Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, I. M., suinteresuoto asmens I. M. savarankišką reikalavimą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama tikslu paveldėjimo procedūrų atlikimui, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. B. trijų mėnesių laikotarpiu po brolio A. N., gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, likusį po A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos D. B. (ikisantuokinė pavardė N.) brolis A. N., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos giminystės ryšį patvirtina pridedamas pareiškėjos gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. N. tėvus ir jo gimimo datą. A. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su G. N., kuri mirė (duomenys neskelbtini), susilaukė (duomenys neskelbtini) vaikų, (duomenys neskelbtini) iš jų mirę, likusi viena I. M. yra įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. Palikėjas A. N. buvo sudaręs testamentą vaikaičiui G. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini), palikimo priėmęs nebuvo ką patvirtina pridedamas 2024 m. kovo 18 d. Testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) r. 2-ojo notarų biuro liudijimas apie tai, kad dėl A. N. turo paveldėjimo byla nėra pradėta ir dėl palikimo priėmimo iki 2024 m. vasario 6 d. niekas nesikreipė (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Po brolio A. N. mirties pareiškėja D. B. pradėjo prižiūrėti ir rūpintis brolio turtu ir tai daro iki šiolei, todėl pareiškėja įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą kaip palikėjo sesuo. Pareiškėjai D. B. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą neišduotas, kadangi pareiškėja yra praleidusi terminą palikimui priimti.

Po pareiškėjos D. B. brolio A. N. mirties liko palikimas, t. y.: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, t. y. viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini), registruotas A. N. vardu; 0,2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. N. vardu; liko namų apyvokos ir asmeniniai mamos daiktai.

Pareiškėja D. B. į notaro biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė, tačiau pažymi, kad palikimą priėmė kitu būdu, t. y. faktiniu valdymu: mirus broliui A. N. jo turtą prižiūrėjo ir jį tvarkė. Šias aplinkybes patvirtina pridedamas 2024 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informacinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad D. B. po brolio A. N. mirties prižiūri jam priklausančią sodybą adresu: (duomenys neskelbtini). Iš pateikiamo 2023 m. vasario 6 d. (išduoto liudijo datoje padaryta akivaizdi klaida, kadangi duomenys suteikti iki 2024 m. vasario 6 d.) (duomenys neskelbtini) r. 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad niekas kitas A. N. palikimo nėra priėmęs. Pridedamas su pareiškimu 2024 m. kovo 18 d. Testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat šias aplinkybes patvirtina. Vis dėlto, nors paveldėjimo dokumentų pareiškėja nesusitvarkė iki šiol, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja po palikėjo mirties priėmė brolio palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. vykdydama nekilnojamojo turto priežiūrą. Aukščiau minėtais veiksmais, kurie liudija pareiškėjos sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, D. B. išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir paveldėti, todėl ji yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų teisines pasekmes - ji galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjos D. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. N. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo I. M. savarankišku reikalavimu prašė teismo atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po tėvo A. N. mirties priimti. Nurodė, kad jos tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini), terminas A. N. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Nors pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p., ji yra pirmos eilės A. N. įpėdinė, jo palikimo ji nepriėmė. Tėvas ne kartą žodžiu buvo minėjęs, kad ketina surašyti testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliks savo anūkui G. N.. Iš pareiškimo priedų matoma, kad tėvas savo pažadus buvo spėjęs įgyvendinti, tačiau testamentinis įpėdinis mirė palikimo taip ir nepriėmęs. Žinodama apie sudarytą testamentą, turėjo pagrindą manyti, kad ji pati paveldėti negalės. Todėl, detaliau nesidomėjo palikimo priėmimo procedūromis, ir notarei pareiškimo nepateikė. Be to, jei ir būtų kreipusi, daugiau nei abejotina, kad notarė jai būtų išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą, kai turtas buvo paliktas testamentu kitam asmeniui. Todėl, dabar byloje reiškia savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko – prašo jai atnaujinti praleistą terminą tėvo A. N. palikimui priimti. Jos vertinimu, žinojimas apie sudarytą testamentą kito asmens naudai, laikytinas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Tuo labiau, kad A. N. palikimo niekas nėra priėmęs (pareiškėja D. B. tvirtina palikimą priėmusi faktiniu valdymu, bet jos reikalavimas neįrodytas), todėl termino atnaujinimas niekieno teisėtų interesų nepažeis, civilinių santykių stabilumui neigiamos įtakos neturės. Be to, atnaujinus jai terminą tėvo palikimui priimti, atsiras pagrindas bylą dalyje dėl D. B. pareiškimo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme. Palikimą priimant jai, kaip pirmos eilės įpėdinei, akivaizdu, kad žemesnių eilių (pareiškėjos atveju – ketvirtos eilės) įpėdiniai paveldėti negalės.

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja D. B. yra jo motina. Žino, kad byla yra susijusi su dėdės A. N. turto paveldėjimu. Dėdės namą visą laiką prižiūrėjo motina. Kaip dėdė buvo neįgalus, jį prižiūrėjo ir jis su žmona, gyveno jo namuose (duomenys neskelbtini). Kada išvyko į užsienį, paliko dėdę prižiūrėti motinai. Kada dėdė buvo pas jį dvejus, nei karto nebuvo atvažiavusi jokia moteris jo aplankyti, taip pat niekas neskambino. Kada dėdė mirė, jis buvo užsienyje. Kas buvo su dėdės A. N. palikimu po jo mirties, jis tiksliai nežino. Žino, kad jo namą prižiūrėjo jo motina. Po dėdės mirties yra likęs namas, ūkiniai pastatai ir žemė. Po dėdės mirties, name liko gyventi G.. Jo mama, brolis ir jis atvažiuodavo G. padėti, pažiūrėti, kaip jam sekasi, nes jis buvo ne visai „(duomenys neskelbtini)“ proto, tai matėsi iš kalbos ar oficialiai buvo nustatyta diagnozė, nežino. Motina sumokėdavo už elektrą, nes pats nemokėjo. Patikrindavo sąskaitas už šiukšles. G. buvo A. anūkas. Jis dėdę prižiūrėjo nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. Kada jis prižiūrėjo dėdę, mama atvažiuodavo kasdien pas jį pažiūrėti, kokia dėdės sveikata, jį pamaitindavo. Kada dėdė gyveno pas jį, tuomet G. gyveno vienas dėdės namuose, jam padėdavo jo šeimos nariai, brolis J., motina. Pjaudavo žolę, tvarkydavo kiemą. Jam išvykus į užsienį, dėdę prižiūrėjo motina savo namuose (duomenys neskelbtini) k. Dėdės sveikata pagerėjo, jis išvyko gyventi į savo namus, gyveno kartu su G.. Motina atveždavo pagaminto maisto, palikdavo G., kad pašildytų, atveždavo vaistų. Mokesčius sumokėdavo motina, jie pasirūpindavo malkomis. Kada dėdė gyveno pas jį, dėdė išmokų jokių negavo, jis gaudavo už jo globą. Kai jis prižiūrėjo dėdę, niekada nebuvo atvykusi I. M., jis ją dabar mato pirmą kartą. Kada dėdė gyveno pas mamą, mama nei karto nesakė, kad dėdę kažkas aplanko. Per tris mėnesius po dėdės mirties, jam nėra žinoma ką mama darė su dėdės turtu. Po dėdės mirties, motina nelaikė savęs savininke jo turto, o laikė G..

Liudytoja D. O. teismo posėdžio metu parodė, kad žinojo, jog seniūnijoje gyveno A. N., bet su juo nebendravo. D. B. ir A. N. yra brolis ir sesuo. Ji žino, kur yra A. N. namas, žino, kad kažkiek D. B. ir jos sūnūs prižiūri šį namą. 2024 m. dėl pažymos išdavimo į seniūniją kreipėsi D. B.. Jie seniūnijoje žino, kas kokį namą prižiūri. Kad įsitikintų, jog teisinga informacija, bendravo su Š., kuri žino šiuo dalykus ir ji pati žino šią informaciją. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), yra vietinė, čia gimusi ir augusi. Š. ilgą laiką buvo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (duomenys neskelbtini), anksčiau tame kaime dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat yra vietinė ir viską gerai žino. Rengdama pažymą taip pat rėmėsi buvusios seniūnės pateikta informacija. Buvusi seniūnė V. D. žinojo, kad D. B. šeima kažkiek prižiūri šią sodybą. Negyvenamos sodybos turi būti apipjautos, neprižiūrimų sodybų savininkus ragina, kad apsipjautų. Jie žino, kad šią sodybą prižiūri D. B., sodyba yra kažkiek prižiūrima, jie neturi įgaliojimų eiti į sodybą tikrinti, mato, tiek kiek pravažiuoja. Žino, kad ši sodyba priklausė A. N.. Žino, kad po A. N. mirties gyveno sodyboje, jo sūnus ar anūkas G.. D. B., jos žiniomis negyveno sodyboje. Ji tvirtinti negali, ar (duomenys neskelbtini) m. po A. N. mirties, trijų mėnesių laikotarpiu, buvo rūpinamasi jo sodyba, nes dirbo (duomenys neskelbtini), ji neatsimena to laiko ir jai ne tas buvo svarbu. Namas nuo (duomenys neskelbtini) m. nebuvo taip, kad nebūtų buvęs prižiūrėtas, nes pro jį pravažiuodavo.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, kas toks yra D. B. brolis, A. N. nepažino. Jis dirba (duomenys neskelbtini), važinėjo po kaimus, žino kur yra tas namas, bet jo adreso nežino. Kas dabar gyvena šiame, nežino. Anksčiau tame name gyveno G., anksčiau atvykdavo pas jį jo pavežti, tačiau apie namą su juo nekalbėjo. (duomenys neskelbtini) m. jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir dirba iki šiol, jo pareigos (duomenys neskelbtini). Jam niekada neteko rinkti mokesčių už elektrą. Nedažnai tenka būti (duomenys neskelbtini), per mėnesį vieną kartą. Dėl to namo niekada nevažiavo ir mokesčių nerinko. Namas nuo kelio matomas, šis namas visą laiką neprižiūrimas, žolė nenupjauta. (duomenys neskelbtini) m. jis nebuvo (duomenys neskelbtini) k., ten nevažinėjo, todėl nieko negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas ir savarankiškas reikalavimas atmestini.

Šioje byloje D. B. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja trijų mėnesių laikotarpiu po brolio A. N., gyvenusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė palikimą, likusį po A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Suinteresuotas asmuo I. M. pateiktu savarankišku reikalavimu prašė teismo atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po tėvo A. N. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Bylos duomenimis iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini) pažymos apie gimimą, nustatyta, kad A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. ir M. (iki santuokos – J.) N.. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. N. (po santuokos sudarymo – B.) tėvai yra J. N. ir O. J., pareiškėja D. B. ir A. N. yra brolis ir sesuo. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. N. (duomenys neskelbtini) mirė našliu, gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu – (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė G. N. mirė (duomenys neskelbtini), jų vaikai: J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), V. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), I. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) sutikimo matyti, kad A. N. sutiko, jog juo rūpintųsi S. B..

Iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad A. N. vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini); 0,2500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) testamento matyti, kad A. N., šiuo testamentu padarė patvarkymą, kad visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dienoje, palieka savo vaikaičiui G. N.. Testamentą už negalintį dėl ligos pasirašyti A. N., jo prašymu pasirašė D. B.. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė N. D. šį testamentą (duomenys neskelbtini), patvirtino, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl palikėjo A. N. palikimo nėra įregistruotų: palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. (duomenys neskelbtini) įregistruotas, (duomenys neskelbtini) sudarytas oficialusis testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro informacija patvirtina, kad G. N. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Iš (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. 2024 m. vasario 6 d. nutarimo matyti, kad notarė išnagrinėjusi D. B. prašymą dėl palikimo priėmimo po A. N. mirties ir prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nustatė, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, po palikėjo A. N. mirties, todėl pareiškėjos pareiškimą atmetė. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro 2023 m. vasario 6 d. liudijime nurodyta, kad po A. N. mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo iki 2024 m. vasario 6 d. niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nėra užvesta.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. balandžio 11 d. rašte „Dėl informacijos“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. nuo (duomenys neskelbtini), po brolio A. N. mirties, prižiūri jam priklausiusią sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) per „(duomenys neskelbtini)“ atliktas mokėjimas AB (duomenys neskelbtini) už elektros paslaugas 294,57 Lt sumai, sąskaita A. N. vardu, vartotojo kodas (duomenys neskelbtini); per (duomenys neskelbtini) kredito uniją (duomenys neskelbtini) atliktas mokėjimas 31,35 Eur, aprašyme nurodyta – G. N. už elektrą, sąskaita A. N. vardu, vartotojo kodas (duomenys neskelbtini); per (duomenys neskelbtini) kredito uniją (duomenys neskelbtini) atliktas mokėjimas 3,94 Eur, asmuo G. N., aprašyme nurodyta – sąskaita elektra, sąskaita A. N. vardu, vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio 27 d. informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) su bendrove sudaryta ir iki šiol galioja visuomeninio tiekimo Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, objekto adresu (duomenys neskelbtini), A. N. vardu, kuriai suteiktas kliento kodas (duomenys neskelbtini).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, išaiškinta, kad paveldėjimo esmė yra tai, jog mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t.t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Nepaisant ypatingosios teisenos bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant jose tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-614-881/2017).

Nagrinėjamos bylos atveju, faktą, kad po brolio mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti turtą, pareiškėja įrodinėjo žodiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais. Pareiškėja reikalavimą grindė savo veiksmais, kurie pasireiškė tuo, jog ji tvarko ir prižiūri namą, atliko namo remontą, dažė sienas, moka mokesčius. Taip pat reikšmingomis aplinkybėmis laiko tai, jog prižiūrėjo brolį A. N., rūpinosi jo namu, slaugė, kai šis sirgo, jį palaidojo. Suinteresuotas asmuo I. M. nurodė, kad pareiškėjos veiksmai atlikti pasibaigus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, po (duomenys neskelbtini), todėl yra pavėluoti ir nebegali būti laikomi įrodančiais įvykus palikimo priėmimą.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog bylos faktiniai duomenys neįrodo, kad pareiškėja per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jį pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti, t. y. kad savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą.

Sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro gyvenamasis namas (su kitais statiniais ir žemės sklypu). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad po palikėjo mirties likusiame name gyveno jo vaikaitis G. N.. Kaip patvirtino ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu, „viskas buvo palikta G.“, dėl palikimo priėmimo po brolio mirties į notarą nesikreipė, nes „viskas perėjo G.“. K. G. N. vartojo alkoholį, nieko netvarkė, ji mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą.

Nors pareiškėja nurodė, jog mokėjo mokesčius, tačiau teismui pateikė tik 2012 m. lapkričio 23 d. atliktą mokėjimą AB (duomenys neskelbtini) už elektros paslaugas 294,57 Lt sumai, 2015 m. rugsėjo 24 d. atliktą mokėjimą 31,35 Eur, 2016 m. rugpjūčio 3 d. atliktą mokėjimą 3,94 Eur sumai. Visi šie mokėjimai atlikti jau praėjus įstatymo numatytam palikimo priėmimo terminui. Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007); tačiau tiek anksčiau minėti pačios pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek liudytojų paaiškinimai nesudaro pagrindo teismui įvertinti, jog pareiškėja nuosekliai siekė rūpintis po brolio mirties likusiu turtu (tiek per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, tiek ir vėliau.), kaip turto savininkė. Reikšminga teismas vertina aplinkybę, jog dviejuose iš į bylą pateiktų mokėjimo dokumentų nurodoma, kad mokama už asmenį – G. N.. Tai, teismo vertinimu, patvirtina priešingai, nei teigia pareiškėja – ji turto savininku laikė būtent savo brolio vaikaitį, tokia pozicija buvo išreikšta tiek 2012 m., tiek 2015 m.. Iš esmės tokį D. B. suvokimą patvirtina ir liudytoju apklaustas pareiškėjos sūnus S. B., kuris nors teismui ir nurodė, kad namą prižiūrėjo jo motina, tačiau tiek jis, tiek ir mama atvažiuodavo padėti G., pažiūrėti, kaip jam sekasi. Ką D. B. darė su dėdės turtu per tris mėnesius po jo mirties, liudytojui nebuvo žinoma, jo vertinimu, motina nelaikė savęs turto savininke, o laikė juo G. N. Liudytoja seniūnijos darbuotoja D. O. nurodė negalinti tvirtinti, jog trijų mėnesių laikotarpiu po A. N. mirties likusia jo sodyba buvo rūpinamasi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog minėtus veiksmus (mokesčių mokėjimą) pareiškėja atliko ne naudodamasi likusiu turtu kaip savo ir įpėdinio teisės perkeldama į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą, o teikdama pagalbą G. N. – asmeniui, kuris, kaip pareiškėjai buvo žinoma, buvo A. N. įpėdinis pagal testamentą, taip siekdama išsaugoti turtą – būstą brolio vaikaičiui. Netiesiogiai aplinkybę, kad turto savininku pareiškėja visgi laikė G. N. patvirtina ir aplinkybė, jog į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo D. B. kreipėsi tik po G. N. mirties.

Nors pareiškėja ir nurodė, kad A. N. rūpinosi ir iki jo mirties, kai jis sirgo, tačiau įrodyti, kad buvo rūpinamasi palikėju, jo turtu iki jo mirties ir tokie veiksmai tęsiami ir po jo mirties tokiu pagrindu, kuris nuosavybės teisės nesukuria, nėra pakankama. Juolab, kad byloje nustatytos aplinkybės, kurias patvirtino ir pati pareiškėja, jog A. N. ir jo turtu iki mirties rūpinosi ne tik D. B., bet ir jos sūnus. Taigi, nesant pateikta kitų (nei anksčiau aptarti) duomenų apie namo priežiūrą, prievolių, susijusių su nekilnojamojo turto valdymu ir naudojimu, vykdymą ir pan. nei per tris mėnesius po palikėjo mirties, nei vėliau, spręstina, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja atliko tokius veiksmus, kurių pagrindu galėtų būti laikoma jog palikimą po savo brolio mirties ji priėmė faktiniu paveldimo turto valdymu.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Suinteresuotas asmuo I. M. pateiktu savarankišku reikalavimu prašė teismo atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po tėvo A. N. mirties priimti. Nurodė, kad ji yra pirmos eilės A. N. įpėdinė. Tėvas jai žodžiu buvo minėjęs, kad ketina surašyti testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliks savo anūkui G. N.. Testamentinis įpėdinis mirė palikimo nepriėmęs. Žinodama apie sudarytą testamentą, turėjo pagrindą manyti, kad ji pati paveldėti negalės, todėl nesidomėjo palikimo priėmimo procedūromis, ir notarei pareiškimo nepateikė.

Testatoriaus nurodytam įpėdiniui palikimo nepriėmus, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą. Tokie patys padariniai kyla ir įpėdiniui ar įpėdiniams pagal testamentą atsisakius palikimo (CK 5.60 straipsnis). Įpėdiniui neatlikus teisiškai reikšmingų veiksmų, laikytina, kad jis netapo paveldėjimo teisinių santykių subjektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikytina, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos kontekste svarbu tai, kad turto palikėjas A. N. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kad visą savo turtą mirties dienoje palieka savo vaikaičiui G. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini), palikimo pagal testamentą nepriėmęs. Ši aplinkybė, kad A. N. buvo sudaręs testamentą buvo žinoma pareiškėjai D. B., kuri ir pasirašė testamentą už negalintį dėl ligos pasirašyti A. N..

Nors teikdama savarankišką reikalavimą I. M. nurodė, kad priežastis, dėl kurios praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti – žinojimas apie A. N. sudarytą testamentą kito asmens naudai, tačiau teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo nurodė, kad apie testamentą nežinojo. Tėvas buvo sakęs, kad ketina surašyti testamentą, todėl turėjo pagrindą manyti, kad ji paveldėti negalės, todėl notarui pareiškimo dėl palikimo nepateikė. Iš šios prieštaringos suinteresuoto asmens pozicijos spręstina, kad neveikimas buvo grindžiamas ne žinojimu, o prielaida, jog galimai yra sudarytas A. N. palikimas G. N. naudai. Priešingai, nei teigiama suinteresuoto asmens atstovo, teismo vertinimu, aplinkybė, ar I. M. buvo žinoma apie sudarytą testamentą, yra svarbi. Spėjimai, būtų ar nebūtų notaras išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą, vadovavimasis prielaida, jog galimai yra sudarytas testamentas kito įpėdinio naudai, negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartą elgesiu. Pažymėtina, kad jokių kitų individualių su I. M. asmeniu susijusių priežasčių, sutrikdžiusių jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, teismui nenurodyta. Kitos I. M. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės taip pat prieštaringos. Nurodydama, jog lankė savo tėvą A. N. iki jo mirties, bendravo su juo telefonu, tuo pat metu nurodė, jog nežinojo apie tėvo mirtį, kada apie ją sužinojo, nurodyti negalėjo. Nors ir paminėjo teismo posėdžio metu, jog nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą ir dėl to praleido terminą, tačiau plačiau tokios pozicijos nedetalizavo nei procesiniuose dokumentuose, nei teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu. Kaip anksčiau jau minėta, jokių individualių su I. M. asmeniu susijusių priežasčių, nulėmusių galimą jos įstatymo nežinojimą ir objektyviai sutrikdžiusių jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, nenurodyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Pastebėtina, jog į notarą nebuvo kreiptasi ir po G. N. mirties (duomenys neskelbtini). Aplinkybių, kada sužinojo apie tėvo mirtį, I. M. taip pat negalėjo nurodyti.

Pažymėtina, kad dėl palikimo priėmimo (termino palikimui priimti atnaujinimo) nebuvo kreipiamasi labai ilgą laikotarpį. Paminėtina tai, kad net ir nurodomos nesikreipimo į notarą priežastys yra prieštaringos: pirma nurodoma, kad nesikreipė dėl neva sudaryto testamento kito įpėdinio naudai, vėliau priežastimi nurodoma aplinkybė, jog nebuvo žinoma apie reikalingumą kreiptis į notarą. Esant šioms ir anksčiau minėtoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog suinteresuotas asmuo I. M. turėjo valią priimti tėvo A. N. palikimą po jo mirties, tačiau negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių. Objektyvių ir realių kliūčių, o ne prielaidų, sutrukdžiusių atlikti minėtus veiksmus, nenustatyta ir juolab neįrodyta. Suinteresuoto asmens I. M. savarankiškas reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jog teikiant antrinę teisinę pagalbą I. M., teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 470,24 Eur. Byloje taip pat pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jog teikiant antrinę teisinę pagalbą D. B., teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 665,56 Eur.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Ypatingosios teisenos bylų specifika lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Byloje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, kas leidžia teismui spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Šiuo atveju atsižvelgiant, kad pareiškėja D. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 100 procentų buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai pat suinteresuotas asmuo I. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šioje byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 55,51 Eur, valstybei iš byloje dalyvavusių asmenų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos D. B. pareiškimą atmesti.

Suinteresuoto asmens I. M. savarankišką reikalavimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.