Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei O. Š. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės O. Š. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. S. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą po 333 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. spalio 15 d.) iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo 21 605,20 Eur išlaikymo įsiskolinimą trims vaikams už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2021 m. spalio 14 d., pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei, nustatant, kad periodinis išlaikymas turi būti pervedamas iki einamojo mėnesio 15-os dienos, taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovei, kuriame atsakovas prašė nustatyti jo nurodomą bendravimo su vaikais A. S., R. S., D. S. tvarką.

Liudytoja A. Š., ieškovės pilnametė dukra, posėdžio metu nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo tuomet, kai ji buvo 8 metų. Negalėtų pasakyti, kad visai gyveno kaip graži šeima, nes nuolat buvo alkoholio, barnių. Pamena, kad kiekvieną dieną gerdavo atsakovas. Atsakovui išėjus gyventi atskirai, nepajuto, kad šeimos finansinė padėtis pasikeistų. Pinigų nėra pakankamai, kartais tenka palaukti, taupyti, norint kažką įsigyti. Liudytoja studijuoja Dizaino kolegijoje, apmokėjimui už mokslą pasiėmė paskolą, kurios šiuo metu dar nereikia grąžinti. Taip pat dirba, kartais puse etato, kartais pilnu, tuomet jos pajamos sudaro apie 700 Eur/mėn. Perka šeimai maistą, padėjo finansuoti kelionę į Egiptą. Anksčiau, kai vaikai buvo mažesni, padėdavo mamai juos nuvesti, parvesti į/iš ugdymo įstaigas. Patvirtino, kad atsakovas gyvena netoliese. Su juo santykių nepalaiko, seniai bendravo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi tris bendrus nepilnamečius vaikus – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Remiantis šalių parodymais, abu vaikų tėvai turi pilnamečių vaikų iš ankstesnių santykių: ieškovė – vieną dukrą, atsakovas – du vaikus.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojos parodymus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, prašymo nemotyvavo. Atsakovas nurodė sutinkantis, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į šalių pozicijas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, į išvadą teikiančios institucijos išvadą, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir ugdytis, teismas sprendžia, kad nepilnamečių A. S., R. S., D. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove O. Š.

Šalims išaiškintina CK 3.174 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Nustačius nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus bylos duomenis, atsakovo darbingą amžių, atsižvelgus į šalių procesinių dokumentų reikalavimus dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis.

Atsižvelgtina ir į tai, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 533 Eur atskaičius mokesčius. Įvertintina ir tai, kad kiekvienam vaikui – kuomet šeimoje auga trys vaikai – valstybė nuo 2022 m. birželio 1 d. skiria 127,88 Eur dydžio išmoką. Laikytina, kad minimalių bazinių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį nagrinėjamu atveju abu tėvai turėtų teikti bent 405,12 Eur (533 – 127,88), o vienas iš tėvų – bent 202,56 Eur. Teismų praktikoje pažymėta, kad išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą, gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan.

Pastebėtina, kad ieškovės ieškinyje nurodyta CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria ieškovė grindė savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio, čia netaikytina, nes minėta norma reglamentuoja rentos, ne vaikų išlaikymo santykius.

Ieškovė galutinai prašė priteisti kiekvienam vaikui po 250 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą iš atsakovo, atsakovas – po 130 Eur/mėn. vienam vaikui. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad vieno vaiko išlaidos per mėnesį sudaro: maistui 100 Eur, komunalinėms išlaidoms 40 Eur, drabužiams, avalynei ir pan. 100 Eur, sveikatingumui 60 Eur, pramogoms 60 Eur, būreliams, lavinimui 120 Eur, ryšiui 12 Eur, dienpinigiams 50 Eur, edukaciniams reikmenims 100 Eur, t. y. iš viso 642 Eur.

Vertinant ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę konstatuotina, kad joje išlaidos nurodytos neproporcingai: viena vertus, maistui 100 Eur per mėnesį (trims vaikams – 300 Eur) gali ir nepakakti, kita vertus lavinimui, būreliams bei lavinamiesiems reikmenims 220 Eur suma per mėnesį vienam vaikui (trims vaikams – 660 Eur) laikytina itin didele, ypač atsižvelgiant į tai, kad, remiantis bylos medžiaga, visų vaikų popamokiniai užsiėmimai kainuoja iš viso 98 Eur/mėn. (50 Eur A. S. meninė gimnastika, 40 Eur R. S. baseinas ir 8 Eur lego būrelis), neskaitant mergaitei reikalingos sportinės aprangos, mokesčio už varžybas ir pan. Todėl teismui kyla abejonių dėl ieškovės nurodytos kiekvienam vaikui (13, 10 ir 7 metų amžiaus) reikalingos iš viso 642 Eur sumos per mėnesį. Pastebėtina ir tai, kad visuotinai yra žinoma, jog didesnėje šeimoje gyvenant daugiau asmenų, dėl masto ekonomijos vidutiniškai vienam asmeniu yra išleidžiama mažiau išlaidų, skiriamų higienos, buities, švaros prekėms, maistui. Darytina prielaida, kad ieškovė nurodydama vaikų poreikius, juos tiesiog susiejo su skaičiumi 642 Eur.

Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pažymėtina, kad tėvams turint finansinių galimybių turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti ženkliau ribojamas, tėvai turėtų siekti rasti finansinių galimybių užtikrinti įprastinius vaiko poreikius, kurie buvo tenkinami tėvams gyvenant kartu. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo A. S. nuosavybės teisė įregistruota į šiuos nekilnojamojo turto objektus (jų dalis): 1) 38,87 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – Verslo patalpas, esančią (duomenys neskelbtini) (iš atsakovo į bylą pateiktos nuomos sutarties nustatyta, kad šios patalpos yra išnuomotos 2020 m. rugsėjo 5 d. sutartimi dviejų metų laikotarpiui, nuomininkas atsakovui moka 300 Eur/mėn.; iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad karantino laikotarpiu mokėjo 150 Eur/mėn.); 2) 49/148 dalis 4,81 a ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(kitos žemės sklypo dalys priklauso keturiems fiziniams asmenims); 3) 757/1000 dalis 72,41 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (kitos buto dalys priklauso dviem fiziniams asmenims); 4) 45,59 kv. m ploto negyvenamąją patalpą-paslaugų paskirties patalpos, esančias (duomenys neskelbtini) (būklė: nebaigtas statyti; baigtumas 78 proc.); bylos duomenimis šiame būste gyvena atsakovas; 5) 43,89 kv. m. negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (būklė: nebaigtas statyti, baigtumas 70 proc.); 6) 45/607 dalis 6,07 a ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kitos žemės sklypo dalys priklauso šešiems fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui).

Ieškovės nuosavybės teisė įregistruota į šiuos nekilnojamojo turto objektus (jų dalis): 1) 72,96 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) 49/271 dalis ir 147/813 dalis 8,13 a ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovo teiginio, kad jis privalo finansiškai renti savo pilnametį neįgalų sūnų, pastebėtina, kad formaliai teisiškai vertinant atsakovas būtų vertinamas kaip turintis dar vieną išlaikytinį, jei jo sūnus neįgalumą būtų įgijęs būdamas nepilnamečiu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovo šeimoje būtų buvusi būtent ši situacija.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų ir byloje esančių aplinkybių ir duomenų visumą, įskaitant ir tai, kad išlaikymas priteisiamas daugiau nei vienam vaikui (trims vaikams), kad abiejų šalių pajamos yra (ir buvo) santykinai nedidelės, taigi vaikų poreikiai šeimoje nuolat buvo tenkinami iš ribotų resursų, kad atsakovas turi sveikatos problemų (skandžio opą), kad abu vaikų tėvai turi nuosavą gyvenamąjį būstą, taigi nepatiria būsto nuomos išlaidų, kad byloje nėra duomenų apie šalių neįvykdytas prievoles kredito įstaigoms ar išieškotojams vykdomosiose bylose, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų atitiks 170 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo vienam vaikui per mėnesį (510 Eur trims vaikams), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, kartu nustatant kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir mokamas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

Į atsakovo mokėtinas sumas įskaičiuotinos atsakovo jau sumokėtos sumos teikiant laikiną išlaikymą šioje civilinėje byloje Nr. e2-1958-1102/2022 (ankstesnis Nr. e2-33712-1102/2021). Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

1. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kurį skaičiavo už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos. Toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą.

3. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

4. Byloje nebuvo ginčo, kad šalys gyvena skyriumi nuo 2018 m. rugsėjo mėn., kuomet ieškovė su vaikais liko gyventi jos būste, o atsakovas persikėlė gyventi į greta esantį jo būstą. Teismas, remdamasis banko sąskaitų išrašais, laiko esant nustatyta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu yra sumokėjęs 5 050 Eur išlaikymo vaikams.

6. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą yra tinkama remtis MMA patvirtintu dydžiu, neatskaičius mokesčių. Tokios pozicijos teismų praktikoje buvo laikomasi iki 2019 m. Kaip žinia, nuo 2019 m. sausio 1 d. įvykus su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimo reformai, „popierinė“ MMA ženkliai padidėjo, tačiau asmenų, gaunančių MMA, uždarbis į rankas kito neženkliai. Todėl nuo 2019 m. tinkama vadovautis MMA, atskaičius mokesčius, t. y. suma, kurią „į rankas“ gauna dirbantis už minimalią algą.

7. Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2021 m. spalio 14 d. įvertintina tai, kad vaikai yra nurodę, kad tėvas šiek tiek prisidėdavo prie jų poreikių tenkinimo, leisdavo su jais laiką (dukra sakė, jog tėtis jai perka saldumynus, yra padovanojęs planšetę, per gimtadienį padovanojo grynųjų pinigų (10 Eur). R. S. sakė, jog su tėčiu bendrauja, važinėja mašinytėmis Vingio parke, tėtis perka saldumynus ir kt.). Tarp šalių nebuvo ginčo, ir banko sąskaitos išrašas liudijo, kad atsakovas mokėjo už jaunesniojo sūnaus ugdymo įstaigą (iš viso 1347,53 Eur). Nors karantino laikotarpiu mokėti už ugdymo įstaigą nereikėjo, tačiau iš atsakovo banko sąskaitos matyti ir tai, kad atsakovas karantino laikotarpiu ir už būsto nuomą gaudavo ne 300 Eur, o 150 Eur per mėnesį, taigi atsakovo pajamos dėl karantino buvo sumažėjusios. Vaikus auginančiai ieškovei karantino metu buvo mokamos papildomos socialinės išmokos, taigi vaikų poreikiai buvo užtikrinami dalinai didesne apimtimi ir valstybės lėšomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, iš atsakovo šiuo sprendimus priteisia mažesnį nei 1/2 MMA, atskaičius mokesčius, išlaikymo dydį vienam vaikui (170 Eur/mėn.), taigi ir aptariamu laikotarpiu vaikų poreikiai ir atsakovo galimybės vertintinos atitinkamai.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau nurodyta ir nustatyta, sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2021 m. spalio 14 d. atsakovas turėjo teikti kiekvienam vaikui – šalia mokėjimo už darželį ir kitą nedidelę paramą – po 140 Eur dydžio išlaikymo sumą per mėnesį. Byloje nustačius, kad atsakovas yra pavedimais sumokėjęs 5 050 Eur, spręstina, kad iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas trims vaikams, kuris apskaičiuotinas taip: 140 x 3 x 36 mėn. – 5 050 Eur = 10 070 Eur.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Nors tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienašmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.

Iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų darytina išvada, kad šalys skirtingai vertino, kokia apimtimi atsakovas turėtų/galėtų bendrauti su vaikais. Ieškovė teigė, kad bendravimas turi vykti be nakvynių, nes atsakovo būdas nėra tinkamas, polinkiai gali kelti grėsmę vaikams. Atsakovas teigė, kad turi gana artimą ryšį su abiem vyresniais vaikais, kad bendravimas buvo be aiškios priežasties nutrūkęs, mano, kad dėl bendravimo vaikus daug įtakoja jų mama (ieškovė).

Byloje 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi teismui patvirtinus laikiną bendravimo tvarką, nei viena šalis jos neskundė, nors tvarka buvo siauresnės apimties nei prašė atsakovas (t. y. su mažiau nakvynių), tačiau platesnės apimties nei nurodė ieškovė, kuri prieštaravo vaikų nakvojimui pas atsakovą. Taip pat šalys posėdžio metu patvirtino, kad laikinos bendravimo tvarkos praktiškai nebuvo paraidžiui laikomasi, vaikai pas atsakovą dar nenakvojo. Atsakovas nurodė, kad nereikalaus priverstinai vykdyti tvarką prieš vaikų valią, jei šie nenorės.

Teismas nesutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstoma pozicija, jog nėra aišku, kur atsakovas gyvena, kad atsakovas neva klaidina teismą, nurodydamas skirtingus savo adresus (duomenys neskelbtini). Byloje laikoma nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji patalpa, apie 43 kv. m ploto, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), yra 7 butų gyvenamajame name, apie 1200 kv. m. ploto, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tarnyba nustatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su atsakovu gyvena ir kiti atsakovo artimieji: atsakovo tėvai J. S. ir G. S., teta M. Č., sesuo M. S., sūnus R. S.. Tarnybos atstovės išklausomas mažiausiasis šalių sūnus D. S. nurodė, kad iš savo gyvenamosios vietos, t. y. ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), mato tėčio langus (vaikas nurodė, kad „tėčio langus mato pro sesės kambario langus“). Liudytoja A. Š. posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas gyvena netoliese, maždaug už 200 metrų. Šios aplinkybės – kad vaikų tėvai gyvena greta, kad su atsakovu greta gyvena jo kiti šeimos nariai – iš esmės eliminuoja ieškovės išsakytus nuogąstavimus, kad vaikams viešėti pas atsakovą su nakvyne gali būti nesaugu. Manytina, kad vaikai yra pakankamo amžiaus, kad vakare (vienas ar keli) nusprendę nenakvoti pas atsakovą, galėtų saugiai sugrįžti (būti palydėti) nakvoti namo, pas ieškovę. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad šalys iki 2018 m. rudens, t, y, iki kol jų dukra buvo 8,5 metų amžiaus, o vyresnis sūnus 6,5 metų amžiaus, gyveno kartu kaip šeima, taigi vaikai žino, pažįsta tėvą.

Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Todėl spręstina, kad yra svarbu sudaryti galimybes vaikams reguliariai bendrauti su abiem tėvais, o skyrium gyvenančiam tėvui – su vaikais, nes tik tokiu būdu tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys bus išlaikytas, kuriamas ir stiprinamas.

Teismui nustačius, kad atsakovas reguliariai bendrauja (bendravo) su vyresniais vaikais, turi su jais emocinį ryšį, taip pat nenustačius, kad atsakovas savo elgesiu keltų grėsmę mažiausiajam sūnui, spręstina, kad vaikų ir tėvo interesus atitiktų laiko praleidimas kartu savaitgalį, visiems trims vaikams nakvojant pas atsakovą. Toks bendravimas sudarytų galimybę vaikams bendrauti ir su kitais artimaisiais – seneliais iš tėvo pusės, teta ir kt. Šeimyninių ryšių puoselėjimas laikytinas atitinkančiu vaikų interesus. Visų trijų vaikų viešėjimas pas atsakovą atitiktų įstatyme įtvirtintą brolių ir seserų neišskyrimo principą, sudarytų prielaidas vaikams saugiau jaustis būnant kartu.

Nustačius, kad vaikai pastaruoju metu nėra nakvoję pas atsakovą, spręstina, kad pakaktų numatyti vieną savaitgalį per mėnesį. Tokiu būdu vaikams nekiltų didesnio streso, nebūtų pernelyg suardyta jų nusistovėjusi dienotvarkė ir įprastas gyvenimo ritmas, tačiau kartu būtų išlaikytas ir stiprinamas tėvo ir vaikų ryšys. Leisdami savaitgalį kartu vaikai ir tėvas turėtų galimybę dalyvauti kartu įvairesnėse veiklose nei šiuo metu, kai tėvas su vaikais bendrauja tik po kelias valandas po pamokų ir turi galimybę tik pasivaikščioti.

Nustatant bendravimo laiką darbo dienomis, atsižvelgtina į ieškovės pastebėjimus, kad darbo dienomis vaikai yra labiau užimti pamokų ruošoje ir popamokinėse veiklose, todėl numatytina, kad darbo dienomis tėvas savo bendravimą derina su vaikais, atsižvelgdamas į jų užimtumą ir bendrauja jei tai nekelia konfliktų. Taip pat, siekiant apibrėžtumo, numatytina ir konkreti savaitės diena – įvertinus ieškovės siūlymus dėl bendravimo – kad tėvas su vaikais bendrauja penktadienio popietėmis-vakarais. Spręstina, kad penktadieniais tėvas su vaikais susitinka tomis savaitėmis, kai nebendrauja savaitgaliais, t. y. visomis kitomis savaitėmis. Dėl švenčių šventimo priešieškinis iš esmės tenkintinas, dėl atostogų – koreguotinas.

Konkreti bendravimo tvarka išdėstoma šio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tvarka teismo iniciatyva papildoma nuostatomis, užtikrinančiomis tvarkos lankstumą. Vaikų paėmimo ir grąžinimo laikas nustatytinas atsižvelgiant ir į vaikų amžių. Šalims nurodytina prieš protingą terminą pranešti viena kitai apie aplinkybes, kliudančias bendravimui.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka nebeatitinka šalių ar jų nepilnamečių vaikų interesų ir šalims nepavykus geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovui nurodytina, kad bendravimo su vaikais metu jis privalo būti blaivus, neapsvaigęs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumas, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas (170 x 3 + 10 070) x 0,03 x 0,75 = 238 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Nustačius, kad kreipdamasi į teismą ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, ji įpareigotina valstybės biudžetui sumokėti mokėtiną 85 Eur dydžio žyminį mokestį.

Ieškovės atstovas pateikė atstovaujamosios patirtų išlaidų pagrindimą, kad ieškovė patyrė iš viso 1016,40 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (2022 m. vasario 28 d. DOK-36469; 2022 m. balandžio 22 d. DOK-71404). Atsakovas patyrė 1200 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 85 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. balandžio 22 d. DOK-71432).

Ieškinio dalyje dėl gyvenamosios vietos nebuvus ginčo, ieškinį dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies (68 proc. ir 59 proc.), priešieškinį tenkinus iš dalies (virš 50 proc.), vertintina, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti santykiu 58:42 ieškovės naudai. Atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteistina 1016,40 x 0,58 = 589,51 Eur, o iš ieškovės atsakovui – (1200 + 85) x 0,42 = 539,70 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovo ieškovei priteistina 589,51 – 539,70 = 49,81 Eur.

Byloje patirta 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl ši suma valstybės naudai iš šalių nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., a. k (duomenys neskelbtini), R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S., a. k (duomenys neskelbtini), R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. spalio 15 d.) iki kiekvieno iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad atsakovas išlaikymo sumas už kiekvieną praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 15-os dienos perveda į O. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 070 (dešimties tūkstančių septyniasdešimties eurų) dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą, nustatant, kad atsakovas jį sumoka dalimis per dvejus metus, mokėdamas po 1258,75 Eur, kas tris mėnesius, pirmą įmoką pradėdamas mokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir tėvas) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikai), tvarką, pagal kurią:

1. Tėvas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį (mėnesio pirmu savaitgaliu laikomas savaitgalis, kurio abi dienos – šeštadienis ir sekmadienis – pakliūna į tą mėnesį), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 17:00 val.

2. Tėvas su vaikais bendrauja kiekvieną penktadienį (išskyrus tas savaites, kuriomis su vaikais bendrauja savaitgalį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos (ar kitos sutartos vietos) 16 val. ir tą pačią dieną iki 21 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą.

3. Tėvas gali su vaikais bendrauti darbo dienomis ir kitu, jam ir vaikams įprastu laiku ir būdu (pavyzdžiui, pasitikti vaiką (vaikus) po užsiėmimų ir palydėti namo ir pan.), kol dėl to nekyla konfliktų.

4. Tėvas turi teisę su vaikais neribotai bendrauti telefonu, kitomis telekomunikacijų priemonėmis, tačiau visuomet atsižvelgdamas į vaikų užimtumo ir poilsio režimą.

5. Tėvas su vaikais švenčia katalikų šventes (Kūčias/Kalėdas, Velykas), pasiimdamas vaikus gruodžio 23 d. iki 15 val./šeštadienį prieš Velykų sekmadienį iki 18 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą gruodžio 24 d./Velykų sekmadienio dieną iki 18 val. Jei katalikų ir stačiatikių švenčių data sutampa, tėvas su vaikais bendrauja antrą Kalėdų ir antrą Velykų dieną nuo ryto 10:00 val. iki vakaro 18:00 val.

6. Lyginiais metais (skaičiuojant besibaigiančiais metais) tėvas kartu su vaikais sutinka Naujus metus, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. iki 18 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą iki sausio 1 d. 18 val.

7. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais praleidžia tėvas.

8. Vaikų gimimo dieną nelyginiais metais vaikai praleidžia su tėvu.

9. Tėvas turi teisę su vaikais kiekvienais metais praleisti 20 dienų savo kasmetinių atostogų. Atostogos gali būti skaidomos dalimis. Tėvas turi teisę lyginiais metais pirmas pasirinkti atostogų su vaikais laiką vasarą. Tėvas turi pranešti apie tai vaikų mamai O. Š., a. k (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikų mama) iki einamųjų metų gegužės 1 d.

10. Tėvas turi teisę su vaikais praleisti pusę jų mokyklinių (rudens, žiemos, papildomų, pavasario) atostogų. Tėvas ir vaikų mama atostogų dalijimąsi turi suderinti tarpusavyje, vadovaudamiesi rotacijos principu, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki atostogų pradžios.

11. Dėl šios tvarkos vykdymo tėvas ir vaikų mama, bendrauja raštu – siųsdami vienas kitam SMS pranešimus (ar pranešimus kitose jiems įprastose bendravimo platformose, tokiose kaip Messenger, Viber, WhatsApp ar pan.) arba rašydami elektroniniu paštu.

12. Jei tėvas negali bendrauti su vaikais jam priskirtu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš 24 val. iki bendravimo pradžios apie tai pranešti tvarkos 11 punkte nurodytais būdais vaikų mamai.

13. Jei dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių (vaiko liga, užimtumas, atsisakymas bendrauti ar pan.) kuris nors iš vaikų negali bendrauti su tėvu, tėvas bendrauja su likusiais vaikais. Apie paaiškėjusias aplinkybes, kurios kliudo bendrauti su vienu ar keliais vaikais, vaikų mama praneša vaikų tėvui tvarkos 11 punkte nurodytais būdais kaip įmanoma anksčiau, kai tik paaiškėja tokios aplinkybės.

14. Tėvas ir vaikų mama tvarkos 11 punkte nurodytais būdais gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 49,81 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 81 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 238 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas žyminio mokesčio sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, vieną iš pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.