Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.1; 1.1.4.3; 1.1.4.5.2; 1.1.4.6; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.17.1.3; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.5.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2

2023 m. gegužės 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Vitalijaus Gulenkovo, nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės–Lankevičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d.

V. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamiesiems A. G., V. B., D. M., ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus prašymas dėl patirtų išlaidų priteisimo netenkinti.

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinta, galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

D. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinta, galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su A. G. ir D. M., iki 2020 metų lapkričio mėnesio – tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, subūrė organizuotą grupę sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti – neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai didelį kiekį narkotinių bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tai yra, daryti nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nurodytu laiku parengė nusikalstamų veikų planą bei paskirstė organizuotos grupės nariams vaidmenis nusikalstamų veikų daryme – A. G. Nyderlandų Karalystėje suras ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris Nyderlandų Karalystėje parduos labai didelį kiekį narkotinių bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų, suorganizuos nuvykimą automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, kur nupirks labai didelį kiekį narkotinių ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias automobiliu pargabens kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, kur suras pirkėjų narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įgyti ir jas parduos; V. B. suras asmenį, kuris perduotų narkotines ir psichotropines medžiagas pervežėjui, tokiu būdu pargabens kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, taip pat V. B. padės A. G. nuvairuoti automobilį į Nyderlandų Karalystę iš ten pargabenti kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų, bei V. B. suras pirkėjų narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įgyti ir jas parduos, o gautą pelną už parduotas psichotropines ir narkotines medžiagas pasidalys lygiomis dalimis, ir nuo to laiko A. G. vadovavo jo suburtos organizuotos grupės nariams bei koordinavo jų veiklą.

1.1. Pasiekus šį organizuotos grupės narių susitarimą ir vykdant iš anksto aptartą minėtą nusikalstamų veikų planą, nuo to laiko A. G. iki 2021 m. gegužės 2 d., tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), per internetines telekomunikacines programas nuolat susisiekdavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, gyvenančiu Nyderlandų Karalystėje, kurio mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir aptardavo galimybę Nyderlandų Karalystėje įsigyti labai didelį kiekį narkotinių bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų – kiekius, kainas, susitikimo datas bei kitas su nusikalstamomis veikomis susijusias aplinkybes. Tuo pačiu laiku A. G., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), per internetines telekomunikacines programas, SIM žinutėmis bei telefoniniais pokalbiais bendraudamas su V. B., kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykdamas į Šilutės miestą pas V. B. ir susitikdamas su pastaruoju jo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bei V. B. automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykstant į jo, A. G., gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), aptardavo būsimo įsigijimo Nyderlandų Karalystėje labai didelio kiekio narkotinių bei didelio kiekio psichotropinių medžiagų, jų pargabenimo kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką bei jų realizavimą, pirkėjų suradimo, asmens, kuris perduos pervežėjui siurblyje paslėptas medžiagas, ir tokiu būdu pargabens įgytą labai didelį kiekį narkotinių ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, suradimo ir kitas su nusikalstamomis veikomis susijusias aplinkybes.

1.2. Vykdydamas iš anksto aptartame minėtų nusikalstamų veikų plane numatytą priemonę – surasti pirkėjų narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įgyti, A. G., 2021 metų vasario mėnesį – tiksliau data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, antroje dienos pusėje – tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė su V. P., kurio mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), susitikti AB „ORLEN BALTICS RETAIL“ priklausančios degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Lietuvos magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, adresu Raseinių r., Nemakščių sen., Pikelių kaimas, Nr. 6, kur A. G. atvyko su automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ten šio susitikimo metu A. G. kalbėjo su V. P., kad pastarasis iš jo už 4 000 eurų galimai nupirks 1 000 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, kai šias psichotropines medžiagas iš Nyderlandų Karalystės pargabens kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką.

1.3. Vykdant iš anksto aptartame minėtų nusikalstamų veikų plane numatytą priemonę – asmens, kuris pargabens įgytą labai didelį kiekį narkotinių ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, suradimą, V. B. 2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje – tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), susitarė su ten gyvenusiu D. M., kad pastarasis už 100 eurų atlygį nuvyks automobiliu kartu su V. B. ir A. G. į Nyderlandų Karalystę, kur perduos pervežėjui siurblyje paslėptas draudžiamas medžiagas, kad jos būtų pargabentos kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, ir po šio pasiekto susitarimo su D. M., pastarajam (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. B. perdavė rūbus, skirtus minėtame susitarime numatytai kelionei.

1.4. Vykdant iš anksto aptartą minėtą nusikalstamų veikų planą, A. G., iki 2021 m. gegužės 2 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), per internetines telekomunikacines programas bendraudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, gyvenančiu Nyderlandų Karalystėje, kurio mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasiekė susitarimą Nyderlandų Karalystėje įsigyti labai didelį kiekį narkotinių bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų, ir dėl to 2021 m. gegužės 2 d. A. G. suorganizavo išvykimą automobiliu į Nyderlandų Karalystę, tikslu įgyti minėtas narkotines bei psichotropines medžiagas ir jas pargabenti kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką – 2021 m. gegužės 2 d., apie 14.15 val., V. B., vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro nakvynės namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), D. M. į A. G. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur tą pačią dieną, apie 14.35 val., pakaitomis vairuojant A. G. ir V. B. automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su D. M. išvyko į Nyderlandų Karalystę, tikslu įgyti labai didelį kiekį narkotinių bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jas pargabenti kontrabandos būdu per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, ir 2021 m. gegužės 3 d. atvyko į Nyderlandų Karalystės Bergeno prie Zomo miestą, kur naktį iš 2021 m. gegužės 3 d. į 2021 m. gegužės 4 d. A. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už 2 500 eurų įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tai yra, 900,524 gramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 84,939 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, 9,541 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir po to šias medžiagas įpakavo į paketus, kuriuos pargabeno į tame pačiame mieste esantį viešbutį, kur 2021 m. gegužės 4 d. ryte A. G. kartu su V. B. šiuos paketus su labai dideliu kiekiu narkotinių bei dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų lipnia juosta pritvirtino prie D. M. kūno ir taip juos paslėpė po rūbais, paruošdami šias narkotines ir psichotropines medžiagas gabenti kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, o po to A. G., vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su D. M. išgabeno šį labai didelį kiekį narkotinių ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų į Lietuvos Respubliką, ir taip 2021 m. gegužės 4 d., apie 23.56 val., kelyje Sudavskiai (Lenkijos Respublika) - Vygreliai (Lietuvos Respublika) kontrabanda įvežė iš Lenkijos Respublikos per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką šį labai didelė kiekį narkotinių ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o 2021 m. gegužės 5 d., apie 00.05 val., Vilkaviškio r., Gražiškių sen., Rūkštėnų kaimo teritorijoje, kelyje Kalvarija - Gražiškiai - Vištytis policijos pareigūnų buvo sustabdytas A. G. vairuojamas automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikytas jis ir kartu su juo vykęs D. M., surastos ir paimtos gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tokiu būdu A. G., V. B. ir D. M., dalyvaudami organizuotoje grupėje, neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines ir narkotines medžiagas, taip pat neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Šie nuteistojo V. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

1.5. Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, tai yra iki 2021 m. gegužės 5 d., 11.03 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,034 gramo psichotropinės medžiagos – klonazepamo, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, iki 2021 m. gegužės 5 d. 11.03 val.., kuomet kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šie nuteistojo V. B. veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2. V. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2021 metų vasario mėnesį – tiksliau data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, antroje dienos pusėje – tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB „ORLEN BALTICS RETAIL“ priklausančios degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Lietuvos magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, adresu Raseinių r., Nemakščių sen., Pikelių kaimas, Nr. 6, susitarė su A. G. iš pastarojo įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – už 4 000 eurų nupirkti 1 000 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, kai šią psichotropinę medžiagą iš Nyderlandų Karalystės A. G. pargabens kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, tačiau A. G. Nyderlandų Karalystėje pavyko įgyti tik 772 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, kuriose yra grynosios psichotropinės medžiagos MDMA masė 84,533 gramo, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas gabenant į Lietuvos Respubliką 2021 m. gegužės 5 d., apie 00.05 val., Vilkaviškio r., Gražiškių sen., Rūkštėnų kaimo teritorijoje, A. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir surastos bei paimtos minėtos tabletės su psichotropine medžiaga MDMA, dėl šių aplinkybių V. P., ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, neįgijo didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 772 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, kuriose yra grynosios psichotropinės medžiagos – MDMA masė yra 84,533 gramo, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė K. Smaidžiūnaitė–Lankevičienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį: V. B. išteisinti iš jam pareikštų kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį bei BK 259 straipsnio 2 dalį; arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendį: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti nuteistajam V. B. švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

3.1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas: a) nepagrįstai nustatė organizuotos grupės požymius pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas; b) nepagrįstai nuteistąjį V. B. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nesant jo tyčios, išvadas grindžiant prielaidomis, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Be to, nuteisė už nusikalstamą veiką, kurios padarymas nustatytas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; c) nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą, kadangi neįrodytas apelianto dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; d) nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu esant jo savanoriškam atsisakymui daryti nusikalstamas veikas – nustatant atsisakymo priežastį teismas rėmėsi ne objektyviais bylos duomenimis, o prielaidomis; e) apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė per griežtą, neteisingą ir neproporcingą bausmę apeliantui; f) nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nenustačius asmens veiksmuose neteisėtumo.

3.2. Ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl organizuotos grupės požymių buvimo, skunde nurodoma, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. G. kartu su V. B. parengė planą, pasiskirstė vaidmenimis, įtraukė D. M.. Bylos duomenys pagrindžia, kad visus šiuos veiksmus atliko vienas A. G., o V. B., pasiūlęs D. M. kelionę, nežinojo, kad pastarasis turės pargabenti narkotines ir psichotropines medžiagas. Pažymima, jog D. M. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, jog jam V. B. pasiūlė važiuoti, tačiau dėl ko nesakė. V. B. apklausos teisme metu nurodė, kad apie kelionės tikslą nieko nebuvo kalbama. Jo užduotis buvo padėti A. G. vairuoti automobilį.

3.3. Apeliantų teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas organizavo ir apie jas žinojo tik A. G.. Apklausos teisme metu A. G. nurodė, kad už kelionę, narkotines medžiagas mokėjo jis, taip pat davė V. B. pinigų kelionei. Teismo posėdžio metu, atsakydamas į klausimą: „kas davė kokius tai nurodymus, kas buvo už ką atsakingas“, nurodė, kad nebuvo tokio susitarimo. Atsakydamas į klausimą: „apie planą kas žinojo, kada išvykti, kada parvykti, kiek imti, po kiek pas ką?“, A. G. atsakė, kad: „su lenku susitarė jis kiekį ir kada bus. <...> V. B. nieko nepažinojo, dėl kiekio nesitarė“.

3.4. Skunde teigiama, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš A. G. ir V. B. susirašinėjimo nematyti, kad jie kalbėtų apie narkotines medžiagas, kalbama tik apie kelionę, kas patvirtina V. B. parodymus, kad buvo prašoma kartu vykti į užsienį, vairuoti automobilį. Priešingai nei nurodė teismas, nenustatyta intensyvaus derinimo dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir D. M. nupirktą telefoną vertino kaip konspiracinį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. buvo benamis, todėl, siekiant su juo susisiekti, buvo nupirktas telefonas.

3.5. Teigiama, jog kiti asmenys nesuprato, kad yra daroma nusikalstama veika: nežinojo, kad bus įgyjamos narkotinės medžiagos, iš ko, už kiek jos bus įgyjamos. Nustatyta, kad kontaktus užmezgė vienas A. G., dėl medžiagų slėpimo sprendė A. G.. Vėliau narkotines medžiagas gabenti, paslepiant jas po D. M. drabužiais, nusprendė A. G.. Būtent A. G. autobuso vairuotojui E. R. skambino jau po to, kai V. B. atsisakė vykti kartu su A. G. ir D. M. ir susiorganizavo kelionę į Lietuvą. Taigi, A. G. organizavo ne tik įgijimą, tačiau ir gabenimą į Lietuvą, vienas priiminėjo sprendimus, kitų nuteistųjų suderintų veiksmų A. G. plano įgyvendinimui nereikėjo.

3.6. Organizuotos grupės požymių buvimas ginčijamas jos narių pastovumo aspektu. Nurodoma, jog A. G., V. B. ir D. M. buvo tik pažįstami, kartu nedarė jokių nusikalstamų veikų. D. M. A. G. nepažinojo ir anksčiau nebuvo matęs. Visą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir pargabenimą organizavo vienas nuteistasis A. G., o kiti nuteistieji teigė net nežinoję, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Organizuotumo tarp nuteistųjų nebuvimą iš dalies pagrindžia ir A. G. parodymai, jog V. B. nederino jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, nepriėmė sprendimų dėl narkotinių medžiagų pargabenimo ir slėpimo. Nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji suprato priklausantys organizuotai grupei, suvokė savo vaidmenį joje, bent bendrais bruožais suprato, kuo tokia organizuota grupė užsiima. Tai buvo viena kelionė, kurios tikslus visi trys asmenys suprato skirtingai, kelionės tikslai nebuvo įvardijami.

3.7. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. B. kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo preziumavo, nepagrįstai atmesdamas ne tik V. B. parodymus, bet ir kitus bylos duomenis, kurie patvirtino V. B. parodymus. Teigiama, jog, A. G. įgyjant narkotines medžiagas, V. B. nesuprato, kad tai narkotinės medžiagos, todėl nesant asmens tyčios, baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nėra galimas. Remiantis nuteistojo V. B. parodymais, skunde teigiama, kad V. B. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijime nedalyvavo, epizodais buvo tik stebėtojas, jis nesuprato, kad A. G. perka narkotines ir psichotropines medžiagas, asmenys bendravo tarpusavyje užsienio kalba, kuri V. B. buvo nesuprantama.

3.8. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas V. B. suvokimą, kad įgyjamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rėmėsi A. G. parodymais ir byloje esančiais pokalbiais taip A. G. ir V. B., kas, apeliantų vertinimu, rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą, vertinant įrodymus. Pažymima, jog A. G. buvo skiriama švelnesnė negu įstatyme numatyta bausmė ir aplinkybė, kad jis nurodė, jog veikė ne vienas, kad V. B. žinojo apie kelionės tikslą, sąlygojo jam švelnesnės bausmės taikymą. Dėl ko teismas negalėjo V. B. kaltės grįsti A. G. parodymais dėl veikos bendrininko teisinės padėties.

3.9. Be to, skunde teigiama, jog, remdamasis pokalbiais tarp A. G. ir V. B., teismas suteikė jiems klaidingą prasmę. Iš A. G. ir V. B. susirašinėjimo nematyti, kad jie kalbėtų apie narkotines medžiagas. Pats V. B. apklausos teisme metu nurodė, kad nesigilino, ką jam rašė ir apie ką rašė A. G.. Buvo derinama pati kelionė, kurios tikslų V. B. nežinojo, jis turėjo padėti vairuoti automobilį bei surasti asmenį, kuris neaišku kam ir kokį siuntinį perduos, perveš.

3.10. Taip pat teismas rėmėsi specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad ant svarstyklių, rastų pas V. B., yra amfetamino pėdsakų, tačiau svarstyklės buvo rastos V. B. nuomojamame bute, ne jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Dėl šių svarstyklių V. B. nebuvo apklaustas, nebuvo nustatinėjama svarstyklių priklausomybė. Be to, byloje atlikus V. B. tyrimą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, draudžiamų medžiagų nerasta, o šioje byloje asmenys nebuvo kaltinami amfetamino įgijimu ir gabenimu, dėl to nuteistasis negalėjo suvokti, kad rodomos A. G. tabletės yra būtent narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

3.11. Skunde teigiama, jog teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kurie pagrindžia aplinkybę, kad V. B. apie narkotinių medžiagų įgijimą nieko nežinojo. Apklaustas D. M. nurodė, kad jam pasiūlė važiuoti, dėl ko nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. taip pat nurodė, kad V. B. jam neįvardijo, kad reikės vežti narkotikus. Tai pagrindžia, kad ir pats V. B. nežinojo kokį siuntinį reikės vežti. Remiantis byloje esančiais 2021 m. gegužės 17, 18, 31 d. apžiūrų protokolais teigiama, jog susirašinėjime tarp J. R. ir V. B. nėra kalbama apie narkotinių medžiagų įgijimą; bendraudamas su B. G., šis nurodo, kad 2021 m. gegužės 2 d. išvažiuoja į Vokietiją ir prašo, kad jei kas jam atsitiktų kelionės metu, B. G. pasirūpintų jo daiktais, tačiau dėl pokalbio su B. G. ir dėl susirašinėjimo turinio tarp šių asmenų, be kita ko, dėl žinutės: „Nu irgi kai ką nuvežt reikėjo būt norėjo kelis šimtus eurų užsidirbti, o gavo dešimt metų“, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti B. G., dėl to toks susirašinėjimas ir pokalbiai tarp asmenų negali būti V. B. kaltės įrodymai.

3.12. Pažymima, jog apklausų protokoluose užfiksuoti pokalbiai pagrindžia, jog V. B. atsisakė vykti su kitais nuteistaisiais į Lietuvą po to kai tik suprato, kad A. G. įgytos medžiagos yra narkotinės: A. G., prieš išvykstant, kvietė V. B. nusileisti į apačią, įkalbinėjo važiuoti kartu, tačiau V. B. atsisakė. Be to, liudytojas E. R. nurodė, kad jam būnant Olandijoje, paskambino keleivis, kuris klausė, ar jis jį galėtų paimti. Netrukus skambino kitas žmogus, kuris prašė siuntinį parvežti iš to paties miesto į Lietuvą. Kitą dieną nuvažiavo paimti keleivį, o kitas žmogus paklausė, ar siurblį paims. Jis nurodė, kad patikrins siurblį, tuomet žmogus dėl siuntinio daugiau nebeskambino. Paėmė keleivį ir išvyko. Dėl siuntinio A. G. skambino iš kito telefono numerio, V. B. dėl siuntinio nesitarė, norėjo vienas grįžti autobusu į Lietuvą. Apklausos metu A. G. taip pat nurodė, kad V. B. atsisakė vykti į Lietuvą kartu ir išvyko atskirai. Apklausos metu D. M. nurodė, kad iš viešbučio išvažiavo jis su A., o V. B. pasiliko, sakė, kad grįš atskirai.

3.13. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas V. B. pripažino kaltu už nusikaltimą, įvykdytą ne Lietuvos Respublikoje, o užsienio valstybėje. Be to, teismas nuteisė V. B. už narkotinių medžiagų gabenimą, nors nustatė, kad V. B. šių narkotinių medžiagų negabeno, į Lietuvą vyko atskirai. Tuo tarpu, net jeigu laikant, kad apeliantas narkotines medžiagas įgijo, jas įgijo Nyderlandų Karalystėje, dėl ko Lietuvoje apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Nustačius, kad narkotinės medžiagos buvo įgyjamos Nyderlandų Karalystėje (pradėta ir atlikta nusikalstama veika), toliau V. B. atsisakė dalyvauti jų gabenime (taigi nusikalstama veika būtų laikytina pabaigta Nyderlandų Karalystėje), nėra pagrindo teigti, kad būtent V. B. veiksmai, kurie teismo vertinti kaip nusikalstami, atlikti Lietuvoje.

3.14. Pažymima, jog BK 8 straipsnio dalyje yra įtvirtinta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga, kuri suponuoja ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK už veikas, padarytas užsienyje, jeigu tokia veika, kurios padarymu jie kaltinami, pagal jos padarymo vietos valstybės baudžiamuosius įstatymus nėra laikoma nusikaltimu, nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ši veika pripažįstama nusikaltimu. Taigi, ši byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pirmiausiai yra teisminga Nyderlandų Karalystės teismams, o Lietuvos Respublikos teisme V. B. galėtų būti teisiamas tik tuo atveju jei būtų gauti duomenys iš Nyderlandų Karalystės kompetentingų institucijų, ar už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir Nyderlandų Karalystėje.

3.15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog teismas laiko, kad neginčytina, jog V. B. išvyko kitu automobiliu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. B., A. G. įgijus narkotines ir psichotropines medžiagas, paskambino E. R. ir suderino, kad sekančią dieną jį vieną į Lietuvą parveš autobusu. Šias aplinkybes patvirtino V. B., A. G., D. M., E. R. parodymai. Kaip nurodė V. B., kai sužinojo apie narkotikus, daugiau nieko nevykdė, išvyko autobusu. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis pokalbis, kuriame užfiksuota, kad A. G. įkalbinėjo V. B. važiuoti kartu, tačiau jis atsisakė, taigi, nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, vykdyme nebedalyvavo ir neatliko jokių objektyvių nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taigi, V. B. savo noru atsisakius dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, neatlikus jokių objektyvių nusikalstamos veikos požymių, jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė pritaikyta nepagrįstai.

3.16. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantą V. B. pripažino kaltu esant jo savanoriškam atsisakymui daryti nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, įvardinant atsisakymo priežastį, rėmėsi tik prielaidomis, tačiau ne objektyviais duomenimis, kurie pagrindžia, kad V. B., A. G. įgijus narkotines ir psichotropines medžiagas, paskambino E. R. ir suderino, kad sekančią dieną jį vieną į Lietuvą parveš autobusu. V. B. veiksmai: savo pozicijos išsakymas kitiems kaltinamiesiems, taip pat objektyviai atitinka savanoriško atsisakymo požymius.

3.17. Pažymima, jog, priešingai nei nurodė teismas, A. G. skambino vairuotojui E. R. ir prašė paimti siuntinį – siurblį, jau po to, kuomet tam vairuotojui paskambino V. B. ir paprašė, kad jį vieną parvežtų į Lietuvą autobusu. Taigi, V. B., skambindamas autobuso vairuotojui, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad A. G. ketina perduoti siurblyje narkotines medžiagas pervežimui, V. B. jau buvo anksčiau susiorganizavęs kelionę autobusu atskirai į Lietuvą. Tai pagrindžia, kad jau po sužinojimo apie narkotinių medžiagų įgijimą faktą, V. B. net neketino vykti kartu automobiliu, nepriklausomai nuo to kokiu būdu A. G. būtų nusprendęs pargabenti narkotines ir psichotropines medžiagas. Bylos duomenys pagrindžia, kad V. B. sąmoningai, savo valia priėmė sprendimą negabenti narkotinių ir psichotropinių medžiagų į Lietuvą, nedalyvauti tokių medžiagų gabenime ir tokio gabenimo neorganizuoti.

3.18. Skunde pabrėžiama, jog V. B. teismo nebuvo pripažintas kaip šių nusikalstamų veikų organizatorius ar kurstytojas, todėl aplinkybė, kad veika buvo baigta, nėra priežastimi V. B. taikyti baudžiamąją atsakomybę. Be to, V. B. ne tik atsisakė dalyvauti nusikalstamoje veikoje, bet ir apie tai informavo kitus nuteistuosius ir veika buvo padaryta be jo pagalbos – A. G. kartu su D. M. narkotines medžiagas gabenant į Lietuvą automobiliu. Teigiama, jog V. B., sužinojęs, kad buvo įgytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, atsisakė toliau dalyvauti kartu su kitais nuteistaisiais visose veiklose, susijusiose su disponavimu tokiomis medžiagomis, t. y. atsisakė ne tik dalyvauti kontrabandoje, bet ir atliekant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

3.19. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nuteistajam V. B. paskirta per griežta, neteisinga ir neproporcinga bausmė, atsižvelgiant ir įvertinant V. B. inkriminuotą vaidmenį nusikalstamų veikų daryme. Pastarųjų teigimu, teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės bausmės rūšies. Pažymima, kad nusikalstamą veiką organizavo A. G., o V. B. nežinojo apie įgyjamų narkotinių medžiagų kiekį, kainas, nepalaikė jokių ryšių ir nebendravo su narkotines medžiagas parduodančiais asmenimis. A. G. susitarė su V. P. dėl narkotinių medžiagų pardavimo, o V. P. patvirtino, kad V. B. netgi nepažinojo. Pabrėžiama, kad V. B. atsisakė vykti į Lietuvą su kitais nuteistaisiais ir dalyvauti narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenime – nusikalstama veika buvo atlikta be jo pagalbos, kitų dviejų nuteistųjų. Nepaisant to, šių nusikalstamų veikų organizatorius A. G. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, D. M. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o V. B. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė – 4 metais ilgesnis terminas nei nusikalstamų veikų organizatoriui.

3.20. Skunde nurodoma, kad V. B. pripažintas kaltu ir dėl to, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Teismas neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą grindė (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos departamento 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad ligos istorijoje duomenų nėra, kad V. B. būtų skirtas gydymas psichotropiniu medikamentu klonazepamu. Tačiau apklausos metu V. B. nurodė, kad tai buvo gydytojų išrašytas klonazepamas, skirtas gydymui, teismui recepto nepateikė, nes neišsaugojo. Skunde teigiama, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad V. B. šių vaistų receptas buvo elektroninis, išrašytas maždaug prieš 5 metus. Vaistų galiojimo laikas buvo pasibaigęs, vaistai buvo rasti kartu su visais kitais medikamentais, jie nebuvo slepiami. Nepaisant to, teismas rėmėsi tik vienos gydymo įstaigos paaiškinimu, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 25 d. iki 2017 m. liepos 28 d. Nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. kovo 12 d. nebuvo tikrintos nei kitos įstaigos, nei kiti laikotarpiai, dėl to V. B. parodymai nebuvo paneigti ir jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nepagrįstai, t. y., nesant duomenų, kad psichotropinė medžiaga laikyta neteisėtai.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras V. Gulenkovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. išteisintas dėl BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, ir priimti naują nuosprendį: V. P. pripažinti kaltu, padarius BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Prokuroro vertinimu, pirmosios intonacijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. P. išteisintas iš jam pareikšto kaltinimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, priimta tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų, remiantis netinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde teigiama, jog byloje esantys įrodymai – kaltinamojo A. G., V. P. parodymuose, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys pagrindžia kaltinamojo V. P. kaltę, šiam rengiantis įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos iš A. G., turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

4.2. Teismas nusprendė, kad V. P. ir A. G. pokalbis negali būti laikomas konkrečiu susitarimu, nes šio pokalbio metu V. P. neturėjo nusikaltimo įvykdymui būtinų priemonių (lėšų) ir nėra duomenų, jog po įvykusio pokalbio ėmėsi veiksmų šioms priemonėms įgyti, tačiau, kaip matyti, tiek iš nuteistojo A. G., tiek iš išteisintojo V. P. parodymų, šie patvirtino, kad buvo susitikę automobilių stovėjimo aikštelėje, susitarė su A. G. iš pastarojo įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – už 4 000 eurų nupirkti 1 000 vnt. tablečių. Skunde pažymima, jog pastarieji apklausų metu patvirtino, jog buvo sutarę kainą, už kurią šias medžiagas įgys V. P. iš A. G.. Kaip matyti iš A. G. parodymų, jis šiam nusikaltimui ryžosi būtent dėl to, kad buvo su V. P. sutaręs, jog šis įgys 1 000 vienetų psichotropinių tablečių, tai yra, iš anksto sutaręs ir žinodamas, kad turės galimybę jas realizuoti konkrečiam asmeniui.

4.3. Taip pat pabrėžiama, jog išteisintasis V. P., apklaustas teismo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad kalbėjosi su A. G. ir tarėsi dėl 1 000 vienetų tablečių įgijimo iš A. G.; nurodė, kad prašė A. G. įgyti tablečių, tačiau jau į teismo klausimą atsakė, kad, ar sutiko su A. G., nebuvo įsitikinęs, nes buvo apsimiegojęs, be to, neturėjo pinigų. Tačiau tokie išteisintojo V. P. parodymai skunde vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

4.4. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai įvertino ir išteisintojo V. P. deklaratyvius teiginius, jog šis neturėjo pinigų šioms tabletėms įgyti, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad išteisintasis nuo 2017 m. spalio 2 d. dirbo vairuotoju, todėl lėšų šioms tabletėms įgyti finansinę galimybę turėjo. Tai, kad susitarimas tarp V. P. ir A. G. buvo konkretus ir realiai įgyvendinamas įrodė ir tolesni nuteistojo A. G. veiksmai, jog būtent dėl V. P. šis suorganizavo šio nusikaltimo padarymą ir vyko į Olandiją, o nebuvo pabaigtas tik dėl tos priežasties, kad A. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir surastos bei paimtos minėtos tabletės su psichotropine medžiaga.

4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, vertindamas šias aplinkybes, nėra nuoseklus, nes nuosprendyje šią aplinkybę nuteistojo A. G. atveju pripažįsta kaip įrodyta, o išteisintojo V. P. atveju kaip neįrodyta.

4.6. Aukštesnės instancijos teismui patenkinus šį skundą ir pripažinus V. P. kaltu, prokuroro teigimu, teismas turėtų jam paskirti teisingą bausmę, įvertinant tai, jog V. P. kaltinamas tyčia padaręs vieną sunkų nusikaltimą; padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnis didelis, nes jis kaltinamas tuo, kad rengėsi įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, be to, psichotropinė medžiaga – MDMA, yra pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei; byloje V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Analizuojant V. P. charakterizuojančias aplinkybes nurodoma, jog jis yra teisiamas ne pirmą kartą – anksčiau teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka 18 kartų; nors ir dirbo vairuotoju, tačiau tai jo nesustabdė nuo rengimosi daryti naują nusikalimą, kuris nebuvo pabaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, taigi, yra linkęs daryti nusikaltimus, iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė. Prokuroro vertinimu, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turėtų būti artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras, nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė palaikė savo apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Išteisintasis V. P. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės K. Smaidžiūnaitės–Lankevičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Prokuroro V. Gulenkovo apeliacinis skundas atmetamas.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, ir padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir jų kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės yra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų požymius.

7. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad byloje nebuvo imtasi priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar tai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, ar šioje byloje išvados būtų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie būtų vertinti šališkai, neišsamiai, ar byloje būtų ignoruojamos reikšmingos, bylai teisingai išspręsti, aplinkybės. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų neatitikties įstatymų reikalavimams, baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nustatant nusikalstamų veikų padarymo vietą ar atskleidžiant bendrininkavimo sudėtį, yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, dėl ko sprendžia, kad byloje nenustatyta esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir skunduose nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio.

8. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokuroro apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. P. išteisintas iš jam pareikšto kaltinimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, priimta tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų, ar kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog nagrinėjamoje byloje, vertinant įrodymus, nebuvo padaryta klaidų dėl jų turinio; įrodymai įvertinti išsamiai bei nešališkai; teismo sprendimas priimtas įvertinus visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, išvadas grindžiant patikimais įrodymais, kurie nagrinėjamoje byloje nesudaro pakankamo pagrindo daryti kategoriškoms išvadoms dėl išteisintojo V. P. kaltės rengiantis padaryti sunkų nusikaltimą. Prokuroro skunde nurodomi įrodymai, susiję su kito nuteistojo atliktais veiksmais, nepagrindžia rengimosi padaryti nusikaltimo konkretumo, rodančio, jog išteisintasis neatsiejamai ruošėsi realizuoti tiek subjektyviuosius, tiek objektyviuosius ketinamos padaryti veikos požymius, todėl teisėjų kolegija skunde dėstomais argumentais neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį.

9. Nepaisant to, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. B. neteisingai paskyrė bausmę. Kolegijos vertinimu, byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. B. galutinę subendrintą bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paskyrė savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Taigi, nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės K. Smaidžiūnaitės–Lankevičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo V. B. pripažįstant kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytos remiantis leistinais įrodymais – nuteistųjų parodymais, objektų apžiūros protokolais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais. Priešingai nei teigiama nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, nuteistajam inkriminuotas faktines bylos aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kurie tarpusavyje yra sutampantys, neprieštaringi, atitinkantys įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti byloje apklausto nuteistojo A. G. parodymais, kurie nėra ir vieninteliu įrodymų šaltiniu nagrinėjamoje byloje. Byloje nustatytas aplinkybes taip pat patvirtina ir objektų apžiūrių protokolai, kuriuose užfiksuoti nuteistųjų tarpusavio pokalbiai bei susirašinėjimas, be kita ko, kitų nuteistųjų – veikos bendrininkų, parodymai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis veikų padarymo aplinkybėmis, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi apeliacinio skundo argumentai neatitinka bylos duomenų – skunde pateikiami byloje esančių įrodymų fragmentai, klaidingai perteikiant jų turinį, sąmoningai ignoruojami nuteistajam nepalankūs duomenys. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

12. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B., veikdamas kartu su A. G. ir D. M., iki 2020 metų lapkričio mėnesio – tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, subūrę organizuotą grupę sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti – neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai didelį kiekį narkotinių bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tai yra, daryti nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nurodytu laiku, parengę nusikalstamų veikų planą bei paskirstę organizuotos grupės nariams vaidmenis nusikalstamų veikų daryme, vykdant iš anksto aptartą nusikalstamų veikų planą, šį įgyvendino kaltinime detalizuotomis aplinkybėmis.

13. Nuteistasis ir nuteistojo gynėja, nesutikdami su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nevertino įrodymų visumos, nuteistojo V. B. kaltę grindė išskirtinai A. G. parodymais, kuriems suteikė išskirtinę reikšmę, neatsižvelgęs į jo parodymų patikimumą, galimą suinteresuotumą perkelti kaltę veikos bendrininkui. Taip pat, vertindamas byloje esančius apžiūros protokolus, kuriuose užfiksuoti nuteistojo V. B. ir A. G. susirašinėjimai, pirmosios instancijos teismas suteikė jiems klaidingą reikšmę, be kita ko, pažeidė ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą.

14. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, jog aptarti apeliacinio skundo argumentai prieštarauja bylos duomenims ir skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui, taigi atmestini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apygardos teismas išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė teisiamojo posėdžio metu ištirtais ne tik nuteistojo A. G. parodymais, tačiau ir nuteistojo D. M. parodymais, kratos ir daiktų apžiūros protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, kuriuos sugretinus su ginčijamais nuteistojo A. G. parodymais, matyti, kad jie neprieštarauja tarpusavyje, papildo vienas kitą, kartu yra pakankami kategoriškoms išvadoms dėl nuteistųjų kaltės daryti.

15. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo V. B. kaltės, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, išvadas grįsdamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos vertindamas tiek atskirai, tiek susiedamas į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl paminėtų įrodymų įrodomosios reikšmės, jų tarpusavio ryšio, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistąjį teisinančius – jo paties parodymus. Taigi, teismas laikėsi BPK 20, 301 straipsnių nuostatų, įrodymus vertino nepažeisdamas in dubio pro reo principo.

16. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leidus atlikti V. B. slaptą sekimą ir slapto sekimo metu naudoti technines priemones (t. 1, b. l. 66-68), slapto sekimo metu buvo užfiksuota, jog V. B. 2021 m. gegužės 2 d., kartu su D. M. ir A. G., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Vilkaviškio r., Vartelių kaimo į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. 1, b. l.71-76). Remiantis 2021 m. gegužės 6 d. slapto sekimo protokolu, 2021 m. gegužės 4 d. A. G., vairuodamas minėtą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos, keliu Sudavskiai (Lenkijos Respublika) - Vygreliai (Lietuvos Respublika), kur šis automobilis buvo sustabdytas (t. 1, b. l. 87-88). Kratos metu, atlikus automobilio „VW Passat“ keleivio – D. M., asmens kratą, nuo D. M. pilvo buvo nuimtas pritvirtintas paketas (t. 1, b. l. 91-97), kuriame, atlikus objektų tyrimą (t. 1, b. l. 161-172), buvo rasta: 900,524 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 84,939 g psichotropinės medžiagos MDMA, 84,939 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

17. Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto surinktus pirminius duomenis, matyti, kad apklausiamas dėl nagrinėjamo įvykio, be kita ko, rastų narkotinių medžiagų įgijimo bei gabenimo aplinkybių, automobilio „VW Passat“ vairuotojas, nuteistasis A. G., kaltu prisipažino nuo pirmos apklausos momento bei nuosekliai kaltę pripažino vėlesnių apklausų metu, teigdamas, kad susipažino su lenkų tautybės asmeniu, vardu M., kuris gyrėsi turįs galimybių įgyti Olandijoje narkotinių medžiagų, pastarojo telefono numerį telefone įrašė ir pavadino „M. P.“. 2020 metų lapkričio mėnesį per „Whatsapp“ internetinę programą iš savo mobiliojo ryšio telefono susisiekė su M., sutarė, kad iš pastarojo pirks 5 000 vnt. tablečių EXSTAZY už 2 500 eurų. Paaiškino, jog susirašinėjime su M. minima sąvoka: „20 kg žuvies su prieskoniais“, reiškia perkamų psichotropinių medžiagų kiekį, užmaskuotą žuvies pakuotėje. Tuo pačiu laiku (nuo 2020 metų lapkričio mėnesio) telefonu skambučiais, SMS žinutėmis, internetinėmis programomis taip pat nuvykstant pas V. B. į pastarojo gyvenamąją vietą ar V. B. atvykstant automobiliu pas jį į namus, aptardavo su V. B. narkotinių medžiagų įgijimo ir jų pargabenimo iš Olandijos klausimus. Nuteistasis nurodė, jog pokalbiuose su V. B. minima sąvoka „zapaskės“ yra užslėptai vadinamos EXSTAZY tabletės. Patikino, jog nuo pat tarimosi dėl narkotinių medžiagų įgijimo pradžios sutarė su V. B., kad pastarasis suras žmogų, kuris sutiks pargabenti į Lietuvą iš Olandijos narkotines medžiagas, įgytas jo su V. B., prisitvirtinęs jas prie kūno ir paslėpęs po rūbais, arba pasinaudos tokio surasto žmogaus asmens dokumentu dėl minėtų narkotinių medžiagų parsiuntimo iš Olandijos į Lietuvą. Su V. B. susitarė, kad visas kelionės išlaidas padengs jis, A. G., o V. B. atsiskaitys su žmogumi, kuris sutiks pargabenti narkotines medžiagas į Lietuvą, abu su V. B. ieškos pirkėjų pargabentoms iš Olandijos narkotinėms medžiagoms įgyti Lietuvoje, o gautą pelną už parduotas narkotines medžiagas, atskaičius išlaidas, pasidalins lygiomis dalimis. V. B. papasakojo, kad „k.“ (V. P.) yra pažadėjęs pirkti 1 000 vnt. EXSTAZY tablečių, kai jos bus pargabentos iš Olandijos į Lietuvą. Užsitikrinęs, kad V. P. nupirks dalį pargabentų psichotropinių medžiagų bei V. B. suradus žmogų – D. M., kuris sutiko pargabenti su savimi Olandijoje įgytas narkotines medžiagas, 2021 m. gegužės 2 d. susiruošė vykti į Olandiją pargabenti narkotinių medžiagų. Nuvyko 2021 m. gegužės 3 d. vakare į Olandijos miestą Bergen op Zoom, kur M. suvedė su narkotikų prekeiviu – iš pastarojo jis už 2 500 eurų nupirko EXSTAZY tablečių, miltelių joms gaminti, taip pat hašišo. Narkotines medžiagas pirko M. bute, dalyvaujant V. B., kuris matė kaip svėrė ir pirko narkotikus. 2021 m. gegužės 4 d. viešbutyje, kartu su V. B., prie D. M. kūno, po rūbais, lipnia juosta pritvirtino paketus su narkotinėmis medžiagomis, taip paruošė šias medžiagas gabenti į Lietuvą. Su V. B. sutarė, kad pastarasis vyks į Lietuvą mikroautobusu, vežančiu keleivius, nes trys vyrai, vykstantys kartu vienu automobiliu, gali atkreipti policijos dėmesį kelyje, o jis su D. M. išvyko minėtu automobiliu į Lietuvą. Pervažiavus Lietuvos sieną, buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 6, b.l.10-14, 29-35, 48-51).

18. Analizuojant apeliantų V. B. ir jo gynėjos skunde ginčijamų nuteistojo A. G. parodymų patikimumą pažymėtina tai, jog įrodymų patikimumas nustatomas visų pirma išanalizavus jų gavimo tvarką, kuri nagrinėjamu atveju nėra ginčijama, bei patikrinus BPK nustatytais veiksmais – šiuo gi atveju savo parodymus nuteistasis A. G. patvirtino apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, posėdžių metu dalyvaujant V. B. ir D. M., jų gynėjams. Kartu byloje esančių parodymų patikimumas vertinamas atsižvelgiant ir į parodymų nuoseklumą, palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmuoju aspektu pastebėtina tai, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuteistasis A. G. nuosekliai teigė, jog būtent su V. B. sutarė parsivežti „ekstazi“ tablečių iš Nyderlandų Karalystės. Sutarė tabletes įdėti į dulkių siurblį ir paduoti su daiktais, kur veža siuntas, bet vežėjui nurodžius, kad tikrins siuntą – dulkių siurblį, atsisakė pirminio sumanymo – narkotinių medžiagų nedėjo į siuntas. A. G. paaiškino, jog žmogus buvo reikalingas paduoti siuntą – jį surado V. B.. (t. 6, b.l.18-21). A. G. pabrėžė, jog dėl narkotinių medžiagų tarėsi dar 2020 metų lapkričio mėnesį, lygiagrečiai tuo klausimu tarėsi ir su V. B. (t. 6, b. l. 30). Šias aplinkybes nuteistas patvirtino ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje.

19. Tiriant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teisme, teismo posėdžio metu nuteistasis A. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas analogiškas esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, įvykio chronologiją, veikos bendrininkų veiksmus ir konkretų indėlį, atskleisdamas išankstinio susitarimo turinį, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus detalizavo atskirus įvykio aspektus. Teismo posėdžio metu apygardos teisme A. G. nurodė, kad susitarė su V. B. važiuoti į Nyderlandų Karalystę parsivežti narkotinių medžiagų – jei būtų pavykę parduoti narkotines medžiagas, pelną būtų pasidalinę pusiau. V. B. kartu paėmė žmogų, tai buvo D. M.. Nuteistasis neginčijamai patvirtino, jog V. B. žinojo kelionės tikslą. Nuvykus, paėmė narkotines medžiagas, vykdami atgal į Lietuvą, aplink D. M. juosmenį, kartu su V. B., aprišo narkotines medžiagas lipnia juosta. Paaiškino, jog iš pradžių buvo suplanavę visas medžiagas dėti į dulkių siurblį ir siųsti autobusu, bet vežėjas pasakė, kad ardys siurblį ir tikrins. Tuomet suprato, kad pamatys siunčiamas medžiagas, ir nebesiuntė autobusu. Nuteistasis paaiškino, jog pagal pirminį planą D. M. buvo reikalingas tam, kad paduotų vežėjui dulkių siurblį, nes prašo asmens dokumento. Kai šis planas nepavyko, nusprendė, kad narkotikus apvynios aplink D. M.. Nuteistasis pabrėžė, jog D. M. apvyniojo kartu su V. B., vienas laikė, kitas vyniojo. Į Lietuvą išvažiavo jo automobiliu, kuriame važiavo jis ir D. M.. V. B. išvyko autobusu tikriausiai todėl, kad buvo pasikrovę narkotikų (t. 11, b. l. 7-9). Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvada, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. G. parodymai esminėse aplinkybėse iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu.

20. Antruoju asmens parodymų patikimumo aspektu, t. y. gretinant nuoseklius proceso dalyvio parodymus su baudžiamosios bylos medžiaga, pastebėtina, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent nuteistojo A. G. parodymai papildo ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kartu iliustruoja nuteistojo V. B. parodymų bei apeliacinio skundo argumentų prieštaringumą. Nors apeliaciniame skunde ginčijama A. G. nurodoma aplinkybė, jog V. B. iš anksto žinojo, kad vyksta į Nyderlandų Karalystę su tikslu įgyti narkotinių medžiagų, nusikalstamos veikos bendrininkas D. M., kurį pasitelkė būtent V. B., nuosekliai teigė, jog iš anksto suvokė kelionės tikslą – vykti į užsienį parsivežti narkotinių medžiagų. D. M., apklaustas po jo sulaikymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. B. paprašė padėti nuvežti siuntinį iš užsienio valstybės, pažadėjo už tai 100 eurų atlygį. Suprato iš pokalbio, jog tai narkotikai. Nuteistasis patvirtino, jog ryte, viešbučio kambaryje, V. B. prie pilvo jam lipnia juosta pritvirtino paketą po rūbais. Po to V. B. padavė jam savo striukę ir liepė užsivilkti, nes ji buvo plati ir ją vilkint nesimatė, kas yra pritvirtinta prie pilvo (t.8, b.l.101-104, 120-122). D. M. savo parodymus patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, posėdžio metu dalyvaujant V. B. ir A. G., jų gynėjams, nurodydamas konkretų kelionės tikslą – vežti narkotines medžiagas: „Buvo tikrai aišku, kad tai bus narkotikai“ (t. 8, b. l. 114-117). Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme D. M. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2021 m. balandžio pabaigoje jam paskambino V. B., pasakė, kad duos 100 Eur, jeigu nuveš siuntinį į kažkokią užsienio šalį. Nuteistasis paliudijo, jog suprato, kad reikės vežti narkotikus, sutiko iš karto, jo neįkalbinėjo (t. 10, b. l. 9-10).

21. Remiantis byloje esančiais objektų apžiūros protokolais konstatuotina, kad A. G. parodymus patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys – nuteistojo A. G. ir nuteistojo V. B. pokalbių – tarpusavio susirašinėjimų suvestinės, dėl ko šių įrodymų pagrindu padarytos išvados negali būti vertinamos kaip nepagrįsta prielaida. Remiantis 2021 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 30-33), peržiūrint mobiliajame telefone esančius duomenis, „Messenger“ aplikacijoje buvo rasti A. G. ir V. B. susirašinėjimai, remiantis kuriais, 2020 m. gruodžio 7 d. A. G. informavo V. B., jog: „susisiekiau su lenku ryt sake pasakys kas prie ko del olandu“; V. B. atsako: „Aišku!“. 2020 m. gruodžio 14 d. A. G. persiunčia V. B. žinutę: „Rozmawialem z ludzmi 70 centow za sztk 150 mg ale nie zawsze serduszka, o jeigu 5000 tada po 50 centu“ (liet., „kalbėjau su žmonėmis, 70 centų už vnt. (150mg), bet širdelės ne visada yra (t. 3, b. l. 27); į šį pranešimą V. B. atsako: „Viskas good – svarbu tu ligoninei neužsibūk..!?“. Atkreiptinas dėmesys, jog šios žinutės turinys buvo persiųstas iš A. G. susirašinėjimo su kitu kontaktu „M. P.“ (t. 3, b. l. 27). Remiantis byloje esančiu 2021 m. birželio 1 d. apžiūros protokolu, buvo rastas ir A. G. susirašinėjimas su kontaktu „M. P.“, kurio metu A. G. teiraujasi M. P.: „1000 širdelių ir 1000 kitų, kiek tai kainuos?“ į ką M. P. atsako, jog: „kalbėjau su žmonėmis, 70 centų už vnt. (150mg), bet širdelės ne visada yra. Jei reikia 5000 vnt., galiu padaryti širdeles. Tokiu atveju kainuotų 50 centų“ (t. 3, b. l. 27). Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog A. G., maskuodamas narkotines medžiagas frazėmis: „kiek kainuotų apie 20 kg žuvies su prieskoniais“, tariasi dėl įgytinų narkotinių medžiagų kiekio konkrečiame Nyderlandų Karalystės mieste – Bergen op Zoom, 2021 m. gegužės 2 d. – 2021 m. gegužės 3 d. tariasi dėl susitikimo (t. 3 b. l. 27-28).

22. 2021 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. apžiūros protokole (t. 2, b. l. 30-33) taip pat užfiksuota, jog 2021 m. sausio 2 d. V. B. ir A. G. tariasi dėl kelionės į užsienį karantino laikotarpiu – A. G. nurodo: „Reikes prasimusti, kada iki olandu nulekti“; V. B. atsako, jog: „Tai be vasario 1 d. niekur ..!“. 2021 m. sausio 6 d. A. G. informuoja V. B., jog: „bandau prasimusti del isvaziavimo į Olandus“ (t. 2, b. l. 30-33). 2021 m. kovo 4 d. A. G. siunčia žinutę V. B. su turiniu: „Bergen op zoom, reikęs varyti į tą miesciuką, vakar vienam skambinau sako nieko nereikia, jokiu sutarciu jis patoviai vazineja <...>“, į šią žinutę V. B. atsiunčia paveikslėlį – ranka su pakeltu nykščiu į viršų. 2021 m. balandžio 5 d. A. G. kreipėsi su prašymų į V. B., kad pastarasis sužinotų, kas važiuoja iš Olandijos į Lietuvą. V. B. nurodo, jog: „visi jie važiuoja per Olandiją. Jei reikės, duosiu tikslų adresą ir jie paims tą siuntinį su meksikietiškais prieskoniais“. 2021 m. balandžio 11 d. V. B., laikydamasis konspiracijos, perspėja A. G.: „Tu gerai pasižiūrėk, kas ten per pyragas, pas kurį važiuosim, kad nenuvažiuotumėm teisiai y „kontorą“; į ką A. G. nurodo V. B.: „nerasinek sudo ir nenuvaziuosi“, taip pat teiraujasi V. B.: „kada mes galime varyti, parasyk tikslia diena“. 2021 m. balandžio 12 d. V. B. nurodo, jog: „man reikia rytoi paklaust, kad mane galės paimt gryždami!“ į ką A. G. atsako: „nepaims tie paims kiti as tau šiandien sakau nemalk sudo telefonu“. 2021 m. balandžio 17 d. V. B. ir A. G. tariasi dėl konkrečios kelionės datos, pokalbio metu V. B. nurodo, jog: „Palauk! Rytoj važiuoju žmogaus ieškot!“. 2021 balandžio 18 d. V. B. informuoja, kad: „<...> vakare važiuosiu pas vieną ufonautą. Yra žmogus, nu bet jis visai durnas“. 2021 m. balandžio 21 d. nurodo, jog: „debesėlis pasiruošes-skambino man...!” 2021 m. balandžio 25 d. užfiksuota, jog V. B. nurodo A. G., kad: “o tas mano žmogeliukas-visada pasiruošes <…> daviau tam žmogeliukui biški žuvies <…> ir pasakiau, kad lauktų..kol tevynė pašauks…!”.

23. Aptartų susirašinėjimų išklotinės turinys patvirtina nuteistojo A. G. parodymus, jog dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir jų platinimo Lietuvos Respublikoje buvo tariamasi su V. B. iš anksto, be kita ko, pastarąjį informuojant, jog išteisintasis V. P. pravarde „k.“ ketina įsigyti 1 000 vnt. „ekstazi“ tablečių (t. 2, b. l. 33). Taigi, apžiūrėjus nuteistojo A. G. mobiliajame telefone esančius duomenis buvo nustatyta, jog nuteistieji vengia tiesiogiai kalbėti apie kelionės tikslą į užsienį, tačiau, maskuodami pokalbių turinį, užsimena, jog ketina važiuoti į užsienį – Nyderlandų Karalystę, parsivežti narkotinių medžiagų: „meksikietiškų prieskonių“, „zapaskių“. Išlikęs A. G. susirašinėjimas su V. B. patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., nuteistieji planavo narkotinių medžiagų įgijimą ir šių medžiagų kontrabandą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, turėdami išankstinį tikslą šias medžiagas išplatinti Lietuvos Respublikoje. Priešingai nei teigiama nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, užmaskuotas pokalbių turinys patvirtina, jog A. G. dar 2020 m. gruodžio 7 d. pranešė V. B., jog susisiekė su lenku tautybės asmeniu, tarpininkaujančiu narkotinių medžiagų platinime Nyderlandų Karalystėje, į ką V. B. atsako: „aišku“. A. G. informavo V. B. apie ketinamų įgyti narkotinių medžiagų kiekį bei kainą – nurodė V. B., jog, jei jie pirks 5 000 vnt. tablečių, tai kainuos po 50 cnt. už vienetą, jei mažiau – po 70 cnt. už vienetą. Iš žinučių turinio matyti ir tai, jog abu nuteistieji aktyviai dalyvauja kelionės organizavime – tariasi, kaip per karantiną, kuris paskelbtas Lietuvos Respublikoje, išvykti į Nyderlandų Karalystę. Tai, kad V. B. iš anksto suvokė kelionės tikslą rodo ir užfiksuotas pasiūlymas parsivežti „zapaskių“ (narkotinių medžiagų) bei skatinimas planuoti šių platinimą, tik įgijus ir pargabenus narkotines medžiagas: „tada galvoti apie investicijas...“. Pabrėžtina ir tai, jog konkreti vieta – kelionės tikslas buvo atskleistas dar 2021 m. kovo 4 d., kuomet A. G. V. B. pranešė, jog reikės vykti į Nyderlandų Karalystės Bergen op Zoom miestą parsivežti narkotinių medžiagų. V. B. tam ne tik pritaria, į šią žinutę atsiųsdamas paveikslėlį – ranka su pakeltu nykščiu į viršų, tačiau ir perspėja A. G., kad būtų atsargūs, patikrintų tarpininką, nes gali būti sulaikyti teisėsaugos institucijų: „gali nuvažiuoti tiesiai į kontorą“. Be to, V. B., atsižvelgdamas į A. G. prašymą sužinoti dėl siuntų gabenimo iš Nyderlandų Karalystės, 2021 m. balandžio 5 d. nurodo, jog: „visi jie važiuoja per Olandiją. Jei reikės, duosiu tikslų adresą ir jie paims tą siuntinį su meksikietiškais prieskoniais“. Taip pat praneša, jog pasirūpins nusikalstamos veikos vykdytoju – įtrauks asmenį (D. M.), kuriam buvo pavesta pargabenti iš Nyderlandų Karalystės narkotines ir psichotropines medžiagas. Aptartų pranešimų turinys rodo tai, jog V. B. taip pat aktyviai dalyvavo nusikalstamos veikos organizavime, aptarė narkotinių medžiagų gabenimo būdus, t. y., būdą pasitelkiant siuntas gabenančius asmenims.

24. Skundo argumentas, kad V. B. nesigilino, ką jam rašė A. G., pripažintinas deklaratyviu, prieštaraujančiu objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms – nuteistasis ne tik aiškiai suvokė siunčiamų pranešimų turinį, tačiau betarpiškai įgyvendindavo pokalbių metu iškeltus uždavinius. Aptarti „Messenger“ programėlėje rasti A. G. ir V. B. susirašinėjimai, kurių suvestinės užfiksuotos 2021 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. apžiūros protokole (t. 2, b. l. 30-33), rodo tai, jog V. B. A. G. nurodymu rūpinosi nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis – konspiracinio mobiliojo ryšio telefono įgijimu, veikos bendrininko suradimu. Kontroliuojamo mobiliojo ryšio telefono reikšmingų pokalbių suvestinių duomenimis, V. B., A. G. prašymu, lombarde įsigijo mobiliojo ryšio telefoną bei SIM kortelę (t. 4, b. l. 186-187). Pokalbio metu nuteistieji sutarė, kad V. B. nupirks A. G. naudotą veikiantį mobiliojo ryšio telefoną. V. B. praneša nupirkęs „Nokia“ telefoną („noškę“), po ko sutaria, kad V. B. nupirks ir daugkartinio papildymo kortelę. A. G. domisi, ar veiks ta kortelė užsienyje („begalybėje“), V. B. užtikrina, kad veiks. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog aplinkybę, jog konspiracijos tikslais būtent nuteistasis V. B. įsigijo kitą telefoną, patvirtina ir A. G. parodymai, remiantis kuriais, papildomą telefoną buvo nupirkęs V. B. (t. 10, b. l. 8) aiškiam tikslui – juo turėjo susisiekti su siuntas gabenančiu asmeniu, kuriam planavo perduoti siurblį, kuriame paslėptos narkotinės medžiagos.

25. Šiuo aspektu skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. M. nupirktą telefoną vertino kaip konspiracinį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. buvo benamis, todėl siekiant su juo susisiekti, buvo nupirktas telefonas. Vis dėlto, šie skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, be kita ko, ir nuteistojo V. B. parodymams. Remiantis byloje esančiu 2021 m. birželio 1 d. tarnybiniu pranešimu, D. M. turėjo savo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną dar iki minėto „konspiracinio“ telefono įgijimo, kuriuo iki išvykimo į Nyderlandų Karalystę susisiekdavo V. B.. Analizuojant D. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono duomenis, buvo nustatyta, jog nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. nuteistasis D. M. 6 kartus bendravo su V. B. (t. 4, b. l. 143). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, kai buvo kontroliuojami V. B. pokalbiai, nustatyta, kad V. B. bendrauja su D. M., kuriam nurodo išvykimo dieną, informuoja apie atvežtus švarius rūbus, maistą. Po ko nuteistasis V. B. su A. G. tariasi dėl būtinybės nupirkti dar vieną mobilaus ryšio telefoną (t. 4, b. l. 182-189). Taigi, teiginys, jog telefonas buvo nupirktas D. M., yra nepagrįsta prielaida, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, kad D. M. turėjo asmeninį telefoną, kuriuo jis bendravo su nuteistuoju V. B. iki išvykimo į Nyderlandų Karalystę, tuo metu užsienyje D. M. buvo betarpiškai kontroliuojamas veikos bendrininkų: remiantis V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 7, b. l. 14), patvirtintais teisiamojo posėdžio metu (t. 11, b. l. 12), jis D. M. prigąsdino, kad niekur nedingtų ir neišeitų iš automobilio, tuo metu pats nuėjo į kotedžą, kuriame kartu su A. G. įgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

26. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde ginčijamą aplinkybę, kad nuteistasis V. B. suvokė aptartų pranešimų tarp jo ir A. G. turinį, patvirtina ir keletas byloje nustatytų tarpinių faktų. 2021 m. balandžio 17 d. V. B. pranešime nurodo A. G., kad ieškos nusikalstamos veikos vykdytojo: „Palauk! Rytoj važiuoju žmogaus ieškot!“. Remiantis byloje esančiu 2021 m. gegužės 13 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 41), atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus BPK 154, 160 straipsniuose, buvo nustatyta, jog nuteistasis V. B. buvo sutaręs su V. B., kad jis vyks į užsienį, tačiau pastarasis atsisakė, tikėtina, dėl didelės rizikos, jog gali būti sulaikytas teisėsaugos pareigūnų. V. B. atsisakius vykti, V. B. surado kitą asmenį – D. M.. Apklausiamas V. B. taip pat neneigė, jog 2021 metų balandžio pabaigoje A. G. paprašė surasti žmogų, kuris parvežtų siuntinį iš užsienio, dėl to iš pradžių tarėsi su V. B., tačiau šis nuolat buvo neblaivus, todėl susitarė su D. M.. Apklausų metu nuteistasis paaiškino, jog susirašinėjime telefonu su A. G., jis V. B. vadino „debesiu“, o D. M. – „durnu žmogumi“ (t. 7, b. l.12-18, 21-26, 34-37, 50-52). Aptartos aplinkybės tiesiogiai iliustruoja tai, kad nuteistajam V. B. buvo žinomas žinučių turinys, šių susirašinėjimų metu iškeltus tikslus pastarasis betarpiškai įgyvendindavo, todėl skunde nurodomos aplinkybės, jog V. B. nesigilino, ką jam rašė A. G., ar, kad apie kelionės tikslą nieko nebuvo kalbama, yra klaidingi bei nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, ar pripažinti, kad teismas neištyrė byloje esančių įrodymų visumos, dėl ko vertinant įrodymus galėtų būti padaryta esminių klaidų dėl jų turinio.

27. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistųjų A. G. ir D. M. parodymai dėl esminių nuteistiesiems inkriminuojamų aplinkybių – nusikalstamos veikos parengimo, jos įgyvendinimo, įgyjant ir gabenant narkotines medžiagas, iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, o šias patvirtina ir byloje esantys objektų apžiūrių protokolai, kurių turinys rodo tai, kad nuteistasis V. B. iš anksto numatė kelionės tikslą, atliko dalį parengiamųjų veiksmų – telkė veikos bendrininkus, rūpinosi nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, po ko betarpiškai dalyvavo narkotinių medžiagų įgijime, rūpinosi vėlesniu jos gabenimu, pasitelkiant D. M.. Dėl to šių tiesioginių įrodymų pagrindu padarytos išvados negali būti vertinamos kaip nepagrįsta prielaida. Sugretinus byloje esančius įrodymus su nuteistojo V. B. iškelta gynybine pozicija nustatyta ir tai, kad būtent pastarasis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodė prieštaringas įvykio aplinkybes, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, o atskiras aplinkybes tiesiogiai paneigia byloje esantys įrodymai.

28. Įteikus pranešimą apie įtarimą, V. B., apklaustas po sulaikymo, iškėlė įvykio versiją, kurią savarankiškai paneigė vėlesnės apklausos metu. Nuteistasis parodė, kad į Olandiją vyko todėl, kad turėjo nuvežti iš Tauragės automobilį, o, būnant Olandijoje, kartu vykęs D. M. nuo jo pasiklydo, dėl ko vienas grįžo į Lietuvą mikroautobusu (t. 7, b. l. 6-9). Pakartotinai apklaustas V. B. (t. 7, b. l. 12-18, 21-26, 34-37, 50-52) parodė, kad pirminiai parodymai yra neteisingi. Nurodė, jog 2021 metų sausio pradžioje, susitikimo su A. G. metu, pastarasis įvardijo, jog yra pažįstamas su „k.“, kurio prašymu reikia parvežti iš užsienio siuntinį, supratęs, kad siuntinyje gali būti narkotikų, atsisakė A. G. siūlymo kartu vykti automobiliu į užsienį. 2021 metų balandžio pabaigoje, A. G. paprašė surasti žmogų, kuris parvežtų siuntinį iš užsienio – siuntinį „k.“. Iš pradžių tarėsi su V. B., tačiau šis nuolat buvo girtas, todėl susitarė su D. M.. Iki išvykstant į užsienį ir kelionės metu, A. G. nuolat bendravo telefonu per internetinę programą su „k.“, nes pastarasis domėjosi, kaip vyksta kelionė dėl jo siuntinio parvežimo. Supratęs, kad įsigis narkotikus, telefonu ieškojo vežėjų, kurie jį rytoj parvežtų į Lietuvą. Jis su A. G. automobiliu nuvyko pas lenkų tautybės asmenį į butą (Nyderlandų Karalystėje), ten rado du lenkų tautybės asmenis ir tamsiaodį, kurie svėrė tabletes bei hašišą kubeliais, pakavo į plastikinius maišelius. Tai, kad kubeliuose yra hašišas, suprato iš lenkų tautybės asmens ir nuteistojo A. G. kalbos. Naktį A. G. dar išėjo į lauką iš viešbučio, ir parsinešė maišelį su mėlynos spalvos tabletėmis. Tiek anksčiau parsineštą popierinį maišelį su hašišu ir tabletėmis, tiek maišelį su mėlynos spalvos tabletėmis, įdėjo į iš anksto tame pačiame mieste nusipirktą dulkių siurblį. Ryte paskambino pavežėjas ir sutarė, kad atvažiuos jo paimti prie viešbučio. Netrukus tam pačiam pavežėjui paskambino A. G. ir paklausė, ar paims siuntinį, šis atsakė, kad tik tada, kai jį išardys ir patikrins. Tada A. G. išėmė iš siurblio paketus ir kartu su juo lipnia juosta apvyniojo juos (pritvirtino) po rūbais D. M. – jis vyniojo lipnią juostą aplink liemenį, o A. G. laikė paketus, prispaudęs prie D. M. kūno. Po to jis išvyko į Lietuvą su pavežėju, nes bijojo įkliūti policijai pakelyje, o A. G. automobiliu išvežė D. M. į Lietuvą (t. 7, b. l. 12-18, 21-26, 34-37, 50-52).

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis pirminių apklausų metu pripažino, kad nepažįstamo asmens, vadinamo „k.“, prašymu iš užsienio reikėjo atgabenti narkotinių medžiagų, dėl ko, supratęs, kad siuntinyje gali būti narkotinių medžiagų, šis atsisakė A. G. siūlymo, vis dėlto taip pat pripažino, jog to paties „k.“ prašymu, jis sutiko vėliau vykti į užsienį, ieškojo asmens, kuris parvežtų siuntinį iš užsienio – siuntinį „k.“. 2021 m. gegužės 28 d. apklausos metu nuteistasis nurodė, jog A. G. sumanė, kad jis (V. B.) su siuntinuku (narkotinėmis medžiagomis) grįš į Lietuvą, tačiau vežėjams atsisakius – jam pasisekė (t. 7, b. l. 12-14), kas rodo tai, jog nuteistasis neketino savanoriškai atsisakyti nuo išankstinio sumanymo įgyvendinimo. 2021 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu nuteistasis V. B. tvirtino, jog įtarė, kad gabens narkotines medžiagas, todėl iš anksto ieškojo vairuotojo, kuris galėtų jį parvežti atgal. Teigė, jog neatsisakė važiuoti, nes norėjo padėti A. G. (t. 7, b. l. 21-24). 2021 m. spalio 27 d. apklausos metu nurodė, jog apie „k.“ sužinojo 2021 metų sausio pradžioje; patvirtino, jog įtarė, kad siuntinys gali būti su narkotikais (t. 7, b. l. 34-35). Pabrėžtina, jog teismo posėdžio metu buvo pagarsinti V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nuteistasis pripažino, kad A. G. turėjo vežti tą siuntinį iš Olandijos „k.“ (t. 11, b. l. 12).

30. Nepaisant to, teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, V. B. paneigė aptartus parodymus, nurodė, kad narkotines medžiagas pamatė tik Olandijoje, kad tai narkotinės medžiagos suprato tik nuvykęs į butą, kur buvo viskas pakuojama. Teigė, jog jam reikėjo tik surasti žmogų, kuris perduos siuntinį. Kam tokio žmogaus reikėjo, jis nesigilino, nors minėtas pasitelktas asmuo – D. M. tiesiogiai nurodė, jog suvokė, kad į užsienį vyks konkrečiu tikslu – pargabenti narkotines medžiagas. Nuteistasis taip pat nurodė, jog pavadinimą miesto, kur turėjo sustoti, A. G. pasakė tik kelyje (past. – nuteistieji išvyko 2021 m. gegužės 2 d.), kas prieštarauja 2021 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. apžiūros protokole (t. 2, b. l. 30-33) užfiksuotoms aplinkybėms, remiantis kuriomis dar 2021 m. kovo 4 d. A. G. V. B. pranešė, jog reikės vykti į Nyderlandų Karalystės Bergen op Zoom miestą. Pastebėtina ir tai, jog aplinkybę, kad apie kelionės tikslą V. B. žinojo iš anksto, pagrindžia ir tai, kad V. B., iki išvykstant į Nyderlandų Karalystę, 2021 m. gegužės 1 d., susisiekė su pavežėju, nurodydamas, kad išvyksta į Nyderlandų Karalystę, iš kurios jį reikės parvežti į Lietuvos Respubliką (t. 4, b. l. 182-189). Kita vertus, posėdžio metu nuteistasis V. B. patvirtino dalį bylai reikšmingų aplinkybių. Nurodė, kad Nyderlandų Karalystėje nuvažiavo susitikti su dviem nepažįstamais vyrais, pas kuriuos vyko į namus. Jiems nuvykus į butą, buvo atvežtos supakuotos maišeliuose įvairių spalvų tabletės, kurias ten vietoje pakavo, svarstė, skaičiavo. Viską supakavo, sudėjo į popierinį maišą, po ko jie grįžo į viešbutį. Vakare dar atvežė mėlynų tablečių, kurias paėmė A. G.. Tuo metu jam buvo aišku, kad ten narkotinės medžiagos. Kai siurblio niekas neėmė pervežimui, jie aprišo tomis medžiagomis D. M., kuris tik pasilaikė rūbus, o jis su A. G. aprišo maišą. Nuteistasis nurodė, kad kartu nevažiuos, nes arba policija, arba muitinė sustabdys (t. 10, b. l. 10-13).

31. Sugertinus byloje esančius įrodymus su nuteistojo V. B. parodymais pastebėtina tai, jog nuteistasis ne tik negalėjo paaiškinti, kodėl kategoriškai skiriasi būtent jo ir kitų nuteistųjų parodymai, kurie (kitų nuteistųjų parodymai) ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir kuriuos patvirtina byloje esantys pokalbių suvestinių duomenys, tačiau jo parodymai savaime yra prieštaringi. Nuteistasis klaidingai teigė, jog, kai sužinojo apie narkotikus – daugiau nieko nevykdė, išvyko autobusu, kadangi remiantis vien pastarojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jis dar Lietuvos Respublikoje įtarė, kad gabens narkotines medžiagas, o neatsisakė važiuoti, nes norėjo padėti A. G. (t. 7, b. l. 21-24, 34-35). Iš pastarojo parodymu seka ir tai, kad jis, suvokdamas, jog disponuoja narkotinėmis medžiagomis, jas laikė ir gabeno Nyderlandų Karalystėje, vėliau šiomis medžiagomis aprišo iš anksto jo pasitelktą, už jo pažadėtą atlygį, siuntos gabenimui veikos bendrininką – D. M., suvokdamas, kad jis su A. G. vyks į Lietuvos Respubliką automobiliu. Pats gi – sakė, kad kartu nevažiuos, nurodydamas aiškų motyvą: „nes arba policija, arba muitinė sustabdys“. Analizuojant nuteistojo V. B. parodymų prieštaringumą pastebėtina ir tai, jog nuteistasis ne tik negalėjo paaiškinti, kokiam konkrečiam tikslui šis savo iniciatyva pasitelkė veikos bendrininką D. M., tačiau ir, teigdamas, kad vyko A. G. prašymu tik „parvairuoti“ transporto priemonę, šis neneigė, jog Nyderlandų Karalystėje kartu su A. G. ėjo į jam nepažystamų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenamąją vietą – kotedžą, kuriame buvo pakuojamos narkotinės medžiagos, kurias kartu su A. G. įgijo, nors tuo metu galėjo likti kartu su D. M. automobilyje. Nepaisant to, remiantis V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 7, b. l. 14), patvirtintais teisiamojo posėdžio metu (t. 11, b. l. 12), jis D. M. prigąsdino, kad niekur nedingtų ir neišeitų iš automobilio, tuo metu pats nuėjo į kotedžą, kuriame kartu su A. G. įgijo narkotinių medžiagų. Po ko, tęsdamas išankstinį sumanymą – pargabenti narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką, šiomis aprišo D. M., šiam perduodamas savo striukę, nes ji buvo plati ir ją vilkint nesimatė, kas yra pritvirtinta prie bendrininko pilvo (t. 8, b. l.101-104, 120-122), kuris kartu su A. G. vyko į užsienį. Svarbu ir tai, jog nuteistasis V. B. nenutraukė ryšių su veikos bendrininkais – grįždamas į Lietuvos Respubliką, V. B. skambino A. G., kai buvo Lenkijoje, nes jie buvo sutarę, kad A. G. jį paims iš Kryžkalnio (t. 7, b. l. 12-16).

32. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistojo V. B. kaltė buvo grindžiama ne tik aptartais tiesioginiais įrodymais, kurių iš esmės pakanka kategoriškoms išvadoms daryti, tačiau ir netiesioginių įrodymų visuma. Pavyzdžiui, aplinkybe, jog atlikus kratą V. B. gyvenamojoje vietoje, buvo rastos svarstyklės (t. 1, b. l. 98-107), ant kurių yra amfetamino pėdsakų (t. 1, b. l. 161-172). Aptarta aplinkybė lėmė pirmosios instancijos teismo išvadą, jog V. B. ir anksčiau buvo susidūręs su psichotropinėmis medžiagomis, todėl galėjo ir turėjo suprasti vykstančius procesus bei atpažinti Nyderlandų Karalystėje perkamas medžiagas. Skunde, ginčijant šią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigiama, kad dėl šių svarstyklių V. B. nebuvo apklaustas, nebuvo nustatinėjama svarstyklių priklausomybė. Vis dėlto, šie teiginiai neatitinka byloje esančių įrodymų, paneigiančių nurodomas aplinkybes – remiantis V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 7, b. l. 16), patvirtintais teisiamojo posėdžio metu (t. 11, b. l. 12), V. B., apklausiamas dėl kratų metu rastų objektų, be kita ko, elektroninių svarstyklių, neneigė, jog svarstyklės priklauso jam; nurodė, kad elektroninės svarstyklės buvo naudojamos prieskoniams sverti. Kita vertus, ginčijamą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis identifikavo Nyderlandų Karalystėje įgyjamas medžiagas, patvirtina ir byloje esantys tiesioginiai įrodymai – paties V. B. parodymai, remiantis kuriais nuteistasis neneigė, jog, būdamas Nyderlandų Karalystėje, suvokė, kad buvo įgytos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, šias identifikavo: „Suprato, kad tie juodi kubeliai yra hašišas. <...> Suprato, kad tamsiaodis siūlė A. G. pasiimti kilogramą kokaino“ (t. 7, b. l. 15); „Vakare lenkas dar atvežė mėlynų tablečių <...> Tada jau buvo aišku, kad ten narkotikai. <...> o vakare dar atvežė tablečių mėlynų, tada viskas aišku pasidarė“ (t. 11, b. l. 11). Apklausų metu nuteistasis iš esmės paneigė ir skunde nurodomą aplinkybę, jog asmenys bendravo tarpusavyje užsienio kalba, kuri V. B. buvo nesuprantama. Apklausiamas V. B. nurodė, jog jiems vertėjavo lenkų tautybės asmuo, su kuriuo bendravo rusų kalba (t. 7, b. l. 14).

33. Nuteistojo V. B. ir jo gynėjos skunde teigiama, kad V. B. atsisakė grįžti su kitais nuteistaisiais į Lietuvą kai tik suprato, kad A. G. įgytos medžiagos yra narkotinės. Be to, nurodoma, jog V. B., skambindamas autobuso vairuotojui, net nežinojo ir negalėjo žinoti, kad A. G. ketina perduoti siurblyje narkotines medžiagas pervežimui, nes V. B. jau buvo anksčiau susiorganizavęs kelionę autobusu atskirai į Lietuvą. Apeliantų teigimu, tai pagrindžia išvadą, kad jau po sužinojimo apie narkotinių medžiagų įgijimą faktą, V. B. neketino vykti kartu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu A. G. būtų nusprendęs pargabenti narkotines ir psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi minėtus argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti, kadangi skundo teiginiai yra subjektyvūs ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje esantys kontroliuojamo mobiliojo ryšio telefono reikšmingų pokalbių suvestinių duomenys, objektų apžiūrių protokolai, paties V. B. parodymai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis V. B. iš anksto žinojo, jog vyksta į Nyderlandų Karalystę įgyti narkotinių medžiagų, rūpinosi šių gabenimo į Lietuvos Respubliką būdais, iš anksto planavo ir savo grįžimą kitu transportu, nurodydamas aišku motyvą – siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės – galimo sulaikymo.

34. Kaip jau buvo minėta, V. B. dar pirmosios apklausos metu pripažino, kad nepažįstamo asmens, vadinamo „k.“, prašymu iš užsienio reikėjo atgabenti narkotinių medžiagų, dėl ko, supratęs, kad siuntinyje gali būti narkotinių medžiagų, šis atsisakė. Nepaisant to, to paties „k.“ pakartotinio prašymo pagrindu, jis sutiko vėliau vykti į užsienį, ieškojo asmens, kuris parvežtų siuntinį iš užsienio – siuntinį „k.“. 2021 m. gegužės 28 d. apklausos metu nuteistasis nurodė, jog A. G. sumąstė, kad jis (V. B.) su siuntinuku (narkotinėmis medžiagomis) grįš į Lietuvą, tačiau vežėjams atsisakius – jam pasisekė (t. 7, b. l. 12-14), kas rodo tai, kad nuteistasis galėjo ir pats gabenti narkotines medžiagas, t. y., vykdamas kartu kontroliuoti siuntos – siurblio, kartu su narkotinėmis medžiagomis, gabenimą, tačiau vežėjui nurodžius, kad patikrins siuntą, bendrininkai atsisakė pirminio sumanymo, pasitelkiant D. M. asmens dokumentus gabenti siuntą, šią perduodant vežėjui, gabenimą galimai tiesiogiai kontroliuojant V. B. – vykstant kartu su vežėju, tačiau nuslepiant bet kokį ryšį su gabenama siunta, kadangi vežėjui dėl siuntos buvo skambinta iš kito – iš anksto įgyto telefono (t. 7, b. l. 15), siuntą pateikiant D. M. vardu, tokiu būdu siekiant suklaidinti vežėją E. R.. Teismo posėdžio metu liudytojas E. R. nurodė, kad jam būnant Olandijoje, paskambino keleivis, kuris klausė, ar jis galėtų jį paimti. Sakė reikia iki Kryžkalnio ar Tauragės nuvežti. Nurodė, kad iki ten neveža, bet gali į Lietuvą parvežti. Netrukus skambino iš kito numerio kitas žmogus, kuris prašė siuntinį parvežti iš to paties miesto į Lietuvą, klausė ar nuvežtų. Jis sutiko. Kitą dieną nuvažiavo paimti keleivį, o tas kitas žmogus paklausė ar paims siurblį. Suprato, kad kažkas negerai, nes taip pat kalbėjo apie tas pačias vietas. Jis nurodė, kad patikrins siurblį, nes įtarimas buvo dėl keleivio ir dėl siurblio. Tuomet žmogus dėl siuntinio daugiau nebepaskambino. Paėmė keleivį ir išvyko. Buvo susitaręs tą pačią dieną paimti ir siuntinį, ir keleivį. Dėl siuntinio skambino du kartus, tai yra prieš dieną ir tą dieną, kai vyko paimti siuntinio. Po pirmo skambučio nesakė, kad tikrins siuntinį, nes skambino skirtingi žmonės iš skirtingų numerių.

35. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, remiantis byloje esančiu apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas susirašinėjimas tarp V. B. ir A. G., V. B., atsižvelgdamas į A. G. prašymą, sužinoti dėl siuntų gabenimo iš Nyderlandų Karalystės būdų, dar 2021 m. balandžio 5 d. nurodė, jog: „visi jie važiuoja per Olandiją. Jei reikės, duosiu tikslų adresą ir jie paims tą siuntinį su meksikietiškais prieskoniais“. Taigi, nuteistasis iš anksto planavo narkotinių medžiagų gabenimo būdus, be kita ko, pasitelkiant vežėjus. 2021 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu nuteistasis V. B. tvirtino, jog įtarė, kad gabens narkotines medžiagas, todėl iš anksto ieškojo vairuotojo, kuris galėtų jį parvežti atgal. Teigė, jog neatsisakė važiuoti, nes norėjo padėti A. G. (t. 7, b. l. 21-24).

36. Pastebėtina, jog aplinkybę, jog nuteistasis V. B. ketino vykti atskirai iki šių medžiagų įgijimo Nyderlandų Karalystėje, siekdamas aiškaus tikslo – išvengti sulaikymo, o ne skunde deklaruojamo atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, patvirtina ir nuteistojo D. M., paties V. B. parodymai bei telefoninio pokalbio su vairuotoju E. R. pokalbių suvestinė. V. B. kontroliuojamo mobiliojo ryšio telefono reikšmingų pokalbių suvestinių duomenimis, V. B. dar iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos, 2021 m. gegužės 1 d., skambino vairuotojui E. R., informavo, kad išvyksta į Olandiją, bei sutarė, jog, būdamas Olandijoje, susisieks su vairuotoju ir sutars dėl grįžimo į Lietuvą (t. 4, b. l. 187). 2021 m. gegužės 3 d. V. B. skambina vairuotojui, nurodydamas, jog nežino, kaip grįžti iš Olandijos, į ką vairuotojas atsako, jog: „Taigi užsiregistravai, kad trečiadienį tave paims <...>. V. B. sutinka ir sutaria, jog vairuotojui atsiųs adresą, iš kur pastarąjį paimti (t. 4, b. l. 186). Apklausiamas nuteistasis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog dar kelionės metu iš pokalbių tarp V. B. ir A. G. suprato, kad V. B. grįš į Lietuvą atskirai ir kad jie į užsienį vyksta pirkti narkotikų (t. 8, b. l. 101-104, 120-122). Nuteistasis D. M. patvirtino teismo posėdžio metu, jog kelionės metu V. B. pasakė, kad grįš ne su jais (t. 10, b. l. 9-10). Tuo metu ginčijamas motyvas, kodėl nuteistasis V. B. nusprendė grįžti atskirai, užfiksuotas paties nuteistojo V. B. parodymuose: „pasakiau, kad su jais nevažiuosiu, nes pirmame policijos ar muitinės poste jie bus areštuoti“ (t. 7, b. l. 15); V. B. nurodė veikos bendrininkams: „Aš su jumis nevažiuosiu, nes arba policija, ar muitinė sustabdys“ (t. 11, b. l. 11). Svarbu ir tai, jog kategoriško atsisakymo, ar prieštaravimo bendrininkų veiksmams neužfiksuota ir pokalbių stenogramoje tarp V. B. ir A. G., kuria remiamasi apeliaciniame skunde. V. B. kontroliuojamo mobiliojo ryšio telefono reikšmingų pokalbių suvestinių duomenimis, 2021 m. gegužės 4 d. (past. – nuteistiesiems išvykstant iš Nyderlandų Karalystės) V. B. skambino A. G., nurodydamas: „Nu, lysk lauku <...> eik į lauką <...> važiuojam <...>“, V. B. klausia: „Su juo nevažiuot man?“, A. G. atsako: „važiuojam eik lauku <...> (t. 4, b. l. 189).

37. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės paneigia skunde deklaruojamą nuteistojo V. B. savanorišką atsisakymą pabaigti nusikaltimą. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Pastebėtina, jog sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo privalo priimti savanoriškai, o ne susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis ar kliūtimis, objektyviai neleidžiančiomis jos baigti. Bylos duomenimis (kontroliuojamo mobiliojo ryšio telefono reikšmingų pokalbių suvestinių duomenys, objektų apžiūrių protokolai, paties V. B. parodymai) nustatyta, jog nuteistasis V. B. ėmėsi visų priemonių, kad bendrininkai pabaigtų nusikalstamas veikas, kurias jie suplanavo, ir tos veikos buvo padarytos. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis ne tik nepranešė teisėsaugos institucijomis apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau nepranešė ir kitiems bendrininkams, kad atsisako dalyvauti nusikalstamų veikų daryme – nuteistasis, nors ir nerealizavo objektyviųjų – narkotinių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, požymių, tačiau, veikdamas organizuotoje grupėje, prisidėjo prie narkotinių medžiagų gabenimo, su veikos bendrininkais slėpdamas narkotines medžiagas, tokiu būdu įgyvendinamas organizuotos grupės išankstinį sumanymą, suvokdamas, kad narkotinės medžiagos bus gabenamos į Lietuvos Respubliką iš anksto pasitelkto vykdytojo, kur bus realizuojamos.

38. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. B. iš anksto numatė kelionės tikslą, rengėsi nusikalstamų veikų darymui, iš anksto planavo ir savo grįžimą kitu transportu, nurodydamas aišku motyvą – siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės – galimo jo sulaikymo. Priešingai nei teigiama skunde, V. B. po narkotinių medžiagų įgijimo ir toliau rūpinosi išankstinio sumanymo realizavimu – jis, suvokdamas, jog disponuoja narkotinėmis medžiagomis, šiomis medžiagomis aprišo iš anksto jo pasitelktą, už jo pažadėtą atlygį, siuntos gabenimui veikos bendrininką – D. M., suvokdamas, kad jis su A. G. vyks į Lietuvos Respubliką automobiliu. Pats gi – sakė, kad kartu nevažiuos, nurodydamas aiškų motyvą: „nes arba policija, arba muitinė sustabdys“. Akivaizdu, jog nuteistasis suvokė, jog sutartą išankstinį sumanymą įgyvendins veikos bendrininkas, kurį šis pasitelkė iš anksto, taigi nurodomas jo vykimas kartu vienu automobiliu su veikos bendrininkais, kuris prieštaravo išankstiniam sumanymui, nebuvo būtinas nusikalstamai veikai užbaigti, tačiau kėlė grėsmę būti sulaikytam, taigi, sprendimas vykti atskirai buvo nulemtas ne noru nutraukti nusikalstamą veiką – nuteistasis suvokė, kad veika bus įgyvendinta vykdytojo, rūpinosi išankstinio sumanymo įgyvendinimu: tęsdamas išankstinį sumanymą – pargabenti narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką, šiomis aprišo D. M., be kita ko, šiam perduodamas savo striukę, nes ji buvo plati ir ją vilkint, nesimatė, kas yra pritvirtinta prie pilvo (t. 8, b.l.101-104, 120-122), kuris kartu su A. G. vyko į užsienį, o siekiu išvengti atsakomybės, ką patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis nenutraukė ryšių su veikos bendrininkais – vykdamas atskirai, vis dėlto, bandė susisiekti su A. G. bei D. M. (t. 7, b. l. 12-16). Taigi, savo veiksmais tiesiogiai sudarė sąlygas nepateikti muitinės kontrolei kontrabandos dalyko tiek sudarant sąlygas įgyvendinti pirminį sumanymą, tiek pakitus aplinkybėms, paslepiant narkotines medžiagas.

39. Aptartų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, V. B. skambino vairuotojui E. R. dar prieš išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę, suvokdamas, jog narkotinės medžiagos bus perduotos pavežėjui. Kelionę atskirai į Lietuvos Respubliką planuodamas iš anksto konkrečiu tikslu – siekiu išvengti sulaikymo, narkotinių medžiagų gabenimu rūpinantis veikos bendrininkams. Kaip minėta, V. B., atsižvelgdamas į A. G. prašymą sužinoti dėl siuntų gabenimo iš Nyderlandų Karalystės, dar 2021 m. balandžio 5 d. nurodė, jog: „visi jie važiuoja per Olandiją. Jei reikės, duosiu tikslų adresą ir jie paims tą siuntinį su meksikietiškais prieskoniais“. Tai pagrindžia, kad V. B. neketino tiesiogiai gabenti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu A. G. būtų nusprendęs pargabenti narkotines ir psichotropines medžiagas, numatydamas, jog šias pargabens tarpinis vykdytojas (pagal pirminį sumanymą) ar kiti veikos bendrininkai (pakeitus išankstinį sumanymą), t. y., nusikalstamą veiką pabaigs veikos bendrininkai, jų veiksmų nenutraukiant, šiems padedant, siekdamas išvengti galimo sulaikymo ir baudžiamosios atsakomybės. Taigi, byloje nustatytos objektyvios aplinkybės negali būti laikomos nusikalstamų ketinimų atsisakymu BK 23 straipsnio prasme – V. B. suvokė, jog nusikalstama veika bus pabaigta, prie to prisidėjo, o rizika būti sulaikytam – tai aplinkybė, kuri nepripažintina savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką.

40. Skunde ginčijami ir kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai – 2021 m. gegužės 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolas, kuriame užfiksuotas nuteistojo V. B. pokalbis su seserimi B. G.. Remiantis pokalbio suvestine, šią gretinant su byloje tiesioginių įrodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis –nuteistųjų parodymais, A. G. susirašinėjimo su V. B., kuriame nuteistieji kalba apie kelionės į Nyderlandus organizavimą karantino metu, dalinasi informacija apie planuojamų įsigyti medžiagų kiekį ir kainą, galima pagrįstai spręsti, jog pokalbio metu B. G. įspėja V. B., įtardama, kad V. B. važiuoja narkotinių medžiagų parvežti, jog ta kelionė gali jam „baigtis blogai“ ir nurodo pavyzdį, kaip V. S. buvo nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme už panašią kelionę, t. y., galimai narkotinių medžiagų gabenimą: „Nu irgi kai ką nuvežt reikėjo būt norėjo kelis šimtus eurų užsidirbti, o gavo dešimt metų“. Į tai V. B. atsakė: „....aš tiek negausiu, penkis gausiu, man užteks“. Papildomo pokalbio metu V. B., neatmesdamas jo galimo sulaikymo tikimybės, praneša B. G., kad rytoj (2021 m. gegužės 2 d.) išvažiuoja į Vokietiją, prašo B. G., jei kas jam atsitiktų, kelionės metu, kad ši pasirūpintų jo daiktais (t. 4, b. l. 182-189).

41. Šiuo aspektu skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai atsisakė apklausti B. G., dėl to aptartas susirašinėjimas negali būti V. B. kaltės įrodymu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pateiktas argumentais. Visų pirma, 2021 m. gegužės 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai (t. 4, b. l. 182-183,184-189) yra savarankiški įrodymų šaltiniai, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 11, b. l. 165-170), taigi nuteistojo kaltės grindimas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais, ištirtais teisiamajame posėdyje, nepažeidžia BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Antra, apeliacinės instancijos teisme patenkinus apeliantų prašymą, buvo atliktas įrodymų tyrimas bei apklausta liudytoja B. G., taip pat pakartotinai apklaustas nuteistasis V. B.. Sugretinus pastarųjų parodymų turinį su byloje esančiais įrodymais, spręstina, kad iš pastarųjų parodymų seka, jog tiek liudytoja, tiek nuteistasis nenurodė aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, tačiau pateikė suderintą versiją, prieštaraujančią baudžiamosios bylos medžiagai.

42. Liudytoja B. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog bijojo, kad brolis vėl gali pradėti vartoti alkoholį, todėl visada įspėdavo jį. Žinojo, kad brolis važiuoja į Vokietiją padėti draugui parvairuoti automobilį. Paaiškino, jog pokalbio metu buvo minimas V. S., kuris prisigėrė Vokietijoje ir sukėlė avariją, sužalodamas žmones, dėl ko sėdo į kalėjimą. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo nuteistasis V. B. taip pat nurodė, jog su sese kalbėjo apie asmenį S., kuris Vokietijoje padarė avariją. Nurodė, jog S. yra priklausomas nuo alkoholio, pastarojo paprašė parvaryti automobilį iš Vokietijos, ten jis prisigėrė ir vairuodamas transporto priemonę mirtinai sužalojo žmones, dėl ko buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Teigė, kad sesuo žinojo nuteistojo silpnybes, todėl nurodė V. S. pavyzdį. Iš sesers žodžių suprato, kad turi atsargiau vairuoti ir nepadaryti avarijos. Juokaudamas, kad „gaus 5, o ne 10“, turėjo omenyje S. pavyzdį, kuris už sukeltą eismo įvykį buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pastebėtina, jog dėl analogiškų pokalbių metu užfiksuotų aplinkybių nuteistasis buvo apklausiamas dar ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu nuteistasis nurodė, kad už ką nuteistas V. S. 2021 m. rugpjūčio 30 d. nežinojo, taigi, nesuvokė, kodėl apie jį kalbėjo liudytoja B. G. (t. 7, b. l. 22). Nustatytas parodymų nenuoseklumas, jų kaita apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei jo artimas giminaitis – liudytoja B. G., iškėlė prieštaringą versiją, kurią paneigia byloje ištirti įrodymai, o jų ginčijamą pokalbių turinį atskleidžia jau aptartų įrodymų visuma.

43. Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės, todėl byloje tiesioginių įrodymu – nuteistųjų parodymų, šiuos patvirtinančių apžiūros protokolų pagrindu neginčijamai nustačius, kad nuteistieji, susibūrę į organizuotą grupę, organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir šių medžiagų kontrabandą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, atskirų netiesioginių įrodymų eliminavimas, tarp jų ir pokalbių su B. G., neturi teisinės reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ar pagrįstumui. Visų įmanomų procesinių veiksmų neatlikimas, ar įrodymų surinkimas nereiškia, jog bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai reikšminga bylai, ar kad buvo pažeistos nuteistojo procesinės teisės, kadangi kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti. Nagrinėjamoje byloje tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visumos pagrindu, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, prieita kategoriškos išvados, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu teisingai nustatė nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

44. Šiame kontekste, vertinant skunde ginčijamą bendrininkų parodymų įrodomosios reikšmės ypatumus, atsižvelgtina į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu A. G. bei D. M. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuteistajam V. B. ir jo gynėjams buvo užtikrintos gynybos teisės dėl bendravykdžių apklausos: nuteistasis ir jo gynėjai pasinaudojo savo teise užduoti klausimus, taigi, apeliantai galėjo įvertinti bendrininko ir jo parodymų patikimumą. Pabrėžtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nuteistųjų parodymai buvo gretinami ir lyginami su kitais byloje esančiais duomenimis – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei jų prieduose – pokalbių bei tarpusavio susirašinėjimo suvestinėse užfiksuotais duomenimis, kas leido pagrįstai teigti, jog A. G. parodymus, reikšmingus bylai, patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Taigi, ginčijami A. G. parodymai nėra vieninteliu įrodymu šaltiniu nagrinėjamoje byloje – apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ištirtų įrodymų visumą – tiesiogiai ištirtų kitų nuteistųjų parodymais, telekomunikacinių įvykių suvestinių duomenimis ir kitais ištirtais įrodymais.

45. Vertinant A. G. parodymų įrodomąją reikšmę, pabrėžtinas ir jų detalumas bei nuoseklumas – nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje detaliai apibūdino nagrinėjimo įvykio aplinkybes, kurios atsispindėjo ir telefoninių pokalbių bei tarpusavio susirašinėjimo suvestinėse, šias atitiko ir slapto sekimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės: nuteistasis A. G. tiksliai nurodė visų nuteistųjų, be kita ko, ir V. B. veiksmus, vaidmenį organizuotos grupės veikloje. Šių parodymų pagrindu, gretinant su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, buvo padarytos išvados dėl įvykio eigos, kurių nepaneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys.

46. Kita vertus, svarbu ir tai, jog skunde pabrėžiama baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nereiškia, kad asmenų parodymai negali būti objektyvūs ar kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-239-303/2016, 2K-89-689/2020).‏‏‎ Įvertinus nuteistojo nurodomas aplinkybes, pripažintina ir tai, kad nuteistasis A. G. negalėjo daryti įtakos savo teisinei padėčiai – aptartų parodymų turinys rodo tai, jog nuteistasis nesiekė perkelti atsakomybės kitiems asmenims, pripažino savo, kaip veikos organizatoriaus, vaidmenį, objektyviai apibūdindamas veikos vykdytojų atliktus veiksmus. Taigi, byloje nenustatytas nei galimas teisėsaugos institucijų (pareigūnų) neleistinas poveikis, nei nuteistojo tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui – nuteistasis A. G. objektyviai nurodė konkrečius atliktus veiksmus bei vaidmenis, iš esmės pripažindamas, jog būtent jis organizavo nusikalstamos veikos padarymą, kurioje dalyvavo nuteistasis V. B., kurio nuteisimas ar išteisinimas nėra reikšmingas A. G. profesinei, socialinei, emocinei ar turtinei padėčiai.

47. Pažymėtina ir tai, kad A. G. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, o BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos jam buvo pritaikytos pirmosios instancijos teismo iniciatyva, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštaraus teisingumo principui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl A. G. tikslo apkalbėti V. B., siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, laikytini nepagrįstais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pripažindamas A. G. parydomus patikimais, taigi, leistinu įrodymu, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Dėl bendrininkavimo formos – organizuotos grupės

48. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017).

49. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, apibūdinančiais bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų suvokimo veikiant organizuota grupe, kartu laikant juos ir nusikaltimo bendravykdžiais. Byloje nustatyta, jog sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų daryme dalyvavo daugiau nei du asmenys, o susitarimas dėl bendro nusikalstamos veikos padarymo buvo sudarytas iki nusikalstamų veikų objektyviosios pusės įgyvendinimo pradžios (bendrininkavimas iš anksto susitarus), kiekvienam bendrininkui suvokiant, jog yra daroma nusikalstama veika bendrai su kitais asmenimis – siekiant savanaudiškų tikslų, t. y., neteisėtai praturtėti realizuojant narkotines medžiagas arba dalyvaujant nusikalstamų veikų daryme už iš anksto pažadėtą atlygį. Priešingai nei teigiama skunde, byloje esantis nuteistųjų A. G. bei V. B. telefoninių pokalbių bei susirašinėjimų suvestinių turinys rodo tai, kad nuteistieji kartu parengė nusikaltimų padarymo planą, pasiskirstė vaidmenimis, pasitelkė veikos bendrininką bei priemones nusikalstamoms veikoms palengvinti.

50. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019).‏‏‎

51. Nustatytas nuteistųjų A. G. bei V. B. ryšių pastovumas – bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes planavo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. gegužės mėn., kurių metu buvo telkiami veikos bendrininkai, nusikalstamos veikos padarymo priemonės, planuojami alternatyvūs nusikalstamų veikų padarymo būdai; aplinkybė, jog grupės nariai veikė laikydamiesi konspiracijos – buvo naudojamasi kitais mobiliojo ryšio telefonais ir SIM kortelėmis, bendraujama užslėptomis frazėmis; nusikalstamų veikų mechanizmas – narkotinių medžiagų įgijimas bei gabenimas iš užsienio valstybės iš anksto numatytais alternatyviais būdais: pasitelkiant tarpinį vykdytoją ar bendravykdytoją, nepasisekus pirminiam sumanymui; nustatytas užduočių pasiskirstymas: A. G., surandant asmenį Nyderlandų Karalystėje platinantį narkotines bei psichotropines medžiagas, organizuojant jų pargabenimą bei iš anksto numatant jų realizavimo būdus, t. y., surandant pirkėją narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įgyti; V. B., surandant asmenį, kuris perduotų narkotines medžiagas pervežėjui ar šias gabentų pats į Lietuvos Respubliką, įgyjant reikiamas priemones – konspiracinį telefoną, be kita ko, kartu vykstant į Nyderlandų Karalystę; rodo tai, kad nuteistųjų bendriems veiksmams yra būdingas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas, kas iliustruoja sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymių būvimą.

52. Taigi, byloje konstatuotas kaltininkų ryšių pastovumas, nusikalstamų veikų mechanizmo sudėtingumas, užduočių pasiskirstymas leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų suvokimo veikiant organizuota grupe, kartu laikant juos ir nusikaltimo bendravykdžiais. Pabrėžtina, jog su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Nyderlandų Karalystėje A. G. susisiekė su V. B. žinia, pastarąjį informuodamas dėl reikšmingų aplinkybių, susijusių su narkotinių medžiagų kiekiu bei kaina, be to, nuteistieji kartu sprendė dėl narkotinių medžiagų gabenimo būdų. Tai pavirtina jau aptartas V. B. žinutės A. G. turinys: „visi jie važiuoja per Olandiją. Jei reikės, duosiu tikslų adresą ir jie paims tą siuntinį su meksikietiškais prieskoniais“. Nyderlandų Karalystėje įgytos narkotinės medžiagos buvo gabenamos V. B. pasitelkto asmens - D. M., su nuteistojo V. B. žinia, be kita ko, šiam suteikiant savo (V. B.) asmeninius drabužius, siekiant nuslėpti narkotinių medžiagų gabenimo faktą. Aptartos aplinkybės rodo tai, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptarė nusikalstamų veikų padarymo būdus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ir vaidmens. Visa tai rodo, kad nusikaltimams buvo rengtasi – užmegzti kontaktai su Nyderlanduose gyvenančiu ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, buvo surastas asmuo narkotinėms medžiagos gabenti, iš anksto apgalvota kaip medžiagos bus slepiamos, paruoštos tam priemonės, o tai atitinka tokios bendrininkavimo formos, kaip organizuota grupė požymius. Todėl nuteistojo V. B. ir jo gynėjos apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, inkriminuojant nuteistiesiems organizuotos grupės formą, laikytini nepagrįstais. Byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos bendrininkai turėjo aiškų savo vaidmenį, jų ryšiai, susiję su nusikalstamos veikos darymu, truko pakankamai ilgai, nuteistieji iš anksto ruošėsi daryti jiems inkriminuotus nusikaltimus, atliko parengiamuosius veiksmus, palengvinančius siekti numatyto rezultato, be kita ko, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis V. B. suvokė, jog priklauso organizuotai grupei – palaikė nuolatinius ryšius su veikos organizatoriumi A. G., kuris koordinavo nuteistojo veiksmus, duodavo nurodymus dėl nusikalstamos veikos, kuriuos V. B. įgyvendindavo, iš anksto suprato, kokias nusikalstamas veikas bendrai daro, siekė vieningo nusikalstamo rezultato – įgyti, pargabenti bei realizuoti Lietuvos Respublikoje narkotines bei psichotropines medžiagas, tokiu būdu nusikalstamai praturtėti, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Dėl veikų kvalifikavimo V. B. pripažįstant kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį bei jo kaltės, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus

53. Paneigus skunde deklaruojamą nuteistojo V. B. savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką bei nustačius, jog V. B. veikė organizuota grupe, teisėjų kolegija pabrėžia, jog visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-223-696/2017).‏‏‎ Konstatavus organizuotą grupę, organizuotos grupės nariai prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2009).

54. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, perdavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-54-489/2017). Kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 ar 260 straipsnį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2009, 2K-116/2010, 2K-298/2010, 2K-7-107/2013, 2K-71/2014, 2K-199-719/2020, 2K-111-511/2021). Šios normos tarpusavyje nekonkuruoja, kadangi kontrabanda padaroma gabenant muitiniam tikrinimui privalomus pateikti daiktus tik per valstybės sieną, be to, jomis ginamos ir saugomos skirtingos (pagrindinės) vertybės: kontrabandos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atveju – uždraustų ar ribotai apyvartoje esančių prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka, neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis atveju – visuomenės sveikata (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-496/2014).

55. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. B. iš anksto numatė kelionės tikslą – gabenti narkotinę medžiagą kontrabandos būdu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respublikos teritoriją, rengėsi nusikalstamų veikų darymui, telkė bendrininkus, rūpinosi priemonėmis, po ko kartu su veikos bendrininkais transporto priemone vyko į Nyderlandų Karalystę, kur kartu su veikos organizatoriumi A. G. tiesiogiai dalyvavo iš anksto Lietuvos Respublikoje organizuotame narkotinių medžiagų įgijime, matydamas įgyjamas narkotines medžiagas, jų kiekį; įgijęs narkotines medžiagas, šias laikė ir gabeno Nyderlandų Karalystėje, po ko ir toliau rūpinosi išankstinio sumanymo realizavimu: ėmėsi veiksmų narkotines ir psichotropines medžiagas netrukdomai įvežti į Lietuvos Respubliką – jis, suvokdamas, jog disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šiomis medžiagomis aprišo iš anksto jo pasitelktą, už jo pažadėtą atlygį, siuntos gabenimui veikos bendrininką – D. M., suteikė papildomas priemones – drabužius maskavimui, suvokdamas, kad jis su A. G. vyks į Lietuvos Respubliką automobiliu. Po ko numatydamas, jog išankstinį sumanymą įgyvendins veikos bendrininkas, suplanavo savo grįžimą kitu transportu, siekdamas išvengti sulaikymo rizikos, sutardamas, jog su veikos bendrininkais susitiks Lietuvos Respublikoje, taigi, iš esmės toliau veikė pagal bendrą sutarimą. Nustatytos aplinkybės rodo tai, jog V. B. suvokė, kad kartu su kitais nuteistaisiais dalyvauja darant narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, siekdamas bendro rezultato, nusikalstamų ketinimų neatsisakė. Atsižvelgus į narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo kontekstą, akivaizdu tai, jog sklandus jų pergabenimas iš vienos valstybės į kitą priklausė nuo pirminių suderintų parengiamųjų bendrininkų veiksmų, kuriuos tiesiogiai įgyvendino ir V. B., dėl ko pastarojo vykimas atskirai, sutarus susitikti Lietuvos Respublikoje, nepaneigia nei bendrininkų veiksmų bendrumo, nei kaltininko tyčios, kartu nesudaro pagrindo spręsti dėl galimo vykdytojo eksceso. Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. B., žinodamas įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainą, jų kiekį, įgydamas, laikydamas bei sudarydamas sąlygas gabenti šias medžiagas veikos bendrininkams, tiesiogine tyčia su veikos bendrininkais disponavo dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų, bei kontrabanda jas gabeno į Lietuvos Respubliką, t. y., padarė nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.

56. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog nors byloje nustatyta, kad V. B. tiesiogiai su kitais bendrininkais narkotinių ir psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos sieną negabeno, tačiau tai jo baudžiamosios atsakomybės dėl narkotinių medžiagų kontrabandos nepašalina, kadangi byloje nustatyta, kad nuteistasis veikė organizuota grupe kartu su narkotinių medžiagų kontrabandą organizavusiu A. G. ir jos tiesioginiu vykdytoju – D. M., o organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Tokiu būdu šios nustatytos aplinkybės patvirtina V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius jo veiksmuose.

Dėl jurisdikcijos vykdyti baudžiamąjį persekiojimą

57. Nuteistojo ir jo gynėjos skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas V. B. pripažino kaltu už nusikaltimą (disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), įvykdytą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o užsienio valstybėje. Pastebėtina, jog nusikalstamai veikai, patenkančiai į BK 7 straipsnio sąrašą, BK 8 straipsnio nuostatos netaikomos ir bausmė skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnio sankciją. BK 260 straipsnis 3 dalis patenka į BK 7 straipsnio sąrašą, o BK 199 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik kirtus Lietuvos Respublikos sieną, t. y. padaroma tik Lietuvoje. Kita vertus, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad ši veika patenka į Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją ne tik universaliosios jurisdikcijos pagrindu (BK 7 straipsnis), bet ir dėl to, kad buvo padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje (BK 4 straipsnis).

58. BK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo nustatyti padariniai; bendrininkų nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje ši veika buvo padaryta; 3 dalyje nustatyta, kad kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko. Taigi, jei dalis veikos padaryta kitos valstybės teritorijoje, o dalis Lietuvos Respublikos teritorijoje, veika laikoma padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje.

59. Nuteistasis V. B. pripažintas kaltu už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą, inkriminuojant alternatyvius įgijimo, laikymo ir gabenimo požymius, kurių dalį tiesiogiai vykdė V. B. kartu su kitais bendrininkais (įgijo, laikė), kitą dalį veikos bendrininkai (gabeno). Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl šio nusikaltimo buvo susitarta Lietuvos Respublikoje, kurioje buvo iš esmės organizuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, pasitelkiant Nyderlandų Karalystėje gyvenančius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, be kita ko, pasitelktas veikos bendrininkas – D. M., kitos nusikaltimo priemonės. Taip pat nustatyta, jog V. B. pats nuvyko į Nyderlandų Karalystę, kur su A. G. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias įgydamas suvokė, kad jas gabens į Lietuvos Respubliką, ir, įgyvendinęs veiksmus narkotines ir psichotropines medžiagas netrukdomai įvežti į Lietuvos Respubliką, perdavė jas pargabenti į Lietuvos Respubliką, ir šios medžiagos buvo neteisėtai atgabentos į Lietuvos Respubliką, kur bendravykdytojai buvo sulaikyti. Aptartos aplinkybės iliustruoja inkriminuotų nusikalstamų veikų pradžią ir pabaigą Lietuvos Respublikoje – narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas iš anksto suplanuotas ir organizuotas Lietuvos Respublikoje, be to, pastarosios buvo gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną veikos bendravykdytojų, taigi nusikalstamos veikos organizuotos, pradėtos ir baigtos Lietuvos Respublikoje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kontrabandos (BK 199 straipsnio 4 dalis) padarymo vieta, padaryta veikos bendrininkų (BK 4 straipsnio 2 dalis) taip pat yra Lietuvos Respublikos teritorija, nes šios veikos objektyvioji pusė pasireiškė neteisėtu narkotinių medžiagų gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Todėl laikytina, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nuteistajam skirtina bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą.

Dėl V. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje

60. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis savo gyvenamojoje vietoje – bute, neteisėtai laikė nedidelį kiekį - 0,034 gramo psichotropinės medžiagos – klonazepamo, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

61. Byloje nustatyta, jog 2021 m. gegužės 5 d. V. B. gyvenamojoje vietoje, atlikus kratą (t. 1, b. l. 98-107) buvo rasta nedidelis kiekis 0.034 gramo psichotropinės medžiagos – klonazepamo. Specialisto išvada patvirtina, kad tai yra psichotropinė medžiaga (t. 1, b. l. 183). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. B. neneigė, jog rasta psichotropinė medžiaga priklauso jam, tačiau nurodė, kad rastos psichotropinės medžiagos, tablečių pavidalu, buvo paskirtos gydytojo. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas disponavimo psichotropine medžiaga faktas, tačiau nesutinkama, kad šis disponavimas buvo neteisėtas.

62. Psichotropinė medžiaga klonazepamas (clonazepam) yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą III narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą, III sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai. Į šį sąrašą įtrauktų paruoštos formos medžiagų fizinis asmuo turi teisę įsigyti vaistinėse pagal galiojantį receptą sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad tokių medžiagų, leidžiamų vartoti sveikatos priežiūros tikslams, įsigijimas yra neteisėtas tuo atveju, kai tokia veika vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. jei šios medžiagos įsigyjamos ne vaistinėse, ne pagal galiojantį, suklastotą receptą ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107/2006).

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei atlikusi įrodymų tyrimą sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad disponavimas psichotropine medžiaga – klonazepamu buvo neteisėtas ir užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo iškelta gynybinė versija, jog vaistinis preparatas su psichotropine medžiaga buvo paskirtas gydytojo, nepasitvirtino.

64. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, V. B. du kartus gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos departamente, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiųstas paklausimas, ar kratos metu rastas tablečių lapelis su 17 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, buvo skirtas gydytojų nuteistajam (t. 1, b. l. 181). (Duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu Nr. PD2-252 dėl informacijos pateikimo, informavo, jog V. B., kai gydėsi Psichiatrijos departamente, laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 25 d. iki 2017 m. liepos 28 d. ar 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. kovo 12 d., nebuvo skirtas gydymas psichotropiniu medikamentu – klonazepamu (t. 1, b. l. 183).

65. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo nuteistasis V. B. nurodė, jog popierinį receptą galėjo išrašyti trys įstaigos: (duomenys neskelbtini) poliklinika, (duomenys neskelbtini) psichikos centras arba (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninė. Dėl ko įgyvendinant nuteistojo teisę į gynybą, be kita ko, patenkinus prokuroro prašymą, apeliacinės instancijos teisme buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir užklausti gydymo įstaigas, kuriuose gydėsi nuteistasis V. B. per pastaruosius 10 metų, ar nuteistajam buvo skirtas gydymas psichotropiniu medikamentu – klonazepamu. 2023 m. kovo 1 d. teismo paklausimu buvo kreiptasi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos departamentą, su prašymu pateikti informaciją, ar nuteistajam V. B. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo skirtas gydymas psichotropiniu medikamentu – klonazepamu.

66. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės vyriausiasis gydytojas A. S. 2023 m. kovo mėn. pranešimu Nr. (1.1.16 Mr) SE informavo teismą, kad remiantis ambulatorinės asmens sveikatos istorijos įrašais nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pacientui V. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydymas minėtu vaistiniu preparatu nebuvo skirtas (t. 12, b. l. 147).

67. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras 2023 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku dėl dominančios informacijos apie pacientą V. B. nukreipė į UAB Medicinos centro „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centrą. Dėl ko 2023 m. kovo 6 d. paklausimu buvo papildomai kreiptasi į UAB Medicinos centro „(duomenys neskelbtini)" psichikos sveikatos centrą su prašymu pateikti informaciją, ar nuteistajam V. B. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo skirtas gydymas psichotropiniu medikamentu – klonazepamu. UAB Medicinos centro „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro direktorius G. B. 2023 m. kovo 6 d. panešimu Nr. T-3 informavo, jog V. B. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre lankėsi nuo 2016 iki 2018 metų. Psichotropinis medikamentas klonazepamas gydymo laikotarpiu pacientui nebuvo skiriamas (t. 12, b. l. 153).

68. VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos departamento klinikos vadovas V. M. 2023 m. kovo 2 d. pranešimu Nr. PD2-PD2-74 informavo teismą, jog V. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės filialo „(duomenys neskelbtini)“ Psichiatrijos klinikoje gydytas laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 28 d., nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. kovo 12 d., nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. Pacientui gydymas klonazepamu nebuvo skirtas (t. 12, b. l. 149).

69. Taigi, byloje atlikus įrodymų tyrimą buvo nustatyta, jog medikamentinis gydymas psichotropiniu medikamentu – klonazepamu, nuteistajam niekada nebuvo paskirtas, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog duomenų, kad V. B. klonazepamo galėjo įgyti teisėtai, šiuo atveju pagal gydytojo receptą, nėra. Tokiu būdu, nuteistojo iškelta versija, kad psichotropinis medikamentas jam buvo paskirtas gydytojo, vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida, iškelta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia V. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl V. B. paskirtos bausmės

70. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

71. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal kelias nusikalstamas veikas, priskiriamas skirtingų nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis) – sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, subendrinta bausmė buvo paskirta griežčiausiai bausmei, paskirtai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, apimant švelnesnes bausmes. Taigi, esminę reikšmę nuteistojo teisiniai padėčiai turi ginčijama griežčiausia bausmė, paskirta pagal sunkiausią nusikalstamą veiką, t. y., BK 260 straipsnio 3 dalį.

72. Apeliantai skunde teigia, jog nuteistajam V. B. paskirta per griežta bausmė, tinkamai neįvertinus V. B. vaidmens inkriminuotų nusikaltimų daryme, pabrėždami, jog V. B., kaip nusikaltimų vykdytojui, paskirtas 4 metais ilgesnis terminas nei nusikalstamų veikų organizatoriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas. Nors nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems bendrininkams paskirtos bausmės dydžiais neturi reikšmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023), byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, be kita ko, vertinant tai ir analogiškai charakterizuojamų veikos bendrininkų kontekste, teisėjų kolegija V. B. paskirtą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bausmę vertina kaip aiškiai per griežtą.

73. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas V. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkų (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus organizuotoje grupėje, taip pat padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis); nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigti, motyvas – savanaudiškos paskatos. Detalizuodamas nuteistojo vaidmenį, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog V. B. dalyvavo kaip vykdytojas ir jo vaidmuo buvo aktyvus – aktyviai dalyvavo veikos organizavime, kartu vyko su A. G., įtraukė į nusikaltimo vykdymą D. M.. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant nuteistąjį V. B. charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad V. B. nuo 2016 metų paskirtos 138 administracinės nuobaudos, nuobaudos galiojančios (t. 7, b. l. 159-190, t. 8, b. l. 1-78; 79-80); praeityje teistas 8 kartus, teistumas išnykęs (t. 7, b. l. 138-158). V. B. įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (t. 7, b. l. 133), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl diagnozuotų psichikos sutrikimų skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (t. 7, b. l. 137).

74. Byloje nekyla abejonių, kad V. B. padarytas labai sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra pavojinga nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju tik paskyrus nuteistajam baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Įvertinus nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, kuris nepasižymi itin sudėtingu nusikalstamų veikų planavimų, tarptautiniais ryšiais su kitomis organizuotomis grupėmis, ar sistemingumu, realų organizuotumo lygį – veikos padarytos pasitelkiant asocialų asmenį, kaip tiesioginį vykdytoją, nepasisekus pakankamai primityviam pirminiam sumanymui – dulkių siurblyje paslėptas narkotines medžiagas gabenti per tarpinį vykdytoją – pavežėją, vienkartinį nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad V. B. apklausų metu faktiškai pripažino dalį reikšmingų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

75. Analizuojant nuteistojo asmenybę nustatyta, kad V. B. saistomas ekonominiais ryšiais –nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo ir šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą. Analizuojant ankstesnius teistumus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, kad V. B. nusikalstamas elgesys būtų sistemingas – kaltininko teistumas išnykęs, o paskutinį kartą jis buvo teistas 2014 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, jam paskirtą 60 parų arešto bausmę atliko 2014 m. rugpjūčio 25 d. (t. 7, b. l.138-158). Taigi, nors V. B. buvo anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, už nagrinėjamoje byloje inkriminuojamą neteisėtą disponavimą psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagos teistas nebuvo, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjami nusikaltimai buvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė. Nagrinėjamoje byloje padaryti nusikaltimai užkardyti, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog V. B. veiksmais buvo padaryta žala visuomenei neatitinka baudžiamosios bylos duomenų – narkotinės ir psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko. Jo įvykdyta nusikalstama veika buvo vienkartinė, kaip minėta, psichotropinės ir narkotinės medžiagos policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos, į apyvartą nepateko, taigi ši nusikalstama veika jokių padarinių kitiems asmenims nesukėlė.

76. Detalizuodamas nuteistojo vaidmenį, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog V. B. dalyvavo kaip vykdytojas ir jo vaidmuo buvo aktyvus – aktyviai dalyvavo organizavime, vyko kartu su bendrininkais, įtraukė į nusikaltimo vykdymą D. M.. Tačiau byloje liko neįvertinta tai, kad V. B. vaidmuo buvo antraeilis – pastarasis įgyvendindavo veiką inicijavusio organizatoriaus A. G. nurodymus, veikė epizodiškai, skatinamas veikos organizatoriaus. Pabrėžtina ir tai, kad tiek pats V. B., tiek V. B. pasitelktas bendrininkas D. M., buvo įtraukti būtent A. G. iniciatyva. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. B. nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

77. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad straipsnių sankcijose numatytas ilgalaikis laisvės atėmimas bei atskyrimas nuo šeimos, darbo neigiamai paveiks nuteistojo socialinius ryšius, teisėjų kolegija sprendžia, jog net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nebūtų teisingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų BK 41 straipsnyje išdėstytų bausmės tikslų, todėl yra pagrindas jam paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, skirta arti minimaliai sankcijoje numatyta bausmė yra protinga ir teisinga. Švelninant V. B. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtosios bausmės iš naujo bendrinamos.

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo V. P. išteisinant iš jam pareikšto kaltinimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį

78. Nagrinėjamoje byloje V. P. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2021 metų vasario mėnesį – tiksliau data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, susitarė su A. G. iš pastarojo įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – už 4 000 eurų nupirkti 1 000 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, kai šią psichotropinę medžiagą iš Nyderlandų Karalystės A. G. pargabens kontrabanda per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, t. y. rengėsi įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

79. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nebuvo surinkti įrodymai, kurie patvirtintų, kad susitarimas tarp V. P. ir A. G. buvos realus ir ateityje būtų įgyvendintas, taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad atlikti nusikalstami veiksmai buvo inicijuoti V. P., o išteisintasis lėšų už galimai įsigijimas prekes nebuvo sumokėjęs, jų ir neturėjo, t. y., po įvykusio pokalbio V. P. nesiėmė veiksmų šioms priemonėms įgyti, nusprendė, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad V. P. rengėsi padaryti sunkų nusikaltimą.

80. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžio turiniu ir prokuroro apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog byloje nustatytas vienas V. P. ir A. G. susitikimas, kurio metu buvo tariamasi dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, nenustačius jokių objektyvių išteisintojo veiksmų, siekiant realizuoti sutartą ketinimą, negali būti pripažįstamas rengimusi nusikaltimui, o vertintinas kaip tyčios atskleidimas, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog apygardos teismas išvadas grindė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių: teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, išvadas grįsdamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos vertindamas tiek atskirai, tiek susiedamas į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl paminėtų įrodymų įrodomosios reikšmės, jų tarpusavio ryšio. Taigi, teismas laikėsi BPK 20, 301 straipsnių nuostatų.

81. Byloje išteisintojo V. P. ir nuteistojo A. G. parodymų pagrindu nustatyta, jog 2021 m. vasario mėn. susitikimo metu A. G. pasiūlė V. P. įgyti 1 000 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga už 4 000 eurų, o V. P. sutiko šias įgyti. A. G. nurodė, kad ketino V. P. parduoti 1 000 vnt. tablečių už 4 000 eurų, tačiau taip pat parodė, jog V. P. pinigų iš anksto nebuvo perdavęs; nežinojo kada planuoja vykti. V. P. nurodė, kad jam pasiūlė didelį kiekį tablečių, kurias jis žadėjo nupirkti, tačiau po pasiūlymo viskas dingo. Pabrėžė, jog nebuvo kategoriškai apsisprendęs, pagalvojo, kad jam tai būtų per dideli pinigai. Byloje buvo priimta nutartis klausytis V. P. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, tačiau šios kontrolės metu tyrimui naudingos informacijos nebuvo gauta (t. 5, b. l. 55); sankcionuotas slapta sekimas nebuvo atliktas (t. 4, b. l. 51-54). Atlikus kratas išteisintojo namuose ir automobilyje, nebuvo rasta priemonių ir įrankių, kurios patvirtintų V. P. įsitraukimą į narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo veiklą, ar rengimąsi tokia veikla užsiimti (t. 3, b. l. 180-185; t. 4, b. l. 12-22, 28-35).

82. Be to, apžiūros metu nustatyta, jog „Viber“ aplikacijoje išteisintasis V. P. ir nuteistasis A. G. pradėjo bendrauti 2020 m. rugpjūčio 30 d., paskutinį kartą susiskambino 2021 m. vasario 23 d. (t. 4, b. l. 1). Analizuojant V. P. ir A. G. priklausančių mobiliojo ryšio telefonu pokalbių išklotines, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. skambučių ar trumpųjų žinučių tarp V. P. ir A. G., V. B. ar D. M. nėra (t. 4, b. l. 143). Pastebėtina, jog šiuo laikotarpiu, t. y. 2021 m. gegužės 2 d. A. G. su veikos bendrininkais išvyko į užsienį, su tikslu įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas; iš 2021 m. gegužės 4 d. į 2021 m. gegužės 5 d. A. G. iš Nyderlandų Karalystės vyko į Lietuvos Respubliką, tačiau su jo įvardintu pirkėju – V. P., bylai reikšmingu laikotarpiu nei karto nesusisiekė. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkti įrodymai, kurie patvirtintų, kad susitarimas įgyti psichotropines medžiagas buvo realus ir ateityje būtų įgyvendintas. Byloje nustatytos aplinkybės visiškai atitinka išteisintojo parodymus, kad V. P. po inkriminuojamo susitikimo su A. G. iš esmės nebendravo. A. G. išteisintajam nepranešė, kad išvyko, kad jau įgijo tabletes, ar kad grįžta. Pinigų tabletėms įsigyti nedavė. Nebuvo tikras, ar pirkti dėl didelės pinigų sumos (t. 9, b. l. 102). Pastarasis taip pat negalėjo pasakyti, kaip ir kada būtų paėmęs tabletes (t. 9, b. l. 118).

83. Aptartų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, jog išteisintasis sudarė galimybes realizuoti nusikalstamą ketinimą. Išteisintojo V. P. pasyvumas nesuteikia pagrindo spręsti, jog šis ketino daryti sumanytą nusikaltimą, kartu byloje neatskleistas ir kaltės turinys – nustatytas pasyvumas nesuteikia pagrindo išvadai, jog išteisintasis, po nustatyto pokalbio, t. y., atlikęs jam inkriminuotą pasirengimo veiksmą, neapsiribos šiuo veiksmu ir tęs savo veiką, padarydamas sumanytą nusikaltimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pavienio, nekonkretaus pokalbio, kurio metu asmuo trečiajam asmeniui išreiškė ketinimą įgyti psichotropines medžiagas, tačiau šio ketinimo nerealizuoja konkrečia parengiamąja veika, sudarant sąlygas tolimesniems nusikalstamiems veiksmams, kriminalizavimas yra nepagrįstas, be to, eliminuoja ir kaltininko galimybę savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką.

84. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo, išteisintojo kaltė yra grindžiama kito nuteistojo (A. G.) atliktais veiksmais, tačiau jie ne tik neatskleidžia rengimosi objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių, tačiau ir iš esmės nėra susiję su išteisintuoju – pastarasis, formuojant kaltinimą, nebuvo pripažintas veikos bendrininku, kita vertus nėra pagrindo ir išvadai, jog jis iniciavo nusikalstamų veikų padarymą. Taigi, nesant jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, prokuroro skunde siekiama nepagrįstai paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatyto susitarimo nekonkretumo: remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, V. P. neturėjo reikiamų priemonių (lėšų) susitarimui įgyvendinti, ką patvirtina ne tik V. P. parodymai, bet ir jo banko sąskaitos išrašai (t. 5, b. l. 91-165), remiantis kuriais pastarasis neturėjo pakankamai lėšų, nurodytiems ketinimams įgyvendinti, ar kratos rezultatai, kurių metu nebuvo rasta ir grynųjų pinigų (t. 3, b. l. 180-185; t. 4, b. l. 12-22, 28-35); taip pat nenustatyta, jog išteisintasis iš esmės atliko kokius nors aktyvius veiksmus – ėmėsi veiksmų šioms priemonėms (piniginėms lėšoms) įgyti, siekiant įgyvendinti išankstinį susitarimą.

85. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog prokuroro apeliacinio skundo argumentai neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių. Prokuroro teigimu, aplinkybę, jog susitarimas tarp V. P. ir A. G. buvo konkretus ir realiai įgyvendinamas įrodė nuteistojo A. G. veiksmai, jog būtent dėl V. P. šis suorganizavo šio nusikaltimo padarymą ir vyko į Nyderlandų Karalystę. Nors, kaip minėta, tai savaime nepagrindžia byloje įrodinėtinų aplinkybių, teismas pastebi tai, jog analizuojamas V. P. ir A. G. susitikimas įvyko 2021 m. vasario mėn., o iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog dar 2020 m. gruodžio 7 d. A. G. kreipiasi į nenustatytą asmenį dėl 2 000 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga įgijimo, tardamasis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainos, įsigijimo laiko ir vietos (t. 3, b. l. 27). Aptartos aplinkybės rodo tai, jog tiek laiko požiūriu apeliaciniame skunde nurodoma veika buvo organizuojama anksčiau, t. y., iki nagrinėjamo susitikimo, tiek ir įgyjamos medžiagos (jų kiekio, rūšių aspektais) buvo skirtos neapibrėžtam asmenų ratui, o ne konkrečiam asmeniui – V. P.. Kaip minėta, dar 2020 m. gruodžio mėn. A. G. kreipėsi dėl didesnio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo į Nyderlandų Karalystėje gyvenantį asmenį, o realizuojant išankstinį susitarimą, A. G. su kitais bendrininkais ne tik neįgijo „sutartų“ 1 000 vnt. tablečių, tačiau įsigijo kitų narkotinių medžiagų: 900,524 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 84,939 g psichotropinės medžiagos MDMA, 84,939 g psichotropinės medžiagos amfetamino (t. 1, b. l. 161-172), neatitinkančių išteisintajam inkriminuojamo susitarimo ribų.

86. Taigi, priešingai nei teigiama prokuroro skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog V. P. vaidmuo buvo esminis organizuotos grupės narių apsisprendimui, tai liudija nustatytos aplinkybės, kad organizuotos grupės nariai veiką planavo iki inkriminuojamo susitikimo, įgijo tiek didesnį kiekį, tiek rūšį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdami aiškų tikslą išplatinti narkotines medžiagas nekonkretizuotam asmenų ratui. Šiame kontekste atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nenuoseklumo, apygardos teismui, inkriminuojant organizuotos grupės nariams nagrinėjamo susitarimo epizodą, tačiau išteisinant V. P.. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. P. tarėsi su A. G. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, šių aplinkybių neginčijo nei V. P., nei A. G., dėl ko šis veikos epizodas pagrįstai inkriminuotas organizuotos grupės nariams, atskleidžiant nusikalstamos veikos motyvus – tikslą platinti narkotines ir psichotropinės medžiagas, tačiau pastaroji aplinkybė nėra pakankamu pagrindu patraukti V. P. baudžiamojon atsakomybėn, nenustačius būtinųjų rengimosi subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Vitalijaus Gulenkovo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės–Lankevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės pakeisti.

V. B., nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bei bausmes, paskirtas Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. B. paskirti – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.