- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2385-640/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- Š. M.
- Ieškovas
- K. M.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui Š. M. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, ir pagal atsakovo Š. M. priešieškinį ieškovei K. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Š. M., prašydama: 1) nutraukti K. M. ir Š. M. (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje registruotą civilinę santuoką dėl Š. M. kaltės, 2) nustatyti nepilnamečių vaikų L. M. ir D. M. gyvenamąją vietą su motina K. M. šalims priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (kol nėra padalintas šeimos turtas); 3) nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, nurodytą ieškinyje, 4) priteisti iš atsakovo sūnaus D. M. ir dukters L. M. išlaikymui po 1 000 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis (kasmet indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) iki sūnus ir dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo lėšų nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise paskirti K. M.; 5) palikti šalims santuokines pavardes; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų L. M. ir D. M. gyvenamąją vietą su motina K. M.; 2) priteisti iš atsakovo Š. M. nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo laikiną išlaikymą; 4) įpareigoti atsakovą Š. M. gyventi skyriumi nuo ieškovės K. M.; 5) įpareigoti Š. M. netrukdyti ieškovei K. M. naudotis jų šeimos namu; 6) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, pagal kurią: Š. M. kiekvieną savaitę bendrauja su abiem vaikais D. M. ir dukra L. M. darbo dienomis antradienį bei ketvirtadienį vakare nuo 17 val. iki 21 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar lankomų užsiėmimų 17 val. bei grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 21 val.; Š. M. bendrauja su abiem vaikais metų lyginių savaičių savaitgaliais - šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės, pasiimdamas vaikus D. M. ir dukrą L. M. iš jų gyvenamosios vietos tiek šeštadienį, tiek sekmadienį 10 val. ryte ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą 21 val. vakare.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo Š. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. M. ir L. M. po 620 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės K. M. ir uždraudė atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje be ieškovės sutikimo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimo nagrinėjimą atidėjo, likusioje dalyje ieškovės prašymą atmetė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, ir prašė nustatyti jo siūlomą laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka yra minimali ir neatitinka geriausių vaikų interesų jausti abiejų tėvų dalyvavimą jų gyvenime ir paramą. Net ir esant dideliam sūnaus priešiškumui, neturėtų būti ribojamos ieškovo galimybės tinkamai įgyvendinti savo tėviškąsias pareigas ir bendrauti su sūnumi. Šiuo metu sūnus, tikėtina, išgyvena lojalumo konfliktą ir atsiriboja nuo atsakovo. Tačiau tokia situacija neturėtų būti toleruojama. Tuo atveju, jei vienas iš vaikų, tikėtina sūnus, artimiausiu metu ir rodys didelį priešiškumą susitikti su atsakovu, atsakovas įsipareigoja atstatyti ryšį su vaiku per trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos specialistus ar psichologus.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ir atkreipė dėmesį, kad tėvui galioja kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti su sūnumi, dėl to tėvo bendravimas su sūnumi galiojant kardomajai priemonei nėra galimas.
6. Atsakovas Š. M. pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė: 1) nepilnametės bylos šalių dukters L. M. bei nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu Š. M. pagal jo gyvenamąją vietą Lietuvoje; 2) nustatyti skyrium gyvenančios K. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, patikslinęs savo prašymą, prašė teismo nustatyti tokią jo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: Š. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. M. ir L. M. nepertraukiamai kas keturias dienas iš eilės, pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8:00 val. pirmą dieną ir grąžindamas 20:30 val. ketvirtą dieną; Nepilnametė dukra L. M. ir nepilnametis sūnus D. M. Naujųjų metų dieną (išvakarėse nuo 17:00 val. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. iki 16 val.), Šv. Velykas (nuo 10 val. pirmąją bei antrąją Velykų dieną iki 16 val.) praleidžia su motina K. M., o Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo 10 val. gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. iki 16 val.) – su tėvu Š. M., nepaisant to, kurio iš tėvų bendravimo su vaikais laikas tuo metu yra. Jei vaikų bendravimo laikas yra su motina K. M., Š. M. nustatytu laiku vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos. Jei vaikų bendravimo laikas yra su Š. M., nustatytu laiku Š. M. grąžina juos į gyvenamąją vietą; Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (ligos ar kt.) vienas iš vaikų negali susitikti su Š. M., Š. M. turi teisę praleisti pirmiau numatytą laiką su kitu vaiku. Š. M. ir K. M. įsipareigoja sudaryti sąlygas Š. M. nustatytu laiku bendrauti su vaikais, jei būtina, ir per trečiuosius asmenis, psichologus; Š. M. ir K. M. įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikams telefonu ir (ar) nuotoliniu būdu bendrauti su kitu tėvu (motina) ar tarpusavyje, tuo atveju, jei vaikai yra atskirai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad jo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka atitinka geriausius vaikų interesus, nes vaikai galėtų praleisti vienodai laiko su kiekvienu iš tėvų. Tiek Š. M., tiek K. M. gyvena toje pačioje miesto dalyje, kuri yra vaikams gerai pažįstama, netoli jų ugdymo vietų. Tai, kad šiuo metu Š. M. pritaikyta kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti tiesiogiai su sūnumi, nėra kliūtis nustatyti laikiną bendravimo su abiem vaikais tvarką, kuri iki kardomosios priemonės panaikinimo/pakeitimo sūnaus atžvilgiu nebus taikoma, tačiau vėliau nebus būtinybės kreiptis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo iš naujo. Tol, kol Š. M. dėl objektyvių priežasčių (kardomosios priemonės ar sūnaus priešiškumo) negali bendrauti su abiem vaikais vienodomis sąlygomis, jis, turėdamas galimybę bendrauti su dukterimi ilgiau, t. y. keturias dienas, tuo pačiu metu, kol mergaitė yra darželyje ar būreliuose, galėtų palaipsniui ir su sūnumi susitikti dalyvaujant trečiajam asmeniui, pavyzdžiui, psichologui ar vaiko teisių apsaugos specialistui. Siekiant atkurti atsakovo santykį su vaiku, yra būtina sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu be motinos įtakos. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka įneš daugiau ramybės ir stabilumo ne tik į atsakovo ir vaikų santykius, bet taip pat padės išvengti ir nuolat kylančių nesutarimų poroje. Atsakovas pažymi, kad šiuo metu jo turimos gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikams patogiai leisti laiką su tėčiu ir nakvoti.
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad su atsakovo siūloma nustatyti laikina jo bendravimo su vaikais tvarka nesutinka. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka reikalauja nuolatinio geranoriško ieškovės ir atsakovo bendravimo bei bendradarbiavimo, kuris šiuo metu nėra įmanomas. Atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka galimai pakenktų vaikų psichologinei būklei, jų vystymuisi bei įprastai kasdienybei, prie kurios jie yra įpratę ir kurią atsakovas siekia drastiškai pakeisti. Atsakovas žiūri ne jo vaikų geriausių interesų, o savo asmeninių interesų. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką, vaikai nežinotų, kur yra jų namai, jie būtų nuolat vežiojami iš vienos vietos į kitą, kas pakenktų ne tik jų mokslo rezultatams, bet ir psichologinei būklei. Be to, ir šiuo metu atsakovui bendraujant beveik kasdien su dukra, ji verkia bei atsisako eiti pas atsakovą, kadangi toks bendravimas jai nėra įprastas, ji, tikėtina, pavargo bei nori daugiau laiko praleisti savo namuose. Pats atsakovas gadina savo ir vaikų santykius, nuolat prie jų eina, verčia juos bendrauti bei leisti laiką kartu, taip pat nepagrįstai verčia ieškovę versti vaikus bendrauti su juo, kitu atveju nuolat kreipiasi į Tarnybą, melagingai teigdamas, kad jam nesudaromos sąlygos bendrauti su vaikais, bei grasindamas, kad vaikai bus paimti iš ieškovės. Atsakovas tyčia sukelia konfliktines situacijas vaikų akivaizdoje. Toks atsakovo elgesys iššaukia vaikų priešiškumą tėvui. Ieškovė yra įsitikinusi, kad būtina skatinti vaikų ir tėvo bendravimą, bei tai daro, kiek tik įmanoma, tačiau tai jokiu būdu negali būti daroma per prievartą - vaikus verčiant bendrauti su tėvu. Būtent todėl šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kol atsakovo ir vaikų ilgalaikis bendravimas su nakvynėmis nepertraukiamai kelias dienas nėra vaikams įprastas ir keltų įtampą bei stresą, ieškovė ir prašo teismo nustatyti laikiną bendravimo tvarką nurodytą ieškinyje. Atsakovas gyvena praktiškai tame pačiame kieme, kur ir ieškovė su vaikais, todėl jam tikrai nėra papildoma našta kiekvieną kartą parvesti vaikus miegoti į jų įprastus namus, kur jie gyvena su ieškove.
10. Tarnyba pateikė išvadą dėl atsakovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, kurioje nurodė, kad galimai prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog vis dar vykdomas ikiteisminis tyrimas, kur atsakovui pritaikytos kardomosios priemonės, todėl galimai šiuo metu nėra tikslinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką tarp atsakovo ir sūnaus. Taip pat svarbu išsaugoti brolio ir sesers tarpusavio santykius, todėl nustatyta laikina bendravimo tvarka turi užtikrinti ir sudaryti galimybes broliui ir seseriai bendrauti tiek gyvai, tiek nuotolinio ryšio priemonėmis, kad jie galėtų puoselėti ir stiprinti tarpusavio ryšį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo) tenkino iš dalies. Nustatė atsakovo Š. M. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra L. M. tvarką, pagal kurią: 1) Š. M. kiekvieną savaitę bendrauja su dukra L. M. darbo dienomis antradienį bei ketvirtadienį vakare nuo 17 val. iki 21 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar lankomų užsiėmimų 17 val. bei grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 21 val.; 2) Š. M. bendrauja su dukra L. M. metų lyginių savaičių savaitgaliais – nepertraukiamai nuo šeštadienio iki sekmadienio, pasiimdamas dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ryte ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip 21 val.; 3) Dukra L. M. Naujųjų metų dieną (išvakarėse nuo 17 val. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. iki 16 val.), Šv. Velykas (nuo 10 val. pirmąją bei antrąją Velykų dieną iki 16 val.) praleidžia su motina K. M., o Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo 10 val. gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. iki 16 val.) – su tėvu Š. M., nepaisant to, kurio iš tėvų bendravimo su vaiku laikas tuo metu yra. Jei vaiko bendravimo laikas yra su motina K. M., Š. M. nustatytu laiku vaiką paima iš jos gyvenamosios vietos. Jei vaiko bendravimo laikas yra su Š. M., nustatytu laiku Š. M. grąžina dukrą į gyvenamąją vietą; 4) Š. M. ir K. M. įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikams telefonu ir (ar) nuotoliniu būdu bendrauti su kitu tėvu (motina) ar tarpusavyje, tuo atveju, jei vaikai yra atskirai. Likusioje dalyje prašymus atmetė.
12. Teismo vertinimu, tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai, tiek ir Tarnybos teismui teikiama informacija patvirtina, kad bylos šalys negeba susitarti tėvo bendravimo su vaikais klausimais, šalių santykiai yra nekonstruktyvūs ir konfliktiški, dėl ko yra būtina teismui laikinai sureguliuoti susidariusią situaciją. Taigi pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra, dėl poreikio nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką šioje byloje ginčo tarp šalių ir nekyla. Vis tik, atsižvelgus į tai, kad šiuo metu atsakovui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11753-23 yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi D. M., ir jo bendravimas su sūnumi nėra galimas, teismas atsakovo laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos nusprendė nenustatyti, kadangi šiuo metu nėra žinoma, kiek laiko galios draudimas tėvui bendrauti su sūnumi, koks bus tėvo ir sūnaus ryšys nustojus galioti kardomajai priemonei ir ar nereikės jų ryšio atstatinėti ir pan. Tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – laikinai nenustačius skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos, gali būti pažeisti šalių dukters interesai bendrauti ir matytis su abiem tėvais bei išlaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.
13. Teismas sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka šiuo metu ne visiškai atitinka vaikų interesus. Teismas šia nutartimi sprendė tik dėl atsakovo ir dukters laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi atsakovui galioja kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti su sūnumi. Į šią aplinkybę, spręsdamas dėl laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, teismas atsižvelgė kaip į svarbią, kadangi sesuo su broliu yra įpratę gyventi kartu, iš Tarnybos išvados matyti, kad broliui sesė yra labai svarbi ir jis ją myli bei rūpinasi. Dėl to atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią ne tik keistųsi dukters gyvenama aplinka kas keturias dienas, bet taip pat tuo metu sesė su broliu būtų išskirti, vertintina kaip per intensyvi ir įnešanti į vaikų ir taip besikeičiantį gyvenimą per didelį pokytį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo su tėvu tvarkos modelis labiau atitinka tiek dukters, tiek ir sūnaus interesus, nes užtikrina didesnį vaikų gyvenimo stabilumą, kuriam vaikų poreikis tėvų skyrybų metu yra padidėjęs. Vis tik aplinkybių, sudarančių neabejotiną pagrindą teismui spręsti, kad keturių metų dukra, nuo gimimo gyvenusi su tėvu, negali likti pas tėvą nakvoti, ieškovė nenurodė ir nepagrindė, dėl to tokios galimybės nenumatymas laikinoje bendravimo tvarkoje vertintinas kaip nepagrįstai varžantis tiek atsakovo, tiek ir dukters teisę matytis ir kurti tarpusavio ryšį. Taip pat, siekiant mažinti tėvų konfliktus, yra tikslinga laikinojoje bendravimo tvarkoje numatyti ir tėvo siūlomą jo bei dukters bendravimą didžiųjų metų švenčių metu. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė ieškovės prašomą nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką su atitinkamomis korekcijomis ir papildymais iš atsakovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas Š. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties (toliau – ir skundžiama nutartis), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria atsisakyta nustatyti Š. M. bendravimo tvarką su sūnumi D. M., ir kuria nustatyta laikina Š. M. bendravimo tvarka su dukterimi, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną Š. M. bendravimo tvarką su vaikais, pagal kurią Š. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. M. ir L. M. nepertraukiamai kas keturias dienas iš eilės, pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8:00 val. pirmą dieną ir grąžindamas 20:30 val. ketvirtą dieną.
15. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
15.1. Nesutiko su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, motyvuojant tuo, kad šiuo metu atliekamame ikiteisminiame tyrime atsakovui yra pritaikyta kardomoji priemonė sūnaus atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovui pritaikyta kardomoji priemonė neriboja teismo teisės nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Tol, kol yra taikomas bendravimo su vaiku apribojimas, tol nustatyta laikinoji tvarka nebūtų vykdoma. Tačiau situacijai pasikeitus, tolesnė vaiko ir tėvo ryšio palaikymo tvarka būtų iš karto aiški.
15.2. Pažymėjo, kad kardomoji priemonė ieškovės iniciatyva 2023 m. balandžio mėnesį pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl galimai atsakovo naudoto smurto prieš sūnų buvo pritaikyta kaip tik tuo laiku (2023 m. birželio 6 d.), kai atsakovui nepavyko susitarti su ieškove dėl santuokos nutraukimo sąlygų, nepaisant to, kad dar po tariamo smurtinio elgesio atsakovas leido ne vieną dieną drauge su vaikais ir pati ieškovė neprieštaravo dėl atsakovo bendravimo su vaikais, vadinasi, nemanė, kad atsakovas kelia grėsmę sūnui. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nėra ir negali būti jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad per šį laikotarpį (nuo 2023 metų balandžio mėnesio iki 2023 metų birželio mėnesio) atsakovas atliko kokius nors netinkamus ar neteisėtus veiksmus savo sūnaus atžvilgiu.
15.3. Nepaisant to, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gali būti pagrindu tam tikra apimtimi riboti D. M. ir jo tėvo, atsakovo, galimybę bendrauti, atsižvelgiant į šio ikiteisminio tyrimo kontekstą (ikiteisminis tyrimas inicijuotas ieškovės, kuri turi interesą sudaryti sau palankesnes sąlygas santuokos nutraukimo procese; D. M. įtaką gali daryti ir daro kartu gyvenanti motina), toks ribojimas turi būti adekvatus ir proporcingas, sudarantis sąlygas išsaugoti atsakovo ryšį su mažamečiu sūnumi, priešingu atveju, jis gali būti negrįžtamai prarastas, o tai neabejotinai neatitiktų vaiko interesų. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl tariamo atsakovo smurto jau trunka penkis mėnesius. Šiuo metu byloje yra paskirta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, kuri taip pat gali užtrukti ilgą laiko tarpą. Mažametis D. M. jau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl atsakovas negali daryti įtakos jo parodymų turiniui. Toks ilgai trunkantis absoliutus draudimas bendrauti tėvui su sūnumi neabejotinai padarys neigiamą įtaką jų tarpusavio ryšio išsaugojimui.
15.4. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra pateikęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorei prašymą panaikinti kardomąją priemonę arba pakeisti jos sąlygas. Todėl tuo atveju, jei būtų panaikinta kardomoji priemonė ar pakeistos jos sąlygos, ieškovei prieštaraujant ar nesutariant su atsakovu dėl bendravimo su sūnumi tvarkos ir sąlygų, atsakovas turėtų iš naujo kreiptis dėl laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, kas neabejotinai užimtų laiko. Atsakovo manymu, teismas, turėdamas būti aktyvus šeimos byloje, turėjo imtis didesnės iniciatyvos ir nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, taip pat numatant galimybę esant objektyvioms kliūtims atsakovui bendrauti su sūnumi per trečiuosius asmenis, nes tik taip būtų užtikrintos sąlygos palaikyti tėvo ir sūnaus ryšį.
15.5. Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatyta laikina atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarka, nurodė, kad bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu susitinkant du kartus per savaitę ir praleidžiant kartu kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio neužtikrina stabilaus ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu išlaikymo ir puoselėjimo.
15.6. Sutiko, kad šalių dukters ir sūnaus ryšys yra stiprus. Vis dėlto, šiuo metu dėl dažnai vykstančių kivirčų, sūnus dažnai elgiasi sudėtingiau, kas neabejotinai neigiamai veikia ir dukrą. Todėl šiuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių sūnus negalėtų bendrauti su atsakovu, mergaitės bendravimas su atsakovu neturėtų būti ribojamas. Priešingai, sūnus, matydamas, kad sesė pas tėtį jaučiasi gerai, vėliau su grįžusia seserimi kartu žaisdamas ir leisdamas laiką galės lengviau priimti ir atsakovą, įvertins, kad iš tikrųjų jis nekelia grėsmės.
Atsiliepimas
16. Ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
17. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
17.1. Nurodė, kad byloje nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. faktinis atsakovo elgesys rodo, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka su dukterimi yra ne tik kad pakankama, tačiau galimai netgi ir perteklinė, t. y. ja nustatytas atsakovo gana dažnas bendravimas nulėmė tai, kad dukra vis dažniau atsisako susitikti su atsakovu, atsisako leisti laiką su juo. Atitinkamai atsakovo elgesys sūnaus atžvilgiu neabejotinai patvirtina, kad jam nustatytas ribojimas artintis prie sūnaus yra pagrįstas ir taikytas siekiant apsaugoti mažametį vaiką nuo netinkamo tėvo elgesio.
17.2. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka jiems kartu leidžiant laiką kiekvieną savaitę dvi darbo dienas vakarais bei bendraujant kas antrą savaitgalį su nakvyne, yra pakankama ir išsami bei suteikianti atsakovui itin daug laiko bendravimui su dukra, santykių su ja kūrimui, jos ugdymui. Nustatyta tvarka labiausiai atitinka dukros interesus, kadangi dukra yra prisirišusi prie savo gyvenamosios vietos, ten yra jos interesų centras, dukra iki šiol su tėvu nepraleisdavo daug laiko, todėl atsakovas nelabai moka pasirūpinti jos buitimi tinkamai, dukra jo neklauso, netgi jo prašymu nesutinka eiti į ugdymo įstaigą. Bendravimo su dukra tvarka negali būti nustatyta tokia, kokios nori atsakovas vien tik dėlto, kad jis taip nori, pirmiausiai turi būti atsižvelgta į mažametės dukros interesus bei tai, kad ją neigiamai paveiktų vertimas kas keturias dienas gyventi vis su kitu iš tėvų. Taip dukra iš esmės neturėtų pastovių namų, nežinotų, kur yra jos namai ir pagrindinis interesų centras. Keitimasis rūpinimusi vaikais kas savaitę galimas tik tada, jeigu dėl to sutaria abu tėvai bei su tuo sutinka vaikas. Šiuo atveju neegzistuoja nei pirmoji nei antroji sąlygos. Vaikai atsisako miegoti su tėvu, o dėl atsakovo elgesio ieškovės atžvilgiu, ji pati siekia kuo mažiau bendrauti su atsakovu ir nesutinka, jog vaikai kas keturias dienas būtų priversti keisti gyvenamąją vietą, nes tai jiems keltų itin daug streso.
17.3. Pažymėjo, kad tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, kuriame dalyvauja ne tik pareigūnai, tačiau ir vaiko teisių apsaugos specialistai, psichologai bei psichiatrai, paaiškės, kokį neigiamą poveikį savo smurtu prieš sūnų yra padaręs atsakovas. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir gavus jo išvadas, pasitelkus vaiko teisių ekspertus bei kitus specialistus bus galima nustatyti, kokia atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka yra galima, kuri dar labiau nepakenktų sūnui ir jo netraumuotų. Pažymėjo, jog pirmiausiai turi būti paisoma mažamečio vaiko teisių bei interesų, o tik tuomet jo tėvo. Vien tai, jog atsakovas nori, kad būtų nustatyta tam tikra jo ir sūnaus bendravimo tvarka, savaime nereiškia, jog teismas privalo ją nustatyti, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas ir nėra aiškūs jo rezultatai. Skundžiama nutartis neapriboja atsakovo teisės pasibaigus ikiteisminiam tyrimui kreiptis į teismą bei nusistatyti bendravimo su sūnumi tvarką. Juolab, kad toks prašymas teismo yra išnagrinėjamas greitai. Ieškovė pateikė daugybę įrodymų, kaip atsakovas nesilaiko jokių jam taikomų ribojimų (nei prokuroro, nei teisėjo), kaip jis persekioja sūnų, nuolat rašo jam žinutes, galiausiai be ieškovės žinios ateina į namus bei meluoja sūnui ir šmeižia ieškovę. Teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo jokio pagrindo nustatyti atsakovo bei sūnaus D. M. bendravimo tvarkos, nes šiuo metu atsakovui yra uždrausta ieškoti bet kokių ryšių su sūnumi (nors šio draudimo atsakovas nepaiso) ir tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui paaiškės, kiek ir kokia apimtimi apskritai galima leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, kad sūnui toks bendravimas nekenktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovo prašymą pakeisti kardomąją priemonę arba pakeisti jos sąlygas. Teikiamu įrodymu apeliantas siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog kreipėsi į instituciją, atliekančią ikiteisminį tyrimą, su prašymu pakeisti Š. M. paskirtą kardomąją priemonę, sudarant galimybę bendrauti su sūnumi D. M., kadangi po kardomosios priemonės paskyrimo, atsirado naujų objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad Š. M. bendravimas su sūnumi yra būtinas išlaikyti jų tarpusavio ryšį, užtikrinti geriausius vaiko interesus ir nekelia grėsmės nei ikiteisminio tyrimo sėkmei, nei D. M.
20. Apeliantas byloje taip pat pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo – 2023 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus nutarimą pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas. Šiuo nutarimu nutarė pakeisti Š. M. taikytų kardomųjų priemonių sąlygas, t. y. įpareigojo įtariamąjį nebendrauti bei neieškoti ryšių su šiais asmenimis: nebendrauti su nukentėjusiuoju D. M. nedalyvaujant tretiesiems asmenims, galintiems užtikrinti mažamečio interesus.
21. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą su atsakovu ir vaizdo įrašus. Minėtais naujais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus dėl atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų ryšio.
22. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).
23. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą naujai teikiami dokumentai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais, jie yra tiesiogiai susiję su skundžiama nutartimi, šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovo teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.
24. Tuo tarpu atsakovė teikdama naujus įrodymus nenurodė, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytą, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti ieškovės naujai pateiktus įrodymus, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo
25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo) taikymo ir nustatė laikiną atsakovo Š. M. ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Skundžiama nutartimi teismas nustatė atsakovo Š. M. ir šalių dukters L. M. laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja darbo dienomis antradienį bei ketvirtadienį nuo 17 val. iki 21 val., o metų lyginių savaičių savaitgaliais – nepertraukiamai nuo šeštadienio iki sekmadienio. Taip pat teismas nutartimi nustatė laikiną atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarką švenčių dienomis. Teismas atmetė prašymą dėl atsakovo Š. M. ir jo sūnaus D. M. laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi atsakovui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11753-23 yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi D. M., ir jo bendravimas su sūnumi nėra galimas.
27. Apeliantas, visų pirma, nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi D. M. ir prašo, kad būtų nustatyta jo siūloma laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais (įskaitant ir sūnumi D. M.), pagal kurią: Š. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. M. ir L. M. nepertraukiamai kas keturias dienas iš eilės, pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8:00 val. pirmą dieną ir grąžindamas 20:30 val. ketvirtą dieną.
28. Apeliantas nurodo, kad jam pritaikyta kardomoji priemonė neriboja teismo teisės nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Tol, kol yra taikomas bendravimo su vaiku apribojimas, tol nustatyta laikinoji tvarka nebūtų vykdoma, tačiau situacijai pasikeitus, tolesnė vaiko ir tėvo ryšio palaikymo tvarka būtų iš karto aiški. Nepaisant to, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gali būti pagrindu tam tikra apimtimi riboti D. M. ir jo tėvo, atsakovo, galimybę bendrauti, atsižvelgiant į šio ikiteisminio tyrimo kontekstą (ikiteisminis tyrimas inicijuotas ieškovės, kuri turi interesą sudaryti sau palankesnes sąlygas santuokos nutraukimo procese; D. M. įtaką gali daryti ir daro kartu gyvenanti motina), toks ribojimas turi būti adekvatus ir proporcingas, sudarantis sąlygas išsaugoti atsakovo ryšį su mažamečiu sūnumi, priešingu atveju, jis gali būti negrįžtamai prarastas, o tai neabejotinai neatitiktų vaiko interesų. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl tariamo atsakovo smurto jau trunka penkis mėnesius. Šiuo metu byloje yra paskirta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, kuri taip pat gali užtrukti ilgą laiko tarpą. Mažametis D. M. jau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl atsakovas negali daryti įtakos jo parodymų turiniui. Toks ilgai trunkantis absoliutus draudimas bendrauti tėvui su sūnumi neabejotinai padarys neigiamą įtaką jų tarpusavio ryšio išsaugojimui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jis yra pateikęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorei prašymą panaikinti kardomąją priemonę arba pakeisti jos sąlygas. Atsakovo manymu, teismas, turėdamas būti aktyvus šeimos byloje, turėjo imtis didesnės iniciatyvos ir nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, taip pat numatant galimybę esant objektyvioms kliūtims atsakovui bendrauti su sūnumi per trečiuosius asmenis, nes tik taip būtų užtikrintos sąlygos palaikyti tėvo ir sūnaus ryšį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka.
29. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dalyje, kuria atsisakė nustatyti atsakovo Š. M. ir jo sūnaus D. M. laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nebuvo jokio pagrindo, kadangi skundžiamos nutarties priėmimo dienai galiojo atsakovo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi D. M.. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo dienai atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimas buvo išvis negalimas. Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisant galiojančios kardomosios priemonės vis tiek turėjo nustatyti laikiną atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką, kuri galiotų išnykus nurodytoms aplinkybėms arba nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovo ir sūnaus bendravimas būtų užtikrintas dalyvaujant tretiesiems asmenims. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galiojant kardomajai priemonei ir skundžiamos nutarties dienai nesant duomenų, kiek laiko galios draudimas tėvui bendrauti su sūnumi, koks bus tėvo ir sūnaus ryšys nustojus galioti kardomajai priemonei ir ar nereikės atstatinėti jų ryšio, nebuvo pagrindo nustatyti atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarkos.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su atsakovo atžvilgiu taikyta kardomąja priemone, draudžiančia jam bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, atsakovas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
31. Iš atsakovo naujai byloje pateikto įrodymo – 2023 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus nutarimo pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas, matyti, kad šiuo nutarimu nutarta pakeisti Š. M. taikytų kardomųjų priemonių sąlygas, įpareigojant įtariamąjį nebendrauti bei neieškoti ryšių su šiais asmenimis: nebendrauti su nukentėjusiuoju D. M. nedalyvaujant tretiesiems asmenims, galintiems užtikrinti mažamečio interesus. Taigi atsirojo skundo nagrinėjimo dienai aplinkybės yra pasikeitusios, kadangi atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, kuomet kartu dalyvauja nepilnamečio vaiko interesus užtikrinantys tretieji asmenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliantui kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu sūnumi D. M.
32. Nors apeliantas atskiruoju skundu prašo klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi išspręsti iš esmės, t. y. nustatyti atsakovo siūlomą jo ir nepilnamečių vaikų (įskaitant nepilnamečio sūnaus) bendravimo tvarką, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo dienai nustatęs, jog atsakovui yra taikyta kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, atsisakė nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus laikiną bendravimo tvarką. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų, susijusių su atsakovo ir sūnaus D. M. laikina bendravimo tvarka. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismui pasisakant dėl aplinkybių, kurios nebuvo tirtos ar dėl jų pasisakyta pirmosios instancijos teisme, tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti byloje pateiktų argumentų ir įrodymų, susijusių su atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus laikina bendravimo tvarka, juo labiau teismas negali šios bendravimo tvarkos nustatyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kai ji nebuvo vertinta pirmosios instancijos teismo.
33. Esant išdėstytoms aplinkybėms, t. y. kad skundžiamos nutarties priėmimo dienai atsakovui buvo paskirta kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį bei pagrįstai atsisakė nustatyti laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką. Tuo tarpu, esant pasikeitusioms aplinkybėms (pakeistus kardomosios priemonės taikymo sąlygas ir atsakovui galint bendrauti su sūnumi, dalyvaujant tretiesiems asmenims) jis turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apelianto argumentai, kad kreipimasis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo užvilkins bylos nagrinėjimą, yra atmestini, kaip nepagrįsti.
34. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria nustatyta laikina atsakovo ir jo nepilnametės dukros laikina bendravimo tvarka, pagal kurią: 1) Š. M. kiekvieną savaitę bendrauja su dukra L. M. darbo dienomis antradienį bei ketvirtadienį vakare nuo 17 val. iki 21 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar lankomų užsiėmimų 17 val. bei grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 21 val.; 2) Š. M. bendrauja su dukra L. M. metų lyginių savaičių savaitgaliais – nepertraukiamai nuo šeštadienio iki sekmadienio, pasiimdamas dukrą L. M. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ryte ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip 21 val.; 3) Dukra L. M. Naujųjų metų dieną (išvakarėse nuo 17 val. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. iki 16 val.), Šv. Velykas (nuo 10 val. pirmąją bei antrąją Velykų dieną iki 16 val.) praleidžia su motina K. M., o Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo 10 val. gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. iki 16 val.) – su tėvu Š. M., nepaisant to, kurio iš tėvų bendravimo su vaiku laikas tuo metu yra. Jei vaiko bendravimo laikas yra su motina K. M., Š. M. nustatytu laiku vaiką paima iš jos gyvenamosios vietos. Jei vaiko bendravimo laikas yra su Š. M., nustatytu laiku Š. M. grąžina dukrą į gyvenamąją vietą; 4) Š. M. ir K. M. įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikams telefonu ir (ar) nuotoliniu būdu bendrauti su kitu tėvu (motina) ar tarpusavyje, tuo atveju, jei vaikai yra atskirai.
35. Apeliantas nesutikimą su aukščiau nurodyta jo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka iš esmės grindžia tuo, jog bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu susitinkant du kartus per savaitę ir praleidžiant kartu kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio neužtikrina stabilaus ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu išlaikymo ir puoselėjimo. Minėta, kad atsakovas prašo nustatyti jo siūlomą laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią jis su nepilnamečiais vaikais (įskaitant dukrą L. M.) nepertraukiamai bendrautų kas keturias dienas iš eilės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytos atsakovo ir jo nepilnametės dukros laikinos bendravimo tvarkos dėl žemiau nurodytų priežasčių.
36. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
37. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo ir nepilnametės dukters laikiną bendravimo tvarką, pagrįstai įvertino tai, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią nepilnametės dukters gyvenamoji aplinka keistųsi kas keturias dienas, nagrinėjamu atveju vertintina kaip per intensyvi ir įnešanti į vaikų ir taip besikeičiantį gyvenimą per didelį pokytį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytas dukters ir tėvo (atsakovo) laikinos bendravimo tvarkos modelis, pagal kurį atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną savaitę darbo dienomis antradienį bei ketvirtadienį vakare nuo 17 val. iki 21 val., bei metų lyginių savaičių savaitgaliais – nepertraukiamai nuo šeštadienio iki sekmadienio, užtikrina pakankamą skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su nepilnamete dukra, nepažeidžia nė vieno iš tėvų ar šalių vaikų interesų, todėl keisti minėta nutartimi nustatytos laikinos atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo jokių objektyvių argumentų, kurie teismui leistų manyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka būtų nepakankama ar neužtikrintų nepilnametės dukros teisių bendrauti su vienu iš tėvų. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo ir jo dukters laikina bendravimo tvarka) pritaikymas užtikrina esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
39. Pažymėtina tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo galimybėmis bendrauti su nepilnamete dukra bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu. Taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, t. y. laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo Š. M. laikino bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį šioje dalyje pagrindo nėra.
41. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.