- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2-4591-465/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40534-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Jonas Butkus
Procesinio dokumento kategorija 2.6.10.5.2.16; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
2019 m. spalio 17 d.
atsakovui R. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui R. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad 2015m. birželio 11d. Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-818/2015 priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino atsakovą kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskyrė jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams; dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskyrė jam bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams; dėl nusikaltimo, padaryto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskyrė jam bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams ; dėl nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje , padarymo ir paskyrė jam bausmę - 30 parų arešto. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas įvykusio konflikto metu vieną kartą dūrė ieškovui į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas durtinę -pjautinę žaizdą su šlaunies arterijos, giliosios venos bei priekinio odos nervo vidinės šakos sužalojimais, sukėlusiais ūmų išorinį nukraujavimą su išreikšta ūmia mažakraujyste ir kojos inervacijos sutrikimu, vertinamą sunkiu sveikatos sužalojimu. Ieškovas nurodo, kad dėl sveikatos sutrikdymo yra netekęs 50 proc. darbingumo, jam nustatytas neįgalumas, todėl jo galimybės dirbti yra ribotos, jis negali rasti darbo. Iki sveikatos sutrikdymo ieškovas buvo lenktynininkas, o šiuo metu dėl sužalotos sveikatos lenktynininko licencijos gauti negali. Ieškiniu teigia, kad atsakovas sugadino jam priklausiusius darbužius; kelnes, palaidinę, 2 vnt. megztukų, viena pora batų, kojinės, pirštinės. Nurodyti drabužiai ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo sunaikinti. Nors ieškovas drabužių pirkimo čekių nėra išsaugojęs, jų vertę vertina 200 Eur. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas nurodo patyręs ir neturtinę žalą, kurią įvertina 15 000 Eur. Neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, kurie tęsiasi iki šiol, liko randas, ieškovas jaučiasi subjaurotas, neįgalus, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, patiria dvasinius išgyvenimus, jaučia pablogėjusią gyvenimo kokybę. Ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur turtinės žalos už prarastus drabužius bei 15000 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį pilnai, papildomai nurodė, kad po sveikatos sužalojimo jo gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Teigė, kad aktyviai sportavo, dalyvaudavo motokroso varžybose, turėjo tam licencijas, buvo darbingas. Nors praeityje buvo pažeidęs stuburą, tačiau nurodyta trauma jam nekliudė dirbti. Šiuo metu jis naudojasi ramentais, negali rasti jam tinkančio darbo, nes negali ilgai sėdėti, įsidarbino socialinėje įmonėje puse etato. Tvirtino, kad dėl sutrikusios kraujotakos iki šiol gydosi, atlieka procedūras, masažą, vartoja nuskausminamuosius vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovui, išrašius iš ligoninės, vėliau būtų teikiama medicininė pagalba, naudojami nuskausminamieji vaistai. Teigia, kad ir randuotiems žmonėms niekaip netrukdo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Šiuolaikinė medicina gali randus pašalinti. Be to, nėra duomenų, ar ieškovas lankėsi pas psichologus, ar ieškojo kitokios panašaus pobūdžio pagalbos. Nepateikta duomenų, kokį darbą dirbo iki sužalojimo. Teigia, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veikos ir ieškovo galimybių įsidarbinti, ieškovui nustatyto neįgalumo. Atsakovo teigimu, ieškovo patirtas sužalojimas neturi jokių liekamųjų padarinių, jam nėra jokių kliūčių sportininko licenciją gauti dabar. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo atstovas nurodo, kad nuo įvykio, kada buvo sužalotas ieškovas (2014-01-30) iki ieškinio pateikimo teismui praėjo 5 metai, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Be to, nurodo, kad ieškovas dar iki konflikto su atsakovu buvo padaręs nusikalstamą veiką. Teigia, kad ieškovas iš anksto ruošėsi smurtiniam konfliktui su atsakovu ir turėdamas civilinio pobūdžio pretenzijų atsakovui savo tikras ar tariamas teises bandė spręsti ne įstatymo nustatyta tvarka ir būdais. Jei būtų nustatyta, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti, yra pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovo atstovo teigimu ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovo pateiktoje Medicininėje pažymoje nurodyti susirgimų kodai niekaip nesuderinami su teismo medicinos specialisto baudžiamajame procese fiksuotu ieškovo sužalojimu. Ieškovo darbingumo lygio sumažėjimas yra nesusijęs su sužalojimu, kurį padarė atsakovas. Medicinos išrašas rodo, kad ieškovas po sužeidimo išrašant iš ligoninės pilnai pasveiko. Ieškinį prašo atmesti bei skirti ieškovui baudą dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtinta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1352-818/2015 buvo nustatyta, kad 2014 m. sausio 30d. įvykusio konflikto metu atsakovas „ paėmęs angare ant lovos buvusį padėtą peilį, dūrė juo vieną kartą ieškovui į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę kairės šlaunies viršutinės dalies priekinio- šoninio paviršiaus žaizdą su šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos bei šlaunies priekinio odos nervo vidinės šakos sužalojimais, sukėlusiais ūmų išorinį nukraujavimą su išreikšta ūmia mažakraujyste ir kojos inervacijos sutrikimu, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu (e. bylos 1t., b. l. 77-89). Už nusikalstamas veikas, tame tarpe ir ieškovo sveikatos sužalojimą, atsakovo atžvilgiu buvo priimtas kaltinamasis nuosprendis (e. bylos 1t. b. l. 77-89, 90-105). VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ieškovui buvo atlikta skubi operacija, po kurios jis buvo išrašytas 2014-02-04 (e. bylos 1t., b. l. 15). Po sužalojimo ieškovui buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (e. bylos 1t., b. l. 12,13). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-02-21 Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų iki 2021-01-31 ieškovui nustatė 40 procentų darbingumą (e. bylos 1t., b. l. 66). Ieškovas yra registruotas Lietuvos darbo biržoje (e. bylos 1t., b. l. 17).
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Dėl ieškinio senaties
Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardinta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.), kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškininės senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Nagrinėjamo ginčo atveju žalos atsiradimą ieškovas sieja su 2014-01-30 dienos kilusio konflikto metu jo sveikatai padarytais sužalojimais, todėl ieškovo teisė į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą ir atsirado nuo nurodytos datos. Iš to seka, kad trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti baigėsi 2017-01-30 (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2018-12-28, taigi, ieškinio senaties terminui pasibaigus. Ieškovas neginčija, kad būtent įvykusio konflikto dieną jam buvo padaryta žala, taigi šiuo atveju objektyvusis (teisės pažeidimo) ir subjektyvusis momentas (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą) iš esmės sutampa. Tačiau vertinant ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, dėl kurių teismas ex officio privalo pasisakyti, pažymėtina, kad ieškovui padarytas sveikatos sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkaus masto sveikatos sutrikdymas, atitinkantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktą (e. bylos 1t., b. l. 115-117). Ši aplinkybė sudaro pagrindo teigti, kad sveikatos sužalojimo pasekmės, tokios kaip fizinis skausmas, nustatytas neįgalumas, sumažėjęs darbingumas, dvasiniai pergyvenimai yra tęstinio pobūdžio, kaip teigia ieškovas, pasireiškiantys iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatos, sužalotos konflikto metu, kad dėl ūmaus nukraujavimo ieškovo gyvybei grėsė pavojus, jam buvo taikytas skubus operacinis gydymas, reabilitacija, o sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol, neleidžia teigti, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ar aplaidžiai, nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu, turėjo įtakos ieškovo pavėluotam kreipimuisi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl sudaro pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Kad šaliai kiltų civilinė atsakomybė, teisinė situacija turi atitikti tam tikrus kriterijus, sąlygas, t. y. turi būti nustatyti atsakingo asmens neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala/nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių atsiradimo, asmens kaltė.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis).
Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tyčiniais veiksmais, kurie buvo konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-818/2015. Teismo ekspertas nustatė, kad D. K. padaryta durtinė-pjautinė kairės šlaunies viršutinės dalies priekinio šoninio paviršiaus žaizda su šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos bei šlaunies priekinio odos nervo vidinės šakos sužalojimais, sukėlusiais ūmų išorinį nukraujavimą su išreikšta ūmia mažakraujyste ir kojos odos inervacijos sutrikimu bei nedideli kaktos kairės pusės odos nubrozdijimai (Specialisto išvada Nr. G 400/14 (01), e. bylos 1t., b. l.115-117). Atsakovas už šią nusikalstamą veiką buvo pripažintas kaltu (e. bylos 1t., b. l. 77-105).
Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Atsižvelgiant į tai, kad žala ieškovo sveikatai buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tyčia, akivaizdu, kad tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Apibendrinant konstatuotina, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas iš anksto ruošėsi smurtiniam konfliktui su juo bei prieš tai pats buvo įvykdęs nusikalstamus veiksmus, todėl vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimi prašo civilinės atsakomybės netaikyti. Tačiau baudžiamojoje byloje konstatuota, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji, tame tarpe ir šios bylos ieškovas į garažą atvyko tikslu užpulti R. S. ir J. S.. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis R. S. nukentėjusiuosius sužalojo ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus tarp jo ir D. K. jų abipusiam konfliktui. Peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas taip pat patvirtino, kad vertinti nuteistojo R. S. veiksmus kaip gynybinius pagrindo nėra. Baudžiamojoje byloje buvo aptarta ir aplinkybė dėl kitos baudžiamosios bylos iškėlimo, kurioje ieškovas buvo kaltinamasis, įtakos R. S. baudžiamajai atsakomybei nustatyti. Teismas konstatavo, jog ši aplinkybė kaltinamojo atsakomybės nepanaikina. Remiantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad jokių pagrindų, leidžiančių atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti, nėra.
Dėl turtinės žalos dydžio
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju savo turtinius nuostolius ieškovas vertina 200 Eur (kelnės, sukarpyta palaidinė, 2 vnt. megztinių, viena pora batų, viena pora kojinių, viena pora pirštinių). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-07 Patvarkymu, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, ieškovo nurodyti drabužiai buvo sunaikinti (e. bylos 1t., b. l. 14). Nors į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šių daiktų įsigijimo vertę, jų nusidėvėjimą, tačiau ieškovo reikalaujama atlyginti turtinė žala, laikytina atitinkančia protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ieškinio reikalavimas dėl 200 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK.6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009). Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, konstatavo, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai. Jeigu jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fiziniu skausmu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui buvo taikytas operacinis gydymas, dėl ūmaus nukraujavimo buvo iškilęs pavojus jo gyvybei. Medicininiais dokumentais yra patvirtintas kairės paviršinės šlaunies arterijos bei kairės giliosios šlaunies venos sužalojimai (e. bylos 1t., b. l. 15). Nuo 2018-02-12 ieškovui nustatytas neįgalumas (e. bylos 1t., b. l. 12,13). Nuo 2019-02-01 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, remdamasi medicininiais dokumentais, ieškovui nustatė 60 procentų netekto darbingumo lygį (e. bylos 1t., b. l. 66). Ieškovui yra nustatyti ženklūs darbo sąlygų apribojimai (Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ; e. bylos 1t. b. l. 61). Ieškovas pripažino, kad buvo patyręs nugaros, galvos traumą, tačiau šie sveikatos pažeidimai netrukdė jam dalyvauti sportinėje veikloje (e. bylos 1t., b. l. 16). Iš bylos medžiagos matyti, jog darbingumo lygis ieškovui nustatytas, įvertinus jo ligos diagnozes pagal TLK-10-AM kodus, iš kurių dvi – T93.4 ir T93.5 – yra tiesiogiai susijusios su sveikatos sužalojimais, padarytais atsakovo nusikalstamais veiksmais. Todėl negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad ieškovas po operacijos išgijo pilnai ir jokių liekamųjų pasekmių jo padaryti sužalojimai ieškovo sveikatai neturėjo. Priešingai, rašytiniais dokumentais patvirtinta, kad ieškovo neįgalumui bei jo darbingumo sumažėjimui tiesiogiai turėjo įtakos ligos, atsiradusios dėl kairės kojos šlaunies arterijos ir venos sužalojimų, galėjusios lemti ir kitų ligų atsiradimą ar paūmėjimą. Šiuo metu judėjimui ieškovui reikalingos techninės priemonės (e. bylos 1t., b. l. 63). Pažymėtina, kad netekto darbingumo lygis turi tendenciją didėti : 2018-02-12 buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o 2019-02-01 – 60 procentų. Remiantis išdėstytu galima pagrįstai teigti, kad ieškovas dėl patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę dėl išgyvenimo, ateities, patyrė dvasinius išgyvenimus, jaučia pablogėjusią gyvenimo kokybę, negalėjimą užsiimti mėgstama kasdiene veikla.
Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas, nurodytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, būtina įvertinti individualias bylos svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į specifinius kriterijus. Tokie specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Teismo vertinimu esminė reikšmė nustatant neturtinės žalos dydį šiuo atveju priskirtina aplinkybėms, patvirtinančioms ieškovo patirto sužalojimo ir jo sukeltų išgyvenimų gilumą ir sunkumą, jų ilgalaikį pobūdį, nulėmusį darbingumo lygio sumažėjimą, neįgalumą, neigiamų sveikatos sutrikdymo padarinių pasireiškimą ir ateityje.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. liepos 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).
Teismas , vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, šalių paaiškinimais bei į bylą pateiktais įrodymais, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas laiko protingu bei pagrįstu iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-12-31, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl baudos paskyrimo
CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui dėl piktnaudžiavimo šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK straipsnio nuostatas baudai procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013m. spalio 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016m. gruodžio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K -3- 492-706/2016 ir kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Nr. 3K-3-146/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovas piktnaudžiavimu laiko ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu, kuris jo nuomone, yra nepagrįstas. Net ir tuo atveju, jei ieškinys teismo būtų atmestas kaip nepagrįstas, šis faktas pats savaime negalėtų būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Tokia teisė yra suteikta kiekvienam suinteresuotam asmeniui ir negali būti ribojama (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, todėl atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio tvarka negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos duomenimis ieškovas patyrė 100 Eur išlaidų teisinei pagalbai (e. bylos b. l. 18). Atsakovas duomenų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tuo remiantis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingų patenkintai ieškinio daliai, kurios šiuo atveju sudaro 61 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 207 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.) ir 8,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (iš viso 215,65 Eur), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 215,65 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 259-270 straipsniais
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos ir 9000 EUR (devynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (9200 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2018-12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 215,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.