Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vyrauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Ž. ir M. Ž. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-721/2013, iškeltoje pagal ieškovų J. Ž. ir M. Ž. ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, UAB ,,Mažesta“, AB LESTO dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtą orinę elektros liniją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. J. Ž. ir M. Ž. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą V. M. pašalinti virš autoserviso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruojamo į parduotuvę ir esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtą atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančią orinę elektros liniją (įvadą) ir priteisti ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai aiškino bei pritaikė materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 dalies 2 punktas).

J. Ž. ir M. Ž. ieškinys atsakovui V. M. dėl elektros įvado (kabelio) nukėlimo atsakovo lėšomis, tenkintinas.

Dėl nuosavybės teisių gynimo.

Ginčas byloje yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškinys pareikštas LR Civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje yra pareikštas negatorinis ieškinys.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. Ž. iki 2012-09-27 nuosavybės teise valdė pastatą (autoservisą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-09-27 šį pastatą dovanojimo sutarties pagrindu valdo ieškovas M. Ž.; abiejų ieškovų nuosavybės teisė į minėtą pastatą buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 4-6, t.2, b. l. 136-138, t.3, b. l. 13-16). A. V. M. buvo gerai žinoma apie pastato (autoservisą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus ir jų pasikeitimą, nes jis savo valdomą pastatą - parduotuvę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį greta ir tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), 2005-09-15 nusipirko iš J. Ž. (t.1, b. l. 4-6, 62-63).

Orinę elektros liniją –įvadą, einančią įstrižai virš ieškovei J. Ž. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas V. M. įsirengė laikotarpiu nuo 2009-08-26 (V.M. P. įmonei AB „VST“ pateikimo dėl elektros įrenginių prisijungimo prie operatoriaus tinklų), (t. 3, b. l. 44) iki 2009-10-02 (Elektros energijos pardavimo – pirkimo sutarties Nr. 36000-09-K03560 bei Elektros tinklo nuosavybės ribų akto Nr. RA-09-13-0646 pasirašymo), (t.1, b. l. 58, 59-61).

Taigi aplinkybė, kad J. Ž. elektros orinės linijos įvedimo metu buvo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, o M. Ž. dabar yra šio pastato savininkas, byloje yra visiškai įrodyta; šios aplinkybės atsakovas neginčija.

Antroji sąlyga, kurią šioje byloje turėjo įrodyti ieškovai, yra ta, kad elektros oro linijos nutiesimu buvo pažeistos jų nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

Rengiant pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją, atsakovas V. M. 2008-10-03 „Sutikime“ nurodė, kad sutinka su J. Ž. „rengiamu detaliuoju planu, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo bus suformuotas žemės sklypas tik po J. Ž. priklausančiu pastatu – autoservisu“ (t.1, b. l. 23). 2011-06-07 ieškovei J. Ž. buvo išduotas Leidimas rekonstruoti pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę, užstatant ant­rąjį aukštą (t.1, b. l. 7-8, 12, 13). Iš pastato rekonstrukcijos projekto (t.1, b. l. 11-13), antstolio S. D. 2011-06-27 surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t.1, b. l. 15-16), byloje esančių nuotraukų (t. 1, b. l. 135-136, t. 3, b. l. 2), akivaizdu, kad pastato rekonstrukcijai, t. y. antro aukšto užstatymui, trukdo virš rekonstruojamo pastato atsakovo V. M. nutiesta orinė elektros linija (įvadas) ir tokiu būdu pažeidžiama ieškovo teisė, teisėtai, turint nustatyta tvarka išduotą Leidimą pastato rekonstrukcijai, kurio iki šiol niekas neatšaukė, nepanaikino ir nenuginčijo, vykdyti pastato rekonstrukciją, tokiu būdu padidinti savo nuosavybę bei pagerinti nuosavybės būklę, tinkamai ir saugiai naudotis minėtu pastatu.

Tai, kad ieškovė J. Ž., nesulaukusi, kol atsakovas gera valia nusikels įrengtą elektros oro liniją, ar kol teismas baigs išnagrinėti ginčą dėl jos nuosavybės teisių gynimo, pastatė antrąjį pastato aukštą šio pastato statybai trukdančią elektros oro liniją „įmūrydama“ į pastato sieną, nereiškia, kad oro linija nebetrukdo pastato rekonstrukcijai ir tinkamam jo naudojimui pagal paskirtį, nes, palikus nišas kabeliui pastato sienose, yra akivaizdžiai pažeistas mūro sienos vientisumas; esant tokiai padėčiai, pastatas negali būti priimtas eksploatacijai ir naudojamas pagal paskirtį, tiek dėl skylių sienose, tiek dėl saugumo.

Tai, kad atsakovui V. M. priklausantis elektros kabelis, kuriuo teka elektros srovė, nesaugiai paliktas ieškovų pastato sienoje ir kelia grėsmę aplinkai, gali būti vertinama kaip kito pobūdžio pažeidimas, kurio aplinkybės bei pasekmės nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė J. Ž. išnaudojo visas ginčo išsprendimo ne teismine tvarka galimybes, nes 2011-01-28 pranešimu pareikalavo, kad atsakovas V. M. iki 2011-03-01 nusikeltu elektros įvadą, einantį virš jai priklausančio pastato stogo, tačiau atsakymo negavo. 2011-04-14 išsiuntė kitą analogišką pranešimą, kuriuo pareikalavo kuo skubiau nusikelti elektros liniją ir pagrasino baudomis (t.1, b. l. 21, 22), tačiau atsakyme (be datos) atsakovas nurodė, kad jis gavo ieškovės reikalavimą ir mano, kad jam priklausantis elektros įvadas buvo sumontuotas teisėtai, suderinus su visomis reikalingomis institucijomis; jis pats minėto įvado neįrengė, nes įvadą įrengė specializuota įmonė UAB „Mažesta“, Valstybinė energetikos inspekcija patikrino ir 2009-10-01 Akte – pažymoje nurodė, kad „V. M. pastatas- parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini), sumontuotas, išbandytas PS-1 ir atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus bei gali būti naudojamas pagal paskirtį (leidžiama eksploatuoti)“, todėl neturi pagrindo abejoti jų kompetencija, o dėl visų dokumentų ir tariamai neteisėtai atliktų veiksmų teisėtumo ieškovė gali kreiptis į tas bendroves ir įstaigas, kurios susijusios su minėto įvado įvedimu (t.1, b. l. 25). Į J. Ž. advokato V. P. 2011-06-13 prašymą pateikti įvado įrengimo dokumentus, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius 2011-07-07 raštu Nr. 15.4. OV-163 atsakė, kad šioje įstaigoje yra likę tik 2009-10-01 Aktas - pažyma Nr.15-2689-05 ir dokumentų rejestras, kurių kopijas pateikė advokatui, o dėl kitų dokumentų, išvardintų minėtame rejestre, siūlė kreiptis į elektros įrenginių savininką (t.1, b. l. 26, 27, 28). UAB „Mažesta“ savo 2011-06-20 atsakyme Nr. 11/06/20/01 advokatui nurodė, kad kai 2009 metais į UAB „Mažesta“ kreipėsi užsakovas V. M., prašydamas, kad UAB „Mažesta“ atliktų pastato – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), elektros įvado ir paskirstymo skydo montavimo darbus, su juo buvo sutarta, kad jis pats išsikas tranšėją, kurioje bus paklotas elektros kabelis. Vėliau jis vėl kreipėsi į UAB „Mažesta“, nurodydamas, kad tranšėjos iškasti neįmanoma, „todėl buvo prieita nuomonė elektros kabelį tiesti oru, o dėl suderinimų atsakomybę prisiėmė užsakovas, pasirašydamas įsipareigojimą, todėl ir nebuvo rengiamas projektas, o ruošiama techninė dokumentacija su planu (plano Nr. 09 0,4 kV-242), (t.1, b. l. 30). UAB „Mažesta“ advokatui pateikė 2011-06-20 direktoriaus E. K. vardu pasirašytą raštą, kad „Atlikus pastato- parduotuvės (duomenys neskelbtini) elektros įvado montavimo darbus, visa techninė dokumentacija yra atiduota užsakovui V. M.“, taip pat pateikė V. M. „Įsipareigojimą“ (be datos), kuriame nurodyta: „Aš V. M. įsipareigoju vykdyti techninę priežiūrą pats asmeniškai ir prisiimu atsakomybę už statybos techniniame reglamente STR 1.09.05;2002 nustatytas statinių statybos techninio prižiūrėtojo pareigas“ (t.1, b. l. 31, 32). Tik 2011-07-07 J. Ž. pareiškė ieškinį teisme dėl nuosavybės teisių gynimo.

Kaip jau buvo nurodyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esant įrodytiems faktams, kad ieškovas yra turto savininkas, ir kad jo teisės yra pažeistos, būtent atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas V. M. šioje byloje tokių aplinkybių neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai jas pripažino įrodytomis.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atsakovas, nei tretieji asmenys iš esmės neginčijo, kad nutiesiant elektros oro liniją virš J. Ž. tuo metu priklausiusio pastato stogo, buvo reikalingas savininkės sutikimas ar bent suderinimas.

J. Ž. ieškinyje nurodė, kad ji niekada nebuvo leidusi atsakovui V. M. įrengti virš jai priklausančio autoserviso orinį elektros įvadą. Ieškovų J. Ž. ir M. Ž. įgaliotas atstovas A. Ž. byloje nuosekliai tvirtino, jog jis taip pat neleido V. M. įsivesti elektros įvadą virš J. Ž. nuosavybės teise priklausančio pastato stogo. A. Ž. byloje nurodė, kad matė, jog atsakovas be suderinimo, be projekto ir be topografinės nuotraukos pradžioje bandė pakloti elektros kabelį žemėje, bet paskui, nežinia dėl ko, paliko išraustą kiemą ir nutiesė kabelį įstrižai virš ieškovų pastato stogo. Teigė, kad V. M. buvo žinoma apie J. Ž. rengiamą pastato rekonstrukcijos projektą bei pastato antrojo aukšto statybą, nes dar 2008 metais buvo gautas atsakovo rašytinis sutikimas dėl šios rekonstrukcijos (t.1, b. l. 71-79-84).

Bylą nagrinėjant iš naujo 2013-04-08 teismo posėdyje ieškovų atstovas A. Ž. taip pat akcentavo, kad atsakovui V. M. priklausanti elektros oro linija nutiesta virš ieškovų pastato stogo be projekto, be suderinimo su pastato savininku ir be Valstybinės energetikos inspekcijos patikrinimo ir priėmimo, nes 2009-10-01 Aktu – pažyma buvo priimtas tik paskirstymo skydas PS-1. V.M. V. skirstomųjų tinklų (AB „VST“) išduotose Techninėse sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad Vartotojas, savo lėšomis bei vadovaudamasis galiojančių teisės aktų reikalavimais, turės parengti šių techninių sąlygų 3 punkte nurodytų elektros įrenginių vidaus elektros tinklo projektą ir jį suderinti su AB „VST“, bei su kitais asmenimis, įstaigomis ir organizacijomis, su kuriomis, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, toks projektas turi būti suderintas. Kadangi įvadas turėjo būti tiesiamas per kitiems savininkams priklausančią nuosavybę, abonentas turėjo užsakyti projektą ir projektavimo metu tie klausimai būtų išspręsti, t.y. gauti kitų sklypų savininkų sutikimai, leidimai tiesti liniją ir tik patvirtinus suderintą projektą, galėjo būti sudaryta sutartis su UAB „Mažesta“ dėl elektros kabelio nutiesimo. Keliuose teismo posėdžiuose 2009-10-01 Aktą – pažymą išdavęs Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) darbuotojas S. B. patvirtino, kad jis patikrino ir priėmė eksploatacijai tik paskirstymo skydelį PS, bet kabelio nepriėmė. AB „VST“, o vėliau AB „LESTO“ negalėjo leisti eksploatuoti neteisėtai įrengtą ir VEI nepatikrintą bei nepriimtą orinę elektros liniją. Atsakovas V. M. nuo pat įvado įrengimo pradžios darė pažeidimus: pradžioje be jokių leidimų pradėjo kasti kitiems savininkams priklausančioje žemėje tranšėją kabelio paklojimui, po to, be jokio projekto ir sutikimo nutiesė oro kabelį virš ieškovų pastato, nors jau 2008 metais žinojo, kad ieškovė J. Ž. rengia serviso rekonstrukciją į parduotuvę ir tam davė sutikimą. Nurodė, kad jau kitą rytą po orinės elektros linijos nutiesimo, jis perspėjo atsakovą, kad bus statomas antras pastato aukštas, tačiau pastarasis atsakęs, kad „jeigu trukdys, aš tą kabelį nusikelsiu“, o kai ieškovai paprašė raštu nusikelti kabelį, V. M. raštu atsisakė jį nusikelti. Kadangi dvejus metus teisme nagrinėjamas ginčas dėl oro linijos nukėlimo, ieškovai turėjo pradėti pastato rekonstrukciją, nes pastato statybos vertė yra pusė milijono litų. Pastate buvo paliktos kiaurymės elektros kabeliui ir atsakovas laisvai gali išsitraukti šį kabelį. Tą aplinkybę konstatavo antstolis. Supranta, kad kabelis pastate kelia pavojų, tačiau kelia pavojų ir be leidimo bei patikrinimo atsakovo įsirengtas įvadas. Jo manymu, turėtų būti nedelsiant sustabdytas elektros energijos tiekimas atsakovui priklausančiu elektros kabeliu, tada ir nebeliks grėsmės (t. 3, b. l. 22-34).

A. V. M. byloje netvirtino, kad derino elektros kabelio nutiesimą virš ieškovų pastato stogo, tik nurodė, kad jis kreipėsi į AB „VST“, jam išdavė technines sąlygas, ar jas skaitė - neatsimena, po to jas atidavė UAB „Mažesta“ ir jie viską tvarkė, jam nieko nereikėjo daryti. Kas turėjo suderinti su kaimynais, nežino, jam niekas nieko nesakė, jis pats dokumentų neskaitė, detalių neatsimena, nes praėjo dveji metai (t.1, b. l. 98-104).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, 2013-04-08 vykusiame teismo posėdyje V. M. nurodė, kad 2005 m. iš J. Ž. nusipirko pastatą ir po 4 metų A. Ž. „kažkokiu tai būdu“ atjungė elektrą. Tada jis nuvažiavo į AB „VST“ pas viršininką, kuris jam išskyrė 5 kW elektros galią ir nuleido stulpe buvusią saugiklių dėžutė bei rekomendavo kreiptis į UAB „Mažesta“, kuri atliktų darbus. UAB „Mažesta“ sutiko pažįstamą A. S., pasakė, kad reikia įvesti elektrą, pastarasis sutiko, atvažiavo ir įvedė elektrą. Jis pats niekur nėjo, nieko nepridavinėjo, sumokėjo UAB „Mažesta“ pinigus, o pastarieji jam atidavė dokumentus. Po pusantrų metų A. Ž. pareiškė, kad V. M. esą neteisėtai įsivedė elektrą ir padavė į teismą. Bylinėjimosi metu su ieškovų atstovu A. Ž. bandė tartis, tačiau pastarasis pareikalavo atlyginti apie 5000 Lt bylinėjimosi išlaidas, todėl jis nesutiko. Jis (V. M.) visiškai su niekuo nederino dėl elektros įvado įrengimo, niekas jam to nesakė, viską darė UAB „Mažesta“. Jam žodžiu buvo pasakyta išsikasti tranšėją kabeliui, tai jis bandė daryti, bet nepavyko dėl kieto grunto, tada su UAB „Mažesta“ sutarė tiesti oro liniją, taip ir buvo padaryta. Kai A. Ž. pradėjo statyti antrą pastato aukštą, tada ta linija pradėjo trukdyti, o iki tol viskas buvo tvarkoje. Sutikimą J. Ž. dėl pastato rekonstrukcijos pasirašė skubotai, be to, šiame sutikime nebuvo jokios kalbos apie elektros kabelį. Kai gavo ieškovės rašytinius pranešimus nusikelti kabelį, supyko dėl grasinimo bauda. Pripažįsta, kad yra elektrikas, ir kad pasirašė su UAB „Mažesta“ susitarimą, kad atsako už visus techninius klausimus, tačiau pasitikėjo UAB „Mažesta“ specialistų darbu. Iš jo (V. M.) niekas nereikalavo jokių sutikimų, jokių dokumentų. Negali pasakyti, ar galioja Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo Aktas-pažyma įrengtam kabeliui. Mano, kad atskirais atvejais nebūtina įrašyti kabelį į patikrinimo aktą. Iki šiol kabelio neatjungė, nors to prašo ieškovai. Atjungęs kabelio, neturės elektros, be to, nėra įsitikinęs, kad kiti kaimynai jam duos sutikimus, todėl kovoja dėl šio kabelio išlikimo. J. Ž. trukdo kabelis, tai jis tą kabelį galėtų nuimti, ant pastato kampo sumontuoti atramą ir viskas, kaip nurodė UAB „Mažesta“, yra pusės valandos darbas. Teigė, kad čia yra principo reikalas. Klausimus dėl kabelio įrengimo pasiūlė teismui užduoti specialistams, nes jis esąs tik taksistas (t. 3, b. l. 23-34).

Trečiojo asmens UAB „Mažesta“ vadovas E. K. byloje teigė, kad UAB „Mažesta“ 2009 metais įrengė atsakovui V. M. elektros įvadą, tačiau su ieškove J. Ž. dėl orinio elektros kabelio nutiesimo virš jos pastato nederino, nes „pats V. M. pasirašė įsipareigojimą, kad jis suderins tą klausimą su kaimynais, konkrečiai su Ž.“; V. M. pasirašė techninės priežiūros dokumentą, kuris reiškė, kad „atsakovas suderins tą pajungimą“; technines sąlygas AB „VST“ išdavė pačiam V. M.; tiesioginis užsakymo vykdytojas A. S. jam sakęs, kad V. M. elektros kabelio tiesimą žadėjo suderinti su Ž. (t.1, b. l. 98-104)

2013-04-08 teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš naujo, E. K. nurodė, kad UAB „Mažesta“ teisingai atliko visus darbus pagal AB „VST“ išduotas technines sąlygas, nes priešingu atveju, Valstybinė energetikos inspekcija nebūtų priėmusi objekto, o AB „VST“ nebūtų prijungęs vartotojo prie tinklo. Nurodė, kad nei Valstybinė energetikos inspekcija, nei AB „VST“ iš jų nereikalavo jokių papildomų dokumentų. Mano, kad VEI įrašas 2009-10-01 Akte-pažymoje, jog priimtas „PS-1“, reiškia, kad priimta ir elektros orinė linija, nes paskirstymo skydas be linijos negali funkcionuoti. Sutiktų atlikti linijos iškėlimo darbus, bet reikėtų suderinti ne tik su savininkais, bet ir su AB „LESTO“, nes reikia atjungti elektrą. Tai yra apie pusės valandos darbas (t. 3, b. l. 29-34).

Liudytojas A. S. (2009-09-28 UAB „Mažesta“ gamybos direktorius) nurodė, kad UAB „Mažesta“ yra dariusi įvadą A. Ž., o po tam tikro laiko dėl įvado kreipėsi V. M.. Jis (A. S.) pasakęs V. M. išsikasti įvadui tranšėją tarp savo pastato ir garažų, tačiau vėliau V. M. nurodė, kad iškasti negali, prašė daryti oro liniją. Vesdami oro liniją matė, kad linija eina per kaimyno pastato stogą, tačiau jie suderinimo nedaro, nes tai daro pats užsakovas. Toks buvo V. M. įsipareigojimas, kurį pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai, suderinimo raštu nebuvo, manė, kad kaimynai susitars ir kad V. M. suderins. Į Valstybinės energetikos inspekcijos išduotos 2009-10-01 Akto –pažymos turinį nekreipė dėmesio, ją nuvežė į AB „VST“. Pažymėjo, kad V. M. prisiėmė techninio prižiūrėtojo įsipareigojimus, nors jis yra dirbęs elektriku, bet ar galėjo būti techniniu prižiūrėtoju, nežino. Mano, kad tuo atveju V. M. turėjo pasisamdyti kitą žmogų (t.1, b. l. 141).

L. S. B. (Valstybinės energetikos inspekcijos vyresnysis inžinierius - inspektorius) 2012-02-06 teismo posėdyje nurodė, kad apie 2009 m. spalio 1 d. į Inspekciją atvyko UAB „Mažesta“ atstovas A. S. su dokumentacija dėl V. M. pastato-parduotuvės. Patikrinęs dokumentus, išrašė Aktą - pažyma, kad paskirstymo skydelis (PS-1) tinkamas eksploatuoti. Praėjus 1-1,5 metų, atvyko A. Ž., kuris paklausė, ar gali būti orinis elektros kabelis virš stogo. Atsakė, kad pagal Elektros įrenginių įrengimo taisykles toks kabelis gali būti, bet po to, nuvažiavęs į vietą, sužinojo, kad kaimynai konfliktuoja. Kartu į vietą buvo atvykęs ir UAB „Mažesta“ atstovas, siūlė atsakovui atitraukti tą kabelį, bet ginčo neišsprendė. Nurodė, kad 2009-10-01 jo paties surašytas ir pasirašytas Aktas-pažyma Nr. 15-2689-05 buvo išduotas tik dėl PS-1, t.y. dėl paskirstymo skydo, tačiau nebuvo išduotas dėl kabelio, nes tokiu atveju šiame akte būtų buvęs įrašytas „kabelis“. Kabelis įrašomas, jei visa dokumentacija yra tvarkinga, suderinta su visomis suinteresuotomis šalimis, šiuo atveju reiškia, kad schema turėjo būti suderinta su Ž.. Mano, kad Elektros tinklai pagal tokį Aktą-pažymą neturėjo prijungti prie tinklų vartotojo V. M.. Šiuo metu dėl kabelio nebūtų išduotas toks Aktas - pažyma, nes ten statomas pastatas. Įžvelgia UAB „Mažesta“ kaltę, nes ji iki galo neatliko savo darbo, nors nežino, kaip UAB „Mažesta“ ir V. M. iš tiesų buvo susitarę, kas suderins su pastato savininku. Pagal pateiktus UAB „Mažesta“ dokumentus viskas techniškai atlikta tvarkingai, tik dėl kabelio trūko suderinimo su pastato savininku. Nurodė, kad V. M. priklausantis kabelis šiuo metu kelia pavojų žmogaus gyvybei, nes yra apmūrytas sienoje, bet kai vyksta teismo procesas, jie akto dėl pažeidimo nerašo (t.1, b. l. 101-103).

Bylą nagrinėjant pakartotinai 2013-05-10 teismo posėdyje liudytojas S. B. nurodė, kad byloje nagrinėjamu atveju „kabelis pažeidžia Elektros įrenginių įrengimo taisykles, konkrečiai įvadų įrengimo. Kol kabelis nebuvo įmūrytas į sieną, nebuvo technologinio pažeidimo, kai kabelis yra įmūrytas, jau yra technologinis pažeidimas, pažeistos Elektros linijų ir instaliacijos taisyklės, kurios galiojo nuo 2007 metų. Šiose taisyklėse nenurodoma apie galimumą tiesti elektros linijas per svetimus sklypus be jų sutikimo, nes jose sprendžiami tik techniniai dalykai. Visi suderinimai nėra Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijoje. Inspekcija sprendžia grynai techninius klausimus, o suderinimai jai „neįdomūs“. 2009-10-01 Akte - pažymoje priimtas tik paskirstymo skydelis PS, nes ieškovės pastatas schemoje net nebuvo „nupieštas“. Oro linijos kabelis yra kaip ir nestacionarus dalykas, nes jį, atjungus srovę, galima nuimti ir vėl uždėti. Šiuo metu per ieškovų sieną nutiestas kabelis yra nesaugus, nes siena gali judėti, gali prispausti kabelį, tada fazė pasiduoda į sieną, kuri gali nutrenkti praeivį, prisilietusį prie sienos. Pažymėjo, kad 2009-10-01 Aktu-pažyma jis priėmė tik paskirstymo skydelį PS, o kabelio nepriėmė todėl, kad „nebuvo atitinkamai apiformintas“. „Ant schemos turėjo būti pastatas ir turėjo būti suderinta su pastato savininku“. Jam yra žinoma iš UAB „Mažesta“, kad suderinimą su pastato savininku žadėjo daryti įvado savininkas, nes jie esą draugai su pastato savininku. Būtent ir nebuvo suderinimo su pastato savininku. Atskiro suderinimo rašto nereikėjo, pakako įrašo ant schemos „Suderinta“ ir pastato savininko parašo, tada jis būtų į Aktą įrašęs ir kabelį. Nurodė, kad pagal Inspekcijos nurodymus dėl ekonomiškumo iki 10 kW projektai neruošiami, tik pateikiama schema, bet „suderinimus patys inspektoriai reikalauja apsidrausdami“. Kabelis „iš apiforminimo pusės kaip ir negali būti eksploatuojamas“, bet juk ne VEI, o AB „Lesto“ prijungia vartotoją. Valstybinė energetikos inspekcija per metus išduoda apie 1000 pažymų, todėl negali visus patikrinti. Šiuo atveju buvo priimtas nutarimas neruošti projekto, todėl suderinimo dalykas liko neišsiaiškintas. Jeigu būtų privalomas projektas, tai jis automatiškai eina su visais suderinimais ir leidimais, tuo tarpu schemą ruošia vykdytojai, kurie atlieka darbus. Nurodė, kad kabelis buvo techniškai sumontuotas tvarkingai, bet „visgi jis buvo netinkamai apiformintas, nes trūko suderinimo su po kabeliu esančio pastato savininku“ (t. 3, b. l. 51-54).

2012-03-28 teismo posėdyje AB „LESTO“ atstovas A. Š. paaiškino, kad Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) 2009-10-01 Aktas – pažyma galėjo būti išduotas tik patikrinus visus duomenis pagal dokumentų rejestrą, nes nelogiška išduoti Aktą –pažymą dėl vienos dalies įvykdymo. AB „VST“, gavusi VEI 2009-10-01 Aktą – pažymą, suprato, kad abonentinis elektros tinklas paruoštas, nes buvo tokia praktika, jei VEI į aktą įrašydavo tik PS (paskirstymo skydas). Po šio atvejo AB „LESTO“ įvedė griežtą tvarką, kad akte-pažymoje įrašomi visi įrenginiai. Šiuo metu esanti situacija, kai elektros oro linija eina per pastato sieną, „yra akivaizdus pavojus žmogaus gyvybei“, nes nors kabelis gali „eiti“ per sieną, tačiau tai turi atitikti techninius reikalavimus, turi būti tam tikros apsaugos (t.1, b. l. 147-148).

Iš UAB „Mažesta“ pateiktos (objekto – pastatas- parduotuvė (duomenys neskelbtini), elektros įvadas, PS; užsakovas V. M.) „Techninės dokumentacijos“ matyti, kad AB „VST“ 2009-09-03 atsakovui V. M. išdavė „Technines sąlygas“, kurių 1 punkte nurodyta, kad Vartotojo pastato- parduotuvės prijungimui prie AB „VST“ skirstomųjų elektros tinklų turi būti parengta schema, vadovaujantis šiomis techninėmis sąlygomis ir galiojančių teisės aktų reikalavimais. 2-ame punkte numatyta, kokios sąlygos turi būti įgyvendintos AB „VST“ priklausančiuose elektros įrenginiuose, o 3-ame punkte numatyta, kokios sąlygos turi būti įgyvendintos Vartotojui priklausančiuose elektros įrenginiuose.

Techninių sąlygų 3.1 punkte nustatyta, kad Vartotojo objekto vidaus elektros tinklas turės būti suprojektuotas ir sumontuotas pagal imtuvų elektros energijos poreikius; 3.2. punkte nustyta, kad Vartotojo objekto vidaus 0,4 kV elektros tinklo prijungimui turės būti suprojektuota ir nutiesta reikiamo skerspjūvio 0,4 kV elektros kabelių linija nuo projektuojamos įvadinės apskaitos spintos.

Techninių sąlygų 4 punkte nustatyta, kad „Vartotojas, savo lėšomis bei vadovaudamasis galiojančių teisės aktų reikalavimais, turės parengti šių Techninių sąlygų 3 punkte nurodytų elektros įrenginių vidaus elektros tinklo projektą ir jį suderinti su akcine bendrove „VST“, bei kitais asmenimis, įstaigomis ir organizacijomis, su kuriomis, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, toks projektas turi būti suderintas“.

Techninių sąlygų 5 punkte nustatyta, kad „Šių techninių sąlygų 3 punkte nurodytus elektros įrenginius Vartotojas turės įrengti savo lėšomis ir juos įrengęs, privalės akcinei bendrovei „VST“ pateikti Valstybinei energetikos inspekcijos prie Energeti­kos ministerijos išvadas dėl Vartotojo elektros įrenginių atitikties projektui, elektros įrenginių įrengimo ir saugaus eksploatavimo (techninės saugos) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei galimybės naudoti pagal paskirtį“.

Techninių sąlygų 7 punkte buvo nustatyta, kad AB „VST“, esant būtinumui, turi teisę tikslinti šių techninių sąlygų aprašą (t. 2, b. l. 39-63).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau išvardintų įrodymų visuma nesuteikia pagrindo spręsti, jog atsakovas V. M. įrodė, kad jo veiksmai, įrengiant elektros oro liniją virš ieškovų pastato stogo, buvo teisėti.

Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas V. M. net nesistengė įrodinėti minėtų aplinkybių, teigdamas, kad net neskaitė jam išduotų Techninių sąlygų; su niekuo ir nieko pats nederino, nes jis esąs ne tos srities specialistas; pasisamdė licencijuota įmonę UAB „Mažesta“, kuria pasitikėjo, be to, pasitikėjo valstybinėmis įmonėmis bei specialistais, įrengusiais, patikrinusiais, priėmusiais įrengtą elektros įvadą ir pagaliau prijungusiais elektros srovę prie AB „VST“ skirstomųjų tinklų, todėl teismui siūlė apie viską išsiaiškinti su pastaraisiais.

Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui ir atsakovui, o vadovaujantis jau nurodytais Kasacinio teismo išaiškinimais, tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti, kad elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tenka būtent atsakovui.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas V. M., tretieji asmenys UAB „Mažesta“, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, AB „LESTO“ (AB „VST“ teisių ir pareigų perėmėjas), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apskritai neginčijo, kad elektros oro linijos nutiesimas virš ieškovei J. Ž. asmeninės nuosavybės teise tuo metu priklausiusio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo bei jos nuomos teisėmis valdomo žemės sklypo, buvo nutiesta nesuderinus su pastato savininke, ir kad šis suderinimas buvo būtinas. Tokią abejonę atsakovas V. M. pareiškė tik atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, nurodydamas, kad ginčo santykiams galiojusio LR Ūkio ministro 2002-09-17 įsakyme Nr. 326 (2009-09-17 redakcija) „Dėl elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų patvirtinimo“ nėra įsakmiai nurodyta, kad vartotoją prijungiant prie operatoriaus elektros tinklų, privaloma pateikti rašytinį suderinimą su AB „VST”, kitais asmenimis; kad privalomo rašytinio suderinimo nereikalavo pagal išduotas Technines sąlygas ir operatorius AB „VST“, pasirašydamas 2009-09-18 Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, pirma, tokia aplinkybė nebuvo iškelta ir nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, ir, antra, tai, kad apelianto minėtose Taisyklėse nenurodyta apie suderinimo būtinumą, ir kad operatorius AB „VST“ nepareikalavo tokio suderinimo, nereiškia, kad pastato elektros oro linijos, kuri nutiesta virš kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio pastato, projektas arba schema neturėjo būti suderinta su šio pastato savininku, nes tai reglamentuoja LR Statybos įstatymas ir atitinkami Statybos reglamentai (STR), o ne atsakovo nurodytos Taisyklės ir AB „VST“.

Iš esmės byloje buvo įrodinėjama, kas turėjo atlikti šį suderinimą, kada ir kokia forma. Atsakovas V. M. teigė, kad tai turėjo atlikti UAB „Mažesta“, pastaroji teigė, kad tai turėjo padaryti pats V. M.; Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos teigė, kad tai turėjo atlikti arba V. M., arba UAB „Mažesta“, priklausomai nuo jų susitarimo, tačiau dėl to, kad nebuvo pateiktas pastato savininko sutikimas dėl per jo pastato stogą nutiestos elektros oro linijos, 2009-10-01 Aktu-pažyma priėmė ir leido eksploatuoti tik įvado dalį, t.y. paskirstymo skydelį PS-1, bet nepriėmė kitos įvado dalies – kabelio, be to, savarankiškai nusprendė pakeisti AB „VST“ išduotų Techninių sąlygų 4–to punkto reikalavimą, kad „Vartotojas, savo lėšomis bei vadovaudamasis galiojančių teisės aktų reikalavimais, turės parengti šių techninių sąlygų 3 punkte nurodytų elektros įrenginių vidaus elektros tinklo projektą ir jį suderinti su akcine bendrove „VST“, bei kitais asmenimis, įstaigomis ir organizacijomis, su kuriomis, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, toks projektas turi būti suderintas“, sutiko priimti schemą, kurioje nebuvo pažymėtas ieškovės pastatas ir ši schema nebuvo suderinta su pastato savininku; AB „VST“, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra AB „LESTO“, iš Valstybinės energetikos inspekcijos 2009-10-01 Akto-pažymos, kurioje nurodyta, kad pastaroji priėmė ir leido eksploatuoti tik „PS-1“, t. y. paskirstymo skydelį, supratusi, kad priimtas visas įvadas, tame tarpe orinis elektros kabelis, esantis virš ieškovės pastato. Valstybinės energetikos inspekcijos darbuotojas S. B. byloje patvirtino, kad dokumentai buvo išduoti neapžiūrėjus ir neįsitikinus vietoje, ir tik po to, kai kreipėsi A. Ž., buvo bandoma A. Ž. ir V. M. konfliktą išspręsti vietoje, iškeliant elektros kabelį į kitą vietą.

Nors atsakovas V. M. byloje teigė, kad ieškovė turėjo suprasti, jog iš jos pačios nuosavybės teise įsigijęs pastatą - parduotuvę, jis turės naudotis elektra ir turės įsivesti elektros įvadą, tačiau tai nereiškia, kad ji leido atsakovui nutiesti elektros kabelį virš jos pastato stogo.

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju atsakovas V. M., įgyvendindamas teisę tinkamai naudotis nusipirktu pastatu ir tuo tikslu įsivesti elektros įvadą, pažeidė ieškovų teises rekonstruoti turimą pastatą pristatant šio pastato antrąjį aukštą ir juo naudotis pagal paskirtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės bei privačių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013). Taikant proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimą: ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Vadovaujantis šiais kriterijais reikalaujama, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos priemonės būtų būtinos. Elgtis nepažeidžiant proporcingumo principo, reiškia elgtis protingai (CK 1,5 str.). Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, taikomos ir tinkamos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. Ž. iki 2012-09-27 buvo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, nuo 2012-09-27 šio pastato savininku yra ieškovas M. Ž.. Ieškovai, rengdami detalųjį planą, pastato rekonstrukcijos projektą, gaudami leidimą pastato- autoserviso rekonstravimui į parduotuvę, keletą metų teisėtai siekė šio tikslo, tačiau praktiniam jo įgyvendinimui akivaizdžiai trukdė atsakovo nutiesta elektros oro linija, kurios nukėlimas ar perkėlimas į kitą vietą, kaip byloje patvirtino liudytojas S. B. ir UAB „Mažesta“ atstovai, yra visiškai įmanomas, nereikalaujantis didelių finansinių sąnaudų ir galimai užtruktų keletą valandų. Atsakovas V. M. byloje nurodė, kad jis nesutinka į kitą vietą perkelti jam priklausančios elektros linijos, nes nėra garantuotas, kad kiti kaimynai jam duos sutikimą nutiesti orinę elektros liniją arba pakloti kabelį žemėje. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovų pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovą V. M. iškelti į kitą vietą orinį elektros įvadą, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir atsakovo V. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pagal LR Energetikos įstatymo normas ir kasacinio teismo praktiką, savininkas, pageidaujantis rekonstruoti statinius, privalo savo lėšomis iškelti energetikos objektus (šiuo konkrečiu atveju atsakovui V. M. priklausančią elektros orinę liniją (įvadą), nes ši tvarka taikoma tuo atveju, kai statybai ar rekonstrukcijai trukdantis elektros įrenginys yra pastatytas teisėtai ir nuosavybės teise priklauso energetikos įmonei. Analogišką ginčą 2006-05-24 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2006, todėl šiuo atveju minėta nutartimi nustatyta teismo praktika negali būti taikoma.

Dėl sprendimo vykdymo tvarkos.

Kadangi elektros energetikos specialistai S. B., A. S. ir A. Š. byloje nurodė, kad šiuo metu esama elektros įvado padėtis kelią grėsmę žmonių ir turto saugumui, o byloje nustatyta, kad elektros įvado iškėlimas gali trukti tik kelias valandas, nustatytinas 15 dienų terminas šio sprendimo įvykdymui, t.y. atsakovui priklausančios elektros orinės linijos nukėlimui. Taip pat nustatytina, kad atsakovui V. M. per 15 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepašalinus elektros oro linijos kabelio nuo ieškovui M. Ž. priklausančio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), turi būti skaičiuojama 50 litų bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki elektros oro linijos (kabelio) pašalinimo dienos (CPK 273 str. 1 ir 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovų J. Ž. ir M. Ž. ieškinys atsakovui V. M., panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys visiškai patenkinamas, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 ir 3 dalimis bei CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi ir advokato samdymo išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

I. J. Ž. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 137 Lt žyminis mokestis (t.1, b. l. 34), 193,60 Lt išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (t.1, b. l. 19) ir 3000 Lt advokato samdymo išlaidos (t.1, b. l. 141, 142). Iš viso 3330,60 Lt.

I. M. Ž. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 32,04 Lt už nuotraukas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (t. 3, b. l. 46), 275 Lt išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 3, b. l. 47) ir 1500 Lt advokato samdymo išlaidos (t.3, b. l. 44). Iš viso 1807,04 Lt.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų turėtos išlaidos yra pagrįstos ir pagal byloje sprendžiamų reikalavimų apimtį yra protingos bei neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovo V. M. ieškovei J. Ž. priteistina 3330,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui M. Ž. priteistina 1807,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 113,09 Lt (38,02 Lt ir 75,07 Lt), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo V. M. V. (CPK 88 str. 1 d.3p., 96 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Visiškai patenkinus ieškovų apeliacinio skundo reikalavimus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

I. M. Ž. už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 144 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 89) ir patyrė 1500 Lt advokato samdymo išlaidas dėl apeliacinio skundo surašymo (t. 3, b.l. 91), todėl iš atsakovo V. M. ieškovui M. Ž. priteistina iš viso 1644 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

J. Ž. ir M. Ž. ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 15 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos pašalinti virš M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančią elektros oro liniją (kabelį).

Nustatyti, kad atsakovui V. M. per 15 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepašalinus elektros oro linijos (kabelio) nuo ieškovui M. Ž. priklausančio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), turi būti skaičiuojama 50 (penkiasdešimties) litų bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki elektros oro linijos pašalinimo dienos.

Priteisti ieškovei J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3330,60 Lt (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1807,04 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septynis litus ir 4 centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 113,09 Lt (vieną šimtą trylika litų 9 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Priteisti ieškovui M. Ž. iš atsakovo V. M. 1644 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinėje instancijoje.