- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-26-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01421-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- M. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų G. G. ir M. T. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui M. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2800-750/2017 priteistą iš atsakovo išlaikymą dukrai L. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo dydį pakeisti iki 250 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, padidintą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau negu keturi metai laiko. Šiame laikotarpyje dėl nuoseklaus prekių ir paslaugų kainų indekso Lietuvos Respublikoje augimo, o taip pat dėl vaiko pakitusio amžiaus iš esmės išaugo jos poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir kitoms reikmėms, todėl ieškovės išlaidos šio vaiko išlaikymui kas mėnesį padidėjo iki 500 Eur. Ieškovė yra dirbanti pagal verslo liudijimą, jos individualios veiklos pajamos yra fiksuojamos Sodroje, kurios per mėnesį sudaro apie 300 Eur. Nurodo, kad pajamos nuo 2017 m., kai buvo priimtas teismo sprendimas nepadidėjo, dukrą padeda išlaikyti tėvai. Mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai padidinto dydžio išlaikymą, o vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 500 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad kartu su sugyventine ir jų dviem bendrais vaikais gyvena pas sugyventinės senelius. Teigia, kad ieškovės prašomos 250 Eur sumos dukros išlaikymui mokėti negali, nes neturi galimybių, pastovaus darbo. Šiuo metu dirba atsitiktinius darbus, yra darbingas, neįgalumo neturi. Sutinka, kad išlaikymo nepakanka. Mano, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia 400 Eur, todėl pripažino, kad, jei galėtų, teiktų 200 Eur dydžio išlaikymą, bet to daryti šiai dienai negali. Kreditinių įsipareigojimų neturi, sugyventinė nedirba. Pažymėjo, kad 2020 m. įsigijo butą, tuo metu dirbo užsienyje ir turėjo tam pajamų. Nurodė, kad yra baigęs mokslus kolegijoje, įgijęs vadybininko specialybę. Pažymėjo, kad kartais teikdavo papildomai lėšų dukros išlaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2800-750/2017 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą jo dukrai L. T. po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki dukros pilnametystės, paliekant teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu nustatytą mokėjimo tvarką, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnametės L. T. skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 7,56 Eur žyminio mokesčio, 186,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 12,54 Eur pašto išlaidas.
4. Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės teismas nurodė, kad L. T. yra ieškovės ir atsakovo dukra. Tauragės apylinkės 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2800-750/2017 iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai L. T. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2017 m. liepos 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 250 Eur. Atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad neturi pastovaus pajamų šaltinio. Pripažįsta, kad dukros išlaikymui reikėtų mokėti didesnę sumą.
5. Dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių teismas nurodė, kad vaikui išlaikymas buvo priteistas 2017 metais, kai vaikui buvo beveik šešeri metai. Per šį laikotarpį vaiko poreikiai objektyviai pasikeitė, kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą, teniso klubą, be to, neabejotinai išaugo vaiko natūralūs poreikiai, be kita ko, pasikeitė poreikis gauti didesnį išlaikymą dėl pabrangusių prekių ir paslaugų kainų. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę konstatavo, jog vaiko išlaikymui reikalinga 500 Eur suma per mėnesį.
6. Dėl tėvų turtinės padėties, galimybės teikti išlaikymą, teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovas 2020 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą, turi automobilį, be to yra darbingo amžiaus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog tėvai negali lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad dalį vaikui išlaikyti reikalingos sumos dengia valstybė, išmokėdama ieškovei 80,50 Eur sumą. Teismas atsižvelgęs į tai, nustatė kad abi šalys turi prisidėti likusia dalimi (419,50 Eur) prie vaiko išlaikymo, todėl nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui L. T. 210 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinių skundų ir ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo iš dalies pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi, pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2800-750/2017 priteisto išlaikymo dydį priteisiant iš atsakovo išlaikymą jo dukrai L. T. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki dukros pilnametystės, paliekant teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu nustatytą mokėjimo tvarką, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybei, likusioje dalyje Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas, tačiau, nustatytas visą šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nepagrįstai jį sumažino pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos suma, kurios paskirtis iš tikro yra papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, o ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
7.2. Nurodo, kad byloje pakankam įrodymų, o ir atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes, akivaizdu, kad praėjus beveik penkeriems metams nuo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo, jos poreikiai bent dvigubai išaugo. Paaugus vaikui. padidėjo jo poreikiai drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms mokslo reikmėms, būreliams, maitinimui, higienai. Atsirado vaikų asmeninių smulkių išlaidų poreikis, o išlaidas paveikė infliacija. Mano, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nes atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto viename iš labiau prestižinių Šilutės miesto daugiabučių, o dirbdamas užsienyje slepia gaunamas pajamas.
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai ir šališkai įvertino tėvų turtinę padėtį, nesivadovavo teismų praktika suformuota analogiškose bylose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo turtinė padėtis po 2017 m. gruodžio 1 d. suprastėjo, kadangi atsakovas augina dar du mažamečius vaikus, gyvenamojo būsto, kuris tiktų gyventi, neturi, be to, atsakovo šeima gyvena sugyventinės seneliams priklausančiose patalpose, nei atsakovas, nei jo sugyventinė nuolatinių pajamų neturi, atsakovas yra priverstas dirbti atsitiktinius darbus, vykti į užsienį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nurodo, kad atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nors pats teismo posėdyje pripažino, kad vaikui galėtų teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Pažymi. Kad atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tik tuo, kad atsakovas ir jo sugyventinė nedirba, neturi būsto, kuriame galėtų gyventi, be to, jis turi dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus. Ta aplinkybė, kad atsakovas deklaratyviai teigia neturintis pakankamai pinigų tam, kad naujai susiremontuoti įsigytą butą, nepaneigia, kad jo šeima turi gyvenamąjį būstą, o kol kas gali gyventi sugyventinės senelių erdviame gyvenamajame name. Mano, kad teismas turėjo būti aktyvus ir nustatyti šio turto vertę.
9.2. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentu jog jo turtinė padėtis suprastėjo, kadangi kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog parama neturėtų būti teikiama. Nurodo, kad šalių vaikas gyvena su ieškove, jai tenka didesnė kasdienio rūpinimosi vaiku našta ir šios pareigos apriboja ieškovės galimybę gauti didesnes pajamas. Mano, kad atsakovas būdamas darbingas turi imtis visų priemonių, susirasti profesines galimybes atitinkantį darbą ar kitą pajamų šaltinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinių skundų argumentų.
12. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta padidinti vaikui priteisto išlaikymo sumą iki 210 Eur sumos, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę, o atsakovas dirbdamas užsienyje gauna pajamas, yra įsigijęs nekilnojamojo turto Šilutėje, galimai slepia pajamas, dėl ko jo turtinė padėtis vertintina kaip geresnė ir jis turi prisidėti didesne apimtimi prie vaiko išlaikymo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo turtinė padėtis yra prastesnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi augina du nepilnamečius vaikus, neturi pastovaus darbo, gyvena sugyventinės seneliams priklausančiose patalpose, dėl ko, šiuo atveju, ieškovės ieškinys dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo turi būti atmestas.
13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tėvų turtinę padėtį, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl vaikams priteistino išlaikymo padidinimo.
14. Įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
16. Pirmiausia pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog nepilnamečio vaiko L. T. poreikiai yra padidėję dėl objektyvių priežasčių - ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vaikas lanko ugdymo įstaigą, (duomenys neskelbtini) meno mokyklą ir teniso klubą (duomenys neskelbtini). Vaikas gyvena kartu su ieškove. Pažymėtina, jog 160 Eur išlaikymo dydis buvo nustatytas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2800-750/2017, tai yra nuo vaikui priteisto išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Pažymėtina, jog apeliaciniais skundais neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, jog vaikui kas mėnesį reikalinga 500 Eur išlaikymo suma (nutarties 15 punktas).
17. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigia, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, ieškovės teigimu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl ko atsakovas turi prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo. Atsakovo teigimu teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, neturi pastovių pajamų, gyvena pas sugyventinės senelius, kadangi tinkamo gyventi būsto neturi.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės yra pasikeitę ir jiems reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas jo padidinimo klausimas.
19. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
20. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, nesutinka su apeliantų argumentais, jog šalių turtinė padėtis nebuvo tinkamai įvertinta ir ar, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius byloje įrodymus, nustatė, kad ieškovė verčiasi individualia veikla, gauna apie 350 Eur pajamas, nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Audi A6 Avant, Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Procesiniuose dokumentuose, taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, jog atsakovas dirba atsitiktinai pasitaikančius darbus užsienio valstybėse. Pažymėtina, jog abu tėvai yra jauni, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus byloje nėra.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, gaunamas pajamas, pirmiausia nesutinka su atsakovo argumentais, jog jis negali teikti 210 Eur sumos šalių dukrai L. T.. Pirma pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atsakovas nepateikė duomenų apie aplinkybes (sveikatos būklę ir pan.), galinčių riboti jo darbingumą, galimybę įsidarbinti Lietuvos Respublikoje ir gauti nuolatines ir pastovias pajamas, tokiu būdu prisidėdamas prie L. T. išlaikymo, pagerindamas savo materialinę padėtį. Antra – atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, o ir ginčo nėra dėl aplinkybės, kad atsakovas dirba atsitiktinius darbus užsienyje, tačiau nepateikia duomenų, pagrindžiančių jo gaunamas pajamas (CPK 178 straipsnis). Trečia - ta aplinkybė, jog atsakovas turi daugiau išlaikomų asmenų, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti vaikams būtiną išlaikymą, kuris tenkintų jų interesus, užtikrintų visapusišką ir darnų vaikų vystymąsi. Ketvirta – šalių vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl jai objektyviai tenka didesnė kasdienio rūpinimosi vaikais našta, be kita ko, patiriant ir neplanuotas išlaidas vaiko poreikių patenkinimui. Teismo vertinimu, šiuo atveju pasikeitę vaiko poreikiai (nutarties 16 punktas), šalių turtinė padėtis, pateikti rašytiniai įrodymai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas turi galimybę teikti L. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 210 Eur per mėnesį.
22. Kita vertus, šiuo aspektu nesutiktina ir su ieškove, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenukrypo nuo lygių dalių principo, nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui L. T. ir (ar) kad šiuo atveju atsakovas turi galimybę teikti didesnį (250 Eur) išlaikymą. Pirma - ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jos pajamos lyginant su tomis, kurios buvo nustatytos ankstesniu teismo sprendimu, padidėjo, tai yra abiejų šalių turtinė padėtis nuo 2017 metais vaikui priteisto išlaikymo, gerėjo, antra – kaip matyti šiuo atveju ieškovė verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą ir gauna apie 330 Eur - 350 Eur pajamas, ieškovė nenurodo, atsižvelgiant į jos amžių ((duomenys neskelbtini) metų) dėl kokių priežasčių nesiekia gauti didesnes, nei minimalias pajamas, trečia – nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad atsakovas turi įsigijęs nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šalys neginčija, jog minėtas objektas dėl būklės nėra tinkamas gyventi ir atsakovas su sugyventine su jų dvejais nepilnamečiais vaikais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) gyvena sugyventinės seneliams priklausančiose patalpose. Ketvirta – kaip matyti atsakovas nėra dirbantis asmuo, o jo gaunamos pajamos nėra pastovios ir sistemingos, kaip aptarta nutarties 21 punkte. Teismo vertinimu šiuo atveju galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis nėra tiek skirtinga, kad būtų galima spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo ir (ar) kad atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu.
23. Nesutiktina su ieškovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino vaikui reikalingo išlaikymo (500 Eur) sumą, į šią sumą įskaičiuojant ir iš valstybės gaunamą 80,50 Eur sumą pagal Išmokų vaikams įstatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teikino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, teikiant ir skiriant likusios sumos dalį, tai yra 419,50 Eur (500 Eur – 80,50 Eur).
24. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaiko poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį. Darytina išvada, kad kitoks nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai ir (ar) kad priteistas išlaikymas būtų proporcingas tėvų materialinei padėčiai.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų apeliacinių skundų reikalavimų netenkinus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.