tame tarpe PVM 66,52 Lt);

- 2014-07-10 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0187786 alaus už 6 773,58 Lt (tame tarpe PVM 1 175,58 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0187786, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „PR“ įmonei už 121,00 Lt (tame tarpe PVM 21,00 Lt);

- 2014-11-06 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0193320 alaus už 2 897,95 Lt (tame tarpe PVM 502,95 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0193320, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas T. Č. IĮ „S“ įmonei už 159,36 Lt (tame tarpe PVM 27,66 Lt);

- 2014-12-18 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0195037 alaus už 5 458,31 Lt (tame tarpe PVM 947,31 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0195037, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. B. IĮ įmonei už 294,76 Lt (tame tarpe PVM 51,16 Lt);

- 2015-02-26 Bendrovei pardavus S. S. IĮ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0197758 alaus už 450,35 EUR (tame tarpe PVM 70,35 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0197758, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „T“ už 44,07 EUR (tame tarpe PVM 7,65 EUR);

-2015-02-26 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0197758 alaus už 1 516,86 EUR (tame tarpe PVM 263,26 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0197758, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „T“ įmonei už 44,07 EUR (tame tarpe PVM 7,65 EUR);

- 2015-03-13 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0198461 alaus už 1 129,66 EUR (tame tarpe PVM 196,06 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0198461, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „R“ įmonei už 125,16 EUR (tame tarpe PVM 21,73 EUR);

- 2015-04-16 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0199802 alaus už 713,90 EUR (tame tarpe PVM 123,90 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0199802, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „BP“ įmonei už 479,16 EUR (tame tarpe PVM 83,16 EUR);

- 2015-04-23 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0200110 alaus už 904,60 EUR (tame tarpe PVM 157,00 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0200110, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „R“ įmonei už 142,05 EUR (tame tarpe PVM 24,65 EUR);

- 2015-04-30 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0200419 alaus už 744,63 EUR (tame tarpe PVM 129,23 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0200419, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas N. S. IĮ įmonei už 435,00 EUR (tame tarpe PVM 76,32 EUR);

1.2.5. L. T.:

- 2015-02-05 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0196879 alaus už 825,23 EUR (tame tarpe PVM 143,23 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0196879, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „R“ įmonei už 43,40 EUR (tame tarpe PVM 7,53 EUR);

- 2015-03-26 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0199013 alaus už 1 197,90 EUR (tame tarpe PVM 207,90 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0199013, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „T“ įmonei už 22,80 EUR (tame tarpe PVM 3,96 EUR);

- 2015-05-07 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0200710 alaus už 1 181,69 EUR (tame tarpe PVM 205,09 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0200710, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. S. IĮ „A“ įmonei už 46,46 EUR (tame tarpe PVM 8,06 EUR);

- 2015-05-15 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0201088 alaus už 1 580,99 EUR (tame tarpe PVM 274,39 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0201088, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. K. IĮ įmonei už 91,60 EUR (tame tarpe PVM 15,90 EUR);

- 2015-05-28 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0201629 alaus už 1 577,24 EUR (tame tarpe PVM 273,74 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0201629, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „T“ įmonei už 82,33 EUR (tame tarpe PVM 14,29 EUR);

- 2015-06-05 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0202036 alaus už 886,08 EUR (tame tarpe PVM 153,78 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0202036, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas S. T. IĮ įmonei už 282,99 EUR (tame tarpe PVM 49,11 EUR);

- 2015-06-25 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0202908 alaus už 805,86 EUR (tame tarpe PVM 139,86 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0202908, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. G. „AL“ įmonei už 21,78 EUR (tame tarpe PVM 3,78 EUR);

- 2015-07-02 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0203207 alaus už 1 543,96 EUR (tame tarpe PVM 267,96 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0203207, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. B. IĮ įmonei už 18,59 EUR (tame tarpe PVM 3,23 EUR);

- 2015-07-09 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0203562 alaus už 1 565,38 EUR (tame tarpe PVM 271,68 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0203562, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „BIK“ įmonei už 496,58 EUR (tame tarpe PVM 86,18 EUR);

- 2015-07-16 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0203896 alaus už 1 161,60 EUR (tame tarpe PVM 201,60 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0203896, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „EP“ įmonei už 12,52 EUR (tame tarpe PVM 2,17 EUR);

- 2015-07-23 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0204156 alaus už 1 171,89 EUR (tame tarpe PVM 203,39 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0204156, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. M. IĮ įmonei už 116,16 EUR (tame tarpe PVM 20,16 EUR);

1.2.6. R. Ž.:

- 2015-06-18 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0202603 alaus už 1 144,54 EUR (tame tarpe PVM 198,64 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0202603, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „MA“ įmonei už 50,38 EUR (tame tarpe PVM 8,74 EUR);

1.2.7. J. V.:

- 2015-07-30 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0204480 alaus už 1 103,04 EUR (tame tarpe PVM 191,44 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0204480, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas L. B. IĮ įmonei už 625,81 EUR (tame tarpe PVM 108,61 EUR);

- 2015-08-06 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0204786 alaus už 1 523,15 EUR (tame tarpe PVM 264,35 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0204786, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. G. IĮ įmonei už 62,80 EUR (tame tarpe PVM 10,90 EUR);

- 2015-09-24 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 alaus už 1 187,13 EUR (tame tarpe PVM 206,03 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „R“ įmonei už 381,15 EUR (tame tarpe PVM 66,15 EUR) ir kad sąskaita išrašyta 2015-09-22;

- 2015-12-04 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0209565 alaus už 388,41 EUR (tame tarpe PVM 67,41 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0209565, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas B. M. IĮ įmonei už 25,41 EUR (tame tarpe PVM 4,41 EUR);

- 2016-01-22 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0211104 alaus už 400,51 EUR (tame tarpe PVM 69,51 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0211104, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. IĮ įmonei už 124,15 EUR (tame tarpe PVM 21,55 EUR);

- 2016-04-01 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0213459 alaus už 1 221,50 EUR (tame tarpe PVM 212,00 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0213459, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. IĮ įmonei už 93,94 EUR (tame tarpe PVM 16,30 EUR);

- 2016-04-08 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0213703 alaus už 808,89 EUR (tame tarpe PVM 140,39 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0213703, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. V. IĮ įmonei už 113,98 EUR (tame tarpe PVM 19,78 EUR) ir kad sąskaita išrašyta 2016-04-09;

- 2016-11-23 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0222362 alaus už 871,20 EUR (tame tarpe PVM 151,20 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0222362, įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „R“ įmonei už 156,09 EUR (tame tarpe PVM 27,09 EUR) ir kad sąskaita išrašyta 2016-11-22;

- 2016-12-08 Bendrovei pardavus UAB „R“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0222865 alaus už 876,04 EUR (tame tarpe PVM 152,04 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0222865, įrašydama neteisingus duomenis: kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. V. įmonė įmonei už 153,41 EUR (tame tarpe PVM 23,81 EUR);

1.3. Taip pat A. N., savo kabinete esančiu kompiuteriu, surašiusi PVM sąskaitas- faktūras dėl UAB „R“ parduodamo neužpajamuoto alaus, po alaus pristatymo UAB „Ri“, jas nepateikdama į Bendrovės buhalterinę apskaitą – sunaikino, tokiu būdu:

- 2013-08-08 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 2 922,15 Lt (tame tarpe PVM 507,15 Lt), ji apskaitininkės R. M. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0172998 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 2 922,15 Lt (tame tarpe PVM 507,15 Lt) ir ją - PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0172998, sunaikino;

- 2013-08-15 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 7264,84 Lt (tame tarpe PVM 1260,84 Lt), ji apskaitininkės R. M. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0173232 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 7264,84 Lt (tame tarpe PVM 1260,84 Lt) ir ją - PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0173232, sunaikino;

- 2014-05-08 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 6813,51 Lt (tame tarpe PVM 1182,51 Lt), ji surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0184466 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 6813,51 Lt (tame tarpe PVM 1182,51 Lt) ir ją - PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0184466, sunaikino;

- 2016-04-16 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 748,99 EUR (tame tarpe PVM 129,99 EUR), ji apskaitininkės R. M. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0199802 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 748,99 EUR (tame tarpe PVM 129,99 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0199802, sunaikino;

- 2015-10-02 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 549,46 EUR (tame tarpe PVM 95,36 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 549,46 EUR (tame tarpe PVM 95,36 EUR) ir ją - PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814, sunaikino;

- 2015-10-09 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 782,14 EUR (tame tarpe PVM 135,74 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 782,14 EUR (tame tarpe PVM 135,74 EUR) ir ją - PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814, sunaikino;

- 2015-10-15 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 448,67 EUR (tame tarpe PVM 77,87 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 448,67 EUR (tame tarpe PVM 77,87 EUR) ir ją - PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814, sunaikino;

- 2015-10-16 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 340,01 EUR (tame tarpe PVM 59,01 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 340,01 EUR (tame tarpe PVM 59,01 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814, sunaikino;

- 2015-10-23 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 785,29 EUR (tame tarpe PVM 136,29 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 785,29 EUR (tame tarpe PVM 136,29 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814, sunaikino;

- 2015-10-27 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 392,04 EUR (tame tarpe PVM 68,04 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 392,04 EUR (tame tarpe PVM 68,04 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814, sunaikino;

- 2015-12-11 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 401,72 EUR (tame tarpe PVM 69,72 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 401,72 EUR (tame tarpe PVM 69,72 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814, sunaikino;

- 2015-12-18 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 762,30 EUR (tame tarpe PVM 132,30 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 762,30 EUR (tame tarpe PVM 132,30 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814, sunaikino;

- 2016-06-01 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 750,50 EUR (tame tarpe PVM 157,61 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 02161247 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 750,50 EUR (tame tarpe PVM 157,61 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 02161247, sunaikino;

- 2016-06-08 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 919 EUR (tame tarpe PVM 159,50 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 02161269 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 919 EUR (tame tarpe PVM 159,50 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 02161269, sunaikino;

- 2016-06-15 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 822,80 EUR (tame tarpe PVM 142,80 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215462 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 822,80 EUR (tame tarpe PVM 142,80 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215462, sunaikino;

- 2016-07-01 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 786,51 EUR (tame tarpe PVM 136,51 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 02159011 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 786,51 EUR (tame tarpe PVM 136,51 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 02159011, sunaikino;

- 2016-07-01 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 790,14 EUR (tame tarpe PVM 137,14 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 02159012 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 790,14 EUR (tame tarpe PVM 137,14 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 02159012, sunaikino;

- 2016-07-11 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 837,92 EUR (tame tarpe PVM 145,42 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 837,82 EUR (tame tarpe PVM 145,42 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463, sunaikino;

- 2016-07-27 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 877,25 EUR (tame tarpe PVM 152,25 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 877,25 EUR (tame tarpe PVM 152,25 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463, sunaikino;

- 2016-08-11 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 849,42 EUR (tame tarpe PVM 147,42 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215475 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 849,42 EUR (tame tarpe PVM 147,42 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215475, sunaikino;

- 2016-08-25 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 876,65 EUR (tame tarpe PVM 152,15 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215478 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 876,65 EUR (tame tarpe PVM 152,15 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215478, sunaikino;

- 2016-11-09 Bendrovei pardavus UAB „R“ alaus už 807,91 EUR (tame tarpe PVM 140,21 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0222003 dėl Bendrovės pardavimo UAB „R“ alaus už 807,91 EUR (tame tarpe PVM 140,21 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0215478, sunaikino;

1.4. Po to, A. K. ir G. K., vykdydami UAB „B“ generalinio direktoriaus J. N. ir A. N. nurodymus, sunaikino sandėlio kompiuteryje esančioje programoje „Labis“ (iki 2015 metų) ir „Optimum“ (nuo 2015 metų) vidinius pajamavimo važtaraščius dėl tikro pagaminto alaus kiekio užpajamavimo bei surašė naujus, suklastotus, vidinius pajamavimo važtaraščius, juose nurodydami duomenis pagal Bendrovės apskaitininkių suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose parduotos produkcijos - alaus kiekis buvo nurodytas mažesnis nei realiai parduotas (tuo išlygindami Bendrovės buhalterinėje apskaitoje pagaminto ir realizuoto alaus kiekį).

1.5. Tokiu būdu jis sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „B“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko Bendrovės vardu pardavus neužpajamuoto alaus už 195 135 EUR (su PVM), gautų pinigų už parduotą alų neįnešė į Bendrovės kasą, dėl ko buvo iškraipytas Bendrovės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra ir negalima iš dalies nustatyti UAB „B” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus.

1.6. Po to J. N., siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai – mokesčių sumokėjimo valstybei, žinodamas, kad jo nurodymu yra sunaikintos PVM sąskaitos-faktūros dėl realaus produkcijos kiekio pardavimo, o į Bendrovės apskaitą yra įtrauktos sąskaitos-faktūros su jose nurodytu ženkliai mažesniu produkcijos – alaus kiekiu, nurodė Bendrovės vyr. buhalterei, tvarkančiai bendrovės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu užpildyti valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas PVM, akcizo ir pelno deklaracijas, o Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė (atitinkamai laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2015-07-08 V. P., laikotarpiu nuo 2015-07-08 iki 2015-08-06 laikinai einanti vyr. buhalterės pareigas S. K., nuo 2015-08-06 iki 2016-03-29 J. G. ir laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2017-02-28 R. Ž.), nesuvokdama J. N. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu:

pažeisdamos Lietuvos Respublikos 2001m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. reikalavimus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, pateikė neteisingas pelno mokesčio deklaracijas valstybės įgaliotoms institucijoms:

- V. P. 2011-04-22, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2010 metus, kurioje deklaravus 374 682 Lt apmokestinamojo pelno ir 35 261 Lt pelno mokesčio, nors turėjo deklaruoti 394 373 Lt apmokestinamojo pelno ir 38 215 Lt pelno mokesčio, bei pateikus ją VĮ Registrų centras Panevėžio filialo Biržų skyriui, esančiam adresu: Vytauto 59, (duomenys neskelbtini), jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės- 2 954 Lt (856 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

- V. P. 2013-06-03, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2012 metus, kurioje deklaravus 14224 Lt apmokestinamojo pelno ir 2134 Lt pelno mokesčio, nors turėjo deklaruoti 141896 Lt apmokestinamojo pelno ir 21 285 Lt pelno mokesčio, bei pateikus ją Panevėžio AVMI, esančiai adresu: Durpyno 3, Panevėžys, jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės- 19 151 Lt (5547 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

- V. P. 2015-06-01, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2014 metus, kurioje deklaravus 28 082 Lt nuostolį, nors turėjo deklaruoti 23980 Lt apmokestinamojo pelno ir 3 597 Lt pelno mokesčio, bei pateikus ją Panevėžio AVMI, esančiai adresu: Durpyno 3, Panevėžys, jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės- 3 597 Lt (1 042 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

- R. Ž. 2016-06-06, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2015 metus, kurioje deklaravus 1601 Eur apmokestinamojo pelno ir 240 Eur pelno mokesčio, nors turėjo deklaruoti 30510 Eur apmokestinamojo pelno ir 4 577 Eur pelno mokesčio, bei pateikus ją Panevėžio AVMI, esančiai adresu: Durpyno 3, Panevėžys, jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės- 4 337 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;

Viso jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės – 11 782 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei.

1.7. pažeisdamos Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo IX-751 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, kurie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas; laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d., Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „B“ pardavimo PVM, bei jas pateikė Panevėžio AVMI, esančiai adresu: Durpyno 3, Panevėžys, tai yra:

1.7.1 V. P.:

- 2010-07-26 į PVM deklaraciją už 2010 m. birželio mėnesį neįtraukus 5678 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1193 Lt (345 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2011-01-04 į patikslintą PVM deklaraciją už 2010 m. spalio mėnesį neįtraukus 6287 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1320 Lt (382 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2010-12-27 į PVM deklaraciją už 2010 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 7726 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1622 Lt (470 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2011-08-08 į PVM deklaraciją už 2011 m. liepos mėnesį neįtraukus 5612 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1178 Lt (341 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2011-09-26 į PVM deklaraciją už 2011 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 11980 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2516 Lt (729 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2011-10-25 į PVM deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 14858 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3120 Lt (9049 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2011-11-25 į PVM deklaraciją už 2011 m. spalio mėnesį neįtraukus 20828 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 4374 Lt (1267 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2011-12-27 į PVM deklaraciją už 2011 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 16446 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3454 Lt (1000 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-01-25 į PVM deklaraciją už 2011 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 22928 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 4815 Lt (1395 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-02-27 į PVM deklaraciją už 2012 m. sausio mėnesį neįtraukus 7299 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1533 Lt (444 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-03-26 į PVM deklaraciją už 2012m. vasario mėnesį neįtraukus 20435 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 4291 Lt (1243 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-04-25 į PVM deklaraciją už 2012 m. kovo mėnesį neįtraukus 13539 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2843 Lt (823 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-05-25 į PVM deklaraciją už 2012 m. balandžio mėnesį neįtraukus 10517 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2209 Lt (640 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-06-25 į PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėnesį neįtraukus 12989 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2728 Lt (790 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-08-27 į PVM deklaraciją už 2012 m. liepos mėnesį neįtraukus 26885 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 5446 Lt (1635 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-09-25 į PVM deklaraciją už 2012 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 11744 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2466 Lt (714 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-10-17 į PVM deklaraciją už 2012 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 7623 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1601 Lt (464 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-11-26 į PVM deklaraciją už 2012 m. spalio mėnesį neįtraukus 3570 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 750 Lt (217 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2012-12-27 į PVM deklaraciją už 2012 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 13071 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2745 Lt (795 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-02-25 į PVM deklaraciją už 2013 m. sausio mėnesį neįtraukus 4355 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 915 Lt (265 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-03-25 į PVM deklaraciją už 2013 m. vasario mėnesį neįtraukus 4781 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1004 Lt (291 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-04-25 į PVM deklaraciją už 2013 m. kovo mėnesį neįtraukus 10493 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2204 Lt (638 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-05-27 į PVM deklaraciją už 2013 m. balandžio mėnesį neįtraukus 1110 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 233 Lt (67 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-06-25 į PVM deklaraciją už 2013 m. gegužės mėnesį neįtraukus 14825 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3113 Lt (902 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-07-25 į PVM deklaraciją už 2013m. birželio mėnesį neįtraukus 13108 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2753 Lt (797 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-08-26 į PVM deklaraciją už 2013 m. liepos mėnesį neįtraukus 11488 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2412 Lt (699 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-09-25 į PVM deklaraciją už 2013 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 15980 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3359 Lt (972 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-10-25 į PVM deklaraciją už 2013 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 12892 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2707 Lt (784 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-11-25 į PVM deklaraciją už 2013 m. spalio mėnesį neįtraukus 3285 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 690 Lt (200 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-12-23 į PVM deklaraciją už 2013 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 4340 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 911 Lt (264 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2013-12-23 į PVM deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 6845 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1437 Lt (416 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2014-02-25 į PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėnesį neįtraukus 2155 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 453 Lt (7131 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2014-03-25 į PVM deklaraciją už 2014 m. vasario mėnesį neįtraukus 3251 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 683 Lt (199 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2014-05-26 į PVM deklaraciją už 2014 m. balandžio mėnesį neįtraukus 5264 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1105 Lt (320 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2014-06-25 į PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėnesį neįtraukus 20154 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 4232 Lt (1226 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2014-08-25 į PVM deklaraciją už 2014 m. liepos mėnesį neįtraukus 14332 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3010 Lt (872 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2014-12-29 į PVM deklaraciją už 2014 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 2395 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 503 Lt (146 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2015-01-26 į PVM deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 4511 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 947 Lt (274 Eur) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2015-07-22 į PVM deklaraciją už 2015 m. birželio mėnesį neįtraukus 2344 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 492 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

1.7.2. J. G.:

- 2015-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. vasario mėnesį neįtraukus 2271 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 477 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2015-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėnesį neįtraukus 1924 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 404 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2015-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. balandžio mėnesį neįtraukus 2572 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 540 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2015-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. gegužės mėnesį neįtraukus 3587 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 753 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-03-24 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. liepos mėnesį neįtraukus 5410 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1136 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2015-09-24 į PVM deklaraciją už 2015m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 1259 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 264 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2015-10-21 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 2116 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 444 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2015-11-24 į PVM deklaraciją už 2015 m. spalio mėnesį neįtraukus 2722 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 572 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2015-12-23 į PVM deklaraciją už 2015 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 2368 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 497 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-03-24 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 2337 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 491 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-02-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. sausio mėnesį neįtraukus 1332 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 280 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-03-24 į PVM deklaraciją už 2016 m. vasario mėnesį neįtraukus 1385 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 291 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

1.7.3. R. Ž.:

- 2016-05-24 į PVM deklaraciją už 2016 m. balandžio mėnesį neįtraukus 3070 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 645 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-06-23 į PVM deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį neįtraukus 1519 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 319 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-07-20 į PVM deklaraciją už 2016 m. birželio mėnesį neįtraukus 2032 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 460 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-08-24 į PVM deklaraciją už 2016m. liepos mėnesį neįtraukus 2720 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 571 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-09-22 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 2150 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 452 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-10-24 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 701 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 147 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2016-12-22 į PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 1388 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 292 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

- 2017-02-28 į patikslintą PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 1468 Eur pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 308 Eur mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

Viso neįtraukus į Bendrovės PVM deklaracijas 161 242 Eur apmokestinamų pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei - 33 894 Eur PVM sumokėjimo.

1.8. pažeisdamos 2010-04-01 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-722 2 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kad „Akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto „Alus“ ir 11 straipsnio reikalavimus „Mokėtinos Lietuvos Respublikos akcizų sumos apskaičiavimas“, kuriame nurodyta, kad už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d., Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašė akcizų deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „B“ pardavimus ir mokėtiną akcizą, bei jas pateikė Panevėžio AVMI, esančiai adresu: Durpyno 3, Panevėžys, tai yra:

1.8.1. V. P.:

- 2010-07-15 į akcizų deklaraciją už 2010 m. birželio mėnesį neįtraukus 1972 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1972 Lt (571,13 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2010-11-15 į akcizų deklaraciją už 2010 m. spalio mėnesį neįtraukus 1565,79 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1565,79 Lt (453,19 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2010-12-15 į akcizų deklaraciją už 2010 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 1998,79 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1998,79 Lt (578,70 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2011-08-16 į akcizų deklaraciją už 2011 m. liepos mėnesį neįtraukus 1368,50 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1368,50 Lt (396,34 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2011-09-15 į akcizų deklaraciją už 2011 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 2844,87 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2844,87 Lt (823,93 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2011-10-17 į akcizų deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 3633,33 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3633,33 Lt (1052,29 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2011-11-15 į akcizų deklaraciją už 2011 m. spalio mėnesį neįtraukus 5710,90 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 5710,90 Lt (1653,99 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2011-12-15 į akcizų deklaraciją už 2011 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 4855,37 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 4855,37 Lt (14062,21 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-01-16 į akcizų deklaraciją už 2011 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 7277,12 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 7277,12 Lt (2107,60 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-02-15 į akcizų deklaraciją už 2012 m. sausio mėnesį neįtraukus 2034,99 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2034,99 Lt (589,37 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-03-15 į akcizų deklaraciją už 2012 m. vasario mėnesį neįtraukus 6955,47 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 6955,47 Lt (2014,44 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-04-16 į akcizų deklaraciją už 2012 m. kovo mėnesį neįtraukus 4072,35 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 4072,35 Lt (1179,43 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-05-15 į akcizų deklaraciją už 2012 m. balandžio mėnesį neįtraukus 2756,31 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2756,31 Lt (798,28 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-06-15 į akcizų deklaraciją už 2012 m. gegužės mėnesį neįtraukus 3438,94 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3438,94 Lt (995,99 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-08-16 į akcizų deklaraciją už 2012 m. liepos mėnesį neįtraukus 6282,44 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 6282,44 Lt (1819,52 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-09-17 į akcizų deklaraciją už 2012 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 3540,59 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3540,59 Lt (1025,43 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-10-15 į akcizų deklaraciją už 2012 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 2827,27 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2827,27 Lt (818,83 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-11-15 į akcizų deklaraciją už 2012 m. spalio mėnesį neįtraukus 1183,20 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1183,20 Lt (342,68 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2012-12-17 į akcizų deklaraciją už 2012m. lapkričio mėnesį neįtraukus 3801,20 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3801,20 Lt (1100,90 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013 m. sausio mėnesį neįtraukus 1032,41 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1032,41 Lt (299 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013 m. vasario mėnesį neįtraukus 1046,10 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1046,10 Lt (302,97 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013 m. kovo mėnesį neįtraukus 2483,45 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2483,45 Lt (719,26 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013 m. balandžio mėnesį neįtraukus 382,48 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 382,48 Lt (110,77 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013 m. gegužės mėnesį neįtraukus 3489,68 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3489,68 Lt (1010,68 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013 m. birželio mėnesį neįtraukus 1924,07 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1924,07 Lt (557,25 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-08-16 į akcizų deklaraciją už 2013 m. liepos mėnesį neįtraukus 2626,89 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2626,89 Lt (760,80 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-09-16 į akcizų deklaraciją už 2013 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 3645,58 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3645,58 Lt (1055,83 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 2860,42 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2860,42 Lt (828,43 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-11-15 į akcizų deklaraciją už 2013 m. spalio mėnesį neįtraukus 758,89 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 758,89 Lt (219,79 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2013-12-16 į akcizų deklaraciją už 2013 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 1018,56 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1018,56 Lt (295 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2014-01-15 į akcizų deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 1789,25 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1789,25 Lt (518,20 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2014-02-17 į akcizų deklaraciją už 2014 m. sausio mėnesį neįtraukus 512,13 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 512,13 Lt (148,32 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2014-03-17 į akcizų deklaraciją už 2014 m. vasario mėnesį neįtraukus 835,52 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 835,52 Lt (241,98 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2014-05-16 į akcizų deklaraciją už 2014 m. balandžio mėnesį neįtraukus 1211,53 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1211,53 Lt (350,88 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2014-08-18 į akcizų deklaraciją už 2014 m. liepos mėnesį neįtraukus 3262,32 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3262,32 Lt (944,83 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2014-12-15 į akcizų deklaraciją už 2014 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 580,17 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 580,17 Lt (168,03 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2015-01-15 į akcizų deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 1072,82 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1072,82 Lt (310,71 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2015-04-29 į akcizų deklaraciją už 2015 m. vasario mėnesį neįtraukus 608,63 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 608,63 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2015-04-15 į akcizų deklaraciją už 2015 m. kovo mėnesį neįtraukus 539,69 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 539,69 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2015-05-15 į akcizų deklaraciją už 2015 m. balandžio mėnesį neįtraukus 733,17 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 733,17 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2015-06-15 į akcizų deklaraciją už 2015 m. gegužės mėnesį neįtraukus 977,76 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 977,76 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

1.8.2. S. K.:

- 2015-07-15 į akcizų deklaraciją už 2015 m. birželio mėnesį neįtraukus 676,85 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 676,85 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

1.8.3. J. G.:

- 2015-08-14 į akcizų deklaraciją už 2015 m. liepos mėnesį neįtraukus 1535,72 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1535,72 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

-2015-09-15 į akcizų deklaraciją už 2015 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 406,76 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 406,76 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2015-10-14 į akcizų deklaraciją už 2015 m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 638,57 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 638,57 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2015-10-10 į akcizų deklaraciją už 2015 m. spalio mėnesį neįtraukus 729,48 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 729,48 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2015-12-09 į akcizų deklaraciją už 2015 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 694,78 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 694,78 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2016-01-14 į akcizų deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 675,35 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 675,35 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

3.4. R. Ž.:

- 2016-05-06 į akcizų deklaraciją už 2016 m. sausio mėnesį neįtraukus 382,70 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 382,70 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2016-05-11 į akcizų deklaraciją už 2016 m. vasario mėnesį neįtraukus 402,75 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 402,75 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2016-05-13 į akcizų deklaraciją už 2016 m. balandžio mėnesį neįtraukus 908,04 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 908,04 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2016-06-23 į akcizų deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį neįtraukus 437,30 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 437,30 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2016-06-13 į akcizų deklaraciją už 2016 m. birželio mėnesį neįtraukus 645,29 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 645,29 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2016-08-10 į akcizų deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį neįtraukus 799,18 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 799,18 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2016-09-14 į akcizų deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 598,51 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 598,51 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2016-10-11 į akcizų deklaraciją už 2016 m. Rugsėjo mėnesį neįtraukus 200,81 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 200,81 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2016-12-08 į akcizų deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį neįtraukus 389,66 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 389,66 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

- 2017-01-12 į akcizų deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėnesį neįtraukus 236,84 Eur akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 236,84 Eur akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;

1.9. neįtraukus į Bendrovės akcizų deklaracijas 43 143 Eur apmokestinamų pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei – 43 143 Eur akcizų mokesčių sumokėjimo. Viso laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2017 m. vasario 28 d. jis Bendrovės naudai išvengė turtinės prievolės valstybei – 88 819 Eur mokesčių sumokėjimo.

2. Taip pat J. N. ir A. N. nuteisti už tai, kad:

2.1. J. N. būdamas UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdančios alaus ir salyklo gamybą bei didmeninę ir mažmeninę prekybą alumi) (toliau Bendrovė), pagrindiniu akcininku (77,31 procentai akcijų) ir generaliniu direktoriumi, ir A. N., būdama atsakinga Bendrovėje už alaus gamybą, veikdami bendrininkų grupe laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., pasisavino jiems patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2.2. naudojant Bendrovės įrangą, jos patalpose ir medžiagomis, J. N. nurodžius, o A. N. pagaminus neužpajamuotą produkciją – alų bei jį realizavus per 204 atvejus J. N. surastiems produkcijos pirkėjams, bei sunaikinus ir į Bendrovės apskaitą neįtraukus PVM sąskaitų-faktūrų dėl šio alaus pardavimo, bei J. N. ir A. N. už šią realizuotą produkciją iš pirkėjų gavus pinigus ir jų neįnešus į Bendrovės kasą, pasisavino svetimą, jiems patikėtą didelės vertės UAB „B“ turtą – 161 242 Eur.

3. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „BČ“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)(toliau Bendrovė) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, Bendrovės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

3.1. pažeidė LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574:

3.1.1. - 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; - kadangi jis, 4 atvejais įsigijęs alų iš UAB „B“, pagal PVM sąskaitas- faktūras: -2011-12-29 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 0151054 už 3159,55 Lt (tame tarpe 548,35 Lt PVM); – 2012-02-02 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 0152192 už 4878,72 Lt (tame tarpe 846,72 Lt PVM); - 2012-02-16 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 0152660 už 3512,68 Lt (tame tarpe 609,64 Lt PVM); - 2012-03-29 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) 0154147 už 3512,68 Lt (tame tarpe 609,64 Lt PVM); įsigyto alaus neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei neapskaitė jo pardavimo už 18076,45 Lt (5235,3 Eur);

3.1.2. - 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; nes Bendrovei grynais gavus pajamas už parduotą apskaitoje neapskaitytą alų, jis gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos pajamų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą, gautų grynų pinigų neapskaitė įmonės kasoje neįtraukė į 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. vasario-kovo mėn. pinigines apyskaitas;

3.1.3. – 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes Bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu 2011-12-01 iki 2012-03-31 ūkinio įvykio dienomis 4 atvejais neužregistravo apskaitos dokumentuose bei registruose ūkinių operacijų apie įsigytą alų už 15063,63 Lt (4362,73 Eur) iš UAB „B“ ir faktiškai gautų pajamų 18 076,45 Lt (5235,30 Eur) už parduotą alų;

3.1.4. Pažeidė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“; nes gavęs grynais 18 076,45 Lt (5235,30 Eur) pajamų neišrašė kasos pajamų orderių, gautų grynųjų pinigų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.

3.2. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo J. N. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliaciniame skunde prašoma Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

1) J. N. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

2) Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes dėl neapskaitytos produkcijos pardavimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „BG“, L. L. valgyklai, UAB „N“, UAB „PV“, J. K. IĮ, UAB „ŽU“, S. P. „P“, UAB „VIK“, J. K. IĮ, S. S. IĮ, UAB „K“, UAB „BČ“.

3) J. N. skiriant apėmimo būdu bendrintinas bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, atsižvelgti į sumažėjusią neapskaitytų lėšų apimtį ir į tai, kad nebuvo padarytas sunkus nusikaltimas, t. y. numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje.

4) Netaikyti turto konfiskavimo.

5) Sprendžiant Panevėžio apskrities VMI ieškinį, atsižvelgti į tai, kad 2021 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje iš UAB „R“ ir subsidiariai iš R. Š. priteista 28 713 Eur nesumokėto PVM mokesčio, kylančio iš neapskaitytų sandorių su UAB „B“.

6) Sprendžiant Panevėžio apskrities VMI ieškinį, atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl subsidiarios juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios iš neįvykdytos mokestinės prievolės, ir civilinį ieškinį priteisti iš UAB „B“.

7) Apeliacinės instancijos teismui atsisakius tenkinti šiuos prašymus, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Šalies argumentai

8) Baudžiamojoje byloje iš dalies atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialistę N. L..

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei galimai priimtas šališko teismo.

4.2. Pasak nuteistojo gynėjo, teismo išvados dėl neapskaitytų lėšų masto yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 1 dalies inkriminavimo J. N., tiesiog nurodė baudžiamojoje byloje pateiktų specialistų išvadų bei liudytojų parodymų santraukas, pasisakydamas, jog šiais įrodymais, kurie iš dalies sutampa su pačių kaltinamųjų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais ir bylos faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo abejoti. Be kita ko, iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį pašalindamas veikimą bendrininkų grupe su A. N., tik perrašė kelias apibendrintas kaltinimo formuluotes. Vertinama, jog skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymų, nes yra nemotyvuotas, jame nėra pateiktas tinkamas įrodymų vertinimas ir bent minimali jų analizė.

4.3. Teigia, jog priešingai nei buvo nurodoma skundžiamame nuosprendyje, liudytojų parodymai su specialisto išvadomis nesutampa, be to, teismas nevertino, kad specialisto išvados parengtos, pritaikius prezumpciją, jog visi R. G. ir A. K. pateiktose jokiose įmonės buhalterinėje apskaitoje nesančiose bei nepasirašytose PVM sąskaitose-faktūrose ir A. K. pateiktuose trijuose sąsiuviniuose su rankraštiniais įrašais nurodyti pardavimai įvyko, lėšos buvo gautos ir jos nebuvo apskaitytos Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Pasak skundo autoriaus, šioje vietojo, būtina atsižvelgti į baudžiamosios bylos įrodymus, kurie verčia abejoti R. G. ir A. K. paaiškinimų ir ikiteisminiam tyrimui pateiktų duomenų patikimumu.

4.4. Iš liudytojo V. J. parodymų seka, kad R. G. pykosi su direktoriumi J. N.. Liudytojo A. B. parodymais, R. G. santykiai su administracija buvo prasti, jis reikalavo daugiau pinigų nei kiti vairuotojai, o 2016 m. jo paties atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai jo pavogtų pinigų iš bendrovės. Liudytojas E. S. buvo parodęs, kad Bendrovėje buvo kalbų, jog R. G. pavogė bendrovės pinigus. Liudytoja S. K. parodė, kad R. G. būdavo dažnai nepatenkintas alga, o liudytojas M. S., teigė matęs R. G. vagiantį alų. Be to, pastebima ir tai, kad pats R. G. siekia pakenkti savo buvusiam darbdaviui, yra nurodęs tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad 2013 m. vežė nepajamuotą alų J. K. IĮ, nors pats UAB „B“ pradėjo dirbti tik 2014 m. Be kita ko, R. G. nurodė, jog teisėsaugai pateiktas 2010-2013 m. PVM sąskaitas-faktūras gavo iš A. K., kuris pats prisipažino apie jo prastus santykius su UAB „B“ direktoriumi, kad šį buvo apskundęs Darbo inspekcijai. Savo ruožtu, FNTT specialistė nurodė, kad išvadose remiasi šio asmens pateiktais trimis sąsiuviniais su rankraštiniais įrašais apie alaus pardavimus.

4.5. Apelianto pastebėjimu, specialistų išvadų, parengtų pagal tam tikrus juodraštinius įrašus, vertinimas apgaulingos apskaitos ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo kontekste atskleidžiamas naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021. Iš suformuotos kasacinio teismo praktikos seka, kad nėra pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio pagal kaltinimą, pagrįstą neoficialiais, galimai juodraštinio pobūdžio užrašais, kurių teisingumas nėra įrodytas ir patvirtintas. Nagrinėjamu atveju specialistė N. L. pripažino, kad fakto, jog pinigai pagal R. G. pateiktas sąskaitas buvo sumokėti, nenustatė. Liudytoja taip pat nurodė, kad R. G. pateiktos sąskaitos neturėjo aukštesnės galios rekvizitų nei UAB „B“ pateiktos sąskaitos, tačiau teisiamojo posėdžio protokole padaryta klaida buvo perkelta į skundžiamą nuosprendį, nepaisant to, kad ši aplinkybė buvo pažymėta ir gynybos baigiamojoje kalboje.

4.6. Gynybos teigimu, byloje ne tik nėra patvirtintas konfliktinėje situacijoje su UAB „B“ direktoriumi esančių ir jį apkaltinusių asmenų pateiktose sąskaitose-faktūrose ir sąsiuviniuose su rankraštiniais įrašais esančios informacijos apie alaus pardavimus ir jų apimtis tikrumas, bet priešingai – byloje surinkta daugybė įrodymų, jog FNTT specialistės kaip tikra priimta informacija, pagal kurią apskaičiuoti be kita ko Valstybei nesumokėti mokesčiai, yra išgalvota ir netikra.

4.7. Šiuo aspektu skunde pažymima, kad prokuroro 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl alaus parduoto J. K. įmonei, buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų. Nepaisant to, J. N. nuteistas dėl neapskaityto alaus pardavimo J. K.IĮ. Be to, analogiškai ikiteisminis tyrimas (nesant nusikaltimo sudėties) nutrauktas R. V. ir R. B. atžvilgiu dėl alaus pardavimo UAB „BG“, tačiau kaltinimas pilna apimtimi J. N. išliko. Savo ruožtu, teismas perrašė kaltinimą ir pripažino J. N. kaltu dėl neapskaityto alaus pardavimo UAB „BG“. Be kita ko, teisme apklausti liudytojai B. Z. (buv. UAB „ŽU“), R. V., V. V. (UAB „BG“), S. P. (parduotuvė „P“), J. K., J. K., L. L. paneigė, kad būtų pirkę iš UAB „B“ neapskaitytos produkcijos. Taip pat visi šie asmenys parodė, kad nebuvo sulaukę kokių nors pretenzijų iš teisėsaugos institucijų ar VMI, nebuvo paskaičiuoti kokie nors papildomi mokesčiai. Tad visiškai akivaizdu, kad šioje dalyje kaltinimas nepasitvirtino, priešingai – buvo paneigtas. Tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.

4.8. Apeliaciniame skunde dėstant teismų praktiką dėl specialisto (eksperto) išvados vertinimo įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-277/2013, Nr. 2K-484/2013, Nr. 2K- 537- 303/2015, Nr. 2K-316-699/2015, Nr. 2K-191- 507/2016, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-177-895/2018, Nr. 2K-327-719/2018), teigiama, jog byloje specialisto tyrimui atlikti buvo pateikti duomenys, kurių tikrumas nebuvo įrodytas, dėl jų patikimumo, pakankamumo ir teisingumo teismas nesprendė, todėl tokia išvada byloje neturėjo būti vadovaujamasi.

4.9. Kaip nurodoma skunde, apklausti UAB „B“ darbuotojai liudytojai A. B., A. G., M. K., P. K. parodė, kad jie neapskaitytos produkcijos nevežė. Nieko apie neapskaitytos produkcijos išvežimą pasakyti negalėjo ir M. K.. Vienintelis iš UAB „B“ produkcijos pirkėjų šioje byloje patrauktas atsakomybėn V. V. taip pat paneigė, kad jo vadovaujama įmonė būtų įgijusi UAB „B“ produkcijos be apskaitos dokumentų, be to paaiškino, kad jam parodytose R. G. sąskaitose nurodyti nerealūs, „paletiniai“ kiekiai, jis nėra pirkęs per vieną kartą alaus už 5000 litų. Liudytojas P. B. parodė, kad J. N. pasiūlė didesnį alaus kiekį už mažesnę kainą (apelianto pastaba: įprastas rinkodaros veiksmas, pvz.: 3 už 2 kainą). Dokumentus išrašydavo vietoje UAB „B“ buhalterė, ji išrašydavo sąskaitą-faktūrą. Alaus kiekiai dokumentuose sutapdavo. Jei alų atveždavo vairuotojas – paduodavo sąskaitą. Taigi, jokio neužpajamuoto alaus pardavimo nebuvo ir šiam liudytojui. Tiek ir prokuroro į kviestinų liudytojų sąrašą įtrauktas Z. R. parodė, kad neapskaityto alaus įsigijimo iš UAB „B“ atvejų nebuvo. Jam vairuotojas, t. y. ne direktorius ar kas nors iš vadovų, siūlė galimai pavogto alaus. Liudytojas parodė, kad nebuvo susitarimo su UAB „B“ (Bendrovės direktoriumi) dėl neapskaitytos produkcijos įgijimo.

4.10. Liudytojos UAB „B“ apskaitą vedusios J. V. ir V. A. parodė, kad fiktyvias sąskaitas rašė tik bendrovei UAB „R“. Vairuotojai V. J. ir D. K. taip pat nurodė, jog neapskaitytas alus buvo vežamas tik UAB „R“. Liudytojas R. Š. pripažino, kad UAB „R“ įgydavo UAB „B“ produkcijos be apskaitos dokumentų. Paaiškino, kad pasiūlė J. N., kad jo bendrovei parduotų alaus be dokumentų. Per kartą savo automobiliu paimdavo apie 800 litrų. Be sąskaitų imdavo vieną kartą per mėnesį, apie 800 litrų, kartais tokių vežimų buvo 2-3 kartai per mėnesį. R. Š. parodė ir tai, kad pamatė vairuotoją parduodant galimai vogtą alų kitam pirkėjui ir apie tai pranešė J. N., kuriam tai buvo lyg žaibas iš giedro dangaus. Liudytojas taip pat parodė, kad didžioji dalis produkcijos iš UAB „B“ visgi buvo perkama su sąskaita - faktūra.

4.11. Visos šios aplinkybės, pasak gynėjo, suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad iš aprašomosios skundžiamo nuosprendžio dalies pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį J. N. turėjo būti eliminuoti inkriminuoti tariami neapskaitytos produkcijos pardavimai IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „BG“, L. L. valgyklai, UAB „N“, UAB „PV“, J. K. IĮ, UAB „ŽU“, S. P. „P“, UAB „VIK“, J. K. individualiai įmonei, S. S. individualiai įmonei, UAB „K“ ir UAB „BČ“.

4.12. Apeliaciniame skunde aptariant J. N. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalyje pagrįstumą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas kuo motyvuoti J. N. nuteisimo, pasirėmė nagrinėjamos situacijos neatitinkančia kasacinio teismo praktika bei įvedė tikrovės neatitinkančią prezumpciją, jog byloje nėra įrodymų, jog J. N. iš UAB „R“ už alaus pardavimus gautas neapskaitytas lėšas panaudojo Bendrovės reikmėms.

4.13. Iš paties J. N. parodymų seka, kad gautos pajamos už neapskaitytą alų buvo panaudotos bendrovės reikmėms: alaus išpilstymo įrangai įgyti, fermentacijos cecho išplėtimui (vamzdžiams įgyti). Taip pat Bendrovė nuolat organizuodavo darbuotojų išvykas, darydavo kalėdinius vakarėlius, mokėdavo skatinamuosius priedus. Visa tai, J. N. apmokėdavo grynaisiais pinigais. Be to, buvo gerinamas įmonės gerbūvis – išasfaltuota aikštelė, prie upės sudėti bortai, apmokami įvairūs Bendrovei reikalingi einamieji darbai (trūkusių vamzdžių taisymas ir pan.). Šias aplinkybes patvirtino ir kiti byloje apklausti asmenys. Dėl alaus išpilstymo įrangos įgijimo J. N. duotus parodymus visa apimtimi patvirtino liudytoju apklaustas L. B.. Liudytojas parodė, kad taip pat buvo perkami siurbliai, kitos detalės ir jeigu būtų viską pirkę su sąskaita, būtų tekę mokėti labai brangiai. J. N. nusiderėjo, sąskaita išrašyta maža, visa kita sumokant grynais. Sugedus įrangai, kviesdavo meistrą, su kuriuo taip pat buvo atsiskaitoma grynais. Parodė, jog kas vasarą buvo asfaltuojama aikštelė, už tai taip pat buvo atsiskaitoma grynais. Atsiskaitoma grynais pinigais būdavo ir už papildomus darbus, kolegų pavadavimus, tam tikrų Bendrovei reikalingų einamųjų darbų atlikimą, grynieji buvo duodami ir kaip dovana darbuotojui jubiliejaus proga. Apie tai, kad grynais pinigais J. N. mokėjo motyvacinius pinigus (skatinimą), apmokėdavo švenčių išlaidas, yra gavęs pinigų kaip dovaną, parodė ir liudytojas R. A.. Liudytoja V. K. taip pat patvirtino žinojusi apie darbuotojų skatinimą, premijavimą, direktoriaus J. N. prašymu informuodavo pastarąjį apie darbuotojų jubiliejus ir jis sveikindavo tą darbuotoją. Ji kaip darbuotoja taip pat buvo skatinama įvairiomis progomis. Šių skatinimų metu gaudavo piniginių lėšų, kurios būdavo įdėtos į voką. Bendrovės rengiamoms šventėms, išvykoms J. N. taip pat duodavo grynųjų pinigų, už juos pirkdavo maistą, buhalterijai dėl to atsiskaityti nereikėdavo. Taip pat paremdavo darbuotojus, sumokėdavo grynuosius, šiems nenorint eiti atostogų ir toliau dirbant. Apie UAB „B“ renginius darbuotojams teisiamajame posėdyje taip pat parodė D. R., R. Ž., P. K., M. S. ir kiti.

4.14. Galiausiai atkreipiamas dėmesys į tai, kad aplinkybes apie 29 600 Eur grynaisiais pinigais sumokėjimą „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. R., kad Bendrovei gyvybiškai reikalinga įranga apskritai būtų užbaigta gaminti, UAB „B“ direktorius J. N. nurodė dar ikiteisminiam tyrimui, tačiau ikiteisminis tyrimas šių aplinkybių netikrino, tokiu būdu palikdamas nepašalintas abejones ir neaiškumus, kurie, vadovaujantis in dubio pro reo principu, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įrangos pirkimo iš „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes išsamiai paaiškino ir priesaiką davęs liudytojas L. B..

4.15. Apibendrinus teigiama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra labai daug nepaneigtų įrodymų, jog UAB „B“ didysis akcininkas ir direktorius J. N. grynuosius pinigus, gautus už neapskaitytus alaus pardavimus UAB „R“, ne pasisavino, o panaudojo Bendrovės reikmėms, įsigyjant įrangą, tvarkant įmonės aplinką, apmokant už einamuosius Bendrovei reikalingus darbus, perkamus iš išorės, darbuotojų skatinimui ir pan. Dėl šių aplinkybių vertinama, kad J. N. nepadarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o jam apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje priimtas nepagrįstai.

4.16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su taikyta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Nurodoma, kad J. N. kaltinimo laikotarpiu ir šiuo metu priklauso 185 550 iš 240 000 nominalios 2,90 Eur vertės akcijų, t. y. J. N. kaltinimo laikotarpiu priklausė ir iki šiol priklauso 77,31 % UAB „B“ akcijų (tai turėjo būti žinoma ir pirmosios instancijos teismui). Tai reiškia, kad jei smulkusis UAB „B“ akcininkas UAB „IV“ Bendrovės vardu pareikšto 161 242 Eur dydžio ieškinio nebūtų atsisakęs, tuomet pirmosios instancijos teismas šią sumą būtų solidariai priteisęs iš J. N. ir A. N.. Taigi, jeigu J. N., įvykdęs tokį teismo sprendimą ir UAB „B“ pervedęs 161 242 Eur, kaip 77,31 % Bendrovės akcijų turėtojas įgytų teisę į 77,31 % 161 242 Eur sumos, t. y. galėtų sau iš Bendrovės teisėtai susigrąžinti 124 656,19 Eur. Tačiau smulkusis akcininkas, ko gero supratęs, kad faktiškai žala Bendrovei nebuvo padaryta, savo ieškinio atsisakė, kas lėmė, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 161 242 Eur yra nusikalstamos veikos nauda ir ją po lygiai padalino J. N. ir A. N., nuspręsdamas iš jų Valstybės naudai konfiskuoti po 80 621 Eur.

4.17. Dėl juridinio asmens lėšų pasisavinimo, kuomet tai padaro juridinio asmens akcininkas, paprastai yra paliekami be atsiskaitymo bendrovės kreditoriai arba tokiu būdu faktiškai be turto, į kurį suteikia teisę akcijos, yra paliekami kiti bendrovės akcininkai. Šiuo atveju jokie UAB „B“ kreditoriai nenukentėjo – Bendrovė iki šiol yra veikianti ir moki. Laikant, kad J. N. iš tiesų pardavė neužpajamuoto alaus už 161 242 Eur ir šių pinigų nepanaudojo Bendrovės interesais, o juos pasisavino (nors tai yra absoliuti netiesa), būtų galima sakyti, kad dėl tokios veikos žalą patyrė smulkieji UAB „B“ akcininkai, turintys bendrai 22,69 % bendrovės akcijų, suteikiančių teisę jiems į 22,69 % 161 242 Eur pajamų, kas reikštų bendrai 36 585,69 Eur sumą iki apmokestinimo. Ši suma, t. y. 36 585,69 Eur galėtų būti vertinama ir kaip J. N. nauda, jei jis iš tiesų būtų be apskaitos dokumentų pardavęs alaus už 161 242 Eur ir šiuos pinigus pasisavinęs.

4.18. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendra nusikalstamos veikos nauda yra 161 242 Eur ir po pusę šios sumos, t. y. po 80 621 Eur konfiskavo iš J. N. ir A. N.. Tokia teismo logika reiškia, kad J. N., būdamas UAB „B“ direktoriumi ir turėdamas 77,31 % UAB „B“ akcijų, be apskaitos dokumentų pardavė Bendrovės produkcijos už 161 242 Eur ir šias lėšas per pusę pasidalino su UAB „B“ akcijų neturinčia gamybos meistre A. N. ir kad tokiais veiksmais padarė didelės finansinės žalos ne tik UAB „B“, bet ir sau, nes 77,31 % Bendrovės akcijų jam suteiktų teisę į didesnę sumą pinigų, apskaičius visą parduotą produkciją nei, kad ją pardavus ir pinigus per pusę pasidalinus su gamybos meistre.

4.19. Pasak apelianto, visi šie argumentai akivaizdžiai parodo, koks neracionalus, neprotingas ir nelogiškas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš J. N. ir A. N. konfiskuoti po 80 621 Eur. Viena vertus, šiuo atveju J. N. iš nusikalstamos veikos nepraturtėjo, kita vertus byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, o civilinio ieškinio atsisakymas reiškia jo taikų išsprendimą ir civilinio ieškovo interesų patenkinimą. Tai iš esmės patvirtina, kad pagrindo turto konfiskavimui nebuvo.

Šalies argumentai

4.20. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje buvo neteisingai išspręstas civilinis ieškinys. Skundžiamu nuosprendžiu iš J. N. Panevėžio VMI naudai buvo priteista 53 702 Eur žalos atlyginimo. Tačiau tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog 2021 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje iš bendrovės UAB „R“ ir subsidiariai iš R. Š. buvo priteista 28 713 Eur nesumokėto PVM už neapskaitytos produkcijos iš UAB „B“ įgijimą. PVM esmė – vartojimo mokestis, kuris sumokamas vieną kartą galutinio vartotojo, o gamybos ir prekybos grandinėje esantys tarpininkai sumokėtą PVM įtraukia į atskaitą. Taigi šiuo atveju dėl neapskaitytos produkcijos pardavimo UAB „R“ PVM mokestis jau yra priteistas sumokėti. Todėl teismas, tenkindamas Panevėžio apskrities VMI ieškinį ir dalyje dėl PVM priteisimo dėl neapskaitytų UAB „B“ ir UAB „R“ sandorių, sukūrė iš esmės ydingą ir neteisingą situaciją, kuomet VMI skirtingais nuosprendžiais du kartus buvo priteistas PVM už tuos pačius pardavimus.

4.21. Aptariant kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, Nr. 2K- 7- 304-976/2016 dėl nuteisto asmens atsakomybės, neįvykdžius juridinio asmens mokestinės prievolės, civilinėse bylose Nr. 3K-7- 328-248/2015, Nr. 3K-3-389/2014, Nr. e3K- 7-115-915/2017 dėl civilinio ieškinio pareiškimo juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą, pagrindus, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, pažymima, kad juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Taip pat skunde dėstomas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 86- 303/2018 pateiktas išaiškinimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimo juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, kuris nėra mokesčių mokėtojas, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, sąlygų ir pagrindų, kai asmeniui, net ir pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, teismo pareigos išsiaiškinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens – mokesčių mokėtojo, pagrindų ieškinį juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui palikti nenagrinėta.

4.22. Tokiu būdu nurodoma, kad UAB „B“ ir šiandien yra veikianti įmonė, civilinis ieškovas nepateikė jokių duomenų dėl jos nemokumo, ar negalėjimo išieškoti iš UAB „B“. Civilinis ieškinys pareikštas dėl Valstybės biudžetui nesumokėtų mokesčių. Mokesčių mokėtojas yra ne J. N., o UAB „B“, todėl VMI ieškinys yra nukreiptinas į UAB „B“ ir tik subsidiariai į J. N. ir kitą baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį.

4.23. Skundo autoriaus pastebėjimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, padarė teisės taikymo klaidą, kokią jau yra taisęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-32-719/2020, kai buvo nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų rezultatą visą asmens, pripažinto kaltu, pasisavintą sumą, neatsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikštas ir patenkintas civilinis ieškinys. Dėl ko susidarė situacija, kad buvo nuspręsta konfiskuoti iš juridinio asmens pasavintą sumą ir kartu tenkinant civilinį ieškinį išieškota nuo tos pačios sumos mokėtina pelno mokesčio suma, taip pritaikytas dvigubas išieškojimas. Šią klaidą kasacinės instancijos teismas ištaisė, sumažinęs konfiskuotinos pinigų sumos dydį dalimi, kuria buvo pareikštas ir visiškai patenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys nustatydamas konfiskuotinos sumos dydį mažesnį. Skundžiamu nuosprendžiu teismo taip pat buvo taikytas dvigubas išieškojimas ir toks teisės taikymas yra neteisėtas.

4.24. Taip pat, apelianto vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos D. Š. veiksmai surašant apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame nepateikiamas nors minimalus įrodymų vertinimas ir analizė, besąlygiškai ir stokojant bet kokio kritiško požiūrio vadovaujamasi FNTT specialisto išvada, priimamas tiesiog absurdiškas procesinis sprendimas dėl turto konfiskavimo, asmeniui perkeliama visa civilinė atsakomybė, nors gynybos baigiamojoje kalboje buvo pateikta išsami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl tokiais atvejais vadovui taikomos tik subsidiarios civilinės atsakomybės, o taip pat iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas daug kartų didesnės vertės turtui (kurį be kita ko sudaro piniginės lėšos ir dėl realios turto vertės apsirikti neįmanoma) nei, remiantis tuo pačiu nuosprendžiu, būtų galima iš to asmens išieškoti, atsisakymas priimti dokumentus, pagrindžiančius 2016 metais turėtų lėšų teisėtumą, kelia pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

4.25. Be to, papildomai nurodoma ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja D. Š. nuosprendyje pati nurodė, kad A. N. nebendrininkavo su J. N., tačiau, nepaisant to, kad nebeliko jokių bendrininkų, pastarąjį vis tiek nuteisė pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kaip padariusį nusikalstamą veiką bendrininkaujant atliekant vykdytojo ir organizatoriaus vaidmenis.

4.26. Apelianto nuomone, visos šios aplinkybės suteikia pagrindą nepasitikėti pirmosios instancijos teismu ir abejoti, ar teisingumo vykdymas šią bylą nagrinėjant pirmąja instancija buvo atliktas bent minimaliai profesionaliai. Todėl esant pagrįstoms abejonėms pirmosios instancijos teismo nešališkumu, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

5. Nuteistosios A. N. apeliaciniame skunde prašoma Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. N. išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jai nepadarius šios nusikalstamos veikos; taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš A. N. konfiskuoti 80 621 Eur.

5.1. Apeliaciniame skunde kritikuodama nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apeliantė atkreipia dėmesį, jog skundžiamo nuosprendžio motyvacijoje ji, A. N. yra paminėta tik vienu sakiniu, t. y. kad G. G. patvirtino, jog neapskaityta alų užsakydavo per A. N., jai sumokėdavo pinigus (skundžiamo nuosprendžio 82 psl. pirma pastraipa). Ji pati buvo parodžiusi, kad G. G. už alų buvo atsiskaitęs, porą kartų yra perdavęs jai pinigus, kuriuos ji atiduodavo direktoriui J. N.. Iš J. N. parodymų seka, jog ji, A. N., tik vykdė jo, kaip direktoriaus, nurodymus, t. y .tapo susidariusių aplinkybių auka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ją nuteisė dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, nesant nei vieno jos kaltės įrodymo.

5.2. Apeliantė skunde nurodo, kad ji UAB „B“ dirbo gamybos meistre. Jos pareigos buvo alaus gamybos organizavimas, ji buvo atsakinga už alaus gamybą. Taip pat ji nėra ir nebuvo UAB „B“ akcininkė. Tą nurodė ir pats teismas skundžiamame nuosprendyje. Taigi, jokiais teisiškai apibrėžtais įgaliojimais ar kitais pagrindais UAB „B“ turtas jai nebuvo patikėtas ir ji nėra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, subjektas.

5.3. Be to, pasak apeliantės, baudžiamojoje byloje nėra nei vieno įrodymo, kad ji, A. N. būtų gavusi kokią nors dalį piniginių lėšų iš neapskaitytų alaus pardavimų UAB „B“. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ji būtų žinojusi, jog jos kelis kartus paimti ir Bendrovės direktoriui perduoti grynieji pinigai už alų būtų panaudoti ne bendrovės reikmėms, jei jie iš tiesų buvo panaudoti ne Bendrovės reikmėms, nes tokių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra.

5.4. Teisme apeliantė buvo nurodžiusi, jog suprato apie tokius atsiskaitymus grynais, bet buvo tos nuomonės, kad nuo 2010 – 2011 metų įmonė pradėjo gana sparčiai tobulėti, atsinaujino įrangą, manė, tie pinigai ėjo įmonei. Ji iš to jokios naudos neturėjo, jai už tai niekas nemokėjo. Jokio atlygio negavo.

5.5. Apeliantės nuomone, šios jos skunde nurodytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo niekuo nebuvo paneigtos, o apkaltinamasis nuosprendis dėl sunkaus nusikaltimo padarymo jai priimtas nemotyvuotai.

5.6. Apeliaciniame skunde pasisakydama dėl taikyto turto konfiskavimo, apeliantė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nei vienu sakiniu nebuvo pasisakyta, kas leidžia manyti, jog ji, A. N. būtų gavusi kokių nors nusikalstamu būdu gautų pinigų. Tokių aplinkybių, o tuo pačiu ir įvardintų kažkokių konkrečių pinigų sumų, nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Todėl apeliantei nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas kaip tariamą nusikalstamu būdu gautą naudą iš jos, A. N. konfiskavo 80 621 Eur.

5.7. Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bendra nusikalstamos veikos nauda yra 161 242 Eur, po pusę šios sumos, t. y. po 80 621 Eur konfiskavo tiek iš J. N., tiek ir iš jos A. N.. Tačiau, apeliantės vertinimu, tokia teismo logika reiškia, kad J. N., būdamas UAB „B“ direktoriumi ir turėdamas 77,31 % UAB „B“ akcijų, be apskaitos dokumentų pardavė Bendrovės produkcijos už 161 242 Eur ir šias lėšas per pusę pasidalino su UAB „B“ akcijų neturinčia gamybos meistre A. N.. Tačiau tokios aplinkybės nėra niekuo įrodytos ir yra netgi neįtikėtinos. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl UAB „B“ direktorius ir 77,31 % Bendrovės akcijų savininkas turėtų neapskaitytas lėšas už parduotą bendrovės produkciją per pusę dalintis su akcijų neturinčia gamybos meistre. Tokia situacija nebūtų suprantama sveiku protu, nes taip elgdamasis UAB „B“ direktorius ir didžiosios dalies kapitalo savininkas darytų finansinę žalą ne tik Bendrovei, bet ir sau asmeniškai, nes, tokiu atveju kaip didysis Bendrovės akcininkas iš kaltinime nurodytų alaus pardavimų galėtų gauti didesnę finansinę asmeninę naudą, juos apskaitydamas, nei per pusę pasidalindamas su gamybos meistre.

6. Nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Dovilės Užkurėnies apeliaciniame skunde prašoma Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. V. išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį; taip pat V. V. priteisti 4 034 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai konstatuota, kad V. V., būdamas UAB „BČ“ direktoriumi, atsakingu už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, kaltinime nurodytu laikotarpiu, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus.

6.2. Pažymima, kad įmonės (uždarosios akcinės bendrovės) vadovas turi tik pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje. O tam, kad vadovas būtų laikomas tinkamai įvykdęs savo pareigą – organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, jam pakanka deleguoti buhalterinės apskaitos tvarkymo funkciją buhalteriui ir/ar vyr. buhalteriui. Taigi teigiama, jog vienintelis tinkamas subjektas šiuo atveju galėjo būti vyr. buhalterė, kuri ir tvarkė UAB „BČ“ buhalterinę apskaitą. Pasak skundo autorės, tai patvirtina ne tik Lietuvos teismų praktika, bet ir BK komentaras, kuriame aptariama, kas gali būti nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje subjektu. Skunde išdėstant kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138-139/2016, Nr. 2K-313-696/2017) nurodoma, jog bylos duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „BČ“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė R. L.. Tą patvirtina ir 2001-08-01 sudaryta darbo sutartis su pastarąja, kurios pagrindu R. L. buvo priimta į vyriausiosios finansininkės pareigas (t. 26, b. l. 118). Taigi, konkrečiai UAB „BČ“ buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo pavestas vyr. buhalterei R. L., kuri net nebuvo apklausta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

6.3. Atkreipiamas dėmesys, kad iš ikiteisminio tyrimo metų apklaustų liudytojų (dirbančių ir dirbusių Bendrovėje) parodymų seka, jog būtent pardavėjos priimdavo produkciją, priimdavo PVM sąskaitas faktūras, jas pasirašydavo ir jas perduodavo tiesiogiai buhalterei, kuri vienintelė turėjo prisijungimus prie buhalterinės apskaitos programos. Gi, pats V. V., kaip įmonės UAB „BČ“ vadovas, neturėjo net prisijungimų prie buhalterinės apskaitos programos. Be to, ir pats pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostata UAB „BČ“ vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ne tvarkymą. Todėl V. V. neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažintas kaltu už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pastarasis buhalterinės apskaitos tvarkymo procese visiškai nedalyvavo. Jokių šį faktą paneigiančių duomenų bylos tyrimo metu taip pat nebuvo surinkta. Priešingai, surinkti duomenys patvirtina tik tai, kad pardavėjos arba vedėja, kurios be kita ko taip pat nebuvo apklaustos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, priimdavo PVM sąskaitas faktūras iš tiekėjų ir jas perduodavo vyr. buhalterei, kuri ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

6.4. Be kita ko, teigiama ir tai, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos įmonės UAB „BČ“ vadovui, o pastarasis jų sąmoningai nepateikė įmonės vyr. buhalterei. Kaip parodė pats V. V., tvarkyti buhalterinę apskaitą buvo ne jo darbas, alaus užsakymas iš įmonės UAB „B“ taip pat neįeina į jo pareigas. Minėtą faktą patvirtino ir liudytojas M. S., kuris parodė, jog dėl UAB „BČ“ užsakymų bendravo su moterimi, L. Teigiama ir tai, kad V. V. inkriminuojamų PVM sąskaitų faktūrų niekada nėra matęs. Tuo pačiu pažymima, kad šios PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos įmonės UAB „BČ“ atsakingų asmenų, kadangi UAB „BČ“ nėra gavęs produkcijos iš įmonės UAB „B“ pagal inkriminuojamas PVM sąskaitas faktūras, todėl šios PVM sąskaitos faktūros pagrįstai nebuvo įtrauktos į įmonės UAB „BČ“ buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu, daroma išvada, kad V. V. yra netinkamas subjektas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

6.5. Taip pat nurodoma, kad inkriminuojamų PVM sąskaitų faktūrų neįtraukimas į UAB „BČ“ buhalterinę apskaitą nenulėmė BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujamų padarinių kilimo (negalėjimo iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros), kadangi minėtose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduoti tikrovės neatitinkantys įvykiai (ūkinės operacijos) ir šios PVM sąskaitos faktūros niekada nebuvo pateiktos įmonei UAB „BČ“.

6.6. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo nurodyta kokiais nusikalstamais veiksmais pasireiškė objektyvioji nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, pusė V. V. veiksmuose. Teigiama, kad šiuo atveju nebuvo padaryta jokio buhalterinės apskaitos pažeidimo, kuris sąlygotų, jog dėl to būtų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Visos inkriminuojamos PVM sąskaitos faktūros pagrįstai neįtrauktos į UAB „BČ“ buhalterinę apskaitą, kadangi PVM sąskaitose faktūrose nurodytas alus niekada nebuvo užsakytas UAB „BČ“ darbuotojų ir niekada nebuvo pristatytas į UAB „BČ“. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog produkcija pagal inkriminuojamas PVM sąskaitas faktūras buvo gauta.

6.7. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad UAB „BČ“ pateikė užsakymą UAB „B“ dėl neapskaityto alaus įsigijimo, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog toks alus buvo pristatytas į įmonę UAB „BČ“ ir kad už šią produkciją buvo atsiskaityta, bei kad tokią produkciją UAB „BČ“ pardavė tretiesiems asmenims ir gavo už tai pajamas.

6.8. Teismas taip pat net nesiaiškino subjektyviosios pusės požymių. Tuo tarpu tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju V. V. veiksmuose visų būtinųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvo nustatyta.

6.9. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad nei vienas iš liudytojų, kurie buvo apklausti teisiamajame posėdyje, neparodė, kad išrašinėjo fiktyvias PVM sąskaitas faktūras įmonei UAB „BČ“, neparodė ir to, jog į įmonę UAB „BČ“ buvo vežamas neapskaitytas alus. Vieninteliai liudytojai, žinoję V. V., tai įmonės UAB „B“ vairuotojas P. K., kuriam nieko nebuvo žinoma apie neapskaityto alaus prekybą, ir liudytojas M. S., parodęs, jog apie neapskaitytą (‚juodą“) alų daug kalbų buvo iš aplinkinių, bet jis asmeniškai nieko nežino. Iš J. N. parodymų seka, kad jis jokių neteisėtų sandorių su UAB „BČ“, kaip ir su eile kitų įmonių sudaręs nebuvo. Tai besąlygiškai patvirtino ir A. N..

6.10. Vertinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė V. V. duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, išliko nuoseklūs ir išsamūs ir kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Iš V. V. parodymų seka, kad alų užsakydavo ne jis asmeniškai, o parduotuvės vedėjas arba pardavėjos, kurios ir bendraudavo su UAB „B“ vadybininkais. Alus iš įmonės UAB „B“ būdavo pristatomas tiesiai į UAB „BČ“ parduotuvę. Šiuos V. V. parodymus patvirtino ir liudytojas P. K., parodęs, kad UAB „BČ“ alų priimdavo ir pasirašydavo įmonės pardavėjas, o V. V. nebūdavo.

6.11. V. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog jam nieko nėra žinoma nei apie neapskaitytą alų, nei apie inkriminuojamas PVM sąskaitas faktūras. Ne kartą buvo pabrėžiama, jog jokio susitarimo dėl didesnių produkcijos kiekių ar kainos su įmone UAB „B“ nebuvo. Be kita ko, UAB „B“ nebuvo pagrindinis alaus tiekėjas. UAB „BČ“ priklausančios parduotuvės yra mažos kaimo parduotuvės. Kas taip pat rodo, kad UAB „BČ“ nesitarė su UAB „B“ dėl neapskaityto alaus įsigijimo, nes objektyviai tokio kiekio UAB „BČ“ negalėjo parduoti, juo labiau, kad inkriminuojamas laikotarpis apima žiemos sezoną ir pavasario pradžią, kada alaus pardavimai yra patys mažiausi ir tai yra visuotinai žinomas faktas, kurio įrodinėti nereikia. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad tariamai išrašytose sąskaitose faktūrose, pinigine išraiška už 3 000 ir 5 000 litų, tai yra paletiniai, labai dideli kiekiai, kurie UAB „BČ“ parduotuvėms yra nesuvokiamai dideli ir nežinia kaip būtų galima juos laikyti ir realizuoti.

6.12. Teigiama, jog, įvertinus tai, jog ūkinės operacijos, kurių nuslėpimu kaltinamas V. V., neįvyko, daroma išvada, jog kaltinimas yra nepagrįstas ir teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio V. V. atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai nei atskirai, nei jų visetas, nepatvirtina, kad V. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino V. V. kaltu, tačiau nepasisakė dėl BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, o nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima.

6.13. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. V. atžvilgiu, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstai vertinant ir nuosprendį grindžiant išimtinai tik neva V. V. kaltinančiais įrodymais. Su baudžiamojo proceso nuostatomis absoliučiai nesuderinama situacija, kada visi neaiškumai ir abejonės vertinami išimtinai V. V. nenaudai, o išvados yra grindžiamos prielaidomis apkaltinamajam nuosprendžiui priimti naudinga linkme, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą. Dėl to buvo pažeista ir kaltinamojo teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta teisingai nešališko teismo.

6.14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo priimti, vadovaudamasis A. K. ir R. G. parodymais, kadangi būtent A. K. ir R. G. buvo vieni iš UAB „B“ darbuotojų, organizavusių neapskaityto alaus prekybą be vadovo J. N. žinios. Pagrindiniai tokios veiklos organizatoriai buvo būtent A. K. ir R. G., kurie savo neteisėtai veiklai pasitelkė ir kitus įmonės UAB „B“ darbuotojus. Atitinkamai pažymima, kad grįsti apkaltinamąjį nuosprendį dviejų suinteresuotų liudytojų parodymais griežtai draudžiama.

6.15. Apkaltinamasis nuosprendis V. V. atžvilgiu priimtas, vadovaujantis R. G. parodymais, tačiau šio liudytojo parodymai nebuvo patikrinti teisme. Pažymima, jog kaltinamojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Be to, apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti teisiamajame posėdyje nedalyvavusio liudytojo (nukentėjusiojo) parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. R. G. parodymai negali būti laikomi patikimais. Be to, liudytojas R. G. pradėjo darbą įmonėje UAB „B“ tik 2014 metais, tuo tarpu inkriminuojamas V. V. epizodas apima laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., t. y. tuo metu, kada R. G. nedirbo įmonėje UAB „B“ ir negalėjo parodyti jokių reikšmingų aplinkybių. Juo labiau, kad jis ir pats patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. į UAB „BČ“ „juodo“ alaus nevežė.

6.16. Nesutinkama ir su teismo išvada, kad iš liudytojo R. G. parodymų matyti, jog pardavėjoms jau buvo žinoma tokia alaus tiekimo schema ir kad nėra duomenų, jog pardavėjos pačios, be direktoriaus žinios, būtų užsakinėję „juodą“ alų. Tokių duomenų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes, nėra. Dėl to vertinama, kad teismas, remdamasis R. G. parodymais, skundžiamą nuosprendį dėl neva pardavėjų žinojimo apie „juodą“ alų grindžia prielaidomis, kurios yra nelogiškos. Nors teismas teisingai pažymėjo, kad V. V. patvirtino, jog alus į parduotuves buvo vežamas pagal jo sudarytas sutartis, be jo žinios ir jo sutarčių parduotuvėje dirbantys asmenys neturėjo teisės priimti alaus, visgi aplinkybė, jog darbuotojai be jo žinios neturėjo teisės priimti alaus, nereiškia, jog darbuotojai tokio alaus nepriimdavo ir nepadarydavo pažeidimų.

6.17. Apibendrinus nurodoma, kad reikšminga dalis surinktų įrodymų negali būti laikomi patikimais ir apskritai negali būti vertinami. Be to, visų liudytojų parodymai vertinami kaip apkalbų lygio, t. y. apklausti liudytojai girdėjo apie mistinį „juodą“ alų ar iš vairuotojų, ar iš sandėlininkų, ar iš dar kitų asmenų. Patys liudytojai, pasakodami apie prekybą neapskaitytu alumi, vartoja tokius išsireiškimus kaip, kad „sklandė kalbos“. Taigi be suinteresuotų liudytojų R. G. ir A. K. parodymų nėra jokių patikimų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog buvo vežamas neapskaitytas alus į įmonę UAB „BČ“. Tuo pačiu daroma išvada, kad konkretūs įmonės UAB „B“ darbuotojai savavališkai išsirašydavo PVM sąskaitas faktūras UAB „BČ“ vardu siekiant pagrįsti alaus išvežimą iš įmonės UAB „B“ teritorijos, tačiau kur faktiškai nukeliaudavo tas alus, V. V. nėra ir negali būti žinoma.

6.18. Dėl A. K. pateiktų sąsiuvinių nurodoma, kad teismas be jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi suinteresuoto liudytojo A. K. pateiktais sąsiuviniais ir juose atliktais įrašais, kurie net nėra susiję su įmone UAB „BČ“ (juo labiau, kad pats A. K. nevežė jokio alaus į įmonę UAB „BČ“). A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2012 metų pradėjo vesti sąsiuvinius, kuriuose žymėdavo „juodo“ alaus kiekius, nors V. V. inkriminuojamas epizodas apima tik laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

6.19. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apžiūrėti A. K. pateikti į bylą sąsiuviniai su jame esančiais įvairiais įrašais, datomis, tačiau nei prie vieno įrašo nėra prierašo „BČ“ ir/ar „V.“ ir pan., nors A. K. parodė, kad tuose sąsiuviniuose prie išvežto kiekio jis rašydavo ir užsakovą. Taigi, tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas besąlygiškai pasitikėjo liudytojo A. K. duotais parodymais, nesuprantama, kodėl nesivadovavo ir šiais jo parodymais.

6.20. Iš A. K. parodymų seka, kad sąskaita būdavo išrašoma tai dienai, kada užsakovui buvo išvežamas alus, o sąsiuvinyje A. K. įrašą atlikdavo sekančią dieną po neapskaityto alaus išvežimo užsakovams. Tačiau iš įrašų minėtuose sąsiuviniuose palyginimo su inkriminuojamų PVM sąskaitų faktūrų datomis matyti, jog įrašai sąsiuviniuose iš esmės prieštarauja A. K. duotiems parodymams. Sąsiuvinio įrašai tiek valstybinio kaltintojo, tiek teismo buvo „pritempti“ prie PVM sąskaitų faktūrų:

- PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)0151054 išrašyta 2011-12-29, tačiau sąsiuvinyje ties šia data nėra jokio prierašo. Be to, nors kaip parodė A. K. įrašą sąsiuvinyje atlikdavo sekančią dieną, tačiau kaltinimas V. V. grindžiamas būtent PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos įrašu;

- PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)0152192 išrašyta 2012-02-02, tačiau sąsiuvinyje prie šios datos nėra jokio prierašo. Prie šios sąskaitos taip pat nėra jokio prierašo „koreguota“, o skliaustuose įrašas „K.“. Dar daugiau, kaltinimas grindžiamas ne 2012-02-03 įrašu, o 2012- 01- 31 įrašu, kurio data ankstesnė, nei PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, ir kas iš esmės prieštarauja A. K. parodymams;

- PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)0152660 išrašyta 2012-02-16, tačiau sąsiuvinyje ties šia data prierašas „N“ + „R.“. Taip pat nėra jokio prierašo „koreguota“, o skliaustuose nurodyta „K.“. Šios PVM sąskaitos faktūros data taip pat vėlesnė, nei įrašo sąsiuvinyje;

- PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)0154147 išrašyta 2012-03-29, tačiau sąsiuvinyje ties šia data prierašas „R (N.)“. Pažymėtina ir tai, kad šios PVM sąskaitos faktūros išrašymo data taip pat vėlesnė, nei kad įrašo sąsiuvinyje.

6.21. Nurodoma ir tai, jog šių įrašų sąsiuviniuose nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

6.22. Dėl R. G. pateiktų sąskaitų faktūrų nurodoma, kad visų pirma šis liudytojas komentuoja kito asmens (A. K.) atliktus įrašus, nors tam jokio įgaliojimo ir pavedimo neturi. Antra, tokiais teiginiais R. G. tik išsako savo subjektyvią nuomonę, pasvarstymus, prielaidas, nors prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį griežtai draudžiama. Taip pat, tokios jo komentuojamos 2012-02-03 dienai išrašytos PVM sąskaitos faktūros byloje išvis nėra. Be to, liudytojas R. G. komentuoja PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2012-03-29, nors tuo metu jis net nedirbo įmonėje UAB „B“.

6.23. Nurodoma ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau ant PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)0152192, išrašytos 2012-02-02, ir PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini)0152660, išrašytos 2012-02-16, nėra įrašų „Koreguota“, nors pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia būtent tuo, kad, anot A. K., jis žymėjosi, kurios PVM sąskaitos faktūros buvo pakoreguotos (nuosprendžio 88 l.). Tokiu būdu vertinama, kad teismas pats sau prieštarauja. Taip pat visos šios PVM sąskaitos faktūros yra be atsakingų UAB „BČ“ darbuotojų parašų.

6.24. Nuteistojo gynėja, aptardama 2018 m. kovo 7 d. specialisto išvadą dėl UAB „BČ“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/14-2-5-2531, nurodo, kad pati išvada surašyta remiantis subjektyviais duomenimis. Specialistė nurodė, kad liudytojų parodymais surašydama išvadą nesivadovavo, tačiau vėliau parodė iš esmės priešingai, t. y., kad vadovavosi liudytojo A. K. papildomos apklausos protokolu ir jo parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, kada jis buvo apklaustas įtariamojo statusu. Tokiu būdu, specialisto išvada surašyta remiantis net ne liudytojų parodymais, o įtariamojo parodymais, kas iš esmės nesuderinama su baudžiamojo proceso nuostatomis.

6.25. Specialistė savo paaiškinime patvirtino, kad rėmėsi liudytojų parodymais ir įrašais sąsiuviniuose, kuriuos net neaišku kas atliko ir ką tie įrašai iš tiesų reiškia. Parodė, kad surašant specialisto išvadą liudytojų parodymais nesirėmė. Vėliau, atsakinėdama į kito gynėjo klausimus net citavo įvairių liudytojų duotus parodymus, o tai iš esmės laikoma grubiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

6.26. Pasak nuteistojo gynėjos, tai, kad specialistės paaiškinimai iš esmės prieštaringi, chaotiški ir nesuvokiami, patvirtina ir tai, jog specialistė nurodė, jog kadangi tyrimo metu buvo išrašytos dvigubos sąskaitos faktūros, jeigu pagal tas sąskaitas negauti pinigai, visada traktuojama, kad yra pažeistos kasos taisyklės, t. y. tokiu teiginiu specialistė konstatavo, kad pagal PVM sąskaitas faktūras pinigai nebuvo gauti, tačiau toliau vėl nurodo priešingai, kad specialistai nenustatinėja pinigų gavimo fakto. Atsakydama į klausimą, ar UAB „BČ“ už gautą produkciją pagal minėtas sąskaitas atsiskaitė, specialistė atsakė, jog nenustatė atsiskaitymo fakto. Be kita ko, pasiteiravus specialistės, ar surašydama išvadą rėmėsi ne tik suinteresuotų liudytojų parodymais, bet ir V. V. parodymais, specialistė parodė, kad pastarojo akyse nėra mačiusi, jo parodymų nebuvo, išvadoje jo paaiškinimų nėra.

6.27. Remiantis išdėstytu, vertinama, kad specialistė savo tokiais veiksmais grubiai pažeidė specialistų atliekamų finansinės veiklos tyrimų nuostatų 5.2 punkto reikalavimą, pagal kurį specialistas privalo atlikti tyrimą nešališkai. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog pati specialistė buvo pripažinusi, kad surašydama išvadą buvo subjektyvi, nes nurodė, jog perskaičiusi tiek daug ikiteisminio tyrimo medžiagos tomų, specialistas vaizdą susidaro. Pasak gynėjos, tokie specialistės teiginiai rodo, kad ji buvo paveikta kelių suinteresuotų liudytojų (A. K. ir R. G.) parodymų, buvo nekompetentinga. Kompetencijos stoką, pasak gynybos, patvirtina ir specialistės prieštaringas teiginys dėl to, jog nors atsiskaitymo fakto nenustatė, tačiau pinigai pagal sąskaitas faktūras buvo sumokėti.

6.28. Teismui remiantis specialisto išvada, turėjo būti vadovaujamasis ir specialistės paaiškinimais, jog būtinasis PVM sąskaitos faktūros rekvizitas yra parašas. Tokiu būdu, vien dėl to, kad nei ant vienos apeliantui inkriminuojamos PVM sąskaitos faktūros nėra UAB „BČ“ atsakingų asmenų parašo, tokios PVM sąskaitos faktūros neturi jokios įrodomosios galios ir jomis specialistė atlikdama tyrimą vadovautis negalėjo. PVM sąskaitos faktūros šiuo konkrečiu atveju prilyginamos ir prekių priėmimo-perdavimo aktams, tačiau tokiu atveju būtini abiejų šalių (tiekėjo ir gavėjo) parašai, nesant tokių parašų, konstatuojama, jog prekės nebuvo pristatytos.

6.29. Inkriminuojamos PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į UAB „BČ“ buhalterinę apskaitą, kadangi tų PVM sąskaitų faktūrų įmonė UAB „BČ“ nėra gavusi. Specialistė patvirtino, kad dėl sąskaitų neįtraukimo į UAB „BČ“ buhalterinę apskaitą, nebuvo nustatyta, kad bendrovė būtų pardavusi produkciją pagal R. G. pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Pažymima ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog įmonė UAB „BČ“ pagal inkriminuojamas PVM sąskaitas faktūras gavo produkciją. Specialistės aiškinimu, tai, jog produkcija buvo pristatyta bendrovei,yra tik tikimybė. Byloje nėra ir duomenų, kurie patvirtintų apie tai, kad tariamą neapskaitytą alų bendrovė būtų pardavusi ir gavusi pajamų.

6.30. Vertinama, kad specialisto išvada grindžiama rankraštiniais užrašais (įrašais sąsiuviniuose), nors tokie neoficialūs duomenys negalėjo būti išvados pagrindu, kadangi įrašai sąsiuviniuose nėra apskaitos dokumentai. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog sąsiuviniuose esanti informacija atspindi tikrus įvykius, prekių pardavimą. Specialisto išvada, kada specialistė atsakė į užduotus tyrimo klausimus netirdama, bet preziumuodama, jog kratos metu surasti ir paimti sąsiuviniai bei PVM sąskaitos faktūros yra neabejotinai tikros ir teisingos, nes taip buvo suformuluota užduotyje, negalima laikyti tinkamu įrodymu byloje ir ja remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

6.31. Taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai V. V. kaltę grindė ir 2012-01-04 operatyvaus patikrinimo pažyma bei 2012-01-13 surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. 36.54-ATP-10. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl patikrinimo metu nustatyto pažeidimo buvo gautas 2012-01-04 UAB „BČ“ darbuotojos J. T. paaiškinimas (t. 29, b. l. 166), kuriuo paaiškinta, kad grynųjų pinigų perteklius yra susijęs su darbo užmokesčio išmokėjimu grynais pinigais. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog šis patikrinimo metu nustatytas pažeidimas galėtų būti susijęs su neapskaityto alaus įsigijimu.

6.32. Vertinama ir tai, kad ikiteisminis tyrimas V. V. atžvilgiu buvo atliktas šališkai. Prokuroras K. G. nutraukė ikiteisminį tyrimą J. K., D. K. bei kitų asmenų atžvilgiu remiantis tuo, kad jų atžvilgiu nebuvo surinkta pakankamai duomenų jų kaltei pagrįsti, nors jų atžvilgiu taip pat buvo surašyta kone tapati specialisto išvada, pateiktos R. G. PVM sąskaitos faktūros, pateikti A. K. sąsiuviniai, tie patys liudytojų parodymai. Visgi, surinkta duomenų visuma leido prokurorui konstatuoti, jog šių duomenų nepakanka konstatuoti minėtų asmenų kaltei, priešingai nei V. V. atžvilgiu. Nėra aišku dėl kokių priežasčių ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas V. V. atžvilgiu, esant tapačiai įrodymų bazei.

6.33. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių nuteistojo V. V. kaltę, jo veiksmuose nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, o nuosprendis nėra pagrįstas visuma įrodymų, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ko pasėkoje buvo nesilaikyta BPK 301 straipsnio nuostatų. Padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bei netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas šioje byloje laikomi esminiais, kurie sudaro pagrindą panaikinti nuosprendį V. V. atžvilgiu.

6.34. Aukštesniajam teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį V. V. atžvilgiu, kartu teikiamas prašymas atlyginti jo patirtas 4 034 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

7. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. N. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas, nuteistosios A. N. apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, nuteistojo V. V. gynėjos advokatės D. U. apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl nuteistojo J. N. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog šioje byloje J. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų – didelės vertės turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo – požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo J. N. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 222 straipsnio 1 dalį, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistojo kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Tačiau nustačius skundžiamame nuosprendyje neesminius neatitikimus, taip pat įvertinus papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis keistinas.

9. Gynėjo skunde teigiama, kad dėl netinkamai ištirtų įrodymų, aktualios teismų praktikos ignoravimo, procesinių prašymų netenkinimo nuosprendį priėmė šališkas teismas. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo skundo argumentai nepagrindžia pirmos instancijos teismo šališkumo. Tai, kad buvo priimtas gynybos ir nuteistojo lūkesčių neatitinkantis sprendimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę ir pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų, vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar patvirtinančiomis bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl J. N. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. N. buvo nuteistas už apgaulingą UAB „B“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą ir vykdymą, nurodant, kad jis 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., būdamas UAB „B“ pagrindiniu akcininku (77,31 procentai akcijų) ir generaliniu direktoriumi, padedant įmonės darbuotojams (apskaitininkėms ir sandėlininkams) pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų ir Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, nes, susitaręs su A. N., naudojant Bendrovės įrangą, jos patalpose ir medžiagomis, gamino neužpajamuotą produkciją– alų, kurį, perdavus į sandėlį, sandėlio darbuotojai jį užpajamuodavo ir paruošdavo išvežimui, o įmonės apskaitininkės pagal A. N. pateiktus duomenis išrašydavo alui PVM sąskaitas-faktūras; realizavus alų pirkėjams, šios PVM sąskaitos-faktūros buvo sunaikinamos ir atspausdinamos naujos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyti visai kiti duomenys (mažesnis produkcijos kiekis, kitas pirkėjas, dokumento išrašymo data); šios PVM sąskaitos-faktūros su pakeistais duomenimis buvo įtraukiamos į Bendrovės buhalterinę apskaitą; įmonės sandėlininkai, vykdydami J. N. ir A. N. nurodymus, sunaikino sandėlio kompiuteryje esančioje programoje „Labis“ (iki 2015 metų) ir „Optimum“ (nuo 2015 metų) vidinius pajamavimo važtaraščius dėl tikro pagaminto alaus kiekio užpajamavimo bei surašė naujus, suklastotus, vidinius pajamavimo važtaraščius pagal bendrovės apskaitininkių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų duomenis, kuriose parduotos produkcijos alaus kiekis buvo nurodytas mažesnis nei realiai parduotas. Tokiu būdu, J. N., sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė AB „B“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko Bendrovės vardu pardavus neužpajamuoto alaus už 195 135 Eur (su PVM), gautų pinigų už parduotą alų neįnešė į Bendrovės kasą, dėl ko buvo iškraipytas Bendrovės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra ir negalima iš dalies nustatyti UAB „B” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus.

11. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018). BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia teigti, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas ir jokie padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir iš tokios veiklos gaunamo turto statuso. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K- 233/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015). Išvadą dėl BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788/2017, Nr. 2K-245-303/2017).

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. N. buvo nuteistas ir už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, kai siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „B“ naudai – mokesčių sumokėjimo valstybei, žinodamas, kad jo nurodymu yra sunaikintos PVM sąskaitos-faktūros dėl realaus produkcijos kiekio pardavimo, o į Bendrovės apskaitą yra įtrauktos sąskaitos-faktūros su jose nurodytu ženkliai mažesniu produkcijos – alaus kiekiu, nurodė bendrovės vyr. buhalterėms, tvarkančioms bendrovės buhalterinę apskaitą, pakeistų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu užpildyti valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas PVM, akcizo ir pelno deklaracijas, taip Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios vyr. buhalterės (atitinkamai laikotarpiais dirbo skirtingos buhalterės) nesuvokdamos J. N. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu: pažeisdamos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo reikalavimus pateikė neteisingas pelno mokesčio deklaracijas valstybės įgaliotoms institucijoms už 2010-2016 metus, o J. N. Bendrovės naudai išvengė turtinės prievolės – 11 782 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei; pažeisdamos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimus surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ir nurodė neteisingus duomenis apie UAB „B“ pardavimo PVM, o J. N. neįtraukus į Bendrovės PVM deklaracijas 161 242 Eur apmokestinamų pajamų, Bendrovės naudai išvengė 33 894 Eur PVM sumokėjimo prievolės valstybei; pažeisdamos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo reikalavimus surašė akcizų deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d., kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „B“ pardavimus ir mokėtiną akcizą, o J. N. neįtraukus į Bendrovės akcizų deklaracijas 43 143 Eur apmokestinamų pajamų, Bendrovės naudai išvengė 43 143 Eur akcizų mokesčių sumokėjimo prievolės valstybei. Tokiu būdu per visą laikotarpį nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2017 m. vasario 28 d. J. N. Bendrovės naudai išvengė turtinės prievolės valstybei – 88 819 Eur mokesčių sumokėjimo.

13. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į finansų sistemą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia siekiant išvengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori.??? Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių.??? Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019).???

14. Nuteistasis J. N. bylos nagrinėjimo metu kaltę dėl UAB „B“ apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimo ir vykdymo pripažino iš dalies, kiek tai susiję su įmone UAB „R“, o kitus atvejus su skirtingomis įmonėmis neigė. Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, pelno mokesčio, PVM, akcizo mokesčių pateikimą taip pat kaltę pripažino iš dalies, kiek tai susiję su įmone UAB „R“, o kitus atvejus su skirtingomis įmonėmis taip pat neigė. Nuteistojo J. N. gynėjo skunde prašoma pašalinti iš nuosprendžio aplinkybes dėl neapskaitytos produkcijos pardavimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „BG“, L. L. valgyklai, UAB „N“, UAB „PV“, J. K. IĮ, UAB „ŽU“, S. P. „P“, UAB „VIK“, J. K. IĮ, S. S. IĮ, UAB „K“, UAB „BČ“ ir iš naujo įvertinti sumažėjusią neapskaitytų lėšų apimtį. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų dėl UAB „B“ apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimo ir vykdymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, pelno mokesčio, PVM, akcizo mokesčių pateikimo, kiek tai susiję su UAB „R“ papildomai neanalizuoja, nes šioje dalyje nuteistasis savo kaltę pripažino ir nustatytų aplinkybių neginčijo. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. N. pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl neteisėtų veiksmų, kurie susiję ne tik su UAB „R“, bet ir kitomis įmonėmis, kurios įsigijo neapskaitytą alų iš UAB „B“ ir kurių atžvilgiu buvo koreguojamos PVM sąskaitos faktūros. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, mažinant J. N. pareikšto kaltinimo apimtį dėl skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.

15. Siekiant pagrįsti, kad UAB „B“ neapskaitytos produkcijos nepardavinėjo kitoms įmonėms, o tik UAB „R“, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, jame nepateiktas tinkamas įrodymų vertinimas ir jų analizė, dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 1 dalies inkriminavimo J. N., teismas tiesiog išdėstė baudžiamojoje byloje pateiktų specialistų išvadų bei liudytojų parodymų santraukas, tačiau šių duomenų išsamiau neanalizavo ir išvadų dėl neapskaitytų lėšų masto nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl įrodymų vertinimo trūkumų, netinkamo BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne prielaidomis, ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, vien nepatikimais liudytojų R. G. ir A. K. parodymais, prieštaringomis specialistų išvadomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių yra logiški ir neprieštaringi. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

17. Apeliaciniame skunde tik formaliai teigiama, kad teismas neatliko jokio įrodymų vertinimo ir nuodugnios analizės. Tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nuodugniai analizavo, vertino ir rėmėsi apskaitininkių J. V., V. A., sandėlininko A. K. parodymais, kuriuose atskleidžiama neapskaitytos produkcijos pardavimo, pervežimo ir dokumentų surašymo, pakeitimo, naikinimo schema. J. V. nurodė, kad fiktyvias sąskaitas yra rašiusi ir UAB „R“, ir kitoms įmonėms. V. A. patvirtino, kad tokia operacija buvo daroma su direktoriaus J. N. žinia ir paliepimu. Dažniausiai neapskaityta produkcija buvo vežama UAB „R“. A. K. paaiškino, kaip buvo keičiamos PVM sąskaitos-faktūros, jose nurodant mažesnius, nei realiai pristatyti, alaus kiekius; įvardijo, kad neapskaitytas alus buvo vežamas ir kitoms įmonėms – A. G. įmonei, D. K. įmonei ir kt.. Liudytojas R. G. nurodė aplinkybes apie neapskaityto alaus pervežimus UAB „R“ ir kitiems klientams; patvirtino, kad UAB „R“ direktorius R. Š. yra perdavęs grynųjų pinigų, kuriuos liudytojas atidavė J. N.; paaiškino, kad 2016 m. vairuotojai „juodo“ alaus UAB „R“ nebeveždavo, o R. Š. pats atvažiuodavo „juodo“ alaus pasiimti ir tai darydavo paslapčiomis vakare, po darbo valandų. Liudytojas A. G. nurodė, kad išpilstytą alų statinėse ridendavo į saikininkus (šalta patalpa, kurioje stovi filtruotas nepilstytas alus), kur šis alus nebuvo pajamuojamas sandėlyje, o vėliau tiesiogiai perduodamas klientams. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytojai I. K., M. K., D. K., G. K.. Liudytojas R. N. patvirtino, kad J. N. nurodymu padėjo vairuotojui nuvežti alų į P. B. sodybą ir suprato, kad tai juodas alus, nes UAB „B“ teritorijos apsauga jų nestabdė. Liudytojas V. T. patvirtino, kad jam, kaip apsaugos darbuotojui, A. N. ir J. N. yra nurodęs, ko netikrinti – G. G., R. Š., taip jis suprato, kad vežama neapskaityta produkcija. Liudytojai A. V., Z. R., G. G., E. B. ir P. B. patvirtino, kad pirko alų iš UAB „B“ pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurių neįtraukė į buhalterinę apskaitą arba iš viso be dokumentų. Teismas vadovavosi ir specialistės N. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada, kuria, įvertinus UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje pateiktus duomenis, liudytojų pateiktas PVM sąskaitas faktūras, susijusias su UAB „B“ produkcijos pardavimu, priešpriešinius įmonių patikrinimo duomenis, liudytojų parodymus, A. K. sąsiuviniuose pateiktus įrašus, buvo nustatyti 204 atvejai, kai UAB „B“ produkcijos pardavimas įvairioms įmonėms nebuvo įtrauktas į apskaitą. Priešingai, nei teigiama skunde, teismas pateikė ne specialistų išvadų bei liudytojų parodymų santraukas, o lygino šiuos įrodymų šaltinius tarpusavyje. Galiausiai remdamasis analizės metu padarytomis išvadomis, teismas pagrįstai konstatavo J. N. kaltę ne tik dėl įstatymams prieštaraujančios fiktyvaus pobūdžio prekybos su UAB „R“, bet ir dėl analogiškų neteisėtų veiksmų su kitomis kaltinime nurodytomis įmonėmis.

18. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas R. G. ir A. K. paaiškinimų ir ikiteisminiam tyrimui pateiktų duomenų patikimumas. Gynybos skunde akcentuojama, kad iš byloje esančių kitų liudytojų parodymų matyti, jog tiek R. G., tiek A. K. pykosi su J. N., buvo nepatenkinti savo darbu ir užmokesčiu, todėl iš jų gauta informacija apie UAB „B“ veiklą turėtų būti vertinama kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų R. G. ir A. K. parodymų ir pateiktų duomenų patikimumu vien dėl priežasties, kad jie konfliktavo su įmonės direktoriumi J. N.. Nesutarimus su įmonės direktoriumi liudytojai patvirtino duodami parodymus, todėl ši aplinkybė dėl liudytojų parodymų patikimumo rizikos apygardos teismui buvo žinoma. Sudėtingi liudytojų ir nuteistojo tarpusavio santykiai negali sumažinti liudytojų parodymų patikimumo. Parodymų patikimumas gali būti paneigtas tik įvertinus juos kitų bylos įrodymų kontekste. R. G. ir A. K. parodymai buvo tikrinami ir lyginami su kitų liudytojų parodymais ir didžiojoje dalyje liudytojų nurodytos aplinkybės sutapo tarpusavyje ir papildė viena kitą. Kai kurie neesminiai parodymų neatitikimai, netikslumai nedaro R. G. ar A. K. parodymų mažiau patikimais ir neduoda pagrindo jais nesiremti, nes, kaip minėta, nuteistojo J. N. kaltę pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ne vien remdamasis R. G. ir A. K. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu gauti rašytiniai dokumentai (R. G. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir kratos metu pas A. K. rasti sąsiuviniai su rankraštiniais įrašais) buvo dalis įrodymų visumos, kuria remiantis specialistė atliko UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir nustatė įmonės buhalterinės apskaitos pažeidimus, kurių pagrindu J. N. buvo pripažintas kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų finansų sistemai.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gynyba skunde subjektyviai pateikia kai kurių liudytojų parodymų aplinkybes, kurios dalyje yra priešingos, nei liudytojai buvo nurodę savo parodymuose. Taip pat skunde selektyviai atrenkant liudytojų parodymus, kurie atitinka J. N. įvykių versiją, bandoma pagrįsti poziciją, kad neapskaityta alaus produkcija buvo prekiaujama tik su UAB „R“.

19.1. Gynyba tvirtina, kad UAB „B“ darbuotojai liudytojai A. B., A. G., M. K., P. K. parodė, jog jie neapskaitytos produkcijos nevežė. A. B., M. K., P. K. nurodė, kad veždavo alų, tačiau kiekis sutapdavo su išduota PVM sąskaita-faktūra; apie „juodą“ alų yra girdėję, tačiau patys nebuvo susidūrę. Visgi apklaustas teisme liudytojas A. G. parodė, kad teko būti pagalbiniu vairuotoju ir važiuoti į reisus, kad padėtų vairuotojui išsikrauti; teko alų vežti į UAB „R“; nuvežė daug statinių, jas iškrovė, buvo keli stikliniai buteliai, o pagal sąskaitą-faktūrą buvo užrašyta, kad nuvažiavo tik stikliniai buteliai; alaus statinėmis sąskaitos nebuvo (t. 47, b. l. 107). Skunde nurodyta, kad nieko apie neapskaitytos produkcijos išvežimą pasakyti negalėjo ir M. K.. Apklaustas teisme M. K. nurodė, jog nėra matęs, kad kiti asmenys, pirkėjai patys krautųsi alų ir išsivežtų iš teritorijos (t. 47, b. l. 136), tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad yra matęs atvažiavusį baltos spalvos autobusiuką, lyg „Ford Transit“, į kurį gerą alų su etiketėmis iš „saikinyko“ krovė atvykęs asmuo su dviem darbininkais; yra ne kartą matęs atvažiuojant sidabrinės spalvos „Opel Astra“, valstybinių numerių nežino, iš kurios išlipdavo vyrukas ir kraudavosi statines į automobilį; tai buvo ne kartą ir ne du (t. 2, b. l. 118-120).

19.2. Gynyba teigia, kad liudytojas P. B. parodė, jog J. N. pasiūlė didesnį alaus kiekį už mažesnę kainą, o alaus kiekiai dokumentuose sutapdavo ir jokio neužpajamuoto alaus pardavimo šiam liudytojui nebuvo. Duodamas parodymus teismui P. B. pažymėjo, kad įmonės buhalteriją tvarkė jo žmona, tai jos įmonė. Jis nežinojo, kaip buvo tvarkomi dokumentai, kaip buvo užpajamuojami alaus kiekiai ar įforminamas atsiskaitymas. Žmona jo paprašydavo tik parvežti alaus iš UAB „B“. Jis pinigus atveždavo grynais ir atsiskaitydavo tiesiogiai su J. N.. Jokių dokumentų apie pinigų sumokėjimą negaudavo. Skunde nepagrįstai grindžiama, kad P. B. nebuvo parduodamas neužpajamuotas alus, nes įvertinus P. B. sutuoktinės E. B. parodymus matyti priešinga situacija. Apklausta teisme liudytoja E. B. parodė, kad pirkdavo alų iš UAB „B“. Su direktoriumi bendravo jos vyras. Vyrui pasakydavo kiek ir kokio alaus reikia, paduodavo pinigus. Kartais važiuodavo kartu alaus parsivežti. Žinojo, kad UAB „B“ išrašomi dokumentai – PVM sąskaitos-faktūros, pagal kuriuos pasiimdavo alų, yra nelegalūs. Ji juos iš karto sunaikindavo. Dalį alaus pirkdavo su sąskaitomis, kuriuose yra tikslus alaus kiekis, kurias įtraukdavo į savo buhalterijos apskaitą ir buvo dalis tokių sąskaitų, kurias sunaikindavo. Dėl neapskaityto alaus su UAB „B“ direktoriumi bendravo jos vyras P. B.. Vieną kartą neapskaitytą alų vežė UAB „B“ vairuotojas. Liudytojas Z. R. parodė, kad neapskaityto alaus įsigijimo iš UAB „B“ atvejų nebuvo. Apklaustas teisme nurodė, kad darė prielaidą, kad vairuotojai neapskaityto alaus galėjo būti pavogę, jie tokio turėdavo ir pasiūlydavo (t. 48, b. l. 138). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Z. R. parodė, kad būdavo atvejų, kai vairuotojai atveždavo alaus ir jo pasiūlydavo pigiau nei tas, kurį atveždavo pagal PVM sąskaitą faktūrą, o kadangi jam reikėjo alaus savo reikmėms, tai kartas nuo karto nusipirkdavo. Suprato, kad šio alaus įsigijimą ir pardavimą jis turėjo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, tačiau taupydamas savo lėšas, jį pirko iš vairuotojų (pirko ne iš vieno vairuotojo, o iš kelių, t. y. iš to, kuris tą dieną atvažiuodavo ir atsiveždavo neapskaityto, kitaip tariant "juodo" alaus) pigiau ir be dokumentų (t. 13, b. l. 48-51). Liudytojas Z. R. nurodė įsigydavęs neapskaityto alaus iš vairuotojų, tik neigė aplinkybę, kad tai buvo derinama su UAB „B“ direktoriumi. Panašių aplinkybių apie neapskaityto alaus įsigijimo iš įmonės vairuotojų schemą nenurodė jokie kiti liudytojai, todėl nėra pagrindo manyti, kad tokia „juodo“ alaus prekyba pasireiškė ir kitų įmonių atžvilgiu. Kaip minėta, apygardos teismas įvertino liudytojų parodymus, kuriuose teigiama, kad neapskaitytas alus iš UAB „B“ buvo perkamas susitarus su J. N. arba A. N..

19.3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad liudytojos, UAB „B“ apskaitą vedusios, J. V. ir V. A. parodė, kad fiktyvias sąskaitas rašė tik UAB „Ri“. Apklausta teisme liudytoja J. V. nurodė, kad fiktyvias sąskaitas UAB „R“ išrašė iki 20 kartų, nors neatsimena ar rašė tokias sąskaitas kitoms įmonėms, neatmeta, jog galėjo rašyti (t. 47, b. l. 99) Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. V. nurodė, kad Ri“ išrašė apie 20 fiktyvių sąskaitų. Mano, kad yra išrašiusi ir apie 4 fiktyvias sąskaitas ir kitoms įmonėms (t. 6, b. l. 104-109, t. 7, b. l. 31-32, 53). Liudytoja V. A. apklausta teisme parodė, kad dažniausiai fiktyvios sąskaitos buvo išrašomos ir neapskaitytas alus vežamas UAB „R“, tačiau buvo vežama ir A. V. įmonei, D. K. įmonei. Panašius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta kita UAB „B“ apskaitininkė liudytoja R. M., kuri paaiškino, kad „juodas“ alus buvo vežamas į A. V. įmonę ir UAB „R“, kitų pavadinimų neprisimena, bet žino, kad buvo vežamas ir kitoms įmonėms.

19.4. Skunde remiamasi V. V. parodymais, kad jis iš UAB „B“ neapskaityto alaus nepirko. Šie V. V. parodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad neužpajamuotas alus buvo vežamas tik į UAB „R“. V. V. negalėjo žinoti, kokioms dar įmonėms buvo vežama produkcija pagal fiktyvias sąskaitas. Skunde remiamasi ir R. Š. parodymais, tačiau ir UAB „R“ direktorius negalėjo žinoti kokioms dar įmonėms vežama neapskaityta produkcija, todėl jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia, kad neužpajamuotas alus buvo vežamas tik UAB „R“.

20. Apeliaciniame skunde ginčijama specialistės N. L. pateikta specialisto išvada. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad specialistė buvo apklausiama pirmos instancijos teisme ir išsamiai paaiškino specialisto išvados turinį. Specialistė buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme, nuodugniai ir aiškiai atsakė į visus proceso dalyvių klausimus, laikėsi nuoseklios pozicijos dėl specialisto išvados rezultatų ir aiškiai detalizavo, kas juos nulėmė. Teismas neturi pagrindo abejoti informatyvia, nuodugnia ir išsamia specialistės išvada bei jos nuosekliais paaiškinimais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

20.1. Skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021 ir teigiama, kad nėra pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio pagal kaltinimą, pagrįstą neoficialiais, galimai juodraštinio pobūdžio užrašais, kurių teisingumas nėra įrodytas ir patvirtintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytoje kasacinėje byloje specialistė, rengdama specialisto išvadą, lygino sąsiuvinio „Užsakymai“ įrašus su UAB „D“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Taip pat nustatyta, kad dalis įrašų sąsiuvinyje buvo susieti su įmonės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, dalies sąsiuvinyje esančių įrašų atitikmens su PVM sąskaitomis faktūromis specialistei nepavyko nustatyti, ir, atvirkščiai, dalies UAB „D“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atitikmens specialistei nepavyko rasti sąsiuvinyje „Užsakymai“. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad juodraštinio pobūdžio dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymais tuomet, kai juose yra neatitikimų ar trūkumų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje specialistė nurodė vertinusi VMI surinktą ir pateiktą medžiagą – dokumentus, gautus atlikus kratas įvairių darbuotojų kabinetuose (taip pat ir direktoriaus), sąskaitas faktūras, kurios buvo paimtos kratos metu iš A. K., taip pat sąskaitas faktūras, savanoriškai pateiktas R. G. – ir lyginusi su UAB „B“ oficialiais buhalteriniais apskaitos dokumentais. Gautus rezultatus specialistė taip pat tikrino pagal kratos metu rastus ir paimtus A. K. pildytus sąsiuvinius su rankraštiniais įrašais, taip pat rėmėsi liudytojų parodymais. Specialistė nurodė, kad A. K. užrašuose pažymėti neapskaitytos produkcijos atkrovimai ir išvežimai įmonėms atitiko fiktyviose sąskaitose (sąskaitose faktūrose, kurios pagal neteisėtą neapskaityto alaus pardavimo schemą turėjo būti naudojamos tik produkcijos pervežimo metu, o po to sunaikinamos, o jų vietoje surašomos naujos koreguotos sąskaitos faktūros) nurodytus produkcijos dydžius. Taigi šiuo atveju A. K. rankraštiniai užrašai nebuvo vienintelis informacijos šaltinis rengiant specialisto išvadą ir buvo naudojami sutikrinant UAB „B“ buhalterinių dokumentų ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktų sąskaitų faktūrų atitiktį. Specialistė nenurodė jokių aplinkybių apie šių užrašų netikslumą, trūkumus ar negalėjimą jais remtis priimant galutinę išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš A. K. kratos metu paimtų rankraštinio pobūdžio užrašų teisingumas yra patvirtintas specialistės išvadoje ir jos teismui duotuose paaiškinimuose, todėl jais galima remtis (juos vertinant kartu su kitais įrodymais) sprendžiant dėl J. N. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

20.2. Skunde užsimenama, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktos sąskaitos neturėjo aukštesnės galios rekvizitų nei UAB „B“ pateiktos sąskaitos. Apklausta apeliacinės instancijos teisme, specialistė N. L. paaiškino, kad sąskaitos faktūros buvo pasirašytos UAB „B“ darbuotojų (apskaitininkių, sandėlininko, vairuotojo) ir sąskaitose nėra tik gavėjų parašų, tačiau neapskaitytos produkcijos sąskaitose gavėjų parašų ir neturėtų būti, nes gavėjai fiktyvių sąskaitų nepasilikdavo ir į apskaitą neįtraukdavo, kadangi jos buvo naudojamos tik prekių transportavimo metu ir po to turėjo būti sunaikinamos. Taigi aplinkybė, kad ant neapskaitytos alaus produkcijos sąskaitų faktūrų nėra gavėjų parašų, nagrinėjamu atveju neturi reikšmingos įtakos duomenų, kuriais remiantis buvo atliekama specialisto išvada, patikimumui. Specialistė pažymėjo, kad nuo 2013 m. įsigaliojus naujai apskaitos tvarkai parašai sąskaitose faktūrose iš viso nebereikalingi.

20.3. Skunde teigiama, kad byloje yra daug įrodymų, jog FNTT specialisto, kaip tikra priimta informacija, yra išgalvota ir netikra. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktos sąskaitos faktūros yra autentiškos ir jų pagrindu buvo vežama neapskaityta UAB „B“ produkcija, patvirtina jau minėti UAB „B“ darbuotojų (apskaitininkių, sandėlininko, vairuotojo) parašai ant šių dokumentų, taip pat specialistės N. L. paaiškinimai. Specialisto išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių patikimumą patvirtina ir tai, kad atliekant įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų priepriešinį patikrinimą pagal ikiteisminio tyrimo metu R. G. pateiktas sąskaitas faktūras buvo nustatyta ir atvejų, kai pateikta sąskaita buvo įtraukta į abiejų bendrovių buhalterines apskaitas, o jos turinys ir joje įrašyti duomenys atitiko buhalterinių apskaitų duomenis. Tokia situacija buvo nustatyta vertinant UAB „S“, UAB „A“, G. G. IĮ atvejus.

20.4. Gynyba poziciją, jog specialisto išvadoje naudota informacija yra netikra, grindžia tuo, kad J. K. įmonei ir UAB „BG“ ikiteisminiai tyrimai dėl parduoto alaus buvo nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų, o kaltinimas J. N. šioje apimtyje nepagrįstai išliko.

20.5. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. gegužės 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą J. K. IĮ nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo lyginami J. K. IĮ buhalterinė apskaita ir ikiteisminio tyrimo metu pateikti dokumentai (R. G. pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios susijusios su UAB „B“ alaus pardavimu J. K. IĮ). Grindžiama, kad jeigu tikėti ikiteisminio tyrimo metu pateiktais dokumentais, tai J. K. už 16 030,08 Lt alaus įsigijimo iš UAB „B“ ir jo pardavimo nefiksavo įmonės buhalterijoje. Nutarime nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. K. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. tyčia apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vieninteliai duomenys, pagrindžiantys J. K. kaltę, buvo R. G. pateiktos PVM sąskaitos faktūros, tačiau prokuratūros vertinimu jų nepakako įtariamosios kaltei pagrįsti. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, specialistė N. L. patvirtino, kad tyrimo metu lygino koreguotas sąskaitas faktūras ir jeigu jos neatitiko buhalterinėje apskaitoje esančios sąskaitos, tai buvo traktuojama, kad tai yra neapskaityta produkcija, kuri buvo vežama. Taip remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateiktais dokumentais nustatyti viso 204 atvejai. Teigė, kad sutikrino visus iki vieno šešių metų laikotarpio dokumentus ir iš jų nustatyti 204 pažeidimai, kas rodo, kad tos sąskaitos buvo išrašytos tuo pačiu numeriu. 204 atvejuose yra apskaitininkių rekvizitai. Tas sąskaitas išrašė ne R. G. namuose kompiuteriu ir ranka, bet apskaitininkės ir bendrovės UAB „B“ kompiuteriu. Specialistai, atlikę tyrimą, rėmėsi pateiktais dokumentais ir lygino juose užfiksuotą informaciją. Remdamiesi įmonių buhalteriniais dokumentais, sąskaitomis faktūromis, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą, A. K. užrašais ir jo bei kitų liudytojų parodymais, padarė sąlygines išvadas, kad 204 sąskaitų neatitikimų atvejais buvo parduodama būtent neapskaityta UAB ‚B“ produkcija. Į šiuos nustatytus 204 atvejus patenka ir J. K. IĮ parduoto alaus atvejai. Vadovaujantis specialistės išvada dėl UAB „B“ neapskaitytos produkcijos pardavimo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad neapskaityta produkcija buvo parduota ir J. K.. Todėl, nors prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas J. K. atžvilgiu yra nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų dėl jos tyčinio apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados dėl J. N. pagrįstai inkriminuoto neapskaitytos produkcijos pardavimo J. K. IĮ, remiantis specialisto išvada ir specialistės N. L. paaiškinimais teisme.

20.6. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. gegužės 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą UAB „BG“ nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo lyginami UAB „BG“ buhalterinė apskaita ir ikiteisminio tyrimo metu pateikti dokumentai (R. G. pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios susijusios su UAB „B“ alaus pardavimu UAB „BG“). Argumentuojama, kad jeigu tikėti ikiteisminio tyrimo metu pateiktais dokumentais, tai įtariamieji R. V. ir R. B. už 7 464 Lt alaus įsigijimo iš UAB „B“ ir jo pardavimo už 8 956,79 Lt nefiksavo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, UAB „BG“ atveju laikantis analogiškos pozicijos kaip ir J. K. IĮ atveju, yra pagrindas konstatuoti, jog, remiantis specialisto išvada ir specialistės N. L. paaiškinimais teisme, J. N. pagrįstai inkriminuotas neapskaitytos produkcijos pardavimas UAB „BG“, nors ikiteisminis tyrimas R. V. ir R. B. atžvilgiu yra nutrauktas prokuroro nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų dėl jų tyčinio apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Be to, prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad, atlikus priešpriešinį patikrinimą su UAB „B“, nustatyta, jog PVM sąskaitos faktūros į bendrovės apskaitą įtrauktos, tačiau įforminti kiti, žymiai mažesni kiekiai. Ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad bendrovė UAB „B“ tiekė neapskaitytą produkciją UAB „BG“. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde neužsimenama apie tai, kad UAB „D“ vadovui D. K. ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios įmonės atvejo vertinimas yra analogiškas aukščiau aptartiems.

21. Skunde teigiama, kad teisme apklausti liudytojai B. Z. (buv. UAB „ŽU“), R. V., V. V. (UAB „BG“), S. P. (parduotuvė „P“), J. K., J. K., L. L. paneigė, jog būtų pirkę iš UAB „B“ neapskaitytą produkciją, be to, jie nurodė nesulaukę jokių pretenzijų iš teisėsaugos institucijų ar VMI. Pasisakant dėl šių liudytojų parodymų reikšmės specialisto išvadai, pažymėtina, kad specialistė N. L., apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, jog ji, rengdama išvadą, vadovavosi pateiktais dokumentais, o liudytojų parodymai, kurių dalis jai net nebuvo žinomi, jokios įtakos galutinei jos išvadai nebūtų turėję.

22. Specialistė paaiškino, kad, nors L. L. nurodė nemačiusi jai pateiktų sąskaitų, ant kurių nėra parašų, tai nepaneigia aplinkybės, jog ji pirko neapskaitytą alų iš UAB „B“, nes ikiteisminio tyrimo metu pateiktos sąskaitos faktūros po neapskaitytos produkcijos atvežimo turėjo būti sunaikintos, todėl alaus gavėjai neturėjo pagrindo jų ir pasirašinėti. Specialistė nurodė, kad, įvertinus pateiktas sąskaitas faktūras su tais pačiais numeriais, tačiau su skirtingais gavėjais ir produkcijos kiekiais, ji padarė išvadą, jog pagal sąskaitą, ant kurios užrašyta – koreguota, buvo vežama neapskaityta produkcija L. L. valgyklai. Specialistė nurodė, kad analogiška situacija yra ir kitų įmonių (UAB „ŽU“, J. K. IĮ, UAB „P“) atveju, jei priepriešinių patikrinimų metu buvo nustatoma, kad sąskaitos yra tais pačiais numeriais, bet skiriasi jose nurodyti duomenys, daryta išvada, kad sąskaitos buvo koreguojamos, o pagal jas gabenta produkcija nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Parašai ant pateiktų sąskaitų faktūrų rodė, kad produkcija iš UAB „B“ buvo išgabenta. Teisėjų kolegija sutinka su specialistės pozicija ir konstatuoja, kad liudytojų parodymai apie tai, jog neapskaityta produkcija jiems nebuvo tiekiama, nepaneigia specialisto išvadoje įmonių dokumentų analizės pagrindu nustatytų aplinkybių. Akivaizdu, kad liudytojai nėra suinteresuoti duoti save kaltinančius parodymus, kai jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ar net nebuvo pradėtas. J. N. pagrįstai nuteistas dėl visų 204 nustatytų neapskaitytos produkcijos tiekimo atvejų.

23. Skunde argumentuojama, kad daliai įmonių teisėsaugos institucijos ar VMI nepateikė jokių reikalavimų dėl neva įsigyto neapskaityto alaus, tačiau J. N. dėl neapskaitytos produkcijos šioms įmonėms pardavimo nepagrįstai nuteistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. IĮ, E. B. IĮ, A. V. IĮ, UAB „N“ atsakingiems asmenims prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atleidus asmenis pagal laidavimą. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti neapskaitytos produkcijos UAB „B“ pardavimo faktai, asmenys prisipažino įsigiję neapskaityto alaus, kuriuo po to patys prekiavo, o finansinių operacijų neįtraukė į įmonių buhalterinę apskaitą. Skunde nurodomų įmonių UAB „ŽU“, J. K. IĮ, UAB „ P“, L. L. valgykla atsakingų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ne dėl to, kad nebuvo nustatyti neapskaitytos produkcijos tiekimo atvejai šioms įmonėms, o dėl pakankamai nedidelio šių įmonių įsigyto neapskaityto alaus kiekio ir mažų sumų, nuo kurių skaičiuojami nesumokėti mokesčiai (UAB „ŽU“ nustatytas vienas įsigijimo atvejis už 126 Eur (su PVM), J. K. IĮ nustatytas vienas įsigijimo atvejis už 573 Eur (su PVM), UAB „P“ nustatytas vienas įsigijimo atvejis už 145 Eur (su PVM), L. L. valgyklos nustatyti penki įsigijimo atvejai, viso už 1372 Eur). Akivaizdu, kad šių įmonių vadovų veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę ir būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokia pati situacija dėl neapskaitytos produkcijos įsigijimų iš UAB „B“ nustatyta ir dėl S. S. IĮ (vienas atvejis už 405 Eur), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (du atvejai už 461 Eur), UAB „RU“ (du atvejai už 925 Eur), UAB „PV“ (vienas atvejis už 626 Eur), UAB „VIK“ (du atvejai už 1003 Eur). Tuo tarpu visi šie specialisto išvadoje nustatyti pavieniai bendrovės UAB „B“ neapskaitytos alaus produkcijos pardavimo skirtingoms įmonėms atvejai nuteistojo J. N. baudžiamajai atsakomybei turi reikšmingos įtakos. Šie pardavimai bendroje sumoje sudaro pakankamą veikos pavojingumą dėl bendros pardavimų sumos, tiek ir dėl neteisėto veikimo pakartotinumo ir sistemingumo. Todėl vien aplinkybė, jog atskirais atvejais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (ar net nebuvo pradėtas) neapskaitytą produkciją pirkusių įmonių atsakingiems asmenims, nepaneigia nuteistojo UAB „B“ direktoriaus J. N., kurio interesais šie neteisėti neapskaitytos produkcijos pardavimai buvo atliekami ir kurių bendras skaičius (204 atvejai) parodo aukštą nusikalstamos veikos pavojingumą, baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo skunde nurodytais argumentais mažinti J. N. inkriminuotos neapskaitytos produkcijos pardavimų apimties.

24. Nuteistojo J. N. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad išteisinus A. N. dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje, J. N. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, ir 222 straipsnio 1 dalį, kaip padaręs nusikalstamą veiką, bendrininkaujant atliekant vykdytojo ir organizatoriaus vaidmenis. Su šiuo skundo argumentu sutinkama iš dalies.

25. Bendrininkų grupės samprata yra apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad J. N. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkaudamas su A. N., nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį buvo pagrįstai pašalinta. Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką nusikalstamų veikų, padarytų veikiant bendrininkų grupe kvalifikavimo atvejais nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas atskirai nėra nurodoma. Tačiau, net ir pašalinus iš kvalifikacijos nuorodą į BK 25 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas vis tiek ydingai kvalifikavo J. N. padarytą nusikalstamą veiką. Pagal nustatytas J. N. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes – kad jis organizavo ir vykdė apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, teismas J. N. nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo su nuorodomis į BK 24 straipsnio 3 dalį (vykdytojas) ir BK 24 straipsnio 4 dalį (organizatorius). Byloje nustatyta, kad J. N. organizavo ne nusikalstamos veikos padarymą veikdamas su bendrininkais, o organizavo darbuotojų darbą taip, kad įgyvendintų savo nusikalstamą planą, apie kurį darbuotojai nežinojo arba nors nujautė, tačiau tik vykdė įmonės direktoriaus nurodymus. Šiuo atveju J. N. negali būti nusikalstamos veikos organizatorius, nes veika nebuvo daroma veikiant bendrininkų grupe. Taip pat kvalifikuojant asmenų padarytas nusikalstamas veikas BK 24 straipsnio 3 dalis (vykdytojas) atskirai nėra nurodoma. Todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas J. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, su nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Ši nuosprendžio dalis keistina, šalinant J. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo nuorodas į BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį.

Dėl J. N. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

26. J. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už jam patikėto didelės vertės UAB „B“ turto pasisavinimą, nes jis, būdamas UAB „B“ pagrindiniu akcininku ir generaliniu direktoriumi, veikdamas kartu su A. N. bendrininkų grupe laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. naudojant Bendrovės įrangą, jos patalpose ir medžiagomis, J. N. nurodžius, o A. N. pagaminus neužpajamuotą produkciją – alų, jį realizavus 204 atvejais J. N. surastiems produkcijos pirkėjams bei sunaikinus ir į Bendrovės apskaitą neįtraukus PVM sąskaitų-faktūrų dėl šio alaus pardavimo, o taip pat J. N. ir A. N. už šią realizuotą produkciją iš pirkėjų gavus pinigus ir jų neįnešus į Bendrovės kasą, pasisavino svetimą, jiems patikėtą didelės vertės UAB „B“ turtą – 161 242 Eur.

27. Nuteistasis J. N. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už jam patikėto didelės vertės UAB „B“ turto pasisavinimą ir mano, kad dėl šios nusikalstamos veikos jis turėtų būti išteisintas. Nurodo, kad grynieji pinigai buvo panaudoti įmonės naudai. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje ištirtų įrodymų analizę bei įvertinusi apeliacinės instancijos teisme gautų dokumentų įrodomąją reikšmę, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistojo J. N. veikoje nustatyti tinkamai, tačiau netiksliai nustatytas pasisavintų lėšų dydis. Todėl apygardos teismo nuosprendis keistinas.

28. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginė tyčia, pasireiškianti tuo, kad kaltininkas, kuriam patikėtas ar kurio žinioje yra svetimas turtas, disponuodamas juo, nori paversti jį savo turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. BK 183 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-13-693/2013, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K- 314- 693/2018, Nr. 2K-258-222/2018 ir kt.). Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnį esminės reikšmės turi pasisavinto kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto vertė. Darant išvadas dėl atsakomybės pagal BK 183 straipsnį svarbu, kad jeigu pasisavintas turtas buvo panaudotas turto savininko naudai, tokie veiksmai nevertinami kaip nusikalstami. Teismas, nustatęs, kad J. N. (kartu su A. N.) pasisavino didelės vertės bendrovės lėšas, pripažino jį kaltu padarius kvalifikuotą turto pasisavinimą, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas nurodė, jog byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kad grynais pinigais gautas lėšas J. N. būtų panaudojęs UAB „B“ reikmėms tenkinti, todėl priėjo išvados, kad visus už neapskaitytą alų gautus pinigus J. N. kartu su A. N. pasisavino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo išvada nepagrįsta, nes apygardos teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų reikšmingų įrodymų.

29. Apklaustas teisme J. N. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad gautus pinigus už neapskaitytą alų, pagrinde iš UAB „R“, gaudavo grynais, tačiau šiuos pinigus panaudojo įmonės reikmėms, tai yra bendrovės teritorijos asfaltavimui, bendrovės vamzdynų keitimui, pirko alaus gamybai reikalingus įrengimus iš Vokietijos firmos (duomenys neskelbtini) ir dalį pinigų (29 000 Eur) sumokėjo grynais, kad būtų pabaigta vykdyti sutartis ir būtų pateikti įrengimai, taip pat teigė, pinigus panaudojęs bendrovės darbuotojų laisvalaikio praleidimui, šventėms, paskatinimams už gerą darbą. Šiuos J. N. parodymus apygardos teismas vertino kaip gynybinę poziciją. Teismas nurodė, kad nuteistojo paaiškinimų apie įmonės naudai išleistas lėšas, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl remiantis kasacinio teismo praktika konstatavo, jog vien kaltininko tvirtinimas, jog bendrovės lėšos ar turtas iš tikrųjų buvo panaudoti bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti bendrovės turto pasisavinimą. Apeliaciniame skunde ši teismo pozicija ginčijama ir teigiama, kad įrodymų apie Bendrovės reikmėms J. N. išleistas lėšas byloje yra pakankamai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl skunde nurodomų J. N. panaudotų grynųjų pinigų darbuotojų išvykoms, kalėdiniams vakarėliams, skatinamiesiems priedams, byloje nėra jokių konkrečių duomenų. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojai R. A., V. K. parodė, jog direktorius J. N. mokėjo vokeliuose motyvacinius priedus darbuotojams jubiliejų proga, švenčių proga, tačiau nepatvirtino nei kokios dydžio sumos buvo mokamos, nepaaiškino kokiomis progomis šie priedai buvo mokami. Vieno liudytojo R. A. parodymai, kad direktorius jam mokėjo priedus grynais pinigais, nėra pakankamas įrodymas dėl Bendrovės reikmėms išleistų sumų, nes didžioji dalis liudytojų parodė visiškai priešingas aplinkybes, kad direktorius J. N. nenorėjo mokėti darbuotojams už papildomą darbą, neskatino darbuotojų, nekėlė atlyginimų. Nei J. N., nei liudytojai nepateikė jokių objektyvių duomenų (apskaitos žurnalų, sąsiuvinių, kvitų, sąmatų ar pan.), kurie patvirtintų lėšų panaudojimą darbuotojų skatinimui. Konkrečiai nenustatytas piniginių priedų mokėjimo dažnumas ir sumų dydis nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, kad J. N. grynais gautus pinigus iš neapskaitytos produkcijos pardavimo panaudojo darbuotojų priedams mokėti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pavieniai įmonės vakarėliai ar darbuotojų sveikinimai jubiliejaus proga ir šioms progoms galimai išleistų lėšų nenustatytas dydis negali paneigti aplinkybės, kad J. N., veikdamas kartu su A. N., pasisavino įmonės lėšas.

31. Apygardos teismas vertino ir nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl įmonės aikštelės asfaltavimo darbų apmokėjimo. Didžioji dalis apklaustų įmonės darbuotojų negalėjo prisiminti ir patvirtinti, kad tokie darbai buvo vykdomi, nors J. N. nurodė, jog aikštelė buvo asfaltuojama kiekvienais metais. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų ar liudytojų parodymų, kurie patvirtintų, kokie bendrovės teritorijos asfaltavimo darbai ir kokiai sumai buvo atlikti. Nors J. N. pirmos instancijos teisme teigė, kad aikštelę asfaltavo bendrovė „Panevėžio keliai“ ir kita įmonė, tačiau jokie tai patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Liudytojas L. B., apklaustas teisme, parodė, kad kiemas buvo prastos būklės, kas vasarą po kokį lopinėlį vis asfaltuodavo. Vieną vasarą asfaltas buvo daromas pagal upę, tai didesnis darbas. Žino, kad už tuos darbus buvo atsiskaitoma grynais. Jam tikrai nesakė, kiek buvo sumokėta už asfaltavimą, bet sakė, kad žymiai pigiau nei pagal sąskaitą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nedidelės apimties aikštelės tvarkymo darbai ir jiems galimai išleistų iš neapskaitytos produkcijos gautų lėšų dydis negali paneigti, kad J. N. kartu su A. N. pasisavino įmonės lėšas.

32. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. N. parodė, kad keletą kartų važiavo į UAB „B“ taisyti įrengimų, galėjo būti, kad į įmonę atlikti remonto darbų buvo kviečiamas 3-4 kartus. Už stambų remontą kartu su kelionės išlaidomis jam galėjo būti sumokėta 500 Lt. Be nuteistojo J. N., liudytojų L. B. ir V. N. parodymų dėl atliktų Bendrovės įrangos remonto darbų ir jų kainų byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų. Remiantis vien liudytojų parodymais negalima nustatyti, kokias sumas iš neapskaitytos produkcijos gautų lėšų J. N. sumokėjo už remonto darbus. Taigi aplinkybė, kad įmonėje galėjo būti atliekami bendrovės įrangos remonto darbai ir už juos atsiskaityta grynais pinigais, nepaneigia fakto, kad nuteistieji J. N. ir A. N. pasisavino 161 242 Eur jam patikėtų įmonės lėšų.

33. Kitaip apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina gynybos pateiktus dokumentus dėl gazuotų ir negazuotų gėrimų išpilstymo įrangos įsigijimo iš „(duomenys neskelbtini)“ (t.51, b. l. 35-122). Ištyrus dokumentų apžiūros protokolu, dalyvaujant specialistei N. L., apžiūrėtus dokumentus, nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 7 d. UAB „B“ sudarė sutartį su Vokietijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl gėrimų išpilstymo įrangos įsigijimo. Sutarties bendra vertė 296 000 Eur (įranga, pristatymas, montavimas, paleidimas, personalo apmokymas). UAB „B“ 2013 m. lapkričio 8 d. sumokėjo 88 800 Eur avansą, 2014 m. birželio 25 d. sumokėjo 90 000 Eur, 2014 m. birželio 26 d. sumokėjo 72 800 Eur, 2014 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 14 800 Eur – viso 266 400 Eur. Pinigai buvo mokami bankiniais pavedimais. Nustatyta, kad pagal esamus apskaitos registrus, UAB „B“ už įrangą Vokietijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 266 400 Eur ir yra neskolinga. Pagal sutartį išpilstymo įranga bendrovėje turėjo būti pristatyta iki 2014 m. kovo 31 d., tačiau įranga buvo pristatyta tik 2014 m. birželio 30 d. ir sumontuota 2014 m. liepos 14 d. Pagal pateiktus susirašinėjimo dokumentus tarp UAB „B“ ir „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti paskaičiuotas 29 600 Eur netesybos už vėliau pristatytą ir sumontuotą įrangą. Šie duomenys atitinka J. N. teisme duotus parodymus, kad jis, sužinojęs, jog „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja ir gali nepabaigti darbų, nusprendė skristi į Vokietiją tartis. Po to išsiaiškino, kad įrangos gamyba vyksta ne Vokietijoje, o Slovėnijoje. Nuvykus į Slovėniją susitarė su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. R. sumažinti kontrakto sumą, kad bus nubraukti 29 600 Eur, bet juos reikėjo paduoti. Jis pinigus grynais atidavė slovėnams. Tada slovėnai tą įrangą vėluodami pateikė. Pinigus sumokėjo nenorėdamas prarasti kelių šimtų tūkstančių eurų investicijos. Buvo priimtas nepopuliarus sprendimas taip gelbėti projektą, nes nenorėjo įsivelti į tarptautinius teismus, arbitražus. Visgi ta suma buvo sumokėta, o už kontraktą ji buvo nubraukta. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas L. B.. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė N. L. paaiškino, jog tikrino archyvo duomenis ir jai buhalterė raštu patvirtino, kad jokių skolų vokiečių įmonei nėra apskaityta. Jeigu kažkokia suma buvo nesumokėta, tai būtų skola. Darė išvadą, kad už įrenginius buvo atsiskaityta visiškai, o už vėlavimą galėtų būti 10 procentų netesybų – 29 600 Eur. 29 600 Eur sumokėjimo UAB „B“ apskaitoje nėra, bet buhalterė teigė ir pagal buhalterines apskaitos registrus nustatyta, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokių skolų. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pasitvirtino J. N. parodymai, jog jis, norėdamas užtikrinti sėkmingą išpilstymo įrangos įsigijimą iš „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo pastarajai grynais 29 600 Eur, o šia suma buvo sumažinta sudarytoje sutartyje aptarta įrenginio kaina. Sumokėti grynieji pinigai galėjo būti gauti iš prekybos neapskaityta UAB „B“ produkcija, bet buvo panaudoti Bendrovės interesais, todėl J. N. ir A. N. inkriminuota pasisavinta įmonės lėšų suma – 161 242 Eur, mažintina 29 600 Eur, konstatuojant, kad J. N., bendrininkaudamas su A. N., pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „B“ turtą 131642 Eur.

34. Kaip minėta, kitų objektyvių duomenų, kad iš neapskaitytos produkcijos pardavimo gautas lėšas J. N. dar panaudojo ir kitoms UAB „B“ reikmėms, byloje nėra, todėl dar labiau mažinti J. N. bei A. N. inkriminuotos pasisavintų lėšų sumos dydžio nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

35. Nuteistojo J. N. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas – iš J. N. Panevėžio VMI naudai buvo priteista 53 702 Eur žalos atlyginimo, kurio 20 892 Eur dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis, bet neatsižvelgta, kad 2021 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje iš bendrovės UAB „R“ ir subsidiariai iš jos vadovo R. Š. buvo priteista 28 713 Eur (pakeistu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu priteistas dydis sumažintas iki 27 878 Eur) nesumokėto PVM už neapskaitytos produkcijos iš UAB „B“ įgijimą. Skunde pabrėžiama, kad dėl neapskaitytos produkcijos pardavimo UAB „R“ PVM mokestis jau yra priteistas sumokėti, todėl teismas, tenkindamas VMI civilinį ieškinį dalyje dėl PVM priteisimo iš J. N. dėl neapskaitytų UAB „B“ ir UAB „R“ sandorių, antrą kartą priteisė PVM už tuos pačius pardavimus. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde klaidingai teigiama, jog UAB „Rotalitai“ nesumokėtas PVM mokestis priteistas už neapskaitytos produkcijos iš UAB „B“ įgijimą. Visgi, byloje nustatyta, kad nesumokėtas PVM buvo priteistas už neapskaitytos produkcijos pardavimą ir ūkinių operacijų neįtraukimą į buhalterinę apskaitą. Taip pat ir UAB „B“ PVM mokestis priteistas už neapskaityto alaus pardavimus bendrovei UAB „R“ ir šių ūkinių operacijų neįtraukimą į buhalterinę apskaitą.

36. Gynyba, grįsdama poziciją dėl dvigubo PVM skaičiavimo, pateikė 2022 m. vasario 7 d. konsultacinę išvadą dėl PVM įstatymo taikymo prekių pardavimo atveju (t.51, b. l. 155-161). Konsultacinėje išvadoje pateikiama PVM sistemos analizė, aptariamas ir aiškinamas PVM įstatyminis reguliavimas. Konstatuojama, kad PVM esmė – vartojimo mokestis, kuris sumokamas vieną kartą galutinio vartotojo, o gamybos ir prekybos grandinėje esantys tarpininkai sumokėtą PVM įtraukia į atskaitą. Konsultacijos antroje dalyje pateikiamas teorinis pavyzdys, kaip apskaičiuojamas PVM. Nurodoma, kad įmonė, pardavusi prekes, apskaičiuoja pardavimo PVM ir sumoka šį mokestį į valstybės biudžetą. Įmonė, įsigijusi prekes, apskaičiuoja šios prekės pirkimo PVM ir įtraukia pirkimo PVM į atskaitą. Įtraukdama pirkimo PVM į atskaitą, šia suma sumažina mokėtiną PVM į valstybės biudžetą. Jei įmonė perparduos įsigytas prekes kitai įmonei, tai apskaičiuos pardavimo PVM ir jį sumokės į valstybės biudžetą. Taigi PVM nuo prekių tiekimo į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą. Konsultacinėje išvadoje apibendrinama, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžiu iš UAB „R“ ir subsidiariai iš R. Š. valstybės naudai priteisus 27 781 Eur PVM nuo iš UAB „B“ įsigyto neapskaityto alaus pardavimo, kurį UAB „R“ sumokėjo, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu iš UAB „B“ priteisus 33 893 Eur pardavimo PVM, iš kurių 24 974 pardavimo PVM už UAB „R“ parduotą neapskaitytą alų, PVM nuo UAB „B“ UAB „R“ parduoto neapskaityto alaus į valstybės biudžetą bus sumokėtas du kartus.

37. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė N. L. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju UAB „B“ pardavė neapskaitytą alų UAB „R“. UAB „B“ privalėjo sumokėti pardavimo PVM, tačiau ji to nepadarė, to nedeklaravo. Tada UAB „R“ įsigytą neapskaitytą alų pardavė vartotojams už nenustatytą kainą, gavo pajamas ir taip pat turėjo deklaruoti pardavimą, bet to nepadarė. Nėra prasmės kalbėti apie PVM atskaitą, nes PVM įstatymo 64 straipsnis numato, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Šiuo atveju jokių dokumentų nebuvo, tai ir atskaita negalima. Iš UAB „R“ priteisus nesumokėtą PVM mokestį, šia suma neturėtų sumažėti PVM mokesčio suma, kurią teismas priteisė iš UAB „B“ vadovo J. N.. Esant dviem PVM mokesčio nesumokėjusiems subjektams, PVM atskaitai nėra pagrindo.

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konsultacinės išvados argumentai dėl PVM įstatymo aiškinimo nepaneigia specialistės pozicijos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl sumokėto PVM įtraukimo į atskaitą ir nesudaro pagrindo spręsti, jog susidarė situacija dėl dvigubo PVM skaičiavimo. Konsultacinėje išvadoje pateikiamas vertinimas būtų aktualus tuo atveju, jei minėtos įmonės alumi būtų prekiavusios, o atliktas ūkines operacijas tinkamai fiksavusios sąskaitose faktūrose ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tačiau nagrinėjamu atveju prekiaujant neapskaityta produkcija ir nepildant jokių dokumentų pirkimo PVM įtraukimas į atskaitą nėra įmanomas, todėl ir iš J. N. priteisto PVM dydis negali būti sumažintas UAB „R“ sumokėto PVM dalimi. Tiek neteisėtai veikdamas UAB „B“ vadovas J. N., tiek ir UAB „R“, parduodant neapskaitytą produkciją ir nesumokėjus PVM, padarė žalos valstybei, kuri turi būti atlyginta. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš J. N. PVM mokesčio sumą.

39. Skunde argumentuojama ir tai, kad juridinio asmens vadovas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Kadangi UAB „B“ yra veikianti įmonė, mokesčių mokėtojas yra ne J. N., o UAB „B“, todėl VMI ieškinys yra nukreiptinas į UAB „B“ ir tik po to subsidiariai į J. N.. Su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos būtinosios juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos, todėl UAB „B“ nebuvo kaltinama ir teisiama. Nusikaltimus finansų sistemai siekdamas savanaudiškų tikslų padarė bendrovės vadovas J. N., tačiau jie nebuvo padaryti bendrovės interesais. Įmonės direktorius, naudodamasis įmonės resursais, darbuotojais, gaminant produkciją, jos neapskaitant ir ją parduodant, gautus pinigus pasisavino padarydamas žalos įmonei. Parduodamas neapskaitytą produkciją sumažino bendrovės pelną, nes už parduotą alų grynais gautas sumas, kurios priklausė UAB „B“, pasisavino, taip neteisėtai praturtėjo. Nuo neapskaitytos produkcijos pardavimo sumos, kuri buvo pasisavinta, į valstybės biudžetą nebuvo sumokėtas pelno mokestis ir akcizo mokestis, o parduodant neapskaitytą produkciją taip pat išvengta sumokėti pridėtinės vertės mokestį, dėl to pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, pagrįstai priteisė šią sumą iš nuteistojo. Todėl žalos atlyginimas už fizinio asmens (įmonės vadovo) padarytas nusikalstamas veikas negali būti perkeltas įmonei, kuri dėl tokių jo veiksmų pati patyrė žalos.

40. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai taikė dvigubą išieškojimą, kai buvo nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų rezultatą asmens, pripažinto kaltu, pasisavintą sumą ir tenkinti VMI civilinį ieškinį. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas VMI civilinis ieškinys, kuriuo iš J. N. prašoma priteisti 53 702 Eur. Šią sumą sudaro 6 403 Eur pelno mokestis, 20 892 Eur pridėtinės vertės mokestis, 26 407 Eur akcizo mokestis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir šios nesumokėtų mokesčių sumos išieškotos iš J. N.. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš nuteistųjų valstybei išieškota konfiskuotino turto, kaip nusikalstamų veikų rezultato, vertę atitinkanti pinigų suma – 161 242 Eur (už neapskaitytą įmonės produkcijos pardavimą grynais pinigais gautos lėšos be PVM). Pažymėtina, kad pelno mokesčio suma (6403 Eur) ir akcizo mokesčio suma (26 407 Eur) patenka į pasisavintų lėšų apimtį, o PVM mokesčio suma nepatenka, nes įmonės lėšos pasisavintos nesumokant PVM.

41. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinį ieškinį pilna apimtimi ir išieškodamas iš nuteistojo taip pat ir nuo pasisavintos sumos priskaičiuotus, kaip mokėtinus pelno mokestį ir akcizų mokestį, kurie, kaip minėta, patenka į pasisavintų lėšų apimtį, nepagrįstai konfiskavo visą pasisavintą sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Todėl konfiskuotinos pinigų sumos dydis mažintinas dalimi, kurią sudaro VMI tenkintame civiliniame ieškinyje priteisti pelno mokesčio ir akcizų mokesčio dydžiai.

Dėl turto konfiskavimo

42. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo taikyta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Skunde dėstoma pozicija dėl J. N. kaip pagrindinio įmonės akcininko padėties tuo atveju, jei įmonei būtų grąžinta visa pasisavinta pinigų suma. Smulkiajam UAB „B“ akcininkui UAB „IV“ atsisakius Bendrovės vardu pareikšto 161 242 Eur dydžio ieškinio, pirmosios instancijos teismas šią sumą po lygiai konfiskavo iš J. N. ir A. N.. Akcentuojama, kad J. N. priklauso 77,31 % UAB „B“ akcijų, todėl įvykdęs tokį teismo sprendimą ir UAB „B“ pervedęs 161 242 Eur, kaip 77,31 % Bendrovės akcijų turėtojas įgytų teisę į 77,31 % 161 242 Eur sumos, t. y. galėtų sau iš Bendrovės teisėtai susigrąžinti 124 656,19 Eur. J. N., būdamas UAB „B“ direktoriumi ir turėdamas 77,31 % UAB „B“ akcijų, be apskaitos dokumentų pardavė Bendrovės produkcijos už 161 242 Eur ir šias lėšas per puse pasidalino su UAB „B“ akcijų neturinčia gamybos meistre A. N. ir kad tokiais veiksmais padarė didelės finansinės žalos ne tik UAB „B“ bet ir sau, nes 77,31 % Bendrovės akcijų jam suteiktų teisę į didesnę sumą pinigų apskaičius visą parduotą produkciją nei ją neapskaitytą pardavus ir pinigus per pusę pasidalinus su gamybos meistre. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynybos dėstoma pozicija dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo J. N., kaip įmonės akcininkui, tikslingumo yra nepagrįsta, tačiau sprendžiant dėl šios nuosprendžio dalies pagrįstumo įvertinama, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog nuteistasis J. N. bendrininkaudamas su nuteistąja A. N., pasisavino bendrovės turto 131642 Eur sumai (žr. šio procesinio dokumento 32 p.).

43. Teismų praktikoje yra suformuota pozicija, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas ar pasisavinimas. Ši nuostata pagrįsta UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-407/2014, Nr. 2K-26-788/2017). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ( toliau – ir ABĮ) 14-16 straipsnių ir kitų straipsnių nuostatos, apibrėždamos akcininkų turtines ir neturtines teises bei pareigas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) normos, nustatančios juridinio asmens dalyvių teises ir pareigas, nenumato jokių uždarosios akcinės bendrovės akcininko, net ir vienintelio, teisių savo nuožiūra be jokio teisinio pagrindo disponuoti bendrovės turtu ir paversti jį nuosavu. Priešingai, ABĮ nuostatose, nustatančiose akcininkų turtines teises, aiškiai pabrėžiamas bendrovės ir jos akcininkų turto atskirumas (pvz., ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta akcininkų teisė tik įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, draudimas bendrovei skolinantis iš savo akcininkų įkeisti akcininkams savo turtą; šio straipsnio atitinkamos dalies 6 punkte numatyta akcininkų teisė gauti tik likviduojamos bendrovės turto dalį; ABĮ 14 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma rašytinė ar notarinė sutarties forma visoms sutartims, sudaromoms tarp bendrovės ir visų jos akcijų savininko). Nors CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato vieną atvejį, kuomet akcininkas gali savo turtu atsakyti už bendrovės prievoles, t. y. kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, tačiau šioje normoje numatytas akcininko nesąžiningumas niekaip nepaneigia bendrovės ir jos akcininko turto atskirumo principo. Šioje normoje numatytos akcininko pareigos elgtis sąžiningai bendrovės atžvilgiu, nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe nevykdymas yra tik teisinė sąlyga papildomai, subsidiariai taikyti akcininkui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K- 407/2014). Apibendrinant galima teigti, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi skunde dėstomi argumentai, kad J. N. galėtų sau iš Bendrovės teisėtai susigrąžinti pasisavintą lėšų dalį pagal jam priklausančių akcijų dydį, neturi teisinio pagrindo.

44. Skunde nepagrįstai teigiama, kad civilinio ieškinio atsisakymas reiškia jo taikų išsprendimą ir civilinio ieškovo interesų patenkinimą. Tai, kad civilinis ieškovas UAB „IV“ atsisakė civilinio ieškinio savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, kad civilinio ieškovo interesai buvo patenkinti. Civilinio ieškinio atsisakymas yra civilinio ieškovo teisė.Tuo labiau, civilinio ieškinio atsisakymas neleidžia daryti išvados, kad nebuvo pagrindo turto konfiskavimui. Teismų praktikoje numatyta, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-497-511/2015, Nr. 2K-243-942/2016, Nr. 2K- 32- 719/2020). Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas atsisakė ieškinio, nes 2020 m. spalio 30 d. buvo sudaryta taikos sutartis tarp UAB „IV“ ir J. N.. Taikos sutartimi nebuvo sutarta dėl žalos bendrovei atlyginimo termino ir dydžio, todėl 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 50 000 Eur bendrovei padarytos žalos sumokėjimo. Sutartą sumą J. N. dalimis sumokėjo: 2022 m. sausio 6 d. 20 000 Eur (t. 52, b. l. 20) ir 2022 m. vasario 4 d. 30 000 Eur (t. 52, b. l. 21). Darytina išvada, kad dalį neteisėtai užvaldyto turto nuteistasis įmonei grąžino, todėl 50 000 Eur suma mažinamas iš J. N. konfiskuotinos sumos dydis. Tačiau aukščiau išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo išvadai, kad konfiskavimas negali būti taikomas likusiai pasisavintos sumos daliai.

45. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistųjų priteista konfiskuotina suma buvo 161 242 Eur (po 80 621 Eur). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas perskaičiuoja iš J. N. ir A. N. konfiskuotinų sumų dydžius. Pirmiausia pasisavinta 161 242 Eur suma mažinama 29 600 Eur, nustačius, kad šias iš neapskaitytos produkcijos pardavimų gautas lėšas J. N. panaudojo UAB „B“ interesais (161 242 – 29 600 = 131 642). Į sumažintą suma taip pat įskaičiuotinos VMI civiliniame ieškinyje nurodytos sumos už pelno mokestį (6403 Eur) ir akcizo mokestį (26 407 Eur) viso 32 810 Eur, nustačius, kad šios sumos patenka į pasisavinto turto apimtį (131 642 – 32 810 = 98 832). Galutinė sumažinta konfiskuotina pasisavintų įmonės lėšų suma konfiskuojama iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas (98 832 / 2 = 49 416 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad J. N. pagal susitarimą sumokėjus UAB „B“ 50 000 Eur žalos atlyginimo ir įskaičius šią sumą į J. N. konfiskuotinos sumos dydį, laikytina, jog nuteistasis grąžino visas pasisavintas įmonės lėšas ir jam turto konfiskavimas netaikytinas.

46. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde prašoma ir to, kad, atsižvelgus į apeliaciniame skunde dėstomais argumentais mažintiną neapskaitytų lėšų apimtį, ir į tai, kad prašoma daryti išvadą, jog nebuvo padarytas sunkus nusikaltimas, t. y. numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, peržiūrėti nuteistajam J. N. paskirtą bausmę. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi aukščiau aptartais motyvais teisėjų kolegija atmetė tiek skundo argumentus dėl mažintinos neapskaitytų lėšų apimties, tiek dėl kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą 183 straipsnio 2 dalyje, nebuvimo.

Dėl nuteistosios A. N. apeliacinio skundo argumentų

Dėl A. N. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

47. A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už jai patikėto didelės vertės UAB „B“ turto pasisavinimą, nes, būdama atsakinga už UAB „B“ alaus gamybą, veikdama bendrininkų grupe kartu su bendrovės direktoriumi nuteistuoju J. N. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. naudojant Bendrovės įrangą, jos patalpose ir medžiagomis, J. N. nurodžius, o A. N. pagaminus neužpajamuotą produkciją – alų, bei jį realizavus 204 atvejais J. N. surastiems produkcijos pirkėjams, sunaikinus ir į Bendrovės apskaitą neįtraukus PVM sąskaitų-faktūrų dėl šio alaus pardavimo, o taip pat J. N. ir A. N. už šią realizuotą produkciją iš pirkėjų gavus pinigus ir jų neįnešus į Bendrovės kasą, pasisavino svetimą, jiems patikėtą didelės vertės UAB „B“ turtą – 161 242 Eur.

48. Nuteistosios A. N. apeliaciniame skunde nesutinkama su jos nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Skunde grindžiama, kad A. N. yra UAB „B“ gamybos meistrė ir tik vykdė įmonės direktoriaus J. N. nurodymus, o UAB „B“ turtas jai nebuvo patikėtas, todėl ji nėra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje subjektas. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

49. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Jei turto pasisavinimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jų žinion, tokių asmenų veika kvalifikuotina taikant BK 24 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-269-648/2017). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, konstatuojama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- P- 218/2009).

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji A. N. aktyviai kontroliavo bei vadovavo neapskaityto alaus gamybai ir realizavimui, dalies piniginių lėšų gavimui bei surinkimui. Tai iš dalies patvirtina nuteistosios parodymai ir liudytojų parodymai. Pati A. N. pripažino, jog organizavo neapskaityto alaus gamybą bei jo realizavimą be apskaitos dokumentų, taip pat pripažino, jog ėmė grynuosius pinigus iš G. G. už A. G. įmonei realizuotą neapskaitytą alų. J. N. parodė, kad grynus pinigus už „juodą“ alų iš R. Š. paimdavo jis, o iš A. G. įmonės pinigus paimdavo A. N.. Liudytojas G. G. parodė, kad pirko alų iš UAB „B“, jokie dokumentai nebuvo rašomi. Alaus, kurį ėmė savo reikmėms, pirko gal 4-5 kartus be jokių dokumentų. Kai reikėdavo tokio alaus, skambindavo A. N., pasakydavo, kiek reikia, ji pasakydavo, kada atvažiuoti, palikdavo prie sandėlio ant rampos. Jis pats įsikraudavo tą alų, pinigus atiduodavo grynais A. N., ji gavusi pinigus jokio dokumento neišrašydavo. Statines paimdavo darbo metu nuo rampos, A. N. būdavo kieme arba išeidavo ir paduodavo jai pinigus, sudėtus celofaniniame maišelyje. Viso per tą laikotarpį jai yra davęs apie 900 Eur. Direktorius jam sakė, kad susitartų su A. N., todėl jai skambindavo, jai atiduodavo pinigus. Liudytoja L. T. parodė, kad, jai dirbant apskaitininkės pareigose, į jos kabinetą atėjo gamybos meistrė A. N. ir pasakė R. M. ir kartu buvusiai V. A., kad ją pamokytų išrašyti ir po to koreguoti sąskaitas neapskaitytam, taip vadinamam „juodam“ alui. Liudytojas G. K. paaiškino, kad apie neapskaityto alaus atkrovimą jį informuodavo A. N.. Visi bendrovės darbuotojai žinojo apie šį neapskaitytą alų, suprato ir jis, kaip jis ir kokiu būdu tokiu tampa. Direktorius J. N. perduodavo užsakymą A. N. – gamybos meistrei, tada ji surašydavo užsakymą su nurodytu kiekiu ir jį pateikdavo sandėlininkams. Tame užsakyme būdavo matyti, kiek kokio alaus, skirto „R“, užsakė direktorius ir kad sandėlininkas žinotų, kiek to alaus reikės „atidėti“. Iš pradžių jie su A. dar šį alų pajamuodavosi sandėlyje, po ko koreguodavo pajamavimą, tačiau vėliau jį tik atkraudavo sandėlyje į tam tikrą vietą, iš kurios vėliau vairuotojai jį paimdavo. Šiam alui apskaitininkės išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias vėliau koreguodavo. Visas reikalingas „juodas alus“ atsispindėjo A. N. pateikiamame lapelyje. Liudytojas A. K. parodė, kad apskaitininkė R. M. pasakė jam, kad koreguoti sąskaitas įmanoma, nes ji tai daro direktoriaus J. N. arba gamybos meistrės A. N. nurodymu. Apskaitininkės, kiek ir kam „iškoreguoti“, žinodavo iš gamybos vadovės A. N.. Yra girdėjęs A. N. joms tai sakant. Visur, išskyrus UAB „R“, buvo pasikraunama iš sandėlio su sandėlininko (tuo metu dirbusio), A. N., ir direktoriaus J. N. žinia. Visi vairuotojai darė tą patį, t. y., prireikus, vežė „juodą“ alų. R. Š. alų išduodavo asmeniškai pats direktorius J. N. arba A. N., o sargas V. T. padėdavo pakrauti, tai žino iš pastarojo pasakojimų. Liudytojas A. G. parodė, kad alų statinėse A. N. nurodymu, sandėlyje taip ir neužpajamuotą, yra ridenęs ant rampos, iš kur jį atvyko pasiimti tam tikri žmonės. Liudytojas R. Š. parodė, kad, norėdamas užsakyti pilstomo alaus neoficialiai, kuris vėliau nebuvo apskaitomas UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje, skambindavo tik A. N., kuriai pasakydavo norimo alaus kiekį ir rūšį. A. N., priėmusi iš jo užsakymą dėl neapskaitomos produkcijos, jau toliau pati rūpinosi, kad šiai produkcijai būtų išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios nebūdavo įtraukiamos į UAB „R“ apskaitą. Apie tai, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros nebus įtrauktos UAB „R“ apskaitą, A. N. žinojo. Sandėlio darbuotojas jam parodydavo, kur stovi jam pasikrauti reikalinga produkcija, taip pat tas pats sandėlio darbuotojas jam perduodavo jau išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Sandėlininkui, jo manymu, produkcijos kiekį ir rūšį jau būdavo nurodžiusi A. N..

51. 2016 m. gruodžio 5 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti A. N. telefoniniai pokalbiai su UAB „B“ klientais, norinčiais pirkti neapskaitytą produkciją. Matyti, kad G. G. ir R. Š. skambino tiesiogiai A. N. ir tarėsi dėl nepajamuoto alaus pardavimo. A. N. skambina įmonės UAB „B“ darbuotojams ir duoda nurodymus, kur, kada ir kokį kiekį neapskaitytos produkcijos įpilti, palikti ar perduoti klientams. Taip pat užfiksuota keletas atvejų, kai J. N. skambino A. N. arba ji pati skambino direktoriui ir pranešė apie gautus užsakymus.

52. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. N. ne tik vykdė J. N. nurodymus, bet ir pati savo iniciatyva aktyviais veiksmais sudarė sąlygas, kad būtų gaminamas bei realizuojamas neapskaitytas „juodas“ alus, už jį buvo gaunami neapskaityti pinigai, dalis pinigų būdavo perduodama jai ir ji žinojo, už ką tie pinigai. Be A. N. veiksmų, kurie buvo intensyvūs bei aktyvūs, iš esmės nusikalstama veika nebūtų galėjusi būti vykdoma, nes būtent ji buvo atsakinga už visą neapskaityto alaus gamybą, realizaciją bei dalies neapskaitytų piniginių lėšų surinkimą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamo sumanymo realizavimui – didelės vertės UAB „B“ turto (grynųjų pinigų) pasisavinimui buvo būtini abiejų bendrininkų A. N. ir J. N. tyčiniai aktyvūs veiksmai, taigi nuteistieji nusikalstamai veikė kartu ir jie laikytini bendravykdytojais (BK 24 straipsnio 3 dalis). Todėl apygardos teismas teisingai nuteistosios nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip padarytą bendravykdytojų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

53. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad A. N. būtų gavusi kokią nors dalį iš neapskaitytų alaus pardavimų UAB „B“. Teisėjų kolegija pažymi, kad, J. N. ar A. N. nurodymais pagaminus neapskaitytą alų ir jį pardavus klientams, buvo gaunamos piniginės lėšos. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai užvaldo jam patikėtą svetimą turtą, tuo turtu pasinaudoja savo nuožiūra arba turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Taigi nuo momento, kai už neapskaitytą alų buvo gaunami grynieji pinigai, nusikalstama veika laikoma baigta, nes tiek A. N., tiek ir J. N. gautas pinigines lėšas galėjo panaudoti savo nuožiūra. Kaip toliau su iš nusikalstamos veikos gautomis piniginėmis lėšomis elgėsi A. N., nusikalstamos kvalifikavimui reikšmės neturi. Tai, kad gautas pinigines lėšas ji atidavė įmonės direktoriui jos kaltės pasisavinus įmonės turtą nepanaikina.

Dėl turto konfiskavimo

54. A. N. apeliaciniame skunde, kaip ir nuteistojo J. N. gynėjo advokato G. Danėliaus apeliaciniame skunde, nesutinkama su turto konfiskavimu. A. N. nurodė, kad iš nusikalstamos veikos jokio turto negavo, todėl 80 621 Eur – kaip pusė pasisavinto įmonės turto, konfiskuota nepagrįstai.

55. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Minėta, kad pagal BK 72 straipsnį iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Dėl to nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais būtina spręsti klausimą dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo.

56. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, jei byloje nėra civilinio ieškinio ar jo atsisakyta bei pasisavintas turtas nėra grąžintas, vadovaujantis BK 72 straipsniu, pasisavintas turtas, privalomai konfiskuotinas kaip padarytų nusikalstamų veikų rezultatas. Teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli asmenys, tačiau šio turto pas juos nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš asmenų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-527/2014, Nr. 2K- 497- 511/2015, 2K-169-976/2022). Nagrinėjamoje byloje nustatyta (pripažinta), kad A. N. veikdama bendrininkų grupe su J. N. pasisavino jiems patikėtą svetimą UAB „B“ didelės vertės – 161 242 Eur – turtą. Byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima neginčytinai spręsti, kokiomis proporcijomis minėti asmenys pasidalijo šiuos pasisavintus pinigus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytą teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, darė pagrįstą išvadą, kad UAB „B“ pasisavinto turto vertė, turėtų būti išieškoma lygiomis dalimis iš A. N. ir J. N.. Kaip minėta, teisėjų kolegija atsižvelgė į sumažintą konfiskuotino turto vertę (98 832 Eur) ir nustatė, kad sumažinta konfiskuotino turto dalis turėtų būti išieškoma iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis po 49 416 Eur. J. N. atlyginus įmonei padarytą žalą ir sumokėjus 50 000 Eur, galutinė likusi neteisėtai gautos naudos suma 49 416 Eur yra iš A. N. konfiskuotina lėšų dalis.

Dėl nuteistojo V. V. gynėjos advokatės D. U. apeliacinio skundo argumentų

Dėl V. V. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

57. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nurodant, kad jis, būdamas UAB „BČ“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą ir pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, nes 4 atvejais, įsigijęs alų iš UAB „B“, pagal PVM sąskaitas- faktūras įsigyto alaus neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei neapskaitė jo pardavimo už 18 076,45 Lt (5235,3 Eur), Bendrovei grynais gavus pajamas už parduotą apskaitoje neapskaitytą alų, jis gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos pajamų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą, gautų grynų pinigų neapskaitė įmonės kasoje neįtraukė į 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. vasario-kovo mėn. pinigines apyskaitas, Bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu 2011-12-01 iki 2012-03-31 ūkinio įvykio dienomis 4 atvejais neužregistravo apskaitos dokumentuose bei registruose ūkinių operacijų apie įsigytą alų už 15063,63 Lt (4 362,73 Eur) iš UAB „B“ ir faktiškai gautų pajamų 18 076,45 Lt (5 235,30 Eur) už parduotą alų, taip pat pažeidė Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, nes gavęs grynais 18076,45 Lt (5235,30 Eur) pajamų neišrašė kasos pajamų orderių, gautų grynųjų pinigų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus.

58. Nuteistasis V. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis yra UAB „BČ“ direktorius ir buhalterinės apskaitos netvarko. Jo įmonė pirkdavo alų iš UAB „B“. Atvežimo kiekius ir terminus nustatydavo kiekviena parduotuvė individualiai, parduotuvės vedėjas arba pardavėjos. Užvažiavus vadybininkui jos užsisakydavo alų, kuris buvo pristatomas tiesiai į parduotuvę. Jis tame procese nedalyvavo. Dokumentai likdavo parduotuvėje. Su bendrove „B“ nebuvo jokių susitarimų, kad paimti didesnį kiekį, ar tartis dėl kainos. Užsakymus vykdė parduotuvės vedėjas. Pirkimo-pardavimo sutartis ir su bendrove „B“ pasirašė jis. Sutartis buvo atvežta į buhalteriją, pasirašant sutartį su „B“ direktoriumi nebendravo, sutartį atvežė vadybininkas. Jis pats niekada nėra daręs užsakymo. Kiekviena parduotuvė užsakymus vykdo individualiai. Tariamai išrašytose sąskaitose-faktūrose, pinigine išraiška už 3 000 ir 5 000 litų, tai labai dideli kiekiai, kurie jo parduotuvėms yra nesuvokiamai dideli, nežino kaip būtų galima juos laikyti ir realizuoti.

59. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas V. V. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovavosi liudytojų A. K., R. G. parodymais, taip pat 2018 m. kovo 7 d. UAB „BČ“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo aktu. Tyrimas atliktas pagal R. G. pateiktų 4 PVM sąskaitų faktūrų susijusių su UAB „B” ir atvaizduotų UAB „BČ“ buhalterinėje apskaitoje PVM sąskaitų faktūrų palyginimą. Buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti duomenys skiriasi nuo UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje įtrauktų duomenų. Atlikus priešpriešinį patikrinimą su UAB „B“ nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros buvo koreguojamos, nurodant mažesnius produkcijos kiekius ir vėliau įtraukiant jas į apskaitą. Teismas taip pat rėmėsi informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kai UAB „BČ“ atžvilgiu buvo atlikti kontrolės veiksmai. UAB „BČ“ buhalterei-kasininkei J. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatytas 3278,53 Lt grynųjų pinigų perteklius UAB „BČ“ kasoje. Teismas darė išvadą, kad kasoje nustatytas pinigų perteklius patvirtina įmonėje vyravusius buhalterinės apskaitos trūkumus. Įvertinęs visus šiuos duomenis, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad V. V., būdamas UAB „BČ“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus ir padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su V. V. atsakomybe, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje surinktais V. V. kaltę patvirtinančiais finansiniais įmonių dokumentais bei juos patvirtinančiais liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais. Teisingai nustatyta, kad V. V., kaip UAB „BČ“ vadovas – direktorius buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, nes tai numato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis, todėl V. V. nurodytos aplinkybės, kad jis nieko nežinojęs apie neteisėtą veiką, nes buhalterijos netvarko, yra nepagrįstos. Apygardos teismas tinkamai nustatė, kad neapskaitytas alus iš UAB „B“ negalėjo būti tiekiamas be direktoriaus žinios. Visgi teismas nepagrįstai vadovavosi R. G. parodymais, kad jis vežė „juodą“ alų į UAB „BČ“ parduotuvę, nes šie liudytojo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. V. V. kaltinime inkriminuotas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpis nuo 2011 metų iki 2012 metų, kai buvo įsigyta neapskaityta UAB „B“ produkcija. Liudytojas R. G. įmonėje UAB „B“ vairuotoju pradėjo dirbti tik nuo 2014 metų, todėl jo parodymai apie jo darbinės veiklos laikotarpiu UAB „BČ“ vežtą neapskaitytą produkciją neturi jokios įrodomosios reikšmės V. V. kaltei pagrįsti, nes pastarasis nebuvo kaltinamas dėl nusikaltimų finansų sistemai už 2014-2016 metus.

61. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde keliami klausimai yra susiję su jau aukščiau aptartu įrodymų vertinimu, liudytojų parodymų patikimumu, reiškiamos abejonės dėl specialisto išvados tikslumo ir patikimumo. Teisėjų kolegija šioje apimtyje išdėstytų motyvų nebekartoja, nes, kaip minėta, iš liudytojų parodymų, specialistų išvadų, specialistės N. L. paaiškinimų abiejų instancijų teismuose neabejotinai nustatyta, kad UAB „B“ neapskaitytą produkciją teikė visais specialisto išvadoje nustatytais 204 atvejais, tuo pačiu ir įmonei UAB „BČ“ pagal 4 sąskaitas faktūras, kurios buvo koreguojamos. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas, pripažindamas V. V. kaltu, nesivadovavo aktualia teismų praktika, formaliai vertino nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymius, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Teismas nesukonkretino, kaip V. V. veiksmai, apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą dėl keturių PVM sąskaitų – faktūrų netinkamo apskaitymo bei atitinkamų ūkinių operacijų neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, sukėlė padarinius – negalėjimą iš dalies nustatyti UAB ,,BČ“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus, koks priežastinis ryšys tarp V. V. veiksmų ir jo veiksmais sukeltų padarinių.

62. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696-2017, Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-161-693/2019).

63. FNTT 2018 m. kovo 7 d. specialisto išvados 1 punkte nurodyta, kad UAB „BČ“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, nes 2011-2012 tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neapskaitė alaus įsigijimo iš UAB „B“ už 15 063,63 Lt (su PVM) bei jo pardavimo už 18 276,45 Lt. UAB „BČ“ grynais gavusi pajamas už parduotą apskaitoje neapskaitytą alų, gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos pajamų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą, gautų grynų pinigų neapskaitė įmonės kasoje, neįtraukė į 2011 m. gruodžio, 2012 m. vasario-kovo pinigines apyskaitas, todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-2012 m. Metinės pelno mokesčių deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, dėl ko buvo sumažinta mokesčio bazė. UAB „BČ“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu 2011 m. gruodžio 1 d. 2012 m. kovo 31 d. ūkinio įvykio dienomis 4 atvejais nebuvo užregistruotos ūkinės operacijos apie įsigytą ir parduotą alų. UAB „BČ“ nesivadovavo Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatomis, nes gavusi grynais 18076,45 Lt (5235,30 Eur) pajamų neišrašė kasos pajamų orderių, gautų grynųjų pinigų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Dėl šių reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „BČ“ 2011-2012 veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvados 2 punkte nustatyta, kad UAB „BČ“ nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, nes pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo apmokestinamų sandorių, pardavimo PVM ir 524 Lt (152 Eur) sumažino mokėtiną į valstybės biudžetą PVM (t. 26, b. l. 102-111).

64. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu, ar būtų pateisinama išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimo ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-155-976/2021).

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nedeklaravus apmokestinamų sandorių, įmonės mokėtinas į biudžetą PVM buvo sumažintas 152 Eur, konstatuoja, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos apimties nusikalstamos veikos pasekmės nekilo. Tokią teismo išvadą nulėmė ir tai, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto alaus įsigijimo bei jo pardavimo sumos buvo konkrečiai žinomos, jų dydis tiksliai nustatytas, netinkamai apskaitytos tik keturios ūkinės operacijos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tai netrukdo net iš dalies nustatyti UAB „BČ“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl įmonėje nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumų mokėtini mokesčiai pagal specialisto išvadą siekia vos tris MGL. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ir ANK) 205 straipsnio 5 ir 6 dalis administracinė atsakomybė kyla už tokį apgaulingos apskaitos tvarkymą, kuriuo siekiama arba nuslepiama nuo dešimties iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 5 dalis) arba daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių (ANK 205 straipsnio 6 dalis), kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Baudžiamoji atsakomybė negali kilti už veiką, kurios pavojingumas neatitinka net administracinio nusižengimo pavojingumo.

66. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šie veiksmai nesukėlė įstatyme apibrėžtų padarinių ir nesudaro pagrindo V. V. baudžiamajai atsakomybei kilti. Įvertinus tai, kad žinoma įvykusių ūkinių operacijų piniginė išraiška, tiksliai nustatytas neužregistruotų ūkinių operacijų skaičius, įvertinus įmonės veiklos mastą, prekybos apimtis ir apyvartos dydį (V. V. nurodė, kad 2012 metais turėjo 10 parduotuvių), darytina išvada, jog nustatyti trūkumai netrukdo įvertinti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi konstatuotina, kad dėl šios veikos jokia reali grėsmė BK 222 straipsnyje saugomiems teisiniams gėriams nekilo.??? Kaip minėta, nagrinėjamu atveju dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nesumokėta mokesčių dalis nesiekia net ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatytos minimalios ribos. Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros), negali kilti už mažiau pavojingus, nei sudarančius administracinio nusižengimo sudėtį, veiksmus.

67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (padarinių), todėl V. V. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

68. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino VMI civilinį ieškinį ir iš V. V. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteisė 152 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi šiuo nuosprendžiu V. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai VMI civilinio ieškinio dalis V. V. atžvilgiu, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekama nenagrinėta.

69. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo.

70. Iš byloje esančių advokato paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad V. V. už teisinio atstovavimo paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 4 034 Eur (t. 49, b. l. 48-54, 100, 118-119), taip pat 850 Eur už apeliacinio skundo parengimą (t. 50, b. l. 162-163) ir 580 Eur už pagalbą, pasiruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 52, b. l. 4-11). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra išsamiai detalizuotos, aiškios, tiksliai nurodyta, kokio dydžio sumos už kokios apimties suteiktas paslaugas (pasiruošimą bylos nagrinėjimui, susipažinimą su bylos medžiaga, dalyvavimą teismo posėdžiuose, apeliacinio skundo surašymą, pasiruošimą baigiamosioms kalboms ir kt.) buvo sumokėtos. Sprendžiant iš pateiktų dokumentų, teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta 2019 m. liepos 9 d., po to prasidėjo pasirengimas bylos nagrinėjimui, teisinės konsultacijos buvo teikiamos 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Pirmasis posėdis, kuriame dalyvavo V. V. gynėja, įvyko 2019 m. gruodžio 3 d. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. V. gynėja advokatė D. U. dalyvavo keturiolikoje teismo posėdžių ir atstovavo nuteistojo interesus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, buvo atliekamas išsamus ir didelės apimties įrodymų tyrimas, apklausta daug liudytojų, gynybos paslaugos teikiamos kokybiškai. Išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme, gynėja paruošė didelės apimties motyvuotą ir išsamų apeliacinį skundą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įvyko penki teismo posėdžiai, buvo atliekamas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas naujas liudytojas V. N., civilinio ieškovo VMI atstovas A. V., papildomai apklausta specialistė N. L., ištirta naujai gauta rašytinė medžiaga. V. V. gynėja aktyviai dalyvavo įrodymų tyrimo stadijoje, apklausų teismo posėdžiuose metu uždavė klausimus, susijusius su jos ginamojo interesais ir užtikrino tinkamą V. V. gynybą.

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma atlyginti proceso išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti – 5 464 Eur yra pagrįsta ir atitinka bei neviršija Rekomendacijose apibrėžto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio (už apysunkį tyčinį nusikaltimą 1,5 koeficiento, už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5, už apeliacinio skundo, jeigu advokatas gynė asmenį pirmosios instancijos teisme, parengimą – 1,7 koeficiento. Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 1729,9 Eur). 2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo I skyriaus 2 dalies 2.1. punkte nurodyta, kad už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar nutartimi baudžiamojoje byloje, – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Vadovaujantis šiuo reguliavimu, išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalies V. V. atžvilgiu tenkinimo. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalį V. V. atžvilgiu palikti nenagrinėtą.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria J. N. ir A. N., pripažintų kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, ir pripažinti įrodytu, kad J. N. ir A. N. bendrininkaudami pasisavino 131642 Eur UAB „B“ piniginių lėšų.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu iš J. N. ir A. N. konfiskuota 161 242 Eur, po 80 621 Eur iš kiekvieno kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir sumažinti iš nuteistųjų J. N. ir A. N. konfiskuotinos sumos dydį iki 98 832 Eur, nustatant konfiskuotiną sumą iš J. N. ir A. N. po 49 416 Eur.

Įskaityti J. N. pagal taikos sutartį ir susitarimą su UAB „IV“ įmonei UAB „B“ sumokėtus 50 000 Eur į konfiskuotiną sumą ir J. N. taikytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimą panaikinti.

Iš J. N., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 222 straipsnio 1 dalį, veikos kvalifikavimo pašalinti nuorodas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros V. V. 5 464 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms.

Nuteistosios A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysNerijus Meilutis