- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-1748-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02695-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- E. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovėms likviduojamoms dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms likviduojamoms dėl bankroto UAB „Laugina“ ir UAB „Kontmena“ prašydamas pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais, dalyje, pagal kurią yra įkeistas E. L. ir R. L. priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. L. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovėms LUAB „Laugina“ ir LUAB „Kontmena“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui išaiškindamas, kad ieškovas turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia į atsakovių nemokumo bylą iškėlusį teismą. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-8-555/2025 (buvęs civilinės bylos Nr. eB2-1810-555/2016) UAB „Laugina“ iškelta nemokumo byla, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-282-880/2025 (buvęs civilinės bylos Nr. eB2-1571-880/2023) UAB „Kontmena“ iškelta nemokumo byla, todėl ieškovas su turtiniu reikalavimu pripažinti hipoteką pasibaigusia vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi turi kreiptis į atsakovių nemokumo bylą nagrinėjantį teismą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Ieškovas E. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartyje nurodyta „Išaiškinti ieškovui, kad pagal teismingumo taisykles su ieškiniu jis turi teisę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus“. Ieškovo nuomone šis ieškinys yra teismingas keliems teismams: Vilniaus miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties apskundimas būtų trukęs neproporcingą laiką, dėl to ieškinys buvo pateiktas taip, kaip išaiškintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartyje. Deja Klaipėdos apylinkės teismas, ignoruodamas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusios nutarties motyvus, pateikė savo poziciją, su kuria ieškovas nesutinka dėl keleto priežasčių.
3.2. Neaišku, ką skundžiamoje nutartyje teismas turi omenyje nurodydamas, kad „vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, ieškovas kreiptis į teismą dėl šio ginčo išnagrinėjimo turi teisę į atsakovių nemokumo bylą nagrinėjantį teismą“ – atsakovės LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėja Kauno apygardos teismas, atsakovės LUAB „Kontmena“ – Vilniaus apygardos teismas. Pirmosios instancijos teismo nurodytas „atsakovių nemokumo bylą nagrinėjantis teismas“ ieškovui nėra žinomas, tokio nepavyko rasti ir EPP tarp teismų gavėjų. Prašyti pripažinti prievolę pasibaigusia lex specialis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų mokumo įstatymas (toliau – JANĮ) jokių išimčių, specialaus ar išimtinio ar dar kitokio teismingumo nenumato, todėl šioje dalyje teismingumas yra ieškovo pasirinkimu, jei ginčas yra teismingas keliems teismams. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarčiai teismingumas susiaurėja iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų. Jeigu jau vienas teismas nusprendė, kad byla nagrinėjama konkrečiame teisme, ir nutartis yra įsiteisėjusi, ieškovas turi pagrįstą lūkestį, kad byla nebus permesta į atsakovių nemokumo bylą nagrinėjantį teismą.
3.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai (prima facie) vertino ginčo bylos esmę ieškinio priėmimo stadijoje ir priėmė neteisėtą nutartį nepagrįstai nurodant, kad „ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinis, nes reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusią, yra susijęs su bankrutuojančios įmonės turtu“. Teigia, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra turtinis ir nėra susijęs su bankrutuojančios įmonės turtu, nes ieškiniu yra prašoma ne pripažinti visą hipoteką pasibaigusia, o pripažinti tik hipotekos dalį pasibaigusia, ir tik toje apimtyje, kiek tai yra susiję ne su bankrutuojančios įmonės turtu, o asmeniniu ieškovo ir R. L. turtu, nes iš pačios bankrutuojančios įmonės turto pardavimo yra gauta pakankama suma, iš kurios galima atsiskaityti su hipotekos kreditore (bankrutuojančiai įmonės atžvilgiu prejudicinis faktas, teismo nustatytas įsiteisėjusiame 2025 m. vasario 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-393-580/2025 27 punktas), kurios naudai už bankrutuojančią įmonę yra savo asmeniniu turtu laidavęs ir ieškovas, dėl to ieškovo asmeninio turto suvaržymas yra perteklinis.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
6. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą ieškovas pažeidė teismingumo taisykles, pagrįstumo ir teisėtumo patikra.
7. Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas laikantis teismingumo taisyklių, t. y. gavęs ieškinį teismas pirmiausiai patikrina, ar tas ieškinys nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, ar teismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais dalyje, pagal kurią yra įkeistas E. L. ir R. L. priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia. Ieškinyje nurodoma, kad iš viso už LUAB „Laugina“ nekilnojamojo turto – buvusio (duomenys neskelbtini) – pardavimą varžytynėse buvo gauta 2 402 040 EUR, todėl ieškovo (ir R. L.) nekilnojamojo turto, kuris įkeistas LUAB „Kontmena“ naudai užtikrinti LUAB „Laugina“ prievolę 943 759,48 EUR apimtyje ir už tą pačią prievolę įkeistas LUAB „Laugina“ turtas jau yra realizuotas už daugiau nei 2 mln. EUR, ieškovo (ir R. L.) nekilnojamojo turto tolimesnis apsunkinimas yra perteklinis. Nepaisant to, nei viena iš ieškovo kreditorių – atsakovės LUAB „Laugina“ ir LUAB „Kontmena“ – nesiima jokių realių veiksmų dėl to, kad šiuo metu akivaizdžiai perteklinis ieškovo turto apsunkinimas būtų panaikintas.
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio, paduoto taip, kaip išaiškinta įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartyje, priėmimo klausimą spręsti iš naujo, nes: (i) ieškovo pareikštas reikalavimas yra neturtinis; (ii) JANĮ išimtinio teismingumo reikalavimams pripažinti prievolę pasibaigusia nenumato; (iii) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas turi būti nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme, ir nutartis yra įsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 27 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, 16 punktas). Jeigu ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad konkreti turtinė prievolė pasibaigusi ar jos neatsirado, vadinasi, sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-378/2024).
11. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pripažinti hipoteką, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais, dalyje, pagal kurią yra įkeistas E. L. ir R. L. priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigusia, kvalifikavimo (turtinis ar neturtinis) vertintinas šio reikalavimo teisinis turinys bei padariniai, kurių siekiama reiškiamo reikalavimo patenkinimo atveju.
12. Hipotekos pabaigos pagrindai reglamentuojami CK 4.197 straipsnyje, todėl ieškovas, prašydamas pripažinti hipoteką pasibaigusia, turi ieškinyje nurodyti konkretų šioje teisės normoje nustatytą pagrindą ir pateikti jį patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia hipotekos pabaigos vadovaudamasi CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ir įstatymuose nustatytais pagrindais: ieškovo reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia grindžiamas aplinkybe, jog pagrindinė prievolė pasibaigė LUAB „Laugina“ nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) pardavus už 2 402 040 EUR, todėl ieškovo (ir R. L.) nekilnojamojo turto, kuris įkeistas LUAB „Kontmena“ naudai užtikrinti tą pačią LUAB „Laugina“ prievolę 943 759,48 EUR apimtyje, apsunkinimas yra perteklinis, ir tai lemia ieškovo (ir R. L.) hipotekos pasibaigimą.
13. Pasibaigia tik tinkamai įvykdyta prievolė (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Ieškovas siekia įrodyti, jog pagrindinė prievolė, lemianti hipotekos pasibaigimą, yra tinkamai įvykdyta, tačiau atsakovės to nepatvirtina. Tokiu atveju, kai kreditorius nesutinka su hipotekos pabaiga, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo prievolės įvykdymo, todėl faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su tinkamu hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymu. Kaip minėta, tais atvejais, kai teismo sprendimu pripažįstama, jog tam tikra asmens turtinė prievolė yra pasibaigusi, toks reikalavimas kvalifikuojamas kaip turtinis, kadangi kinta asmens turtinė padėtis (ieškovo turtinė padėtis pagerėtų, nes jam neliktų pagrindo vykdyti piniginę prievolę ir jo turtui būtų panaikinti suvaržymai), todėl ieškinio reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia dėl to, kad hipoteka užtikrinta prievolė yra tinkamai įvykdyta, turi būti kvalifikuojamas kaip turtinis, o ieškinio suma nustatoma pagal ginčijamą prievolės įvykdymo apimtį.
14. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčas yra kilęs ne dėl daiktinių teisių, o dėl tinkamo turtinės prievolės įvykdymo, ką pripažinus būtų pagrindas konstatuoti hipotekos pabaigą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi dėl atsisakymo priimti ieškinį pažeidus teismingumo taisykles nustatytos aplinkybės (netinkamai konstatuota, kad ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių), priešiningai negu tai atskirajame skunde nurodo apeliantas, nėra prejudicinis faktas, nes neatitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui pagal išimtinio teismingumo taisyklę (CPK 31 straipsnio 1 dalis).
15. Ginčo kvalifikavimas kaip turtinio lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu ir bylos teismingumą, todėl svarbu tinkamai nustatyti ginčo pobūdį ir atitinkamai ieškinio sumą. Turtiniuose ieškiniuose ieškovas turi nurodyti ieškinio sumą, kuri nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnio 2 dalis 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovui žinoma, dėl kokios prievolės dalies įvykdymo tarp šalių yra kilęs ginčas, todėl jam kyla pareiga kreipiantis į teismą nurodyti ieškinio sumą (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 straipsnis).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai kvalifikavo ieškovo reikalavimą kaip turtinį, tačiau nepagrįstai nutarė, jog ieškovas su turtiniu reikalavimu pripažinti hipoteką pasibaigusia vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi turi kreiptis į atsakovių nemokumo bylą nagrinėjantį teismą.
17. JANĮ 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, kad visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Tačiau JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamu (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, jog nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020).
18. Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovo ieškinį dar nepradėta, sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas. Ieškinys teismui pateiktas 2025 m. kovo mėnesį, o bankroto bylos atsakovėms iškeltos: UAB „Laugina“ – Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-8-555/2025 (buvęs civilinės bylos Nr. eB2-1810-555/2016); UAB „Kontmena“ – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-282-880/2025 (buvęs civilinės bylos Nr. eB2-1571-880/2023). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nauji ginčai, kuriuose reikalavimai reiškiami bankrutuojančiai įmonei, nagrinėjami pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, todėl ieškovo ieškinys šiuo atveju turi būti paduotas ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, o pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles.
19. Pažymėtina, kad CPK 26, 27 straipsniuose yra įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų, teismingumą apygardų teismams. Nagrinėjamu atveju ieškovui ieškinyje nurodžius, dėl kokios prievolės dalies įvykdymo tarp šalių yra kilęs ginčas, ir taip nustačius ieškinio sumą, ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), žinos, į kurį teismą (apylinkės ar apygardos) jis gali kreiptis su ieškiniu dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia keliems atsakovams, kuris gali būti pareiškiamas pagal vienos iš atsakovių buveinę ieškovo pasirinkimu (CPK 33 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ieškovės reikalavimą kaip turtinį ir teisingai nustatė, kad ieškovo ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau netinkamai išaiškino, kad ieškovas turi kreiptis į atsakovių nemokumo bylą nagrinėjantį teismą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį šiuo atveju turi paduoti pagal bendrąsias CPK 26, 27 straipsniuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles, nurodęs ieškinio sumą, apeliacinės instancijos teismas, atmeta apelianto atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovo E. L. atskirąjį skundą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-8544-1032/2025, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.