Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos E. T. finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Project EU“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

15. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė E. T. pateikė įrodymus: 1) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties kopiją; 2) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. pranešimą apie nutarties išsiuntimą; 3) 2024 m. gegužės 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 001 kopiją; 4) 2025 m. sausio 31 d., 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. kovo 5 d. perdavimo priėmimo aktus.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (- ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis apeliantės prašomų priimti įrodymų (2024 m. gegužės 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 001 kopija ir perdavimo priėmimo aktai) buvo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pakartotinai šių įrodymų priimti į bylą. Pažymėtina, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl esant poreikiui turi galimybę susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartimi ir 2025 m. birželio 16 d. pranešimu apie nutarties išsiuntimą. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus įrodymus atsisako priimti.

Dėl pareiškėjos E. T. finansinio reikalavimo pagrįstumo

19. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Project EU“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Raktukas“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas kildinamas iš UAB „Project EU“ ir pareiškėjos E. T. 2024 m. gegužės 23 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties. Pagal sutarties 1.1 papunktį, pareiškėja įsipareigojo teikti U?? „Project EU“ valdymo paslaugas ir interjero dizaino paslaugas, ? UAB „Project EU“ įsipareigojo sumokėti už valdymo paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pareiškėja įsipareigojo, kad vadovavimo bendrovei paslaugas teiks nuotoliniu būdu. Tais atvejais, kai pareiškėja laikinai negalės teikti vadovavimo paslaugų, jas teiks vadovo įgaliotas asmuo (sutarties 1.2 papunktis). Už teikiamas vadovavimo paslaugas UAB „Project EU“ vadovui mokamas 4 600 Eur atlygis. Mokėjimas atliekamas atsitiktinėmis dalimis per kitą mėnesį (sutarties 3.1 papunktis). Iš byloje pateiktos paslaugų sutarties kopijos nustatyta, kad UAB „Project EU“ vardu sutartį pasirašė T. S.

23. Iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad tiek 2022 metų, tiek 2023 metų LUAB „Project EU“ finansinės atskaitomybės ataskaitas, pateiktas registro tvarkytojui, pasirašė T. S., kuri nurodyta kaip bendrovės įgaliotas asmuo. Aptarti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog sutarties sudarymo metu T. S., kaip ir nurodo apeliantė E. T., buvo asmuo, įgaliotas bendrovės vardu sudarinėti sutartis. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra keliamas 2024 m. gegužės 23 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimas, o yra sprendžiamas E. T. finansinio reikalavimo, kildinamo iš aptariamos sutarties, patvirtinimo klausimas.

24. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

25. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

26. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

27. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

28. Kadangi kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019).

29. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

30. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apskųstos nutarties turinį, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, jog E. T. galėjo reikšti reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Project EU“ bankroto byloje.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo pareiškėjos nurodytų duomenų neatitikimus, t. y. pareiškėja prašė patvirtinti 7 184,81 Eur finansinį reikalavimą, tačiau susumavus pareiškėjos perdavimo priėmimo aktuose nurodytas sumas gaunama 9 857,16 Eur. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė banko sąskaitos išrašo, iš kurio galima būtų nustatyti, kokias sumas LUAB „Project EU“ yra galimai skolinga arba buvo sumokėjusi sutarties vykdymo metu. Dar daugiau, teismas pagrįstai kaip teisiškai reikšmingą įvertino faktinę aplinkybę, kad VMI „i.SAF“ sistemos duomenimis, LUAB „Project EU“ per 2025 m. sausio mėn. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už paslaugas tik už 495,87 Eur pirkėjui A. R., o per 2025 m. vasario mėn. ir kovo mėn. bendrovė PVM sąskaitų faktūrų neišrašė jokiam subjektui.

33. Iš LUAB „Project EU“ bankroto bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą perduoti nemokumo administratorei, be kita ko, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Pareiškėja E. T. iki nurodytos datos (2025 m. kovo 21 d.) nemokumo administratorei bendrovės dokumentų neperdavė, dėl to nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu skirti pareiškėjai baudą dėl bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjai paskyrė 600 Eur baudą už aptariamų įsipareigojimų nevykdymą ir nustatė naują 15 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos perduoti nemokumo administratorei visą įmonės turtą ir dokumentus. Pareiškėja, kaip nurodoma nemokumo administratorės procesiniuose dokumentuose, iki šiol nemokumo administratorei nėra perdavusi visų bendrovės dokumentų.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių išnagrinėti bylą ir nuspręsti, jog pareiškėjos reikalavimas, susijęs su paslaugų teikimo teisiniais santykiais, yra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nemokumo administratorė pagrįstai teigia, kad, pareiškėjos pateiktuose darbų atlikimo aktuose nurodyta tik suma, tačiau ši suma nepagrįsta atliktais darbais, darbų sąrašais, suvestinėmis, užsakovų duomenimis, kokios paslaugos buvo teikiamos, kokiomis priemonėmis ir kita. Pažymėtina, kad nesant nemokumo administratorei perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų (avanso apyskaitos, pareiškėjo atskaitingo asmens apyskaitos, didžiosios knygos, kasos knygos), nėra galimybės nustatyti ir patikrinti, kokia apimtimi bendrovė yra atsiskaičiusi su pareiškėja, ar bendrovė yra jai skolinga, jei taip, kokią sumą. Tokias aplinkybes galėtų patvirtinti pirminiai apskaitos duomenys, prekių, paslaugų mokėjimo duomenys, tinkamai apskaityti buhalterinėje apskaitoje (apyskaitose, kasos knygoje (kasos dokumentuose), kuriuose būtų nurodyta, už kokias prekes ar paslaugas kreditorius atsiskaitė bei jų apmokėjimo pagrindas, tačiau ne fragmentiški perdavimo priėmimo aktais, kuriuose nurodytos tik pareiškėjai išmokėtinos sumos. Atitinkamai byloje esančių pareiškėjo pateiktų buhalterinių dokumentų dalies nepakanka nustatyti aplinkybėms, kad perdavimo priėmimo aktai, kuriais pareiškėja grindžia skolą, buvo įtraukti į bendrovės apskaitą, taip pat, jog pareiškėja faktiškai suteikė bendrovei paslaugas.

35. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnį ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, o subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas (direktorius) yra atsakingas už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą. Atsistatydindamas iš pareigų, įmonės vadovas privalo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-145-516/2016; 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-557-450/2022 42 punktas).

36. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, kuomet galėjo susidaryti bendrovės skola pareiškėjai, LUAB „Project EU“ vadove buvo pati pareiškėja E. T., kuri buvo atsakinga už tinkamą bendrovės apskaitos organizavimą, buhalterinių dokumentų sudarymą, įskaitant apyskaitas, kasos knygas (žurnalus). Minėta, kad byloje nėra duomenų, jog minėti dokumentai visa apimtimi buvo perduoti nemokumo administratorei, nors pastaroji dėjo maksimalias pastangas, jog jai būtų perduoti visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, o ne pavieniai dokumentai.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors šiuo atveju pareiškėja prašomą finansinį reikalavimą kildina iš paslaugų teikimo teisinių santykių, tačiau toks buvusios bendrovės vadovės reikalavimas likviduojamai dėl bankroto bendrovei nelaikytinas susijusiu su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą (tiek reikalavimo egzistavimą, tiek konkretų dydį), tenka pačiai pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai esant atsakingai už tinkamą bendrovės apskaitos organizavimą, buhalterinių dokumentų sudarymą, įskaitant apyskaitas, kasos knygas (žurnalus), taip pat tokių dokumentų perdavimą nemokumo administratorei ir jai tokių pareigų tinkamai neįvykdžius, būtent pareiškėjai tenka tokio pasyvumo teisinės pasekmės. Juolab kad net ir nagrinėjant šią bylą pareiškėja nepateikė visos apimties bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to byloje nėra galimybės pareiškėjos teismui pateiktus dokumentus patikrinti su bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, ir atitinkamai dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai) ir neįrodė finansinio reikalavimo pagrįstumo.

38. Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pašalinti pareiškimo trūkumus bei pateikti įrodymus, o ne atsisakyti patvirtinti finansinį reikalavimą, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo pareiškėją E. T. pateikti paaiškinimą ir įrodymus: 1) kas yra T. S., kuri UAB „Project EU“ vardu kaip įgaliotas asmuo sudarė paslaugų teikimo sutartį su E. T.; 2) kodėl paslaugų teikimo sutartis nėra patvirtinta bendrovės antspaudu; 3) kokias sumas UAB „Project EU“ yra pervedusi E. T. 2025 m. sausio–kovo mėnesiais. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymų rinkimo procese veikė aktyviai ir siekė objektyviai nustatyti visas pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

39. LUAB „Project EU“ nemokumo administratorė prašo paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (bylos vilkinimą).

40. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, LUAB „Project EU“ nemokumo administratorė nepagrindė pareiškėjos piktnaudžiavimo, jos sąmoningo siekio vilkinti procesą, apsunkinti bylos nagrinėjimą ir kita. Vien naudojimasis procesinėmis teisėmis (atskirojo skundo pateikimas, prašymas prijungti įrodymus apeliacinės instancijos teisme) savaime nesudaro pagrindo pareiškėjai taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorės nurodytas prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.