Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. G. ir jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, atsakovui M. T.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui M. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. G. ir atsakovo M. T. dukra. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2800-750/2017 iš M. T. priteistas išlaikymas dukrai L. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 250 Eur. Atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad neturi pastovaus pajamų šaltinio. Pripažįsta, kad dukros išlaikymui reikėtų mokėti didesnę sumą, nei šiai dienai nustatyta.

7. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

9. Analizuojant šalių nepilnametės dukros L. T. poreikius ir tai, kaip jie pasikeitė nuo (duomenys neskelbtini), pirmiausia, įvertintini objektyvūs duomenys, kurių, teismo vertinimu, grįsti (teikiant atitinkamus įrodymus) nėra būtina, nes tokie duomenys laikytini visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vaikams augant, jų poreikiai natūraliai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismui (duomenys neskelbtini) metais priimant spendimą, kuriuo šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas 160 Eur išlaikymas, vaikui praktiškai buvo 6 metai (trūko kelių dienų). Taigi nuo išlaikymo vaikui priteisimo praėjo beveik penkeri metai, per šį laikotarpį šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti mokyklą, lanko Šilutės meno mokyklą, lanko teniso klubą „Verdena“. Akivaizdu, kad pasikeitė ne tik vaiko užimtumas, jam vystantis, bet neabejotinai išaugo natūralūs vaiko poreikiai (suvartojamo maisto, naudojamos aprangos kiekis ir pan.). Išaugus minėtiems poreikiams, pasikeitus (padidėjus) vaiko užimtumui, atitinkamai padidėjo ir tam reikalingų patenkinti piniginių lėšų dydis, šiam dydžiui išaugant. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų lėšų suma per penkerių metų laikotarpį padidėjo ne tik dėl to, kad padidėjo vaiko poreikiai, bet ir dėl objektyvios priežasties – rinkos sąlygų pasikeitimų, kas neabejotinai atsiliepė kainų padidėjimui, o tai, savo ruožtu, vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžiui. Akivaizdu, kad 2017 metais minimalios mėnesinės algos (toliau ir - MMA) dydžiui siekiant 380 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), o 2022 metais minėtam dydžiui siekiant 730 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), nėra pagrindo manyti, kad ekonominė situacija šalyje nepasikeitė. Per penkerius metus išaugo ne tik MMA dydis, atitinkamai išaugo prekių, maisto bei pasaugų kainos. Vien tik per paskutinių vienerių metų laikotarpį šilumos, elektros eksploatavimo ir vandens suvartojimo paslaugų kainos pakilo keliasdešimt procentų, o jas lyginant su 2017 metais galiojusiomis kainomis, galima kalbėti apie kainos padidėjimą keletą kartų. Teismo išvados pagrįstumą pagrindžia, pvz., Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos viešai teikiami ir prieinami duomenys minėtos tarybos oficialiame internetiniame puslapyje https://www.vert.lt/Puslapiai/default.aspx. Vien nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą esamo vaiko išlaikymo dydžio peržiūrai.

11. Be to, kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

12. Teismas atkreipia dėmesį, jog, nagrinėjamu atveju, konstatuota, kad natūraliai (vaikui augant) pasikeitė šalių vaiko poreikiai, be to, padidėjo kainos maisto, prekių ir paslaugų pirkimui. Būtent pastaroji aplinkybė (apie kainų padidėjimą) yra visuotinai žinoma aplinkybė, nereikalaujanti įrodinėjimo.

13. Ieškovė pateikė įrodymus apie dukros išlaikymui tenkančias išlaidas. Iš jų turinio matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymui reikalingos piniginės lėšos: maistui, aprangai, baldams, sporto užsiėmimui ir t.t. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovės pateikti įrodymai, kurių atsakovas neginčija, visiškai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovės dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga 500 Eur dydžio suma. Pažymėtina, kad minėto dydžio suma nesiekia net MMA. Dėl to, atsakovui nesutinkant su ieškovės nurodoma dukros išlaikymui reikalingos sumos dydžiu, bet jo neginčijant jokiais įrodymais, spręsti, kad dukros išlaikymui pakanka mažesnės (nei ieškovė nurodo) sumos nėra jokio teisinio pagrindo. Išdėstyto pagrindu, spręstina, kad ieškovės nurodytos ir teismo nustatytos bylos aplinkybės bei pateikti įrodymai ir visuotinai žinomos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga 500 Eur dydžio suma.

15. Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. G. verčiasi individualia veikla turėdama verslo liudijimą, SODRA duomenimis jos gaunamos pajamos 2022 m. sausio mėn. – 353,25 Eur, vasario mėn. – 338,91 Eur, kovo mėn. – 331,27 Eur, balandžio mėn. – 364,99 Eur, gegužės mėn. – 353,25 Eur, birželio mėn. – 340,67 Eur, liepos mėn. 353,25 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

16. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu nustatyta, kad atsakovo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sodra duomenimis atsakovas nedirba. Duomenų apie šalių, galbūt, turimas sveikatos problemas nepateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra jauno ir darbingo amžiaus.

17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

18. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad ieškovės šiuo metu gaunamų pajamų dydis, lyginant jį su tuo, kuris buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu, padidėjo. Tačiau į geresnę pusę pasikeitė ir atsakovo turtinė padėtis – jis 2020 metais įgijo nekilnojamąjį turtą: 3 kambarių butą. Visgi atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nors ir gauna didesnes pajamas, tačiau tokios pajamos akivaizdžiai nėra pakankamos dviejų asmenų išlaikymui (jos teigimu, jai padeda tėvai), o atsakovas nors ir įsigijo nekilnojamąjį turtą, bet, be to, turi dar du mažamečius išlaikomus vaikus, nedirba (jo teigimu, jam padeda sugyventinės tėvai), spręstina, kad šalių turtinė padėtis nėra tiek skirtinga, kad būtų galima spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo iš kiekvieno iš tėvų skyrimo vaikui dydžio. Dėl to, spręstina, kad abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie ginčo šalių dukros išlaikymo. Šalys nepateikė įrodymų apie tai, jog jų darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jos (šalys) turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šalių turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jie negali lygiomis dalimis teikti dukrai jos poreikių atitinkančio išlaikymo.

19. Pažymėtina, kad dalį vaikui išlaikyti reikalingos sumos dengia valstybė, išmokėdama ieškovei (jos ir atsakovo vaiko naudai) 80,50 Eur sumą. Dėl to, spręstina, kad šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, teikiant ir skiriant likusios sumos dalį, t.y. 419,50 Eur (500 Eur – 80,50 Eur).

20. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį įrodė iš dalies, todėl ieškinys atitinkamai tenkintinas iš dalies. Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2800-750/2017, šalių nepilnamečiai dukrai priteistas išlaikymas didintinas iki 210 Eur dukros L. T. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei šalių galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (2022-08-01).

22. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė.

23. Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnametei L. T. dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

25. Ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant jos turėtas išlaidas 100 procentų. Kadangi ieškovė prašė priteistiną iš atsakovo išlaikymo sumą padidinti nuo 160 Eur iki 250 Eur, t.y. 90 Eur dydžio suma, o teismas nusprendė minėtą sumą padidinti 50 Eur suma, todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra patenkinta 56 procentai ieškinio reikalavimų. Atitinkamai atmesta 44 procentai reikalavimų. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 7,56 Eur žyminio mokesčio (50 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 56 proc.).

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-07-13 sprendimu (Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-01397) ieškovė 100 proc. apimtimi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-09171 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 333,70 Eur. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistina minėtų išlaidų dalis - 186,87 Eur (333,70 Eur x 56 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistina minėtų išlaidų dalis – 12,54 Eur (22,40 Eur x 56 proc.) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2800-750/2017 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo dukrai L. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022-08-01) iki dukros pilnametystės, paliekant teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą mokėjimo tvarką, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės L. T., gim. (duomenys neskelbtini), skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,56 Eur žyminio mokesčio, 186,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 12,54 Eur pašto išlaidas, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5630 – antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 5662 – pašto išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.