- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-165-569/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- M. Š., O. Š., G. N.
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinė muitinė, Provident Polska S
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovams M. Š., O. Š. ir G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir juridinio fakto nustatymo ir atsakovo M. Š. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys Kauno teritorinė muitinė, Provident Polska S.A. filialas „Provident Finansai“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintais ieškiniais prašė: nutraukti santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo M. Š., iširusią dėl sutuoktinio M. Š. kaltės; priteisti iš atsakovo M. Š. 3000,00 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo; pripažinti ją ir atsakovą M. Š. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), statytojais; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra rekonstruotas, o malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyta iš jos ir atsakovo M. Š. bendrų santuokinių lėšų; pripažinti (duomenys neskelbtini) mainų sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas, kuriomis atsakovė G. N. perleido gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei O. Š. ir P. Š., negaliojančiomis; pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso L. Š. ir atsakovui M. Š.; ieškovei ir atsakovui M. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti taip: ieškovei L. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus: skalbimo mašiną (duomenys neskelbtini); indaplovę, (duomenys neskelbtini); drabužių džiovyklę, (duomenys neskelbtini); dujinę viryklę; virtuvines spinteles, 6 vnt.; šaldytuvą, (duomenys neskelbtini); televizoriaus staliuką; svetainės baldų komplektą; televizorių, (duomenys neskelbtini).; atsakovui M. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); Kilnojamuosius daiktus: virtuvinį stalas ir 4 vnt. kėdžių; prieškambario baldų komplektą; miegamojo lovą; svetainės valgomąjį stalą ir 10 vnt. kėdžių; vonios baldus; sporto įrangą; televizorių, (duomenys neskelbtini); televizorių, (duomenys neskelbtini).; nustatyti nepilnametės dukters V. Š. gyvenamąją vietą su ja; nustatyti nepilnametės dukters V. Š. gyvenamąją vietą su ja; nustatyti atsakovo M. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. Š. ir V. Š. tvarką: atsakovas M. Š. bendrauja su nepilnametėmis dukterimis lyginiais (II ir IV) mėnesio savaitgaliais, susitikimo laikas ir vieta iš anksto suderinama su ieškove bei nepilnametėmis dukterimis; lyginiais metas atsakovas M. Š. savo kasmetinių atostogų metu pasiima nepilnametes dukteris rudens, pavasario atostogoms, nelyginiais metais - kasmetinėms žiemos atostogoms, atostogų trukmę ir kitas sąlygas iš anksto suderinus su ieškove bei nepilnametėmis dukterimis; atsakovas M. Š. savo kasmetinių atostogų metu pasiima nepilnametes dukteris iki 30 dienų laikotarpiui jų kasmetinių vasaros atostogų metu, atostogų trukmę ir kitas sąlygas iš anksto suderinus su ieškove bei nepilnametėmis dukterimis; atsakovas M. Š. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukterimis šioje tvarkoje neaptartais būdais, susitikimo laiką, vietą ir kitas sąlygas iš anksto suderinus su ieškove bei nepilnametėmis dukterimis; priteisti nepilnametės dukters V. Š. naudai iš atsakovo M. Š. išlaikymą 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę L. Š.; priteisti nepilnametės dukters V. Š. naudai iš atsakovo M. Š. išlaikymą 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę L. Š.; priteisti nepilnametės dukters V. Š. naudai iš atsakovo M. Š. išlaikymą 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki dukters pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę L. Š.; priteisti nepilnametės dukters V. Š. naudai iš atsakovo M. Š. išlaikymą 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki dukters pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę L. Š.; nutraukus santuoką palikti ieškovei pavardę – Š..
2. Atsakovas M. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti tarp jo ir ieškovės L. Š. sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: Š., ieškovei – Š.; po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š. gyvenamąją vietą su juo, jo gyvenamojoje vietoje, V. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. Š. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti, kad M. Š. nėra nepilnamečio vaiko V. Š. biologinis tėvas; nuo ieškinio pateikimo dienos nutraukti M. Š. išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. Š. mokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. (duomenys neskelbtini) sprendimu patikslintą 2018 m. birželio 1 d. ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ieškovės L. Š. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes: M. Š. – Š., L. Š. – Š.; L. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisė: skalbimo mašiną (duomenys neskelbtini); indaplovę, (duomenys neskelbtini); drabužių džiovyklę, (duomenys neskelbtini); dujinę viryklę; virtuvines spinteles, 6 vnt.; šaldytuvą, (duomenys neskelbtini); televizoriaus staliuką; svetainės baldų komplektą; televizorių, (duomenys neskelbtini).; atsakovui M. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisė: virtuvinį stalą ir 4 vnt. kėdžių; prieškambario baldų komplektą; miegamojo lovą; svetainės valgomąjį stalą ir 10 vnt. kėdžių; vonios baldus; sporto įrangą; televizorių (duomenys neskelbtini); televizorių, (duomenys neskelbtini); M. Š. skolinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei po santuokos nutraukimo pripažino atsakovo M. Š. asmenine prievole; panaikino M. Š. tėvystę, pripažįstant, kad M. Š. nėra nepilnamečio vaiko V. Š. biologinis tėvas, o V. Š. nėra jo dukra ir panaikino (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą apie tėvą; nustatė nepilnamečių vaikų V. Š. ir V. Š. gyvenamąją vietą su ieškove L. Š. jos gyvenamojoje vietoje; nustatė atsakovo M. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. Š. tvarką: atsakovas M. Š. bendrauja su nepilnamete dukterimi V. Š. lyginiais (II ir IV) mėnesio savaitgaliais, susitikimo laikas ir vieta iš anksto suderinama su ieškove; lyginiais metais atsakovas M. Š. savo kasmetinių atostogų metu pasiima nepilnametę dukterį V. Š. rudens, pavasario atostogoms, nelyginiais metais - kasmetinėms žiemos atostogoms, atostogų trukmę ir kitas sąlygas iš anksto suderinus su ieškove; atsakovas M. Š. savo kasmetinių atostogų metu pasiima nepilnametę dukterį V. Š. iki 30 dienų laikotarpiui jų kasmetinių vasaros atostogų metu, atostogų trukmę ir kitas sąlygas iš anksto suderinus su ieškove; atsakovas M. Š. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi V. Š. šioje tvarkoje neaptartais būdais, susitikimo laiką, vietą ir kitas sąlygas iš anksto suderinus su ieškove; priteisė iš M. Š. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. Š. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo sprendimo priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį, priešieškinį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad santuoka faktiškai yra iširusi nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įvykio jų namuose, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai ieškovės teigimu atsakovas (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas nuo to laiko neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo, mažai bendrauja. Teismas vertino, nors ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas yra vartojęs prieš ją fizinį smurtą, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma viena iš santuokos iširimo priežasčių – smurto naudojimas – negali būti pripažinta.
5. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad ieškovės kaltinimai dėl atsakovo neištikimybės taip pat yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovo neištikimybės faktą įrodinėjo tik teismui pateiktomis foto nuotraukomis, tačiau iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, kada jos yra darytos, nors, kaip jau minėta ankščiau, sprendžiant kaltės klausimą yra svarbus laikotarpis iki faktinio santuokos iširimo. Taip pat nuotrauka nėra kompromituojančio pobūdžio, joje užfiksuoti keturi asmenys, iš kurių vienas M. Š.. Nuotraukos yra bendro pobūdžio, jokie neleistini santykiai jose neužfiksuoti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos, galimai atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo sudarančios aplinkybės turi būti patvirtintos objektyviais, patikimais ir pakankamais atsakovo kaltei konstatuoti įrodymais, o jų nesant, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo M. Š. veiksmai lėmė santuokos iširimą.
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus laiškus, jų turinį, darė išvadą, kad ieškovė, būdama santuokoje, susirašinėjo su S. U., (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog toks ieškovės elgesys, kuomet ji slapta nuo savo sutuoktinio bendrauja su kitu vyru, (duomenys neskelbtini), nors pati tuo laikotarpiu nedirbo ir pastovių pajamų negavo, laikytinas netinkamu.
7. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę (neištikimybę) dėl santuokos iširimo, kurių ieškovė nepaneigė. Tuo tarpu ieškovė teismui iš esmės nepateikė jokių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių įrodymų, išskyrus vien savo iš esmės niekuo nepagrįstą prašymą pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Teismas sprendė, kad atsakovas byloje įrodė, jog ieškovė iki (duomenys neskelbtini) (iki faktinio santuokos iširimo) padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, tai yra buvo neištikima ir turėjo neleistinų santykių su kitais vyrais (K. bei U.), lėmusį santuokos iširimą dėl jos kaltės.
8. Teismas pripažinęs, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtų pastatų statytoja bei savininkė yra atsakovė G. N., ieškovės reikalavimą pripažinti ją ir atsakovą gyvenamojo namo ir malkinės statytojais atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas. Teismas vertino, kad šis reikalavimas yra analogiškas ieškovės reikalavimui pripažinti ieškovę ir atsakovą ginčo namo ir malkinės statytojais, kurį ji grindė įrodinėdama, kad darbai buvo atlikti už santuokines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas ieškovės reikalavimas buvo atmestas, reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą taip pat atmetė.
11. Dėl ieškovės reikalavimo mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp O. Š., P. Š. ir G. N., kurios pagrindu šalys sutarė išmainyti žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, ir malkinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), į butą bei ¼ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog, sudarant ginčijamą sandorį, sutarties šalių valia neatitiko tikrųjų jų ketinimų.
12. Teismas sprendė, jog nepripažinus, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo pastatytas iš bylos šalių santuokinių lėšų, nenuginčijus mainų sutarties bei įrašo viešajame registre, nėra teisinio pagrindo ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atsakovė O. Š. laikytina vienintele minėto nekilnojamojo turto savininke.
13. Teismas konstatavo, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo. Teismas darė išvadą, kad bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro kilnojamieji daiktai: skalbimo mašina (duomenys neskelbtini), indaplovė (duomenys neskelbtini), drabužių džiovyklė (duomenys neskelbtini), dujinė viryklė, virtuvinės spintelės, 6 vnt., šaldytuvas (duomenys neskelbtini), televizoriaus staliukas, svetainės baldų komplektas, televizorius (duomenys neskelbtini), virtuvinis stalas ir 4 vnt. kėdžių, prieškambario baldų komplektas, miegamojo lova, svetainės valgomojo stalas ir 10 vnt. kėdžių, vonios baldai, sporto įranga, televizorius (duomenys neskelbtini), televizorius (duomenys neskelbtini), visa turto kaina yra 6 370,00 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo tarp šalių dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo byloje nebuvo, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo. Daiktus, kurie yra skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, teismas pripažino nedalintinu turtu.
14. Teismas nustatė, kad atsakovo skolinis įsipareigojimas (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei yra asmeninio pobūdžio, atsiradęs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. padarytų administracinių nusižengimų, todėl šias prievoles laikė asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir po santuokos nutraukimo šias prievoles turi vykdyti asmeniškai atsakovas M. Š..
15. Teismas pažymėjo, jog atsakovo teigimu, kad yra biologinis V. Š. tėvas jis suabejojo tuomet, kai ieškovė konflikto metu jam tai pasakė, tai yra (duomenys neskelbtini) mėnesį, o į teismą su reikalavimu nuginčyti tėvystę kreipėsi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimą nuginčyti tėvystę ieškovas civiline tvarka pareiškė praėjus 5 mėnesiams nuo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, todėl laikė, kad M. Š. kreipėsi į teismą nepraleidęs vienerių ieškinio senaties termino.
16. Teismas nustatė, kad tarp atsakovo M. Š. ir nepilnametės V. Š. bendrų ryšių nėra išlikę, atsakovas po faktinio santuokos iširimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) mėn. su dukterimis nebendrauja ir jomis nesidomi. Po to, kai gavo biologinės tėvystės tyrimo ataskaitą, M. Š. nebesveikina mergaitės švenčių proga, nebesidomi jos gyvenimu, todėl akivaizdu, kad (atsakovo) ryšys su nepilnamete V. Š. yra nutrūkęs, tarp jų nėra emocinio ryšio.
17. Teismas ieškovės kategorišką atsisakymą ir vengimą atlikti DNR ekspertizę, byloje esant netiesioginiams įrodymams (ieškovės bendravimas su kitais vyrais, (duomenys neskelbtini) biologinės tėvystės tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad atlikus anoniminės biologinės tėvystės tyrimą, nustatyta, kad M. Š., nėra biologinis V. Š. tėvas) vertintino kaip įrodymą, kad M. Š. nėra V. Š. biologinis tėvas.
18. Teismas pažymėjo, kad nuginčijus atsakovo tėvystę V. Š. atžvilgiu bei pripažinus, kad jis nėra biologinis V. Š. tėvas, atsakovo bendravimo tvarka su V. Š., nagrinėjamu atveju, nenustatinėjama. Byloje sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukterimi V. Š. nustatymo.
19. Teismas sprendė, kad ieškovės siūlyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė atsakovo ir dukters V. Š. bendravimo tvarką pagal ieškovės siūlymą.
20. Teismas sprendė, jog ieškinyje nurodytos ieškovės išlaidos, skiriamos dukros išlaikymui, nėra niekuo pagrįstos, todėl jas laikė tik deklaratyviais ieškovės teiginiais, juo labiau, kad ieškovės materialinė padėtis objektyviai neleidžia teikti 250,00 Eur dydžio išlaikymą (kurio prašo ieškovė).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
21. Ieškovė L. Š., jos atstovas advokatas D. P. teismo posėdyje pateiktą apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu ieškovė L. Š. prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimą ir tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymų visetą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą dėl šių ieškovės patikslino ieškinio reikalavimų ir atsakovo priešieškinio reikalavimų: 1) dėl ginčo nekilnojamojo turto ir ginčo sandorių; 2) dėl tėvystės nuginčijimo; 3) dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
21.2. Teismas netinkamai vertino įrodymų visetą, dėl šios priežasties nepagrįstai atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei nepagrįstai nepripažino, jog ginčo statiniai priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir jų nepadalino sutuoktiniams, kadangi faktiniai ginčo statinių statytojai yra ieškovė ir atsakovas, o ne atsakovė G. N.. Tik bendru atsakovų M. Š. ir G. N. sutarimu statytoju buvo nurodyta atsakovė G. N.. G. N. neturėjo lėšų ginčo statinių statyboms vykdyti. Teismas į tai neatsižvelgė ir šios faktinės aplinkybės nevertino. Tuo tarpu ieškovė ir atsakovas turėjo lėšų ginčo statinių statyboms vykdyti. Visus ginčo statinių statybos darbus organizavo ieškovė ir atsakovas. Dalį darbų ieškovė ir atsakovas atliko savo rankomis. Pastačius ginčo statinius, ieškovė su atsakovu bei nepilnamečiais vaikais apsigyveno gyvenamajame name.
21.3. Ginčijamos mainų sutarties sąlygos, kuriomis atsakovė G. N. perleido ginčo statinius savo tėvams, yra nesąžiningos, apsimestinės ir dėl to turėjo būti pripažintos negaliojančiomis. Šį faktą patvirtina šios aplinkybės – G. N. nebuvo faktinė ginčo pastato su priklausiniais statytoja, todėl ji neturėjo teisės ginčo statinių perleisti tretiesiems asmenims. Nuo statinių pastatymo dienos iki ginčijamos mainų sutarties sudarymo dienos atsakovė G. N. faktiškai nevaldė ginčo statinių. Minėtu laikotarpiu ginčo statinius valdė ir prižiūrėjo ieškovė ir atsakovas. Atsakovė O. Š. ir P. Š. nuo ginčijamos mainų sutarties sudarymo dienos faktiškai nevaldė ginčo statinių. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamos sutarties šalys yra tėvai (O. ir P. Š.) ir duktė (G. N.), tai patvirtina sutarties šalių nesąžiningumą.
21.4. Teismas šioje byloje nesiaiškino tikrųjų ginčijamo sandorio šalių ketinimų, tikrosios ginčo sandorio šalių valios, neanalizavo ir nevertino sandorio šalių elgesio prieš ir po sandorio sudarymo ir neatskleidė, kokią įtaką tikroji sandorio šalių valia turėjo ginčijamo sandorio sudarymui.
21.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti ginčo statinius bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, kadangi ieškovė ir atsakovas įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į ginčo statinius, juos pastatydami.
21.6. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą nuginčyti tėvystę šalių dukros V. Š. atžvilgiu ir panaikino dukros gimimo įraše duomenis apie tėvą. Nuo V. Š. gimimo atsakovas augino nepilnametę dukrą, ja rūpinosi, prižiūrėjo, siekė ją užauginti doru žmogumi. Tarp nepilnametės dukros V. Š. ir atsakovo susiklostė stiprus emocinis, dvasinis ir socialinis ryšys. Nepilnametė dukra V. Š. iki šiol jaučiasi artima atsakovui. Taigi, atsakovas yra vienintelis nepilnametės dukros V. Š. tėvas (socialinė tėvystė). V. Š. tėvu laiko atsakovą, jai jis - svarbiausias asmuo gyvenime, kaip ir motina bei sesuo, su kuria užaugo.
21.7. Teismas, konstatuodamas, jog ryšys tarp tėvo ir nepilnametės dukros V. Š. yra nutrūkęs, vertino tik atsakovo elgesį ir nevertino V. Š. požiūrio ir poreikio jos ir tėvo santykiams, nesivadovavo prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas nepagrįstai prioretizavo tėvo interesus, vertindamas jo pasyvų elgesį abiejų dukrų atžvilgiu po faktinio santuokos iširimo.
21.8. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymą, išlaikymo atsiradimo momentą. Teismas nepilnametės dukros V. Š. poreikių nenustatė ir nevertino, sprendime deklaratyviai nurodė, jog atsižvelgia į vaiko poreikius, tačiau jų nepaaiškino. Priteista išlaikymo suma nepatenkina net būtinųjų dukros poreikių, priteisto išlaikymo dydis taip pat neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, t. y. yra mažesnis nei pusė minimalaus šalies atlyginimo dydžio. Sprendime nėra pagrįstų motyvų, dėl kurių priteistinas mažesnis, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomenduojamas išlaikymo dydis.
Žemesnės instancijos teismas
22. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje teismo instancijoje metu ieškovė L. Š. pripažino, kad biologinis jos dukters V. Š. tėvas yra S. U., tačiau ji pageidauja, kad atsakovo M. Š. socialinė tėvystė nebūtų panaikinta, nes dukra jį laiko tėvu, tarp jų nėra nutrūkęs emocinis ryšys. Todėl ji nesieks, kad S. U. būtų pripažintas dukters V. Š. tėvu, dukra tokia teise galės pati pasinaudoti kai bus pilnametė. Papildomai nurodė, kad šiuo metu ji dirba užsienyje, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1000,00 Eur.
Šalies argumentai
23. Atsakovas M. Š., jo ir kitų atsakovų atstovas advokatas L. S. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo pozicija grindžiama šiais argumentais:
23.1. Šiame teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad esą jų šeimai priklausantis butas buvo išmainytas į žemės sklypą su sodo pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau butas, kuriame šeima gyveno, buvo įgytas dar iki šalių santuokos ir ieškovės bei atsakovo šeimai nepriklausė jokia nuosavybės forma. Ieškovės bei atsakovo šeima nekilnojamojo turto žemės sklypą su sodo pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir nebuvo įgijusi nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nei bendrosios dalinės nuosavybės teise.
23.2. Ieškovė apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje klaidina, kad esą į gyvenamąjį namą įsikėlė apie (duomenys neskelbtini) metus. Civilinėje byloje esantis rašytinis įrodymas - G. N. vardu parengta iki 1000 v įtampos aparatų, kabelių, instaliacijos, antrinių grandininių izoliacijos ir įžeminimo įrenginių varžų matavimo technikos ataskaita patvirtina, kad elektros įranga rekonstruotame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengta tik (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje, t.y. elektra gyvenamajame name buvo įrengta tik (duomenys neskelbtini) metais.
Žemesnės instancijos teismas
23.3. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad esą atsakovas gyvenamąjį namą statė ne savo vardu, kadangi jis turėjo įvairių finansinių įsipareigojimų - baudų dėl įvykdytos (duomenys neskelbtini). Tačiau civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad finansinės prievolės atsakovui M. Š. atsirado tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais, o ne (duomenys neskelbtini) metais, kaip teigia ieškovė, t.y. apeliantė klaidina teismą dėl esminių faktinių aplinkybių nustatymo. Ginčo žemės sklypas su sodo pastatu teismo sprendimu buvo padalintas ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei G. N., šio teismo sprendimo ieškovė neginčija. Per visą civilinės bylos nagrinėjimo terminą ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad jos šeima vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos bei rekonstrukcijos darbus, nors apeliantė teigia, kad esą statybos ir rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi iš bendrų šeimos lėšų.
23.4. Civilinėje byloje ieškovės pateikti įrodymai - išrašai iš SODROS - paneigia ieškovės nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad esą jų šeima turėjo piniginių lėšų gyvenamojo namo statybai ir rekonstrukcijai - ieškovė ilgą laiką buvo motinystės atostogose, ilgą laiką buvo registruota darbo biržoje, o jos gaunamos piniginės lėšos iš veiklos, verčiantis pagal verslo liudijimą, buvo itin nedidelės. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais turėjo indėlį, kurį panaudojo gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir kitų statinių statybai, tačiau nepateikė jokių duomenų apie jo panaudojimą. Atsakovo teigimu šios lėšos buvo panaudotos ieškovės vyriausios dukters iš kitos santuokos mokslui ir aprūpinimui.
23.5. Ieškovės gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota tik (duomenys neskelbtini) metais, o ne (duomenys neskelbtini) metais, kaip teigia ieškovė.
23.6. Biologinės tėvystės nustatymas nėra savitikslis, nes CK 3.137 - 140 straipsniai vaiko kilmę kildina iš biologinio tėvo, o kilmės nustatymas siejamas su išlaikymo priteisimu, kaip tai nustato 3.192 straipsnis. Šioje civilinėje byloje ieškovė siekia, kad atsakovui būtų pripažinta socialinė tėvystė ir iš jo reikalauja išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui. Skirtingose valstybėse biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai yra siejamas su nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimu, tačiau pagal CK 3 knygos normas būtent biologinės tėvystės nustatymas sąlygoja išlaikymo priteisimą nepilnamečiui vaikui.
23.7. Nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nurodė biologinio V. Š. tėvo vardą, pavardę, nurodė, kad jo buvimo vieta jai yra žinoma, todėl negalima daryti išvados, kad esą V. Š. liks be biologinio tėvo. Ieškovė nevykdė pareigos atskleisti, kas, yra biologinis V. Š. tėvas, nors vaikas turi teisę šią informaciją žinoti, vengė šią informaciją pateikti ir teismui.
23.8. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė du kartus nevyko atlikti ekspertizės, o trečią teismo nutartį dėl privalomo tėvystės ekspertizės atlikimo skundė apeliacinės instancijos teismui.
23.9. Socialinės tėvystės nustatymas sąlygoja tolimesnius ginčus tarp šios bylos dalyvių - atsakovas, nebūdamas nepilnametės dukros V. Š. biologiniu tėvu, neturi įstatyme nustatytos pareigos teikti jai materialinį išlaikymą, o jei toks būtų priteistas, atsakovas turėtų teisę sumokėtas pinigines lėšas nepilnametės dukros V. Š. išlaikymui prisiteisti solidariai iš ieškovės ir V. Š. biologinio tėvo.
23.10. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad V. Š. socialiniai ryšiai su atsakovu yra nutrūkę, tokią išvadą padarė ne tik įvertinęs vaiko teises ginančios institucijos išvadą, bet ir pačios ieškovės pateiktą civilinėje byloje rašytinį įrodymą - medicinos dokumentų išrašą, kuris patvirtina, kad pati nepilnametė V. Š. dar (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jau daugiau nei pusę metų nėra mačiusi atsakovo M. Š., kuris su ja nebendrauja, nepasveikina per šventes, nors gyvena netoliese. Civilinėje byloje taip pat yra pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame specialistai rekomendavo psichologo dalyvavimą, apklausiant nepilnametę V. Š..
23.11. Pirmosios instancijos teismui Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai buvo pateikę išvadą, kad atsakovo ir dukters V. Š. socialiniai ryšiai yra nutrūkę. Pakartotinai teikiant išvadą apeliacinės instancijos teismui, nepilnametė V. Š. buvo apklausinėjama nedalyvaujant psichologui, be to, vaiko teises ginančios institucijos specialistai neįvertino civilinėje byloje esančio aukščiau nurodyto rašytinio įrodymo, kurį į civilinę bylą pateikė pati ieškovė. Todėl šioje civilinėje byloje apeliacijos metu pateikta išvada labiau atspindi asmeninę subjektyvią išvadą parengusios specialistės nuomonę, o ne objektyvias faktines aplinkybes.
23.12. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnametei dukrai V. Š. priteistino išlaikymo dydį, todėl mano, kad nėra pagrindo šio dydžio keisti.
Atsiliepimas
23.13. Atsakovai nurodo, kad nuo pirmosios instancijos teismo iki civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praėjo pakankamai ilgas laikas, kuris patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas - šalių santykiai yra emocionalūs, konfliktiški, pirmosios instancijos teismo sprendimas užkirto kelią tolimesnių ginčų ir teisinės nesantaikos kilimui tarp šios bylos šalių, kas patvirtina priimto teismo sprendimo racionalumą.
24. Atsakovas M. Š. papildomai nurodė, kad jokių ryšių tarp jo ir V. Š. nėra išlikę, jie nebendrauja, mergaitę jis mato tada, kai atvyksta aplankyti savo dukters V. Š.. Jis nepageidauja likti mergaitės socialiniu tėvu, nes biologinis jos tėvas yra žinomas. Nurodė, kad šiuo metu jis nedirba, nėra registruotas užimtumo tarnyboje, nei darbo užmokesčio nei socialinių išmokų negauna. Jis gyvena su kita moterimi, kurios yra išlaikomas.
25. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R. R. palaiko į bylą pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Mano, kad V. Š. turėtų būti nustatyta socialinė tėvystė. Panaikinus atsakovo tėvystę, mergaitė liktų be tėvo, tokia situacija būtų netoleruotina. Tarp vaiko ir atsakovo yra stiprus socialinis ryšys, mergaitė nori bendrauti su atsakovu, jo pasiilgo, žino vieną tėvą. Kadangi vyresnioji ieškovės ir atsakovo duktė tėvą turi, o V. Š. liktų be tėvo, vaikas jaustųsi diskriminuojamas. Panaikinus tėvystę, mergaitė patirtų psichologinę traumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas vaikams po 150,00 Eur nepatenkintų net būtiniausių vaiko poreikių, yra per mažas. Be to, išlaikymas turi būti priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos.
26. Kiti proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
28. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jo padalijimo, nekilnojamojo turto sandorio pripažinimo negaliojančiu, tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. Š. ir atsakovas M. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 9). Santuokos metu šalims gimė dvi dukros: V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 10-11). Atsakovas savo vardu nekilnojamųjų daiktų nėra įregistravęs (t. I, b. l. 8), ieškovės vardu yra registruotas gyvenamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 9-10, t. II, b. l. 15). Iš (duomenys neskelbtini) banko indėlio – terminuoto indelio sutarties matyti, kad L. Š. ir (duomenys neskelbtini) bankas pasirašė indėlio sutartį, indelio suma 17 235,23 Lt (t. VI, b. l. 25).
30. Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto įregistravimą matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) priklausė G. N. ir V. N. (t. IV, b. l. 20, 21). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus G. N. ir V. N. santuoką, nekilnojamasis turtas žemės sklypas, sodo namelis, kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), atiteko G. N., V. N. priteista 17 000,00 Lt kompensacija už G. N. tenkančią didesnę turto dalį (t. IV, b. l. 22-23). Po sprendimo priėmimo minėtas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre įregistruotas kaip G. N. asmeninė nuosavybė (t. IV, b. l. 24, 25). (duomenys neskelbtini) G. N. gavo sutikimą iš sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko jai priklausantį sodo namelį rekonstruoti į gyvenamąjį namą (t. IV, b. l. 30). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos įsakymu G. N. leista sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti į gyvenamąjį namą pagal sudarytą ir patvirtintą projektą (t. IV, b. l. 32). Sodo namo rekonstravimo į gyvenamąjį namą su malkine projekte statytoju nurodyta G. N., jai yra išduotas statybos leidimas (t. IV, b. l. 34-38). Iš bylos dokumentų matyti, kad G. N. iniciatyva (duomenys neskelbtini) sudarytas ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas (t. IV, b.l. 41,42), jos vardu sudaryta ginčo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų sutartis (duomenys neskelbtini) (t. IV, b.l. 39-41), parengta ginčo nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (t. IV, b.l. 50-61). G. N. vardu (duomenys neskelbtini) yra užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą (t. IV, b.l. 47-49), jos prašymu (duomenys neskelbtini) parengta ginčo turto elektros instaliacijos įrenginių varžų matavimo technikos ataskaita (t. IV, b.l. 62-68).
31. Iš pateiktos mainų sutarties matyti, kad tarp O. Š., P. Š. ir G. N. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalys sutarė išmainyti žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, ir malkinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), į butą bei ¼ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (t. VI, b. l. 13-23). (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso O. Š. ir P. Š. pagal mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) (t. IV, b. l. 8-9, 26-29).
Dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu
32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo išspręstas šalių ginčas dėl nekilnojamojo turto, prašo pripažinti ją ir jos sutuoktinį M. Š. ginčo nekilnojamojo turto statytojais; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo turtas - gyvenamasis namas - yra rekonstruotas, o malkinė pastatyta iš jos ir atsakovo bendrų lėšų; pripažinti (duomenys neskelbtini) ginčo turto mainų sutarties dalį negaliojančia; pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą jos ir atsakovo bendra jungtine nuosavybe ir padalinti šį turtą po ½ dalį.
33. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad gyvenamąjį namą ir malkinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrų santuokoje įgytų lėšų statė ji ir atsakovas M. Š., o tiek G. N., kuri yra atsakovo sesuo, tiek mainų sutartimi ginčo turtą įgiję atsakovo tėvai O. Š. ir P. Š. yra tik fiktyvūs gyvenamojo namo ir kitų statinių savininkai. Apeliantė nurodė, kad turto ji ir atsakovas savo vardu įgyti negalėjo, nes atsakovas vertėsi nelegalia veikla - (duomenys neskelbtini), todėl turto savininkais buvo nurodyti atsakovo giminaičiai, siekiant išvengti galimų piniginių sankcijų dėl atsakovo vykdomos nelegalios veiklos.
34. CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; kt.).
35. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto privaloma teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Tokia teisinį registravimą vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įrašytų duomenų patikimumo principą, kuris įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
36. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) mainų sutartis (t. VI, b.l. 13-22) įrodo, kad O. Š. ir P. Š. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą ir statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o G. N. - į butą adresu (duomenys neskelbtini), sutartis yra patvirtinta notarine tvarka. Iš testamentų registro išrašo matyti (t. VI, b.l. 62), kad P. Š. mirus jo teisių perėmėja tapo O. Š.. Kaip jau buvo minėta, iš VĮ Registrų centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto įregistravimą matyti, kad žemės sklypas ir sodo namelis bei kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) priklausė G. N. ir V. N. (t. IV, b. l. 20, 21), po santuokos nutraukimo, apsidalijus turtą, asmeninės nuosavybės teise priklausė tik G. N.. Taigi, G. N. nuosavybės teisė į ginčo statinius yra patvirtinta notarine tvarka sudaryta dovanojimo, O. Š. nuosavybės teisė – notarine tvarka sudaryta mainų sutartimi, t.y. oficialiais rašytiniais įrodymais.
37. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
38. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendime, nutartyje gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus.
39. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Toks įrodymas ji yra tais atvejais, kai pateikiama į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai ji byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys, reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, ne kartą pabrėžta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015). Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
40. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad: liudytojų parodymai ir šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimai yra skirtingos įrodinėjimo priemonės; oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytoms aplinkybėms paneigti įstatyme nustatytas draudimas remtis tik viena iš įrodinėjimo priemonių, t. y. liudytojų parodymais, tačiau visos kitos CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse įvardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, yra leistinos ir gali būti naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009).
41. Įstatyme įrodinėjimo priemonių leistinumo aspektu nėra įtvirtinta ribojimo oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytų aplinkybių paneigimui naudoti visas kitas, išskyrus liudytojų parodymus, CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodinėjimo priemones. Oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, turi būti vertinami su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Didesnė įrodomoji oficialiųjų rašytinių įrodymų galia nereiškia, jog šiuose užfiksuotos aplinkybės negali būti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumą ir neužkerta galimybės iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (CPK 185 straipsnis).
42. Nagrinėjamu atveju faktai, kad ginčo turtą G. N. valdė, o O. Š. šiuo metu valdo nuosavybės teise, yra įrodyti oficialiais rašytiniais įrodymais - notarine tvarka patvirtintomis atitinkamai dovanojimo bei mainų sutartimis. Ieškovė, įrodinėdama, kad ginčo turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jai ir atsakovui, nepateikė jokių oficialių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų į bylą pateiktus oficialius rašytinius įrodymus – notarine tvarka sudarytus sandorius.
43. Ieškovė savo poziciją byloje dėl ginčo turto valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais ir rašytiniu įrodymu - (duomenys neskelbtini) indėlio sutartimi su banku, kuria buvo atidaryta sąskaita ieškovės 17 235,23 Lt dydžio indėliui. Ieškovė nurodė, kad, atsakovo seseriai G. N. nutraukus santuoką, ji su atsakovu rekonstravo ginčo gyvenamąjį namą bei pastatė naują malkinę (duomenys neskelbtini) metais, tikslaus laikotarpio neprisimena, o name apsigyveno jau (duomenys neskelbtini) metais. Ieškovės teigimu ginčo gyvenamasis namas buvo rekonstruotas jos ir atsakovo lėšomis, tačiau turto savininke buvo nurodoma G. N.. Ji nuolat dirbo ir gaudavo pajamas, todėl savo lėšomis prisidėjo prie namo statybos, daug darbų su atsakovu atliko patys. Statybai buvo panaudota ir jos indėlio suma.
44. Šalių paaiškinimai (duoti tiesiogiai ar per atstovus) yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus, reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).
45. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neigė, kad jis ir ieškovė naudojo savo bendras lėšas ginčo turto rekonstrukcijai ir statybai. Atsakovas nurodė, kad nei jis, nei ieškovė pagal savo gaunamas pajamas neturėjo tokios galimybės, nes jų pajamos buvo minimalios. Atsakovo teigimu, visi rekonstrukcijos ir statybos darbai buvo atlikti jo tėvų lėšomis, nes jie gyveno (duomenys neskelbtini), gaudavo iš (duomenys neskelbtini) pajamų, taip pat dirbo. Proceso dalyviai – G. N., O. Š. – nebuvo aktyvūs bylos nagrinėjimo metu, savo pozicijos teismui neteikė, jų parodymais nėra patvirtinti ar paneigti šalių paaiškinimai, todėl teisėjų kolegija daro išvadas pagal kitus į bylą pateiktus įrodymus.
47. Ieškovė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad į ginčo namą atsikraustė gyventi jau (duomenys neskelbtini) metais ir jį pradėjo tvarkyti. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentais, kad elektros energija į gyvenamąjį namą buvo įvesta (duomenys neskelbtini) mėnesį, šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) parengta ginčo turto elektros instaliacijos įrenginių varžų matavimo technikos ataskaita. Kitų įrodymų ieškovė nepateikė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės paaiškinimai šioje dalyje neatitinka tikrovės. Kad ieškovė (duomenys neskelbtini) metais turėjo 17 235,23 Lt piniginį indėlį, kaip jau buvo minėta, patvirtina jos su banku sudaryta sutartis. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadas, jog pinigai buvo panaudoti ginčo statinių rekonstrukcijai ir statybai. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog iš jai priklausančios piniginės sumos buvo perkamos statybinės medžiagos, apmokami darbai, kt. Ieškovė neteikė duomenų ir apie tai, kada indėlis iš sąskaitos apskritai buvo nuimtas. Iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas sumas matyti (t. IV, b.l. 96-99), kad ieškovės motinystės pašalpa už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarė 496,00 Lt per mėnesį, vėlesniu laikotarpiu fiksuotos nedarbo draudimo išmokos. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikti duomenys (t. II, b.l. 28-40, t. IV, b.l. 96-99) nepatvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu būtų gavusi didesnių, nei motinystės pašalpa, pajamų. Todėl ieškovės paaiškinimai ir duomenys apie pajamas bei indėlį nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių apie jos skirtas lėšas namo rekonstrukcijai bei malkinės statybai.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei buvo žinoma, jog ginčo turtas priklausė iš pradžių G. N., o po to – O. Š.. Tačiau iki santuokos nutraukimo ieškovė jų nuosavybės teisės neginčijo. Ieškovė savo pasyvų elgesį aiškina tuo, kad turto ji ir atsakovas savo vardu įgyti negalėjo, nes atsakovas vertėsi nelegalia veikla - (duomenys neskelbtini), todėl turto savininkais buvo nurodyti atsakovo giminaičiai, siekiant išvengti galimų piniginių sankcijų dėl atsakovo vykdomos nelegalios veiklos. Visų pirma sutiktina su atsakovo atstovu, kad atsakovas baustas buvo ženkliai vėliau, nei (duomenys neskelbtini) metais buvo pradėti statybos darbai. Antra, jei ieškovė teigia, kad ji ir atsakovas turto savo vardu neįregistravo, nes siekė išvengti atsakovo prievolių valstybei, tokiu atveju ir pati ieškovė buvo nesąžininga.
49. Pagal bendrąsias nuostatas įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju jei ir pasitvirtintų ieškovės teiginiai, kad ji ir atsakovas savo vardu neregistravo turto dėl atsakovo nelegalios veiklos, teismas gali atsisakyti dėl šios priežasties ginti ieškovės nuosavybės teisę į turtą apskritai.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teiginiai, jog šalys buvo ginčo nekilnojamojo turto statytojais ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, prieštarauja ir kitiems į bylą pateiktiems įrodymams. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad būtent G. N. gavo sutikimą iš sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko jai priklausantį sodo namelį rekonstruoti į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos įsakymu jai leista sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti į gyvenamąjį namą pagal sudarytą ir patvirtintą projektą, sodo namo rekonstravimo į gyvenamąjį namą su malkine projekte statytoju nurodyta G. N., jai yra išduotas statybos leidimas. G. N. iniciatyva (duomenys neskelbtini) sudarytas ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, jos vardu sudaryta ginčo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų sutartis (duomenys neskelbtini), parengta ginčo nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, (duomenys neskelbtini) užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą, jos prašymu (duomenys neskelbtini) parengta ginčo turto elektros instaliacijos įrenginių varžų matavimo technikos ataskaita. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus G. N. ir V. N. santuoką, nekilnojamasis turtas žemės sklypas, sodo namelis, kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), atiteko G. N., V. N. priteista 17 000,00 Lt kompensacija už G. N. tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė, teigdama, kad G. N. buvo tik fiktyvi turto savininkė, nenurodo, kas mokėjo kompensaciją už dalijamą ginčo turtą G. N. sutuoktiniui.
51. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodė, kad ji ir atsakovas buvo ginčo namo ir priklausinių statytojai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ir jos reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo turtas yra pastatytas jos ir atsakovo lėšomis, nes jis yra analogiškas ieškinio reikalavimui pripažinti ieškovę ir atsakovą namo statytojais. Be to, juridinis faktas negali būti nustatinėjamas tikslu įrodyti nuosavybės teisę į turtą. Atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas buvo namo statytojai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į turtą, todėl jis negali būti dalijamas tarp šalių.
52. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos dalies mainų sutarties tarp G. N. ir O. Š. bei P. Š. pripažinimo negaliojančia. Ieškovė nurodė, kad apsimestinės mainų sutarties sąlygos yra tos, kurių pagrindu G. N. perleido nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąjį namą ir kitus statinius, nes ji niekada nebuvo tikroji šio turto savininkė, o gyvenamąjį namą įgiję O. Š. ir P. Š. nuo mainų sutarties sudarymo niekada nevaldė pastato ir priklausinių nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl jos ir atsakovo pripažinimo gyvenamojo namo ir priklausinių statytojais, pagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl mainų sutarties dalies sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, kurias ginčijo ieškovė.
Dėl tėvystės nuginčijimo
53. Ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta atsakovo M. Š. tėvystė jos dukrai V. Š.. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė teigė, kad biologinis mergaitės tėvas yra atsakovas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovė pripažino, kad atsakovas nėra biologinis dukters tėvas, nurodė, kad jos tėvas yra S. U., tačiau prašė atsakovą pripažinti socialiniu tėvu ir palaikė apeliacinio skundo reikalavimą dėl sprendimo dalies, kuria tėvystė buvo nuginčyta, panaikinimo. Atsakovas M. Š. kategoriškai su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo palikti galioti šioje dalyje priimtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, nebeliko. Byloje pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos atliktos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad S. U. yra V. Š. biologinis tėvas su (duomenys neskelbtini) procento tikimybe (t. VIII, b.l. 99-103). Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovo socialinės tėvystės panaikinimas atitinka vaiko interesus.
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018).
55. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą.
56. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). O vaikai, be kitų teisių, turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jų interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), ir turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 straipsnis).
57. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje yra pareiškęs reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, suformulavo tokius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020): 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 36 punktą); 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (pvz., civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-321-687/2016 ir Nr. 3K-3-115-687/2019 vaikams buvo dešimt metų, civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 vaikui buvo keturiolika metų, todėl net ir esant silpnam emociniam ryšiui su tėvu, kuriam jau buvo apribota tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu, teismas atsisakė nuginčyti tėvystę); 3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 22 punktą), lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint); 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo yra itin sureikšmintas tėvystės nuginčijimo bylose, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą); 5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, kurioje buvo atsisakyta nuginčyti tėvystę penkerių metų vaikui motyvuojant tuo, kad ieškovas žinojo ar turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat vaiko gimimo, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi jau susiformavus glaudžiam emociniam ryšiui su vaiku, kuris nori bendrauti su ieškovu).
58. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, būtina atsižvelgti susiformavusį emocinį, socialinį vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšį, paneigiantį biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste, į vaiko amžių. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys pradėjo gyventi atskirai (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, kai V. Š. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė nurodė, kad tarp V. Š. ir atsakovo yra susiformavęs stiprus socialinis ir emocinis ryšys. Pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui yra pateiktos dvi skirtingos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl atsakovo bendravimo su mergaite, todėl teisėjų kolegija nutarė apklausti mergaitę, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir vadovaujasi vaiko teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Apklausiama V. Š. nurodė, kad su atsakovu apskritai jokio ryšio nepalaiko nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios. Mergaitė nurodė, kad pradėjus gyventi atskirai ji su atsakovu susirašydavo žinutėmis, pasiskambindavo, kartais atsakovas ją ir seserį aplankydavo, tačiau vėliau ir šis kontaktas nutrūko, nors ji norėtų bendrauti su atsakovu. Mergaitė nurodė, kad jai yra žinoma apie tai, kad jos tikrasis tėvas yra kitas asmuo, jai taip pat būtų įdomu su juo susipažinti ir bendrauti. Atsakovas nurodė, kad visus ryšius su V. nutraukė (duomenys neskelbtini) metais, sužinojęs, kad jis nėra biologinis jos tėvas, o ją aplanko tada, kai atvyksta aplankyti savo biologinės dukters V. Š., jokių jausmų jai kaip dukrai nebeliko. Nors nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų pradžios mergaitės teigimu ji su atsakovu bendravo ryšių priemonėmis, teisėjų kolegijos nuomone šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad iki šiol tarp vaiko ir atsakovo egzistuoja stiprus emocinis ir socialinis ryšys, tuo labiau, kad šis ryšys paneigia biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste. Mergaitė nurodė, kad norėtų bendrauti tiek su atsakovu, tiek susipažinti su biologiniu tėvu ir su juo bendrauti. Šios aplinkybės rodo, kad vaikas domisi savo kilme ir prioriteto atsakovui, kaip socialiniam tėvui, neteikia. Šalys atskirai pradėjo gyventi, kai mergaitė buvo (duomenys neskelbtini) metų, atsakovo ir vaiko santykis nuo tada pasikeitė - susilpnėjo, o nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios jų ryšiai yra visiškai nutrūkę. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu tarp atsakovo ir mergaitės egzistuoja stiprus emocinis ir socialinis ryšys.
59. Vienas iš kasacinio teismo paminėtų kriterijų, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, yra vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu. Apklausiant teisme mergaitė nurodė, kad norėtų bendrauti su atsakovu. Tačiau iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis savo pozicijos dėl galimybės toliau bendrauti kaip su mergaite nekeičia, nurodė, kad, sužinojęs, jog V. yra ne jo biologinis vaikas, su mergaite nebebendrauja, nutraukė visus ryšius ir nebendraus ateityje. Mergaitė išsakė nuomonę, jog nori susipažinti su savo biologiniu tėvu ir su juo taip pat bendrauti, kas rodo, jog jai yra svarbus jos kilmės nustatymo aspektas. Nepanaikinus atsakovo tėvystės vien dėl to, kad vaikas išsakė norą toliau bendrauti su atsakovu, vaikas būtų paliktas nepalankioje jam padėtyje, įvertinus tai, kad atsakovas su mergaite neketina bendrauti ateityje. Tuo tarpu esant mergaitės norui užmegzti santykius su biologiniu tėvu, yra pagrindo manyti, kad tokia situacija bus palankesnė pačiam vaikui.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, suformavęs kriterijus tėvystės nuginčijimo bylose, ypatingai sureikšmino galimybę nustatyti biologinį vaiko tėvą. Byloje apklaustas liudytoju S. U. nurodė, kad jis pripažįsta, jog V. Š. gali būti jo dukra, jei jo tėvystė bus patvirtinta, jis teigia bendrausiantis su mergaite, teiks jai išlaikymą ir vykdys kitas savo kaip tėvo pareigas. Nors šioje byloje nėra sprendžiamas tėvystės nustatymo klausimas, liudytojo parodymai ir DNR ekspertizės išvada rodo, kad yra reali galimybė nustatyti V. Š. biologinį tėvą.
61. Nagrinėjant reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo yra reikšmingi ir teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. Atsakovas mergaitės tėvu įrašytas buvo todėl, kad vaikas gimė ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui pirmą kartą tapo žinoma, jog mergaitė nėra jo biologinė dukra, (duomenys neskelbtini) mėnesį, kai konflikto metu jam tai pasakė ieškovė. Iš bylos duomenų matyti, kad po to atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų, ar yra biologinis jos tėvas – savo iniciatyva kreipėsi dėl DNR tyrimo atlikimo ir pateikė priešieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo santuokos nutraukimo byloje.
62. EŽTT vertinimu, teisė į tapatybę, iš kurios kyla teisė žinoti savo kilmę, yra sudėtinė privataus gyvenimo sąvokos dalis. Vadovaujantis EŽTT praktika, privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus. Todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip pat apima asmens teisę gauti informaciją apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų šeimos narių tapatybė. Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir teisiškai ją pripažinti.
63. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vaiko teisė žinoti savo kilmę ir galimybė ją pripažinti nusveria vaiko interesą turėti socialinį tėvą, su kuriuo visi ryšiai nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios yra nutrūkę, o ir iki tol egzistavęs emocinis ryšys buvo pakankamai silpnas – nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios apsiribojo žinučių apsikeitimu, telefoniniais skambučiais ar pasimatymais, kai atsakovas aplankydavo savo dukterį V.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir panaikino atsakovo tėvystę V. Š. atžvilgiu, tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje nėra pagrindo.
64. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas vaiko interesų nevertino ir dėl šios priežasties nepagrįstai netaikė vienerių metų ieškinio senaties termino. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas žinojo ar numanė, kad V. Š. yra ne jo duktė, tačiau ją laikė dukra ir augino kaip savo biologinį vaiką. Kaip jau buvo minėta, atsakovas apie aplinkybę, jog nėra mergaitės tėvas, sužinojo (duomenys neskelbtini) mėnesį. Priešieškinį atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo pateikė teismui (duomenys neskelbtini) – praėjus 5 mėnesiams po to, kai jam tapo žinoma, jog jis nėra V. Š. tėvas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.
Dėl išlaikymo priteisimo
65. Ieškovė L. Š. apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad teismo sprendimo dalis dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo V. Š. atžvilgiu paliktina galioti, tenkinti apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta priteisti išlaikymą iš atsakovo V. Š. atžvilgiu, nėra pagrindo. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti V. Š. iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį po 150,00 Eur kas mėnesį ir priteisti po 250,00 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų, nurodė, kad teismo priteisto išlaikymo dydis vaikui yra per mažas. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad išlaikymui reikalinga suma dukrai V. Š. per mėnesį sudaro 500,00 Eur, todėl puse šios sumos prašė priteisti iš atsakovo.
66. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo duktė V. Š. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ji tapo pilnamete. Kadangi pilnametis asmuo, esant poreikiui gauti išlaikymą, turi pareigą pats kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, šioje byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo iki vaiko pilnametystės teisėtumo klausimas.
67. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis).
68. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
69. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
70. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
71. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad dukters V. Š. išlaikymui reikalinga suma kas mėnesį sudaro 500,00 Eur, teigė, kad pirmosios instancijos teismas vaiko poreikių nevertino ir nepagrįstai nustatė, kad vaikui kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra 430,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad neturi pareigos teikti įrodymus dėl vaiko poreikių, jei prašomas išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai per didelis ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijas dėl išlaikymo dydžio.
72. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustatant minimalius vaikų poreikius tėvas (motina) neprivalo detaliai jų pagrįsti, t.y. pateikti teismui čekius ar sąskaitas-faktūras už kiekvieną vaikui perkamą maistą, drabužį, vaistus ir kt., kadangi yra laikoma, jog išlaidos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti yra savaime suprantamos ir akivaizdžios. Tačiau jeigu vaikas turi ne tik būtinųjų poreikių, bet ir specifinių, pavyzdžiui, turi tam tikrų sveikatos problemų, kurias pašalinti yra reikalingos piniginės lėšos, tokiu atveju šių specifinių poreikių tenkinimą yra privaloma įrodyti, o patiriamas išlaidas pagrįsti.
73. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismų praktikoje yra pripažintina minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi, kaip minėta, yra būtina užtikrinti ne tik vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą. Todėl teismų praktika yra formuojama ta linkme, kad vaikui priteisiamas išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 1 MMA. Tačiau atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, vaikui gali būti priteistas ir mažesnis išlaikymo dydis nei 1 MMA.
74. Ieškovė vaiko poreikiams reikalingą 500,00 Eur sumą sieja su minimaliu darbo užmokesčio dydžiu. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovės nurodyta suma būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui 500,00 Eur yra protinga, nėra aiškiai per didelė. Nuo ieškovės kreipimosi į teismą momento ((duomenys neskelbtini) pradžios) iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) minimalus darbo užmokestis kito nuo 350,00 Eur iki 607,00 Eur per mėnesį. Todėl ieškovės nurodyta vaiko poreikiams reikalinga suma 500,00 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios iki vaiko pilnametystės nereikalauja detalesnio įrodinėjimo, paskutiniais metais sudaro mažiau, nei minimali mėnesinė alga. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini)) ieškovė nurodė, kad dukrai V. iš valstybės gauna 100,00 Eur išmoką ir 67,00 Eur išmoką iš garantinio vaikų fondo. Todėl išlaikymo suma, kurią privalėjo vaikui skirti abu tėvai, sudarė 333,00 Eur. Nors ieškovė buvo pareiškusi prašymą priteisti iš atsakovo 250,00 Eur – puse reikalingos vaikui sumos, jos prašoma suma viršija puse vaikui reikalingos išlaikyti 333,00 Eur sumos. Ieškinio pateikimo momentu minimalus darbo užmokestis sudarė 350,00 Eur, ieškovės prašoma priteisti suma taip pat didesnė nei puse MMA.
75. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini)) ieškovė nurodė, kad ji dirba užsienyje, jos pajamas sudaro 1000,00 Eur kas mėnesį ir 70,00 Eur gaunama išmoka vaikui. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovės pajamos didesnės, įrodymų nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės turimas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) avarinės būklės pastatas, kurio vertė 2700,00 Eur, neįtakoja ieškovės turtinės padėties vertinimo. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios niekur nedirbo, buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Bylos nagrinėjimo metu ((duomenys neskelbtini)) jis nurodė, kad užimtumo tarnyboje nebėra registruotas, jokių pajamų ar išmokų negauna, gyvena su drauge. Nors atsakovas teigė, kad ieško, bet neranda darbo, aplinkybė, kad darbo atsakovas neranda jau penkis metus, duoda pagrindo išvadai, kad atsakovas nededa tam pakankamai pastangų. Tačiau atsakovas sutinka sumokėti dukrai V. iš jo priteistą išlaikymo įsiskolinimą po 150,00 Eur kas mėnesį.
76. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo po 150,00 Eur kas mėnesį, ši suma yra artima pusei vaiko išlaikymui reikalingos 333,00 Eur sumos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo pareigą nepilnametei dukrai V. Š. mokėti būtent tokio dydžio išlaikymą.
77. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti išlaikymą V. Š. nuo teismo sprendimo priėmimo datos. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad, pradėjęs gyventi atskirai, atsakovas teikė išlaikymą dukrai – pirko darbužius, duodavo jai pinigų sumas.
78. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, vaikui duodamas lėšas būtina skirti nuo didesnės vertės proginių ar kitų papildomų išlaidų, pavyzdžiui, dovanų vestuvių, mokyklos baigimo ir kitų įsimintinų progų pagrindu ar įteiktų be progos, jei tai nepriskirtina prie būtinųjų išlaikymo išlaidų. Progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tas pats pasakytina ir apie neprogines išlaidas, kurios viršija būtinumo ribas, pavyzdžiui, jei duodamos lėšos prabangos daiktams įsigyti. Tačiau jei vaikui suteikiamos lėšos būtiniems poreikiams tenkinti, tokios išlaidos nelaikytinos proginėmis ir kitomis papildomos išlaidomis ir kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas. Nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas, sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo, o jeigu jis neteikiamas, tai gali sudaryti išlaikymo įsiskolinimo dalį. Nustačius teiktus mokėjimus, atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-114/2010).
79. Nustatant vaikui neteikto įsiskolinimo dydį ar išlaikymo priteisimo momentą, pareiga įrodyti, jog išlaikymą privalantis teikti asmuo teikė jį gera valia, nagrinėjamu atveju tenka atsakovui. Atsakovas privalėjo į bylą pateikti duomenis, kokia forma, kiek ir kokiu tikslu teikė išlaikymą dukrai V. gera valia, kad teismas galėtų nustatyti, ar atsakovo teiktą išlaikymą yra pagrindas įskaičiuoti į išlaikymo skolą. Tačiau atsakovas tokių duomenų į bylą nepateikė ir šių aplinkybių neįrodinėjo. Pavieniai atvejai, kai atsakovas pirko dukrai drabužių, padėjo įsigyti mokymosi priemonių ar davė piniginių lėšų, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis teikė vaikui išlaikymą gera valia, nes išlaikymas vaikui turi būti teikiamas sistemingai ir atitikti savo paskirtį.
80. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui pareiga mokėti išlaikymą dukrai V. Š. po 150,00 Eur kas mėnesį atsirado kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, tame tarpe ir išlaikymo vaikui priteisimo – (duomenys neskelbtini). Kadangi V. Š. jau yra pilnametė, o atsakovas sistemingo išlaikymo jai neteikė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 8 250,00 Eur (po 150,00 Eur sumą už 55 mėnesius). Tačiau atsiradus naujai faktinei aplinkybei – suėjus vaiko pilnametystei, pagal formuojamą teismų praktiką yra pagrindas atsakovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą priteisti ne pilnamečiui vaikui, o ją nuo (duomenys neskelbtini) metų iki pilnametystės išlaikiusiai ieškovei.
81. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-39/2010), kad išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Tai nereiškia, kad jie nebus pažeisti ateityje, arba kad yra nepažeisti kitų asmenų interesai. Jeigu išlaikymo teikimas ateityje nėra garantuotas, tai reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo gali būti tenkinamas, jeigu vaikas dar nesulaukė pilnametystės ar nėra kitų aplinkybių pagal CK 3.194 straipsnio 4 dalį. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Jos terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 straipsnio 4 dalis). Teismui nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui šis juridinis faktas sudaro pagrindą nepriteisti išlaikymo vaikui sukakus pilnametystę, jeigu nėra kitų aplinkybių, dėl ko išlaikymas turi būti nustatomas ilgesniam laikui (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).
82. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų.
83. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Jeigu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę.
84. Jeigu santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad vaikui nepilnametystės laiku buvo teiktas išlaikymas vieno iš tėvų, o vaikui sulaukus pilnametystės šis savarankišku tapęs ieškovas nebuvo įtrauktas į bylą, tai kompensacijos už suteiktą nepilnamečiam vaikui išlaikymą klausimas sprendžiamas tarp sutuoktinių nagrinėjant santuokos nutraukimo reikalavimą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir kitus reikalavimus pagal CK 3.59 straipsnį. Pilnamečiu tapusio vaiko nedalyvavimas tokioje byloje, jei nesvarstomas jo išlaikymo dėl paramos būtinumo esant pilnamečiu priteisimo klausimas, nėra pagrindas pripažinti teisę į išlaikymo teisės pažeidimą ar CPK 48 straipsnio pažeidimą. Pilnametis vaikas gali pradėti atskirą bylą ir pareikšti savarankišką reikalavimą. CK 3.59 straipsnyje nereikalaujama, kad išlaikymas kaip būtina parama pilnamečiu tapusiam vaikui pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį būtų nagrinėjama sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje. Tai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2009).
85. CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kadangi šioje byloje ieškovė neskundė teismo sprendimo dalies dėl turto padalijimo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės susidariusią atsakovo išlaikymo skolą įskaityti. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, iš atsakovo ieškovei priteistina 8 250,00 Eur kompensacija už ieškovės teiktą išlaikymą dukrai V. Š., o ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą V. Š. atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
86. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai atsakovo pareigos mokėti išlaikymą dukrai V. Š. atsiradimo momentą nustatė ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, dėl objektyvių aplinkybių - V. Š. tapus pilnametei - atsirado pagrindas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo jai atmesti ir priteisti ieškovei L. Š. kompensaciją iš atsakovo už jos įvykdytą atsakovo prievolę nepilnamečiui vaikui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos medžiagos neviešumo
87. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (2 dalis).
88. Nagrinėjamos bylos medžiaga nėra CPK 10 straipsnyje nustatyta tvarka pripažinta nevieša. Toks prašymas byloje dalyvaujančių asmenų nebuvo reikštas, teismas savo iniciatyva nesprendė dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša. Nagrinėjamoje byloje buvo ginčijama tėvystė, yra pateikti su nepilnamečio vaiko ir kitais asmenimis susiję duomenys, taip pat duomenys, susiję su jų privačiu gyvenimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra didelė tikimybė, jog byloje ir šioje nutartyje pateikti duomenys taps žinomi asmenims, turintiems sąsajų su nepilnamečio vaiko, ieškovės, atsakovo, galimo biologinio tėvo asmenimis ar jų privačiu gyvenimu. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas pripažinti visą šios bylos medžiagą nevieša.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
89. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
90. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės liko nepakeistas, apeliacinės instancijos teismas pakoregavo prievolės mokėti išlaikymą atsiradimo momentą, pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo sumą priteisė ne vaikui V. Š., o ją atstovavusiai ieškovei kaip kompensaciją už atsakovo nevykdytą išlaikymo įsiskolinimo prievolę, šalys bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisme neskundė, pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą keisti nėra pagrindo.
91. Išnagrinėjus civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas tik dalyje dėl pareigos mokėti išlaikymą atsiradimo momento, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės liko nepakeistas. Tokios dalies apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimas sudaro labai mažą ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, įvertinus civilinėje byloje pareikštų reikalavimų apimtį, todėl nėra pagrindo procentine išraiška įvertinti ir priteisti ieškovei dalį apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
92. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas galioti, laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, jam iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinėje instancijoje atsakovas patyrė 400,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovės atsakovui.
93. Paduodant apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartimi likusi žyminio mokesčio dalis buvo atidėta iki sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Nuo ieškovės nurodytos ginčijamos sprendimo sumos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 270,00 Eur, kadangi sprendimas iš esmės priimtas ne ieškovės naudai (dėl turtinių reikalavimų apeliacinis skundas atmestas), iš ieškovės valstybės naudai priteistina 170,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu - 71,75 Eur, ir ekspertizės išlaidos 330,00 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) sprendimą pakeisti iš dalies.
Atmesti ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo priteisimo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 250,00 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. Š. iš ieškovės L. Š. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės L. Š. 571,75 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5660.
Pripažinti visą bylos medžiagą nevieša.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.