- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-556-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46204-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Civilinis ieškovas
- D. G., A. G.
- Advokatai
- Eugenijus Markevičius, Eugenijaus Markevič
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. G. ir civilinių ieškovų D. G. ir A. G. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-09-22 nuosprendžio, kuriuo D. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir perduotas savo tėvo I. G. atsakomybei nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla D. G. atžvilgiu nutraukta.
Iš D. G. nukentėjusiojo E. G. ir civilinių ieškovų D. G. ir A. G. naudai priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. G. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2019-10-25 laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 23.59 val., kaimo turizmo sodyboje „Bernelių kaimas“, esančioje Miško g. 4, Miciūnų k., Trakų r. sav., būdamas viešoje vietoje – pastato, kuriame buvo švenčiamos (duomenys neskelbtini) moksleivių krikštynos, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, ir tuo pažeisdamas nepilnamečių teisę į saugią aplinką, balkone, matant aplinkiniams – (duomenys neskelbtini) moksleiviams, tarpusavio asmeninių nesutarimų kilusių su nepilnamečiu E. G. metu, tyčia, sudavė kumščiais du smūgius E. G. į veidą, dėl ko pastarajam nukritus ant grindų, sudužo kišenėje buvęs nukentėjusiojo E. G. tėvo A. G. mobilaus ryšio telefonas „Apple Iphone 6“, kurio vertė 173 Eur, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu – savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. G. fizinį skausmą bei vandališkais veiksmais, 173 Eur vertės turto, priklausančio A. G., sužalojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovas advokatas E.Markevičius prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-09-22 nuosprendį, tenkinti civilinį ieškinį ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. priteisti: 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus procesinių palūkanų nukentėjusiajam E. G., 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus procesinių palūkanų civilinei ieškovei D. G., 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus procesinių palūkanų bei 187,90 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus procesinių palūkanų civiliniam ieškovui A. G., taip pat 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas bei D. G. atžvilgiu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę.
2.1. Atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos priteisimą baudžiamajame procese, D. G. atlyginta 340 Eur suma nėra pakankama nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų patirtai žalai atlyginti. Nurodo, kad, remiantis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, priteisiama nuo 145 iki 1 500 Eur neturtinės žalos. Pažymi, kad nukentėjusysis E. G. yra nepilnametis, mokosi gimnazijoje, D. G. fizinį smurtą panaudojo nukentėjusiojo bendraamžių akivaizdoje, viešoje vietoje, kaimo turizmo sodyboje, kurioje buvo švenčiamos mokyklos moksleivių krikštynos, į šią šventę D. G. kviestas nebuvo, atvyko savavališkai, renginio organizatoriaus buvo įspėtas, jog nekeltų muštynių, nukentėjusysis ir D. G. nebuvo pažįstami, nukentėjusysis D. G. žinojo tik iš matymo. Atstovo vertinimu, tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą matė kiti šios mokyklos moksleiviai, leidžia teigti, jog nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, stresą, baimę dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, tačiau ir jo asmens pažeminimą. Pažymi, kad D. G. nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo tyčia, dėl menkavertės priežasties, kuri negali būti pateisinama ir neatitinka geros moralės ir visuomenėje priimto elgesio taisyklių, smūgiavo stipriai, du kartus kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, buvo siekiama sukelti kuo didesnį skausmą. Atstovo manymu, nukentėjusiojo išgyvenimus ir patirtus nepatogumus dėl D. G. veiksmų patvirtina liudytojos Ū. K. ir S. S., kurios parodė, jog nukentėjusysis po smurtinių veiksmų jo atžvilgiu buvo išėjęs į lauką, kalbėdamas su liudytojomis drebėjo, buvo susijaudinęs ir susinervinęs, taip pat civilinio ieškovo A. G. parodymai, kad jam atvykus pasiimti nukentėjusiojo, sūnus buvo nusiminęs, o paklausus, kas nutiko, pradėjo verkti.
2.2. Atstovo teigimu, nukentėjusysis dvasinius išgyvenimus ir baimę dėl D. G. neteisėtų veiksmų jautė ne tik įvykio naktį, o ilgiau, kadangi D. G. po įvykio pradėjo jį persekioti, dažnai atvažiuodavo į mokyklą, kurioje mokosi nukentėjusysis, sutikdavo jį mieste, parduotuvėse. Pažymi, jog D. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kur būna nukentėjusysis, taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nukentėjusiojo atstovas prokurorui teikė prašymą, jog būtų įvertintas D. G. elgesys dėl nukentėjusiajam daromo psichologinio poveikio ir esant pagrindui sugriežtinta paskirta kardomoji priemonė. Atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino aplinkybes, jog nukentėjusiojo tėvai nepatyrė didelių išgyvenimų. Nurodo, kad sužinoję, jog jų nepilnametis sūnus buvo sumuštas nepažįstamo asmens, jog šis asmuo yra ženkliai vyresnis už sūnų, fiziškai stipresnis, kad buvo stipriai smūgiuojama į veidą, dėl ko nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės, civiliniai ieškovai patyrė didelį stresą, negalėjo miegoti, kilo stiprus nesaugumo jausmas, pergyvenimai dėl sūnaus sveikatos, kitą dieną nukentėjusįjį vežė pas medikus, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, medicinos ekspertus. Atstovo teigimu, civilinių ieškovų išgyvenimai ir baimė dėl nukentėjusiojo sūnaus saugumo truko gana ilgą laiką, nes D. G. po įvykio pradėjo nukentėjusįjį persekioti.
2.3. Atstovas taip pat nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad nukentėjusysis įvykio metu turėjo jam A. G. duotą mobilaus ryšio telefoną, po suduotų D. G. smūgių nukentėjusiajam griūnant nugara ant žemės, sudužo šio mobilaus telefono ekranas. Nurodo, kad aplinkybes, jog mobilaus ryšio telefono ekranas buvo sudaužytas, patvirtina byloje esantis 2020-02-14 daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog telefono ekranas yra pažeistas, taip pat Mobiliųjų telefonų techninio centro (MTTC) specialistų surašytas įrenginio techninės patikros aktas, kuriame nurodyta, jog mobiliajam telefonui Apple Iphone 6 nustatyti korpuso pažeidimai, reikalingas ekrano keitimas, bei siūloma remonto kaina 172,90 Eur. Atstovo teigimu, teismo išvados nepripažįstant šių išlaidų turtine žala yra nepagrįstos, padarytos vadovaujantis į bylą pateikta nepatikima informacija, duomenimis iš interneto tinklalapio dėl telefono ekrano keitimo, kuri negali būti laikoma patikima ir neabejotinai patvirtinanti, jog sudaužyto mobilaus telefono ekrano keitimas kainuoja tiek, kiek nurodė D. G.. Pažymi, kad atsižvelgus į internete pateikiamą informaciją dėl mobilaus telefono Apple Iphone 6 ekrano keitimo, matyti, jog telefono ekrano pakeitimo kaina gali svyruoti nuo 40 iki 170 Eur, priklausomai nuo to, ar bus taikomos akcijos, keičiamas originalus telefono ekranas ir pan. Atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas D. G. pateiktus duomenis, turėjo atsižvelgti, jog D. G. galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi ir anksčiau nepripažino kaltės dėl sugadinto telefono, todėl į bylą galėjo pateikti nepatikimus duomenis. Pažymi, kad teismas nevertino, jog keičiant tokio modelio mobilaus telefono ekraną, kartu yra pažeidžiamas ir telefono korpusas, MTTC specialistų surašytame mobilaus telefono patikrinimo akte nurodyta 172,90 Eur suma apima tiesiogiai keičiamo Apple Iphone 6 mobilaus telefono ekrano pakeitimo ir keičiant ekraną pažeidžiamo mobilaus telefono korpuso remonto darbus. Nurodo, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl civilinės ieškovės D. G. patirtų išlaidų (15 Eur) dėl mobilaus telefono atliktos patikros.
2.4. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino civilinių ieškovų ir nukentėjusiojo patirtas išlaidas už jiems suteiktas advokato teisines paslaugas. Pažymi, kad asmenys siekdami tinkamai ginti pažeistas teises ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, už kurias iš viso sumokėjo 2 420 Eur, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys sudarytų teisinių paslaugų teikimo sutarčių išrašai, advokato orderiai bei pateiktos sąskaitos faktūros bei šių sąskaitų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime advokatas teikė teisines konsultacijas asmenims dėl jų procesinių teisių, ruošėsi ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, atlikimui, dalyvavo 2019-11-14 E. G. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teikė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui prašymą dėl D. G. elgesio nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu įvertinimo ir esant pagrindui griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė bei pateikė pirmosios instancijos teismui civilinį ieškinį, bylą perdavus nagrinėti į teismą, konsultavo asmenis, dalyvavo teismo posėdyje. Šios aplinkybės, atstovo vertinimu, leidžia teigti, jog atstovas buvo aktyvus proceso dalyvis visose baudžiamojo proceso stadijose. Pažymi, kad, remiantis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiesiems teismai priteisia nuo 700 iki 1 200 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas. Nurodo, kad 2019-11-13 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ML0101 yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, advokatas teikė tik su procesu susijusias teisines konsultacijas, atliko procesinius veiksmus bei rengė procesinius dokumentus tik susijusius su baudžiamuoju procesu, nebuvo teikiamos jokios kitos konsultacijos, taip pat ir dėl santuokos nutraukimo.
2.5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į D. G. elgesį viso baudžiamojo proceso metu. Nurodo, kad D. G. atliekamo ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies, t. y. prisipažino tik dėl to, jog kelis kartus smūgiavo nukentėjusiajam E. G. į veidą, kitoje dalyje – dėl telefono sugadinimo, kaltės nepripažino, tik teisiamojo posėdžio metu D. G. pakeitė savo poziciją ir savo kaltę pripažino visiškai. Šios aplinkybės, atstovo manymu, leidžia daryti išvadą, jog dėl D. G. veiksmų šioje byloje buvo didinamos proceso išlaidos už suteiktas advokato paslaugas, o D. G. pripažinus kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir susitarus dėl padarytos žalos atlyginimo baudžiamasis procesas galimai būtų pasibaigęs dar ikiteisminio tyrimo metu susitaikius (BK 38 straipsnis) ar dėl laidavimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinas išlaidas dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų išskirtinai atsižvelgdamas tik į D. G. turtinę padėtį, bet visiškai neanalizavo ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su civilinių ieškovų turtine, finansine padėtimi. Nurodo, kad nukentėjusysis E. G. yra nepilnametis, yra pilnai išlaikomas tėvų, šeimoje be nukentėjusiojo E. G. auga dar du mažamečiai vaikai, vienintelis dirbantis ir išlaikantis šeimą finansiškai yra A. G., o D. G. šiuo metu nedirba.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. G. prašo skundą atmesti.
3.1. D. G. sutinka, jog nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo, jautė skausmą, tačiau mano, jog įvertinus padarytų sužalojimų pobūdį, patirtus išgyvenimus bei fizinį skausmą, atlygintas 200 Eur neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei nepatogumams kompensuoti, neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai analogiško pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, jog nukentėjusysis būtų patyręs stiprų fizinį skausmą, galėjusį sudaryti realią žalą arba pavojų jo sveikatai, taip pat kad jam kilo pasekmės, nors nukentėjusiojo atstovė D. G. teismo posėdyje nurodė, kad E. G. patyrė skausmą, stresą, baimę, bei pažeminimą dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, šių aplinkybių jokiomis įrodomosiomis priemonėms neįrodė. Pažymi, kad bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, jo tėvais, atsiprašyti, atlyginti žalą, taigi pagrindo dideliems dvasiniams išgyvenimams ir baimei, dėl kurių buvo padaryta 2 000 Eur neturtinė žala, nėra.
3.2. Pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių dokumentų, įrodančių, jog E. G. dėl patirtų sužalojimų patyrė psichologinį sukrėtimą, jaustų ilgalaikį stresą, bei baimę, posėdyje apklausta jo motina D. G. nenurodė, kad dėl patirtų išgyvenimų jis kreiptųsi pas psichologą, nepateikė jokios medicininės išvados, patvirtinančios jo patirtus dvasinius nepatogumus. D. G. teigimu, nors buvo suduoti du smūgiai, specialisto išvadoje Nr. G-4215/2019 (01) nurodyta, kad pateiktuose ekspertizei medicininiuose dokumentuose objektyvių požymių, nurodančių, kad E. G. buvo padaryti sužalojimai, nėra, o tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. G. tėvas A. G., tiek teismo posėdyje apklausta jo motina D. G. nurodė, kad išorinių sužalojimų ant sūnaus nesimatė, dėl ko gydytojo apžiūrai jis buvo nuvežtas tik kitą dieną, sumušimo požymių taip pat nepastebėjo iš karto po smūgių gavimo su E. G. bendravusios liudytojos S. S., A. M. ir Ū. K., kurios nurodė, jog E. G. joms pranešus apie tai, kad jis ką tik patyrė smurtą, jokių išorinių sužalojimų ant jo veido nesimatė.
Šalies argumentai
3.3. D. G. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog E. G. patyrė ne tik smurtą, tačiau ir didelį pažeminimą, kadangi smurtą jis panaudojo bendraamžių akivaizdoje, viešoje vietoje, kaimo turizmo sodyboje, kurioje buvo švenčiamos mokyklos moksleivių krikštynos. Pažymi, kad nors šventėje buvo daug moksleivių, antrajame kaimo sodybos aukšte, t. y. ten, kur buvo suduoti smūgiai, buvo tik jis, jo draugė B. Š., dvyliktokas E. A. bei tos pačios mokyklos mokinys L. K., kuris kaip nurodė, jokių santykių su nukentėjusiuoju nepalaiko, pažįsta tik jį tik iš matymo, taigi, nors šventėje ir dalyvavo apie 30 asmenų, be D. G. ir jo draugės, smūgius matė tik du asmenys, kurie mokosi toje pačioje mokykloje, tačiau pažįstą jį tik iš matymo, todėl nukentėjusysis nors ir patyrė tam tikrus nepatogumus, pažeminimo prieš visus dalyvaujančius jausti neturėjo. Nurodo, kad šiuo atveju didesnę gėdą, D. G. vertinimu, patyrė būtent jis, pažeisdamas tiek įstatymą, tiek elementarias moralės normas. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusysis dvasinius išgyvenimus ir baimę dėl D. G. neteisėtų veiksmų jautė ne tik įvykio naktį, tačiau ir ilgesnį laika, nes D. G. po įvykusio įvykio pradėjo persekioti nukentėjusįjį – atvažiuodavo į mokyklą, kurioje mokosi nukentėjusysis, sutikdavo jį mieste, parduotuvėse. Nurodo, kad nepersekiojo nukentėjusiojo, nors buvo sutikęs keletą kartų mokykloje, kurioje jis pietauja, parduotuvėje bei gatvėje, atsižvelgiant į tai, kad miestelis, kuriame jie gyvena, yra mažas, to išvengti buvo neįmanoma.
3.4. D. G. manymu, nukentėjusiojo tėvai nepatyrė ypač didelių nepatogumų, dėl ko jiems reikėtų didinti priteistiną neturtinę žalą. Nurodo, kad civiliniai ieškovai nepateikė jokiu duomenų, patvirtinančių jų didelius emocinius išgyvenimus, o specialisto išvada Nr. G-4215/2019 (01) patvirtina, kad jų sūnui nenustatyta jokių sužalojimų požymių. Pažymi, kad, remiantis A. G. ir D. G. parodymais, jie išorinių sužalojimų ant sūnaus veido jam grįžus nematė, todėl į ligoninę patikrinimui ta pačią naktį nevežė, taigi darytina išvada, kad net iš karto po sūnaus sumušimo jie didelio nerimo dėl jo sveikatos nejautė, nenurodė, kad incidento melu, ar po to sūnus skųstųsi nepakeliamais skausmais ar nepatogumais, dėl ko jie galėtų patirti ypatingai didelį nerimą. Nurodo, kad nukentėjusiajam neprireikė net minimalaus gydymo, intervencijos ar reabilitacijos, nekilo jokių net menkiausių pasekmių, o civiliniai ieškovai dėl galimai patirtų išgyvenimų į gydymo įstaigas taip pat nesikreipė.
3.5. D. G. taip pat nesutinka su prašymu priteisti turtinę žalą A. G.. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. pažymėjo, kad telefonas buvo pirktas 2014 m., jo apgadinimo metu faktiškai buvo naudojamas kaip atsarginis, aiškiai pripažino, kad iki incidento buvo apgadintas telefono korpusas, ant jo buvo nežymūs pabraižymai, spalvos apsitrynimas, ką byloje patvirtina 2020-02-14 daiktų apžiūros protokolas, kuriame pažymėta, kad telefono ekranas yra pažeistas, t. y. sudaužytas, jo korpuse vietomis matyti pabraižymai, įlenkimas, spalvos apsitrynimas. Pažymi, kad byloje esančiame UAB „MTTC“ įrenginio techninės patikros akte nurodyta remonto suma 172,90 Eur apima telefono korpuso remonto bei ekrano pakeitimo darbų kainą, todėl ieškovų reikalavimas priteisti žalą tiek už ekrano keitimą, tiek ir telefono korpuso remontą, yra akivaizdžiai nesąžiningas, kadangi prašoma atlyginti žalą, kuri nėra priežastiniu ryšiu susijusi su D. G. neteisėtais veiksmais. Nurodo, kad ieškovas nepateikė konkrečių duomenų, kiek kainuoja sugadinto ekrano keitimas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi D. G. atstovo pateikta viešo pobūdžio informacija su nurodyta telefono remonto kaina 40 Eur, kas atsižvelgiant į telefono pasenusį modelį yra protinga, bei pagrįsta suma.
3.6. D. G. nesutinka, kad neįmanoma pakeisti telefono ekrano nepakeitus telefono korpuso, kadangi ši aplinkybė nėra nurodyta civilinio ieškovo pateiktame UAB „MITC“ apžiūros akte, jokių kitų duomenų, patvirtinančių šį argumentą, ieškovai nepateikė, priešingai, D. G. gynybos pateiktuose remonto dirbtuvių išrašuose aiškiai nurodoma atskira ekrano remonto kaina, kas įrodo, kad civilinis ieškovas yra nesąžiningas. Pažymi, kad sudužus ekranui jis iki pat teismo posėdžio pakeistas nebuvo, ieškovas nenurodė, jog apskritai planuoja telefoną remontuoti, taigi darytina išvada, jog galimai laiko jį beverčiu, bei ateityje jo net netaisys. Taip pat nesutinka su prašymu priteisti 15 Eur, sumokėtus UAB „MTTC“ už telefono patikrą, pažymi, kad civilinė ieškovė, pateikusi telefoną apžiūrai, nenurodė konkrečios užduoties telefono meistrams, todėl UAB „MTTC“ pažyma nėra informatyvi, joje nenurodyta, kiek kainuotų ekrano pakeitimas, taigi faktiškai pažymoje nurodyta informacija nėra reikšminga bei negali būti laikoma dokumentu, įrodančiu civilinio ieškovo patirtą žalą, todėl nėra pagrindo apmokėti už jos išdavimą.
3.7. D. G. manymu, prašymas priteisti didesnes procesines išlaidas taip pat yra nepagrįstas, suma neadekvačiai per didelė advokato faktiškai nuveiktam darbui. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog advokatas į bylą įstojo 2019-11-14, tą pačią dieną dalyvavo E. G. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuri vyko nuo 10.05 iki 11.30 val., vėliau surašė prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo kaltinamajam, atstovaudamas nukentėjusįjį 2020-04-30 susipažino su byla, kuris, vadovaujantis susipažinimo protokolu, užtruko tik vieną minutę, taigi nukentėjusiojo atstovas tik pasirašė, bet neanalizavo bylos medžiagos, jokių papildomų prašymų nepareiškė, bylą perdavus į teismą, nepaisant D. G. atstovo pasiūlymo šalims susitaikyti atlyginant žalą, toks pasiūlymas buvo atmestas, kas tapo pagrindu pateikti civilinį ieškinį. Pažymi, kad nors civilinis ieškinys pakankamai dideles apimties, jo paruošimas negali būti laikomas sudėtingu, kadangi visos bylos aplinkybės buvo aiškios, nurodo, kad ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės bei reikalavimas priteisti neturtinę žalą nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas teisme vyko sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nagrinėjimas nebuvo sudėtingas, užtruko tik apie 2 val., civiliniai ieškovai A. G. ir D. G. buvo atstovaujami to paties atstovo, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu priteista 500 Eur suma yra pakankama. Pažymi, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. G. savo kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo pripažino pilnai nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nepripažindamas tik telefono apgadinimo, tarpininkaujant tėvams, o vėliau savo atstovo, siūle nukentėjusiajam susitaikyti, tačiau jam ir civiliniams ieškovams reikalaujant nepagrįstai didelės bei neatitinkančios teismų praktikos sumos bei advokato išlaidų, taikos sutartis dėl pačių civilinių ieškovų nepamatuotų lūkesčių sudaryta nebuvo, dėl ko jie teisminiam nagrinėjimui turėjo paruošti ieškinį. D. G. prašo atsižvelgti į tai, kad pripažino savo kaltę, iki pirmojo teismo posėdžio atlygino nukentėjusiajam 200 Eur patirtos neturtinės žalos, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo motinos, neturi jokio kilnojamojo, bei nekilnojamojo turto, turi du kreditorinius įsipareigojimus, pragyvena tik iš artimo minimaliam darbo užmokesčio.
3.8. D. G. nesutinka su prašymu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodo, kad apeliaciniame skunde šis prašymas yra visiškai nemotyvuotas, todėl neaišku, kokia poveikio priemonė ir kokiu pagrindu, turi būti jam taikoma. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nei nukentėjusiojo, civiliniai ieškovai, nei jų atstovas, tokio prašymo neišreiškė. Nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, vadovaujantis BK 67 straipsniu, nėra būtinas, taikomas atsižvelgiant į bausmės paskirtį bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės charakterizuojančią medžiagą. Pažymi, kad praeityje nei karto nebuvo teistas, administracine tvarka už šiurkščius nusižengimus nebaustas, darbe charakterizuojamas teigiamai, studijuoja, savo kaltę pilnai pripažino bei atlygino nukentėjusiems žalą, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo motinos bei išreiškė prašymą susitikti su pačiu nukentėjusiuoju siekiant atsiprašyti jo asmeniškai, todėl mano, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti nepritaikius jokių poveikių priemonių.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. G., jo gynėja ir prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovo advokato E.Markevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovas advokatas E.Markevičiaus prašo tenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi, priteisti visas nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei D. G. atžvilgiu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę.
5. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai, remdamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. G. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis, patvirtinančius, jog žala buvo padaryta ir ji vertintina būtent tokiu dydžiu, ir pripažino juos įrodymais, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas pagrįstai konstatavo, jog D. G. sumokėdamas 300 Eur sumą pilnai atlygino neturtinę žalą nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams ir atmetė pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje, o 500 Eur suma laikytina pakankama nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas atlyginimui, o baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas D. G. atžvilgiu yra netikslingas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-09-22 nuosprendis šioje dalyje nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nukentėjusiajam, civiliniams ieškovams ar jų atstovui nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su neturtinės žalos, procesinių išlaidų dydžiu ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo išvados, susijusios su A. G. padarytos turtinės žalos dydžiu, įvertinant ją 40 Eur dydžio, yra nepagrįstos, kadangi nurodyta suma neatitinka byloje surinktų duomenų ir ne tik, kad neatlygina nusikalstama veika padarytos žalos, bet iš esmės blogina civilinio ieškovo A. G. turtinę padėtį.
Dėl neturtinės žalos
6. Nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovas skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimu atmesti pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Advokato vertinimu, D. G. atlyginta 300 Eur suma (200 Eur nukentėjusiajam E. G. ir 100 Eur jo tėvams civiliniams ieškovams D. G. ir A. G.) nėra pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti.
7. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo E. G. ir jo tėvų civilinių ieškovų D. G. ir A. G. civiliniu ieškiniu buvo prašoma nukentėjusiajam priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, o civiliniams ieškovams D. G. ir A. G. po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Apeliaciniu skundu advokatas nukentėjusiojo E. G. reikalavimo teisę į didesnę neturtinę žalą grindžia tuo, kad jis įvykio metu buvo nepilnametis, smurtas panaudotas jo bendraamžių akivaizdoje, viešoje vietoje, todėl asmuo buvo pažemintas, iki įvykio nukentėjusysis ir D. G. nebuvo pažįstami, smurtiniai veiksmai buvo tyčiniai, dėl menkavertės priežasties, dėl D. G. smūgių nukentėjusysis nukrito ant grindų, prarado sąmonę, po įvykio nukentėjusysis ir toliau patyrė stresą, nes D. G. dažnai atvažiuodavo į mokyklą, kurioje mokosi nukentėjusysis, sutikdavo jį mieste, parduotuvėse, vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad asmens patirta žala viršija D. G. savanoriškai sumokėtus 200 Eur.
10. Nors iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, jog, nukentėjusysis dėl D. G. smurto jo atžvilgiu neabejotinai patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, gėdą prieš aplinkinius, nepatogumus dėl sudaužyto tėvui priklausiusio mobilaus telefono, vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu asmeniui nebuvo nustatyti jokie sužalojimai (t. 1, b. l. 33-34), dėl D. G. smurtinių veiksmų jam neliko jokių padarinių, sveikatos sutrikdymo, nei jis, nei jo tėvai nesikreipė dėl psichologinės pagalbos, nustatyta, kad ir pats nukentėjusysis tam tikra dalimi prisidėjo prie kilusio konflikto įžūliai bendraudamas su D. G., taip pat įvertinant tai, kad D. G. aktyviai siekė atlyginti padarytą žalą – savanoriškai pervedė 200 Eur nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 29) ir 100 Eur jo tėvams (t. 2, b. l. 28, 30), atsiprašė nukentėjusiojo motinos, yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, siekiant nukentėjusiojo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, interesų pusiausvyros laikytina, kad E. G. padaryta neturtinė žala įvertinta teisingai.
11. Analogiškos išvados darytinos ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nukentėjusiojo tėvams – civiliniams ieškovams D. G. ir A. G. padarytos neturtinės žalos atlyginimu. Atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino aplinkybes, jog civiliniai ieškovai – nukentėjusiojo tėvai nepatyrė didelių išgyvenimų, nurodo, kad sužinoję, jog jų nepilnametis sūnus buvo sumuštas nepažįstamo asmens, jog šis asmuo yra ženkliai vyresnis už sūnų, fiziškai stipresnis, kad buvo stipriai smūgiuojama į veidą, nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės, civiliniai ieškovai patyrė didelį stresą, negalėjo miegoti, kilo stiprus nesaugumo jausmas, pergyvenimai dėl sūnaus sveikatos, kitą dieną jie nukentėjusįjį vežė pas medikus, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, medicinos ekspertus, civilinių ieškovų išgyvenimai ir baimė dėl nukentėjusiojo sūnaus saugumo truko gana ilgą laiką, nes D. G. po įvykio pradėjo nukentėjusįjį persekioti, todėl D. G. savanoriškai jiems sumokėti 100 Eur laikytini nepakankamu patirtos žalos atlyginimu.
12. Vertinant civiliniams ieškovams dėl D. G. smurtinių veiksmų padarytą neturtinę žalą, taip pat sutiktina, jog ieškovai iš tiesų patyrė stresą ir baimę, nerimą, kai jų nepilnametis sūnus buvo užpultas, turėjo vykti į gydymo, ikiteisminio tyrimo įstaigas, taigi neturtinė žala jų atžvilgiu priteistina. Vis dėlto, kaip ir nukentėjusiojo E. G. patirtos žalos atveju, aplinkybės, jog nukentėjusiajam jokie sužalojimai nebuvo nustatyti, nei jis, nei tėvai nesikreipė į medicinos įstaigas dėl tam tikrų po įvykio kilusių padarinių, turi esminę reikšmę žalos dydžio nustatymui ir leidžia konstatuoti, kad apeliaciniu skundu prašoma 2 000 Eur suma yra neadekvati D. G. padarytai nusikalstamai veikai ir ja kilusiems padariniams, todėl D. G. savanoriškai pervesti 100 Eur laikytini pakankamu žalos atlyginimu.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią panašaus pobūdžio bylose, priteisiama nuo 145 iki 1 500 Eur neturtinės žalos. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad smurtiniais veiksmais priteistinos neturtinės žalos dydžių suvienodinti iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Atstovo nurodytose, kasacinio teismo teisės taikymo aspektu tikrintose žemesnės instancijos teismų sprendimuose neturtinės žalos atlyginimo klausimai spręsti esant netapačioms kaip nagrinėjamu atveju faktinėmis aplinkybėms, kai kuriose nustačius net ir sunkesnį sveikatos sutrikdymo mastą, ir kartu vertinant kitokių teisiškai reikšmingų neturtinės žalos dydžiui teisingai nustatyti kriterijų visumą. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. nukentėjusiajam savanoriškai pervedė 200 Eur neturtinės žalos, taigi, ši suma atitinka formuojamą ir atstovo cituojamą teismų praktiką, D. G. taip pat pervedė 100 Eur nukentėjusiojo tėvams, taigi visumoje laikytina, kad padaryta neturtinė žala yra atlyginta ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
14. Atstovas skundu taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu pripažintu A. G. patirtos turtinės žalos dydžiu, grindžiamu mobilaus telefono ekrano remonto kaina. Nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad patirtos išlaidos yra didesnės, vertintinos 187,90 Eur suma.
15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Civiliniame ieškinyje nurodytas prašomos priteisti žalos dydis turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau teismų praktikoje šis reikalavimas ne visais atvejais vertinamas griežtai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013-11-15 nutarimas).
16. Byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl smurtinių D. G. veiksmų nukentėjusysis E. G. nugriuvo ir sudužo jo drabužių kišenėje buvęs telefonas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas civilinio ieškovo A. G. reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atsižvelgė į tai, kad mobilus telefonas buvo pirktas 2014 m., naudotas kaip atsarginis, buvo apgadintas telefono korpusas, civilinis ieškovas sudaužyto telefono ekrano nepakeitė, atlikto remonto dokumentų byloje nėra, bylos medžiagoje esančiame MTTC įrenginio techninės patikros akte nurodyta remonto suma (172,90 Eur) apima ne tik ekrano pakeitimo kainą, bet ir telefono korpuso remonto išlaidas, nėra pagrindo netikėti gynybos pateikta viešai prieinama informacija dėl telefono Iphone ekrano keitimo kainos – 39 Eur, ir būtent šią sumą pripažino civilinio ieškovo patirta turtine žala. Su tokiomis teismo išvadomis nesutiktina.
17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. G. gynėjas galimas telefono remonto išlaidas grindė duomenimis iš interneto tinklalapio, iš pateiktų duomenų matyti, jog telefono ekrano pakeitimo kaina gali svyruoti nuo 40 iki 170 Eur (t. 2, b. l. 48-53), priklausomai nuo to, ar bus taikomos akcijos, keičiamas originalus telefono ekranas ir pan., t. y. pateikta informacija nėra susijusi su konkretaus telefono, šiuo atveju A. G. turimo IPhone 6, ekrano remontu, todėl negali būti laikoma patikima ir neabejotinai patvirtinanti, jog sudaužyto mobilaus telefono ekrano keitimas kainuoja būtent tiek. Tuo tarpu iš byloje pateikto 2019-11-24 telefono apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 106) matyti, kad buvo apžiūrėtas būtent A. G. priklausantis telefonas IPhone 6, nustatyta jo remonto kaina, nėra pagrindo abejoti, kad nustatyti sugadinimai padaryti įvykio metu. Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš apžiūros protokolo matyti, kad keičiant tokio modelio mobilaus telefono ekraną, kartu yra keičiamas ir telefono korpusas, būtent todėl yra nurodyta 172,90 Eur suma. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. G. nurodė, kad telefonui buvo suskaldytas ekranas ir pagadintas korpusas (t. 1, b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad patikrinimo akte nurodyta galima tokių remonto paslaugų kaina yra reali, atitinka rinkos kainas, todėl tokio dydžio išlaidų priteisimas iš D. G. yra pagrįstas ir atitinka protingumo ir teisingumo principus.
18. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl civilinės ieškovės D. G. patirtų išlaidų (15 Eur) dėl mobilaus telefono atliktos patikros (t. 1, b. l. 107). Konstatavus, kad dėl D. G. nusikalstamų veiksmų A. G. patyrė turtinę žalą dėl būsimo telefono ekrano remonto, telefono apžiūros išlaidos pripažintinos būtinomis, tam, kad nustatyti padarytos žalos dydį ir priteistinos iš D. G.. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. proceso metu savanoriškai atlygino 40 Eur dydžio turtinę žalą (t. 2, b . l. 47), susijusią su telefono sugadinimu, priteistinas žalos dydis mažintinas šia suma (187,90 Eur – 40 Eur =147,90 Eur).
19. Apeliaciniame skunde prašoma iš D. G. civilinio ieškovo A. G. naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
20. Skundu advokatas nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino civilinių ieškovų ir nukentėjusiojo patirtas išlaidas už jiems suteiktas teisines paslaugas, nurodo veiksmus, kuriuos atliko proceso metu – teikė teisines konsultacijas, dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė bei pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje. Šios aplinkybės, atstovo vertinimu, leidžia teigti, jog jis buvo aktyvus proceso dalyvis visose baudžiamojo proceso stadijose, todėl civilinis ieškinys dėl procesinių išlaidų priteisimo turėjo būti tenkintas visa apimtimi.
21. Iš byloje esančio civilinio ieškinio matyti, kad civiliniu ieškiniu nukentėjusysis E. G., civiliniai ieškovai A. G. ir D. G. prašė priteisti 2 420 Eur dydžio procesines išlaidas, teismui pateikė sąskaitas faktūras, patvirtinančias piniginių lėšų pervedimą advokatų kontorai.
22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).
23. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovas advokatas E.Markevičius iš tiesų aktyviai dalyvavo procese, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu asmenys turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Vis dėlto, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ši baudžiamoji byla nėra didelės apimties, išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tiek nukentėjusysis E. G., tiek civiliniai ieškovai A. G. ir D. G. buvo atstovaujami to paties atstovo, procesas nebuvo sudėtingas, nusikalstamą veiką padaręs D. G. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, vertintina jo turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, įvertindama bylos sudėtingumą ir apimtį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad skundu prašoma priteisti suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl pagrįstai buvo sumažinta iki 500 Eur.
24. Nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovo teigimu, D. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nepripažįstant kaltės dėl A. G. telefono sugadinimo sąlygojo ilgesnę proceso trukmę ir tuo pačiu didesnes procesines išlaidas, todėl jos turėtų būti priteisiamos iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens visa apimtimi. Tokios advokato išvados yra nepagrįstos. Nors sutiktina su atstovu, kad D. G. pripažinus kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir sutikus su nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų prašomu padarytos žalos dydžiu, baudžiamasis procesas galimai būtų pasibaigęs dar ikiteisminio tyrimo metu susitaikius ar dėl laidavimo, nurodytos aplinkybės negali būti laikytinos pagrindu didinti iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, priteistinų išlaidų advokato paslaugoms sumą. Pagal BK 21 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, proceso metu įtariamasis/kaltinamasis turi teisę duoti parodymus, tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, duoti paaiškinimus apie tiriamas bylos aplinkybes, būtent šia teise – ginčyti jo atžvilgiu pareikštus įtarimus/kaltinimus D. G. ir pasinaudojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020-03-16 apklausos metu D. G. nurodė, kad pripažįsta, jog sudavė su smūgius E. G. į veidą, dėl to gailisi, tačiau telefonas Iphone 6 galėjo būti sudaužytas iki jam nuduodant smūgius, po kurių nukentėjusysis nukrito, todėl mano, kad telefono sudaužymas nėra susijęs su tiriamu įvykiu (t. 1, b. l. 149), teismo posėdžio metu D. G. nurodė, kad sudavė E. G. kumščiais į veidą, ko pasekoje pastarasis nukrito ant grindų, E. A., atėjęs į balkoną, bandė jį nustumti nuo E. G., tuo metu galėjo sudaužyti E. G. turimo mobilaus ryšio telefono ekraną, gailisi dėl įvykusio konflikto, supranta, kad pasielgė netinkamai E. G. atžvilgiu, sumokėjo 40 Eurų už telefono ekrano sudaužymą, sutinka sumokėti žalą, kurią nustatys teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia advokatas, nėra pagrindo konstatuoti, kad D. G. proceso metu pakeitė parodymus dėl galimo telefono ekrano sudaužymo, laikytina, kad asmuo tiesiog sutiko, tuo atveju, jei teismas konstatuos padarytą žalą, ją atlyginti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
25. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovas prašo D. G. atžvilgiu skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo diskrecija. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, visais atvejais būtina paisyti proporcingumo principo, t. y. tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atleisdamas D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atsižvelgė į tai, kad asmuo nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo motinos, atlygino žalą, laiduotoju prašė būti pripažintas jo tėvas I. G., kuris darys tik teigiamą įtaką savo sūnui, ir šių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog asmeniui nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, neskiriant nei užstato, nei baudžiamojo poveikio priemonių. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
27. Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. G. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, jam nėra būdingas įstatymus ir visuomenėje priimtą tvarką pažeidžiantis elgesys, asmuo nėra pavojingas visuomenei, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi, pilnai, dar iki bylos nagrinėjimo teisme, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai (mokėjimas atliktas 2020-01-03 (t. 1, b. l. 70), taip pat nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams padarytą žalą, asmeniui taikomas vienerių metų terminas, per kurį jis privalo laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, priešingu atveju, jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio teisinio poveikio priemonės, taikomos D. G. atžvilgiu, yra pakankamos, todėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas yra netikslingas ir būtų neproporcingas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo E. G. ir civilinių ieškovų D. G. ir A. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-09-22 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškovo A. G. patirtos turtinės žalos atlyginimo ir iš D. G. priteisti 147,90 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.