Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje;

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2006-08-01 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. - bauda 875 Lt (7 MGL);2013-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimas 1 m. 2 mėn., uždrausti nuo 18 val. iki 8 val. lankytis įstaigose, kuriose prekiaujama pilstomais alkoholiniais gėrimais, įskaitant alų, įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas LR BK 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą ir juo disponavo. Jis 2010 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 08.00 val., Gariūnų turgavietėje esančioje Gariūnų g., Vilniuje, prekybos kioske iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirkdamas įgijo pramoninės gamybos turistinį peilį, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm., bei kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų šaltųjų nešaunamųjų ginklų, kurį laikė automobilyje „Renault Espace“, v. n. (duomenys neskelbtini) iki tol kol 2014 m. sausio 30 d. apie 11.00 val., iš minėto automobilio, stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), jį paėmė sūnus R. S.. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

R. S. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Jis 2014 m. sausio 30 d., apie 12.00 val., į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), pokalbiui dėl asmeninių priežasčių atvykus K. B., D. K., A. K. ir O. M., įvykusio konflikto metu, paėmęs angare ant lovos buvusį padėtą peilį, dūrė juo vieną kartą D. K. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. K. durtinę-pjautinę kairės šlaunies viršutinės dalies priekinio-šoninio paviršiaus žaizdą su šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos bei šlaunies priekinio odos nervo vidinės šakos sužalojimais, sukėlusiais ūmų išorinį nukraujavimą su išreikšta ūmia mažakraujyste ir kojos odos inervacijos sutrikimu, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu peiliu dūrė K. B. į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. B. durtinę-pjautinę pilvo dešinėje pusėje aklą žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva (po šonkaulinėje srityje ties priekine pažastine linija), vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmones. Jis 2014 m. sausio 30 d., apie 12.00 val., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, išbėgęs iš angaro, esančio (duomenys neskelbtini), vijosi A. K. ir O. M., šaukdamas, kad juos papjaus ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes vydamasis nukentėjusiuosius A. K. ir O. M. kairėje rankoje laikė peilį. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu. Jis 2014 m. sausio 30 d. apie 11.00 val. iš tėvui J. S. priklausančio automobilio „Renault Espace“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), paimdamas įgijo pramoninės gamybos turistinį peilį, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm., bei kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų šaltųjų nešaunamųjų ginklų, kurį laikė iki tol, kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato pareigūnai 2014 m. sausio 30 d. 13.20 val. įvykio vietos apžiūros metu, atliktos prie angaro, esančio (duomenys neskelbtini), jį rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Liudytojas P. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną kitame angare stovėjo jo vilkikas, kurį jis remontavo. Jis buvo atvažiavęs prie to angaro ir pamatė, kad išbėga D. K., kuris bėgdamas link P. J. rėkė, kad jį padūrė. P. J. pamatė kraują. Atbėgo R. S. tėvas J. S. ir jie kartu veržė koją D. K. laidais ir gumine virve. P. J. paskambino greitąjai pagalbai. R. S. irgi išbėgo iš garažo, bet P. J. daugiau kreipė dėmesį į D. K., kuris netrukus prarado sąmonę. Jokių daiktų pas D. K. jis nematė. Sužeista buvo viršutinė D. K. kojos dalis. Šalia dar buvo A. K.. J. S. bandė padėti D. K.. Grasinimų P. J. negirdėjo. Jis buvo girdėjęs, kad kažkas kažką pavogė.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. S. parodė, kad įvykio dieną su R. S., J. S., savo draugu ir jo tėvu, buvo angare, kai staiga privažiavo „BMW“ automobilis, iš kurio išlipo jaunuoliai. Priėjęs D. K. smogė R. S.. Vienas iš D. K. kompanijoje buvusių asmenų papurškė dujų ir visi pradėjo bėgti iš garažo. Viskas vyko labai greitai. Išbėgęs P. S. pamatė D. K., kuris išėjo iš garažo kruvina koja. Tada jis išgirdo P. J. sakant, kad būtų greičiau aprišta D. K. koja. Jis su P. J. iškvietė greitąją pagalbą. D. K. gulėjo be sąmonės. R. S. arba J. S. atnešė vaistinėlę. Atsirado ir kartu su D. K. buvę draugai. P. S. atrodo, kad D. K. kažką norėjo sužaloti. Konflikto ar pokalbio nebuvo. Po to visi šnekėjo, kad D. K. buvo durta peiliu ar atsuktuvu. Jokių daiktų pas įvykyje dalyvavusius asmenis P. S. nematė. Kito nukentėjusiojo jis taip pat nematė. P. S. žinojo apie prieš tai dieną įvykusį konfliktą, kai D. K. su draugais galimai sumušė kitą asmenį. Lygtais buvo konfliktas dėl vagystės. Jokių grasinimų P. S. negirdėjo.

Teismo posėdžio metu ekspertas J. M. P. pagarsino savo byloje pateiktą išvadą ir paaiškino, kad D. K. padaryta žaizda buvo durtinė-pjautinė, apie kelių centimetrų gylio ir padaryta daiktu, kuris turi pjaunančių savybių, taip susižaloti pačiam nebūdinga. Sąmonę prarasti galima ir tik pamačius kraują. Daug kraujuojant smegenyse prarandama kraujo ir netenkama sąmonės. Kiekvienas audinių sužalojimas gali būti lydimas komplikacijų. Ekspertas negalėjo atsakyti, ar dūris buvo atliktas tiesiai stipriai duriant, ar tiesiog mojuojant. Jei peilis buvo su ašmenimis, tai duriant ne tik įduriama, bet ir įpjaunama. Ekspertui parodžius bylos 1 tomo 114 lape esančias peilio nuotraukas, jis parodė, kad toks peilis turi antgalį ir ašmenis, todėl yra ir pjaunantis, ir duriantis. Buvo durta daugmaž statmenai. Ekspertas negalėjo paneigti, kad nukentėjusysis galėjo ir pats spirti, o kitas gindamasis ir dėl to buvo įdurta.

Ekspertė J. M.-Č. teismo posėdyje pagarsino savo išvadą ir parodė, kad tiksliai daikto, kuriuo buvo padaryta žaizda K. B. nustatyti negali. K. B. nebuvo nustatytas vidaus organų sužalojimas, o tik žaizda, kuri galėjo būti padaryta peiliu ar kitu pjaunančių-duriančių savybių turinčiu daiktu.

Byloje gautas nukentėjusiojo O. M. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nes jis bylos nagrinėjimo metu gyvena Danijoje, ten studijuoja ir dirba, todėl negali grįžti į Lietuvą ( II t., b.l. 95).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 400/14(01) konstatuota, kad D. K. nustatyta (padaryta) durtinė – pjautinė kairės šlaunies viršutinės dalies priekinio-šoninio paviršiaus žaizda su šlaunies (kliniškai įvardintos paviršine) arterijos ir giliosios šlaunies venos bei šlaunies priekinio odos nervo vidinės šakos sužalojimais, sukėlusiais ūmų išorinį nukraujavimą su išreikšta ūmia mažakraujyste ir kojos odos inervacijos sutrikimu bei nedideli kaktos kairės pusės odos nubrozdinimai. Šlaunies sužalojimas padarytas plokščiu duriančiai pjaunančių savybių peilio tipo daiktu (įrankiu) ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos; kaktos odos nubrozdinimai padaryti kietu buku nelygiu paviršiumi daiktu prieš 1-4 paras iki D. K. apžiūrėjimo2014-02-03. Šlaunies sužalojimas – durtinė – pjautinė žaizda dėl šlaunies arterijos ir giliosios venos sužalojimo kvalifikuojama sunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12. punktą. Kaktos nubrozdinimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. D. K. galėjo būti sužalotas užduotyje nurodytu laiku į šlaunį įduriant peiliu. Šlaunis buvo sužalota vienu smūgiu peiliu, nes žaizda šlaunyje viena ir joje kartotino traumavimo požymių nebuvo; savęs paties žalojimui toks sužalojimas nebūdinga. Kaktos sužalojimas taip pat galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku nelygiu paviršiumi daiktu paveikus kaktos kairę pusę ar šia kaktos sritimi atsimušus į tokį daiktą (I t., b.l. 61-62).

2014-04-25 apžiūros protokole, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M. – Č., BPK 89, 90, 92 str. pagrindais ir BPK 205 str. nustatyta tvarka pateiktoje išvadoje, konstatavo, kad K. B. nustatyta durtinė pjautinė pilvo dešinės pusės akla žaizda su aplinkine poodine kraujosruva (po šonkaulinėje srityje ties priekine pažastine linija). Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2014 m. sausio 30 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi tokio sužalojimo gijimas paprastai užtrunka ilgiau nei 10 dienų laikotarpio. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui.(I t., b.l. 67).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro pateiktoje specialisto išvadoje 2014-03-28 Nr. 140-(1012)-IS1-1701 konstatuota, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę. Šis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių medeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-02-24 posėdžio protokolo Nr. 12 ir 2013-03-05 posėdžio protokolo Nr. 15 išrašais, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams ( I t.,b.l. 114-115).

2014-07-08 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140-(1011)-IS1-3494 konstatuota, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2014-01-30 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo. Ant peilio geležtės ir ant peilio rankenos rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su D. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus,. Kurio genotipas sutampa su D. K. lokosų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000002 proc. Ant peilio geležtės rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo arba vien tik kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėginyje gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su K. B. ir D. K. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000001 proc. Pagal gautus tyrimo rezultatus nėra galimybės atsakyti, ar mėginyje yra vieno iš jų ar abiejų asmenų kraujo. Ant tirti pateikto katės formos ženklo, paimto 2014-01-30 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo. Ant katės formos ženklo rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su D. K. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grindų angare Nr. 1, padaryta 2014-01-30 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grindų angare Nr. 1 rastas vyro kraujas nepriklauso D. K., K. B., R. S.. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo žemės prie angaro Nr. 2, padaryta 2014-01-30 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo arba vien tik kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens genotipas sutampa su D. K. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su genotipu vyro, kurio kraujo rasta ant tampono su nuoplova nuo grindų angare Nr. 1. Pagal gautus tyrimo rezultatus nėra galimybės atsakyti, ar mėginyje Nr. 2 yra vieno iš jų ar abiejų asmenų kraujo (I t., b.l. 118-121 ).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje duoti nukentėjusiųjų, liudytojų ir ekspertų paaiškinimai yra nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamųjų J. S. ir R. S. kaltės įrodymai.

Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams, juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie duomenys yra kaltinamųjų J. S. ir R. S. kaltės įrodymai.

Kaltinamasis J. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai.

Kaltinamasis R. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies: prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, tačiau neigė savo kaltę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, t.y., kad grasino nužudyti žmones. Jis taip pat teigė, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas padarė gindamasis, esant būtinosios ginties situacijai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika nesiejama su pasekmėmis, baudžiamoji atsakomybė kyla už pačią veiką. Subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2005). Byloje nustatytos aplinkybės, nešaunamojo ginklo konstrukcija, forma bei matmenys rodo, kad J. S. įsigydamas ir nešiodamas tokį peilį, o R. S. panaudodamas jį suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį užtenka vien to, kad peiliu buvo disponuojama, be to, J. S. teismo posėdyje nurodė, jog peilį įgijo maždaug prieš penkerius metus, bet jau tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija numatė, jog civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurių iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705, aktualią nuo 2007-12-21 iki 2010-02-01).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013).

R. S. kaltinamas tuo, jog įvykusio konflikto metu, paėmęs angare ant lovos buvusį padėtą peilį, dūrė juo vieną kartą D. K. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu peiliu dūrė K. B. į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kad įvykio dieną tarp kelių kompanijų įvyko konfliktas teismo posėdyje neneigė nei vienas iš apklaustų nukentėjusiųjų ar kaltinamųjų. Nukentėjusysis D. K. neneigė pradėjęs muštynes ir keliskart trenkęs R. S.. R. S. teismo posėdžio metu teigė, jog norėjo apsiginti ir pagąsdinti jį užpuolusį D. K.. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, esant specifinei konfliktinei situacijai – muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, 2K-275/2013). Bylos duomenimis, be R. S. konflikte dalyvavo ir jo tėvas J. S., kuris vėliau vijosi bėgančius nukentėjusiuosius, kartu angare buvo R. S. pažįstami A. U., P. S.. Šie liudytojai nurodė, kad bandė išskirti konfliktuojančius R. S. ir D. K., kuris R. S. kelis kartus smogė kumščiu ir koja. Teismo vertinimu, kėsinimosi intensyvumas ir pavojingumas - tai, jog puldamas D. K. nenaudojo jokių priemonių, o tik rankas ir kojas – taip pat aplinkybė, jog konflikte vienokia ar kitokia forma abiejose pusėse dalyvavo panašus skaičius asmenų, sudaro pagrindą teigti, jog D. K. kėsinimasis nebuvo toks, nuo kurio galima būtinoji gintis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis panaudojo peilį, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama ir D. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis R. S. būtų nukentėjęs.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad kitas nukentėjusysis - K. B. - kaltinamajam R. S. būtų sudavęs kokius nors smūgius. Remiantis teismo posėdyje duotais K. B. ir R. S. parodymais, K. B. R. S. pripurškė į akis dujų, o šis plačiu rankos mostu, veikdamas puolamai, dūrė jam peiliu į pilvą, sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju kėsinimosi realumas, pavojingumas ir akivaizdumas taip pat nebuvo toks, kad būtų galima būtinoji gintis.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Bylos duomenimis, A. K. pradėjo bėgti, o R. S. jį vijosi rankoje laikydamas peilį ir šaukdamas „suka zarėžu“. Grasinimas buvo absoliučiai realus, nes K. B. ir D. K. jau buvo sužeisti, šį faktą matė ir pats A. K.. Jis bėgo, nes jautė rimtą grėsmę savo gyvybei. Iš esmės sutampančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir nukentėjusysis O. M., kurio teigimu R. S. jį vijosi, grasindamas papjauti tol, kol jo dėmesio nepatraukė sužeistas D. K..

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. S. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą ir juo disponavo, o kaltinamasis R. S. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir grasino nužudyti žmones. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų J. S. ir R. S. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų J. S. ir R. S. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis J. S. anksčiau neteistas (II t., b.l. 29), administracine tvarka baustas (II t., b.l. 30), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (II t., b.l. 34), į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (II t., b.l. 33), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (II t., b.l. 32 ).

Kaltinamasis J. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailisi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad jo atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. S. skiriant BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis R. S. anksčiau teistas (II t., b.l. 3-6), administracine tvarka baustas (II t., b.l. 13-17), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. II t. 24), į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (II t., b.l. 26), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (II t., b.l. 25).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. S. skiriant jo nusikalstamas veikas numatančių Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje R. S. pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų D. K. ir K. B., kuriems buvo sutrikdyta sveikata, gydymo išlaidų atlyginimo. Jų gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ieškinio suma – 5232,84 litai (1515,53 eurai). Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. S. įvykusio konflikto metu, paėmęs angare ant lovos buvusį padėtą peilį, dūrė juo vieną kartą D. K. į kairės kojos šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu peiliu dūrė K. B. į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis R. S. civilinio ieškinio ir jo dydžio neginčija.

Kaltinamasis R. S. buvo laikinai sulaikytas 2014-01-30 20.00 val. (I t., b. l. 157), o 2014-01-31 jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (I t., b. l. 190). 2014-02-28 jis buvo paleistas į laisvę (I t., b.l. 194), o 2014-03-19 jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.l. 195).

Kaltinamajam J. S. 2014-10-07 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.l. 153-154).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti: paklodė, kepurė, 2 vnt. kraujo mėginių, peilis, katės formos metalinis ženklas, 3 vnt. DNR (seilių) lyginamųjų pavyzdžių, K. B. striukė, palaidinė, megztukas bei marškinėliai, D. K. kelnės, sukarpyta palaidinė, 2 vnt. megztukas, viena pora batų, viena pora kojinių, viena pora pirštinių, R. S. viena porą kojinių, sportinės kelnės, juodos spalvos striukė, viena pora sportinių batų perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpas (I t., b.l. 136, 137)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

dėl nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 10 MGL (376,60 eurų) baudą;

Išaiškinti J. S., kad jam paskirta 10 MGL (376,60 eurų) bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę –laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti R. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ją iš dalies sudedant su 2013-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-01-30 20.00 val. iki 2014-01-31 14.20 val. (1 para) ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.

Taip pat į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. S. suėmime išbūtą laiką – nuo 2014-01-31 iki 2014-02-28 ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. S. priteisti 5232,84 litus (1515,53 eurus) nukentėjusiųjų D. K. ir K. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, reikšmingus bylai tirti – paklodė, kepurė, 2 vnt. kraujo mėginių, peilis, katės formos metalinis ženklas, 3 vnt. DNR (seilių) lyginamųjų pavyzdžių, K. B. striukė, palaidinė, megztukas bei marškinėliai, D. K. kelnės, sukarpyta palaidinė, 2 vnt. megztukas, viena pora batų, viena pora kojinių, viena pora pirštinių, R. S. viena porą kojinių, sportinės kelnės, juodos spalvos striukė, viena pora sportinių batų, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.