Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-138-926/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-19
Bylos Nr.: 1A-138-926/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Valdas Vitunskas, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: L. J.
Nukentėjusysis: I. S.
Advokatai: Vitalija Smolenskienė, Jurgita Jablonskienė, Eglė Rybelienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-926/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18337-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.1; 1.2.8.1; 2.1.7.5; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.3.2.2.13; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Linai Kemežienei, Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,

nuteistajam L. J., jo gynėjoms advokatėms Jurgitai Jablonskienei, Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.), ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

L. J. nustatytas 2 (dvejų) metų terminas paskirtai baudai sumokėti.

Nukentėjusiosios I. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista I. S. iš L. J. 700 Eur (septyni šimtai eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti 3 000 Eur sumoje pripažintos proceso išlaidomis ir iš L. J. nukentėjusiosios I. S. naudai priteista 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) turėtoms advokato teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu L. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis šmeižė I. S., neva ši padarė sunkų nusikaltimą, o būtent: 2021 m. gegužės 20 d., internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pasinaudojęs žinutės siutinimo (duomenys neskelbtini) klubo nariams funkcija, išsiuntė (duomenys neskelbtini) klubo nariams nuorodą „(duomenys neskelbtini)“ su tikrovės neatitinkančiu vaizdo įrašu, kuriame matyti vyro nuotrauka (toliau – vyras Nr. 1), virš kurio parašyta „Advokatas R. V.“, ant nuotraukos vidurio parašyta „ORGANIZATORIUS“, po nuotrauka parašyta „KAIP V. K. IR R. V. VYKDO REKETĄ IR REIKALAUJA KYŠIO“. Toliau įraše matyti kito vyro nuotrauka (toliau – vyras Nr. 2), virš kurios parašyta „Teistas V. K.“, ant nuotraukos užrašyta „BENDRININKAS“, o po nuotrauka parašyta „KAIP V. K. IR R. V. VYKDO REKETĄ IR REIKALAUJA KYŠIO“. Toliau matyti moters nuotrauka (I. S.), virš kurios parašyta „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorė“, po šiuo užrašu parašyta „VYKDYTOJA“, po nuotrauka parašyta „ORGANIZATORIUS“, po nuotrauka parašyta „KAIP V. K. IR R. V. VYKDO REKETĄ IR REIKALAUJA KYŠIO“. Toliau matyti vyro Nr. 2 kelios nuotraukos iš internetinės paieškos puslapio ir šalia šių nuotraukų, dešinėje pusėje atsiranda užrašas „BANKROTO ADMINISTRATORIUS TEISTAS UŽ KYŠININKAVIMĄ DARBUOTOJAS V. K. REIKALAUJA R. V. :) DALIS – 40 000€ +50 450€ V. SĖKMĖS MOKESTIS“. Toliau matyti vyro Nr. 1 nuotraukos iš internetinės paieškos puslapio ir šalia šių nuotraukų, dešinėje pusėje atsiranda užrašas „BANKROTO ADMINISTRATORIUS TEISTAS UŽ KYŠININKAVIMĄ DARBUOTOJAS V. K. REIKALAUJA R. V. :) DALIS - 40 000€ +50 450€ V. SĖKMĖS MOKESTIS“. Toliau rodoma vyro Nr. 1 nuotrauka, po kuria yra užrašas „20% PLANUOSE DAR REKETUOTI?“. Vėliau ant šios nuotraukos atsiranda užrašas „TARP ADVOKATŲ IR ADMINISTRATORIŲ CHARAKTERIZUOJAMAS KAIP KOJOS TEISME IR BJAURYBĖ“. Toliu matyti vyro Nr. 1 nuotrauka, po kuria matyti užrašas „SUTARTYS, KURIOSE NUMATYTI TOKIE SĖKMĖS MOKESČIAI...“, tuomet šis užrašas lieka ir pasikeičia nuotrauką į vyro Nr. 2. Tuomet ant šio nuotraukos atsiranda užrašas „€€€€€€€“ ir po ja užrašas „ČIA PRADŽIA!!!“. Toliau po šia nuotrauka atsiranda užrašas „PO GAUTO TEISTUMO NEPASIMOKĖ“. Toliau ant tos pačios nuotraukos atsiranda užrašas „10000“, vėliau pasikeičia užrašas į „APIE 11000€ IŠLAIDOS“. Toliau pasikeičia nuotrauka į I. S. nuotrauką, virš kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini) REIKALAVIMAI 24 000€“, ant nuotraukos yra užrašas „I. S.“, po nuotrauka užrašas „TUO METU 2021-03-11 REIKALAVIMAI PRIKLAUSĖ (duomenys neskelbtini) IR (duomenys neskelbtini) (BUVĘS (duomenys neskelbtini))“. Tuomet vėl atsiranda vyro Nr. 2 nuotrauka, ant kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini) REIKALAVIMAI 24 000€“ ir „162000€ !!! BONUSAI V. R., I. S. IR V. K.“. Toliau matyti I. S. nuotrauka, virš kurios matyti užrašas „KOKS RYŠYS SU JĄ IŠIMTINAI ADVOKATAUJANČIŲ TEISTU ASMENIU?“, po nuotrauka matyti užrašas „POKALBIO METU (duomenys neskelbtini) REIKALAVIMUS JAU TURĖJO I. S. - (duomenys neskelbtini) R. V. KOLEGĖ“. Toliau rodoma vyro Nr. 2 nuotrauka, ant kurios yra užrašas „Baigėsi 1 etapas €€€€€€“, netrukus atsiranda užrašas „Sekantis etapas €€“, tuomet atsiranda užrašas „Administravimas visas: 10 000+ 12000+ PVM BŪTŲ 26020 €“. Toliau atsiranda vyro Nr. 1 nuotrauka, ant kurios yra užrašas „Sėkmės mokestis 54450 €“, ties tuo pačiu užrašu pasikeičia nuotrauka į vyro Nr. 2. Tuomet atsiranda užrašas „Už 1 pareiškimą ir sėkmės mokestis be tyčinio“. Tuomet atsiranda I. S. nuotrauka, virš kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini) IR (duomenys neskelbtini) (BUVĘS (duomenys neskelbtini)) DIREKTORĖ“, po nuotrauka matyti užrašas „(duomenys neskelbtini) reikalavimo išpirkimas per I. S., kuri bendrininkauja su teistu V. K. ir R. V.“. Tuomet atsiranda vyro Nr. 2 nuotrauka ir po užrašas „Skaičiuoja.... V. K.“. Toliau pasikeičia užrašas ir po nuotrauka matyti užrašas „105 000 € mokėjimai V. K., R. V. ir I. S.“, toliau pasikeičia užrašas „Jeigu išperkame iš (duomenys neskelbtini) (I. S.)“, toliau keičiasi užrašas „Tokia man aritmetika iš grupuotės“, toliau keičiasi užrašas į „Už ką mokėt 105 000 € (su nuolaida 162 000€) šiai grupuotei“, toliau keičiasi užrašas į „Šitos sumos kol kas nėra, nes pritaikyta nuolaida“, toliau keičiasi užrašas į „Kalba eina, kad tokie reikalavimai bankrutuojančios įmonės vadovui yra nesuprantami“, toliau šalia atsiranda užrašas „įdomu kurie teisėjai tvirtina? Kur STT?“, toliau keičiasi užrašas į „Byla baigta, priteistos išlaidos, tai koks sėkmės mokestis?“, toliau atsiranda užrašas „Nesąmonė... bet tokia realybė...“, tada atsiranda užrašas „L., MES (V. R., V. K., I. S.) nesiginčyjam“, toliau atsiranda užrašas „Jei duodu €€ padeda bylą užbaigti taikos sutartim“, toliau atsiranda užrašas „Jei skaičiai manęs netenkina - Bandymas neigti bus betikslis“, toliau atsiranda užrašas „Pasiruošę padėt užbaigti bylą taikiai tik gavę savo 105 000 €“, toliau atsiranda užrašas „Kreditoriai nusispjauti V. K....“, šalia užrašas „Kreditorinius aš sumokėsiu. Sutarėm“, toliau atsiranda užrašas „V. K. - taip (bet kol kyšio nebus, trukdo tai daryti“, toliau atsiranda užrašas „Bandau paaiškinti, kad nesuprantu, kodėl reikia mokėti 105 000 € kyšį...“, tuomet atsiranda užrašas „Už ką mokėt R. V.? Kas dar dalinasi pinigais?“. Tuomet pasikeičia tik nuotrauka ir matyti vyro Nr. 1 nuotraukos iš „www.google.“ vaizdų sistemos, įrašius į paiešką „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet pasikeičia užrašas į „Ar galime susitarti, kad sumoku kreditoriams, administravimo išlaidas, o dėl tų „Sėkmės mokesčių“ tegul paliekam spręsti teismui? Netiko...“, tuomet pasikeičia užrašas į „Neteisingai supratu V. K. ir kalbu ne apie tai...“ , tuomet pasikeičia užrašas į „Pirmiausia moku kyšį tik po to kreditoriai...“ , tuomet pasikeičia užrašas į „Pirma turiu sumokėti administravimo išlaidas „sėkmės mokestį“ 50 450 €...tik tada kreditoriai...“, tuomet viršuje atsiranda užrašas „Prie ko čia ta jų 105 000 € suma?“, tuomet pasikeičia užrašas į „Reketas baltos dienos šviesoje iš R. V., V. K. ir I. S....“, tuomet pasikeičia užrašas į „Jei nesutinku mokėti R. V., V. K. ir I. S.?“, tuomet pasikeičia užrašas į „Jei reikalaujama suma tenkina, dirbame toliau“, tuomet pasikeičia užrašas į „Jei netenkina, toliau persekioja mane, mano vadovaujamas firmas, trukdo atsiskaityti su kreditoriais, žlugdo mano verslus“. Tuomet pakeičiama nuotrauka, kurioje matyti tik viena vyro Nr. 1 nuotrauka, ant kurios yra užrašas „Ar tai ne banditai?!“, tuomet atsiranda dar vienas užrašas „2021-03-17 dieną buvo pateikti įrašai teismui dėl reketo ir kyšio reikalavimo.“, tuomet dar atsiranda viršuje nuotraukos užrašas „Jie vis dar bylose...“, tuomet prie šių užrašų pasikeičia nuotrauka ir matoma I. S. nuotrauka, tuomet prie šių užrašų pasikeičia nuotrauką ir joje matyti vyrą Nr. 2, tuomet pasikeičia užrašas apačioje „I. S. per (duomenys neskelbtini) padeda reketuoti (duomenys neskelbtini) reikalavimo pagrindu (už ją derisi V. K.)?“, tuomet viršuje pasikeičia užrašas „Kas juos stoguoja?“, tuomet viršuje esantis užrašas pasikeičia į „R. V. ir I. S. yra (duomenys neskelbtini) klubo nariai“, tuomet vėl pasikeičia užrašas viršuje „Atviras reketas prasidėjo 2021 sausį ir tęsėsi iki 2021 kovo 11.“, Tuomet pasikeičia užrašas apačioje „Nukentėję nuo šių žmonių siųskite info (duomenys neskelbtini)“. Įrašo pabaiga. Tokiu būdu tyčia šmeižė I. S., neva ši padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (Kyšininkavimas, kai kyšio suma siekia 250 MGL).

Šalies argumentai

2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m gruodžio 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį – L. J. išteisinti kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, iš naujo ištirti byloje esančius įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors vaizdo įrašo turinys ir nuoroda buvo pagrindiniai bylos objektai, teismui nepavyko identifikuoti vaizdo įrašo autoriaus ar asmens, kuris jį patalpino platformoje, o Lietuvos baudžiamojoje teisėje nėra tiesiogiai kriminalizuota vien tik kitų sukurtų ir įkeltų vaizdo įrašų persiuntimo veika. Skunde teigiama, kad už turinį atsako turinio autorius, bet ne asmuo, kuris persiuntė M. video nuorodą iš „Youtube“. Nurodoma, kad teismas nenustatinėjo, jog persiuntimas savaime yra nusikalstamas, tiesiog ėmė ir nuteisė L. J. už nuorodos persiuntimą per (duomenys neskelbtini) sistemą, nors jokių įrodymų tam patvirtinti nėra ir to nebuvo nei kaltinime, nei buvo nagrinėjama bylos metu.

2.2. Skunde teigiama, kad video medžiaga, kuri buvo viena iš pagrindinių įrodymų, nebuvo surinkta tiesiogiai ikiteisminio tyrimo metu, o buvo atnešta nukentėjusiosios I. S. ir liudytojo R. V., kurie yra draugai ir kolegos, todėl kyla klausimų dėl įrodymų rinkimo teisėtumo bei jų patikimumo ir tai laikoma esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimu. Taip pat skunde teigiama, kad liudytojų ryšiai kelia akivaizdų interesų konfliktą, nes liudytojo R. V. ir nukentėjusiosios draugystė ar kolegiškumas reiškia, kad jie galimai veikė koordinuotai, siekdami pateikti tam tikrus įrodymus, kurie galėtų būti naudingi vienai pusei, t. y. jie galėjo pakeisti video, jį koreguoti tam, kad būtų apkaltintas nekaltas L. J., ir šios aplinkybės šių asmenų pateiktus video ir laiškus kaip įrodymus daro nepatikimus, kas turėtų būti vertinama kaltinamojo naudai, tokius įrodymus atmetant.

2.3. Skunde nurodoma, kad „Youtube“ vaizdo įrašas nebuvo surinktas, vykdant procesinius veiksmus (pavyzdžiui, perėmimo ar apžiūros metu, kratos metu randant video pas nuteistąjį). Įrodymų dėl video tikrumo nėra, jį atnešė pati nukentėjusioji I. S., kuri jį turi savo kompiuteryje, kuriame galėjo sėkmingai šį video redaguoti. Be to, po to dar kartą tą video atnešė ir liudytojas R. V., t. y. I. S. draugas ir kolega. Taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu liudytoja nurodė, kad kaip R. V. pavaldinė atliko foto nuotraukas, kurias „fotoshop“ pagalba sėkmingai galėjo redaguoti, kadangi naudojosi nelegaliomis programomis per internete surastas paieškos sistemas tam, kad parsisiųstų video bei atliko nuotraukų sukūrimą.

2.4. Nuteistojo teigimu, iš esmės video šaltinis yra pačios nukentėjusiosios asmeninis kompiuteris, nes tyrėja video „Youtube“ nerado, ką ji patvirtino bylos eigoje, o nukentėjusiosios draugo ir kolegos R. V. atneštas video ir jo pavaldinės K. G. kompiuteris nėra autentiškumo įrodymas. Skunde pažymima, kad nei įrašas, nei kompiuteriai nebuvo paimti ištyrimui ir video sukūrimo aplinkybių, jo autentiškumo patikrinimui. Nuteistojo teigimu, kad faktas, kad tyrėja ikiteisminio tyrimo metu jokio video „Youtube“ nematė, jo nerado, o video buvo atneštas daug vėliau, jau vykstant antrą mėnesį ikiteisminiam tyrimui, video negali būti pripažintas autentišku ir tikru vien tik iš suinteresuotų, priešiškai L. J. atžvilgiu nusiteikusių, asmenų pasakojimų ar iš jų kompiuterių paimtu video, kai nebuvo nustatyta, kaip tas video atsidūrė jų kompiuteriuose, kada jis buvo realiai sukurtas ir ar nebuvo redaguotas. Nuteistojo vertinimu, byloje nebuvo įrodyta vaizdo medžiagos „Youtube“ autentiškumas, nebuvo nustatyta, kas sukūrė vaizdo įrašą, kaip jis buvo perkeltas į „Youtube“ platformą, ar video, kurį atnešė I. S. ir R. V., yra tas pats video, taip pat byloje nėra nei vieno įrodymo, kas per (duomenys neskelbtini) sistemą išplatino nuorodą.

2.5. Skunde nurodoma, kad teismui nepašalinus abejonių, kad nukentėjusioji I. S. ir liudytojas R. V. turėjo bendrų interesų, siekdami pateikti video kaip įrodymą, ir nepatikrinus jų parodymų, jis negali būti teisiamas įrodymais, kurie abejotinai atsirado ikiteisminio tyrimo eigoje pačios nukentėjusiosios ir prieš L. J. asmeniškai nusistačiusio R. V. ir jo pavaldinės K. G. iniciatyvomis, dėl ko apeliacinis teismas turėtų atlikti papildomus veiksmus dėl video įrašo kilmės ir autentiškumo patikrinimo arba atmesti šį įrodymą kaip nepatikimą.

2.6. Skunde taip pat teigiama, kad liudytoja apklausta R. V. darbuotoja nurodė, jog naudodamasi per „Google“ surasta (tikėtina nelegalia) programa, neva, išsaugojo video įrašą iš „Youtube“, todėl tokiu būdu surinkta medžiaga negali būti laikoma teisėtu įrodymu, o tai lemia, kad ji negali būti pagrindas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai niekaip nenustatinėjo, ar pačios nukentėjusiosios ir jos draugo ir kolegos R. V. atneštas video yra tas pats video „Youtube“ ir nenustatė atnešto video kilmės ir autentiškumo, o tik pasirėmė pačios suinteresuotos nukentėjusios I. S. ir priešiškai nusiteikusių liudytojų R. V. ir jo pavaldinės teisme duotais parodymais. Nuteistasis pažymėjo, kad visi šie asmenys yra betarpiškai tarpusavyje susiję darbo ir verslo santykiais, todėl jų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai.

2.7. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įtraukė naują faktinę aplinkybę, nurodydamas, kad jis išsiuntė „Youtube“ nuorodą per (duomenys neskelbtini) sistemą ir nuosprendžiu pakeitė kaltinimą, iš esmės pakeisdamas faktines aplinkybes, kas yra esminis proceso pažeidimas, nes nuteistasis negalėjo gintis nuo šios aplinkybės. Nuteistojo teigimu, teismas negalėjo konstatuoti, kad nuorodą išsiuntė būtent L. J. per (duomenys neskelbtini) sistemą, kadangi tokia aplinkybė nebuvo įrodyta ir net analizuojama bylos eigoje, jos nebuvo kaltinime, todėl teismas akivaizdžiai peržengė kaltinamojo akto ribas. Skunde teigiama, kad nuteistasis ne kartą informavo teismą, kad jam nėra suprantamas kaltinimas, tačiau teismas tai ignoravo, o priimtas nuosprendis tik dar kartą patvirtino, kad ne tik kad buvo nesuprantamas prokurorės kaltinimas, tačiau teismas, išteisindamas L. J. pagal prokurorės kaltinimą, nuosprendžiu iš esmės pakeitė kaltinimą ir jį nuteisė dėl kaltinime nebuvusių aplinkybių.

2.8. Nuteistojo teigimu tai, kad pirmosios instancijos teismas užsiminė apie galimybę keisti kaltinimą, tačiau iš esmės paliko prokurorės kaltinimą, kuriame nebuvo aptarta aplinkybė apie nuorodos siuntimą (duomenys neskelbtini) nariams, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino jį kaltu būtent dėl nuorodos siuntimo per (duomenys neskelbtini) sistemą, kurio nebuvo prokurorės kaltinime, kelia klausimų dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo, nes nuteistasis turėjo teisę žinoti, kokios veikos jam yra inkriminuojamos, kad galėtų koncentruoti gynybą į šiuos aspektus. Taip pat nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės privalo būti laikomos kaltinimo ribų peržengimu, nes tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į teisingą procesą bei teisę į aiškumą dėl kaltinimo.

2.9. Skunde taip pat nurodoma, kad advokato M. K. parengtas ir L. J. pasirašytas paaiškinimas, kuriame nėra informacijos apie nuorodos siuntimą per (duomenys neskelbtini) sistemą, negalėjo būti interpretuojamas kaip įrodymas, kad tokie veiksmai buvo atlikti, nes teismas negali remtis spėjimais, kai nėra tiesioginių duomenų. Taip pat nurodoma, kad prie šio skundo pridėta pretenzija patvirtina, kad nuteistasis su advokatu M. K. nutraukė visus teisinius ryšius, kadangi advokatas veikė prieš klientą, todėl skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad L. J. nereiškė pretenzijų M. K..

2.10. Skunde teigiama, kad gavęs „Youtube“ nuorodą, kurioje video netapatus nukentėjusiosios atneštam, L. J. persiuntė vienam asmeniui, t. y. V. M., ką patvirtina ir pati nukentėjusioji savo paaiškinimuose ir elektroniniuose laiškuose dar 2021 m. gegužės 31 d., 09.16 val., todėl pirmosios instancijos teismas faktiškai visiškai nepaisė ne tik L. J. pasisakymo, bet ir pačios nukentėjusiosios teiginių ir deklaracijų. Taip pat teigiama, kad kaip nurodė R. V. sekretorė, būtent R. V. pareikalavo viso savo ofiso žiūrėti video ir persiuntė nuorodą, taigi, būtent R. V. išplatino nuorodą, siekė, kad kuo daugiau asmenų peržiūrėtų įrašą ir sudarytų įspūdį, kad video pasiekė daug asmenų bei galėtų po to kartu su savo kolege I. S. apkaltinti L. J. veika, kurios jis nepadarė.

2.11. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 m. birželio 7 d. nutarimu, nors dėl tų pačių faktų jau buvo priimtas įsiteisėjęs ir iki šiol galiojantis 2021 m. birželio 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris pridedamas prie šio skundo. Nuteistasis nurodo, kad 2021 m. birželio 4 d. nutarimas nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, pažeidžiant BPK nuostatas. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad vėlesnis sprendimas pradėti tyrimą buvo teisėtas, turėjo pateikti argumentus, kodėl ankstesnis ir iki šiol galiojantis 2021 m. birželio 4 d. nutarimas atsisakyti tyrimo neturi teisinės galios, taip pat teismas privalėjo išsamiai analizuoti, ar vėlesnis nutarimas nepažeidė BPK 3 straipsnio nuostatų ir ar buvo priimtas, vadovaujantis teisės normomis.

2.12. Skunde nurodoma, kad apie 2021 m. birželio 4 d. nutarimo egzistavimą ilgą laiką nutylėjo ir nukentėjusioji, jos advokatė ir tik po metų proceso teisme, atsakydama į L. J. naujo gynėjo klausimus, netyčia prasitarė, jog toks nutarimas atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galioja iki šiol. Skunde pažymima, kad I. S. dirba teisės srityje, vykdo skolų išieškojimą, turi teisinį išsilavinimą, dalyvauja bylose, todėl turėjo žinoti arba žinojo, turėjo suprasti arba suprato, kad tokio fakto nuslėpimas yra neteisėtas ir privalėjo nedelsiant informuoti teismą apie tokio nutarimo egzistavimą teisme bylos nagrinėjimo pradžioje, be to, aiškiai žinojo ir tokio nutarimo pasekmes ir apskundimo reikalavimus, juos suprato, bet nepasinaudojo. Skunde teigiama, kad tiek I. S., tiek tyrėja nurodė, kad tai buvo tapatus skundas, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai ignoravo aplinkybę, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galioja iki šiol, nebuvo apskųstas, o ikiteisminį tyrimą pradėjo neteisėtai ir neaiškiomis aplinkybėmis. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji neapskundė 2021 m. birželio 4 d. nutarimo ir jis galioja iki šiol, taip pat kad nukentėjusioji kreipėsi su tapačiu skundu į kitą instituciją, užuot skundusi pirmąjį sprendimą. Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas nauju nutarimu nepanaikinus pirmojo nutarimo, o teisme nustačius šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti bylą, kadangi ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas, nepanaikinus 2021 m. birželio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

2.13. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis bei subjektyviais liudytojų parodymais teisme, kurie yra akivaizdžiai nepatikimi dėl jų aiškaus priešiškumo nuteistojo atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad M. K. negali būti laikomas patikimu liudytoju, kadangi jis siekia bet kokia kaina, kad L. J. būtų nuteistas ir dėl to teikiamų liudijimų metu prieštaravo sau, melavo, turėjo motyvą kenkti, nurodė, kad norintis, jog L. J. būtų nuteistas, mėtėsi kaltinimais dėl sukčiavimo ir pan. Nuteistojo teigimu, M. K. suinteresuotumą patvirtina prie skundo pridedami duomenys apie M. K. ir jo vadovaujamai firmai vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl PVM grobstymo bei apie dar prieš liudijimą šioje byloje buvęs M. K. aktyvus veikimas, kad L. J. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat nuteistasis nurodo, kad liudytojai B. ir M. nurodė, jog kažkokio video nežiūrėjo, jo nematė, nesidomėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad tai, ką rodė L. J., yra tas pats video, nes liudytojai negalėjo to patvirtinti, be to, patys liudytojai nurodė, kad yra draugai su nukentėjusiąja I. S., kad juos sieja ryšys (duomenys neskelbtini) klube. Taip pat nuteistasis teigia, kad skundžiamame nuosprendyje remiamasi D. Z., T. P. ir M. V. parašytomis žinutėmis, kurių kopijas pateikė pati I. S., tačiau šie asmenys nebuvo apklausti nei ikiteisminiame tyrime, nei byloje.

2.14. Nuteistojo teigimu, jis negali būti pripažintas kaltu dėl nuorodos siuntimo, kai jis nėra video autorius ir kūrėjas, nes negalėjo žinoti, kad video yra šmeižiančio turinio. Skunde nurodoma, kad jei asmuo persiuntė nuorodą į vaizdo įrašą, kuris jam atrodė įtikinamas, pagrįstas tikrovę atitinkančiomis detalėmis ir garso takeliu, tai rodo, kad jis negalėjo suvokti, jog turinys yra melagingas ar šmeižiantis, dėl to negali būti konstatuota tyčia, būtina šmeižimo nusikaltimo sudėčiai. Skunde teigiama, kad pats teismas nurodo, kad video turinys yra įtikinamas ir atspindi tikrovę atitinkančias detales, todėl tokia teismo išvada savaime paneigia, kad siunčiantis asmuo galėjo žinoti apie šmeižiamąjį turinio pobūdį. Skunde tai pat nurodoma, kad jei video buvo sukurtas trečiojo asmens, siuntėjas nėra atsakingas už jo turinį, nebent būtų įrodyta, kad jis žinojo, jog turinys yra šmeižtas. Asmuo, siuntęs nuorodą, negali būti atsakingas už šmeižimą, jei jis nebuvo šmeižiamo turinio autorius ir neturėjo pagrindo manyti, kad video turinys yra melagingas Atsakomybė už šmeižtą gali kilti tik tiems, kurie sąmoningai platino melagingą informaciją, turėdami tikslą pakenkti asmeniui.

2.15. Skunde teigiama, kad kaip teisme paliudijo K. G., būtent R. V. išplatino „Youtube“ nuorodą visiems biuro darbuotojams, ragindamas žiūrėti video, kurį jis vadino „šmeižtu“ ir šis veiksmas faktiškai atitinka platintojui inkriminuojamus veiksmus, tačiau R. V. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar net apkaltintas dėl tų pačių veiksmų, už kuriuos buvo nuteistas L. J.. Nuteistojo vertinimu, nurodytos aplinkybės kelia dar didesnes abejones dėl video kilmės, jo autentiškumo ir R. V. vaidmens bylos aplinkybėse. Nuteistojo teigimu, kadangi R. V. turėjo video savo kompiuteryje, pateikė jį kaip „įrodymą“, kuris tapo pagrindiniu kaltinimo objektu, pats aktyviai dalyvavo jo platinime, kyla reali grėsmė, kad video turinys buvo manipuliuotas, pakeistas ar kitaip paveiktas, siekiant pakenkti L. J.. Be to, pastarosios aplinkybės, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad R. V. atliko veiksmus, kurie pagal pirmosios instancijos teismo logiką turėtų būti laikomi nusikalstamais, tačiau jis nebuvo kaltinamas ar teisiamas, kas parodo ne tik teismo šališkumą, bet ir priimto nuosprendžio neteisėtumą.

2.16. Skunde pažymima, kad apeliaciniam teismui manant, kad video, kurį į ikiteisminio tyrimo bylą atnešė suinteresuoti asmenys – nukentėjusioji ir R. V., neva, yra tapatus, tai trečiųjų šalių programų ar įrankių naudojimas, tikslu atsisiųsti „Youtube“ turinį, pažeidžia tiek „Youtube“ taisykles, tiek gali būti laikomas neteisėtu veiksmu, jei nėra leidimo ir gali sukelti tiek civilinę atsakomybę už autorių teisių pažeidimą, tiek baudžiamąją atsakomybę, jei pažeidimas padaromas tyčia ir yra reikšmingos žalos, todėl neatsakingas piratavimas negali būti pripažintas teisėtu būdų gautas įrodymas.

2.17. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiosios teigimu, video nuoroda nebuvo viešai prieinama „Youtube“ platformoje, kas eliminuoja galimybę, kad L. J. galėjo tyčia siekti platinti šmeižikišką turinį viešai ar plačiai auditorijai. Taip pat teigiama, kad savo paaiškinimuose nukentėjusioji nurodė, jog vaizdo įrašą sukūrė ir įkėlė nežinomas asmuo, pripažindama, jog pats L. J. nebuvo vaizdo įrašo kūrėjas ar atsakingas už jo įkėlimą, be to, tiek R. V., tiek I. S. pateikė vaizdo įrašus į ikiteisminį tyrimą skirtingu laiku – 2021 metų liepą ir gruodį. Taip pat nurodoma, kad tyrėjams buvo užkirstas kelias patikrinti, ar šie pateikti vaizdo įrašai atitinka „Youtube“ nuorodoje buvusį originalą, kas sudarė sąlygas galimai manipuliuoti vaizdo įrašo turiniu bei kurti šališką bylos versiją. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo nukentėjusiosios 2021 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku pateiktus paaiškinimus ir apklausos protokolus bei liudytojos Gumuliauskaitės nurodytą faktą, kad R. V. aktyviai platino nuorodą, liepė sukurti video, kurio autentiškumo vėliau negalima buvo patikrinti.

2.18. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo pripažinti prie skundo pridedamą FNTT dokumentą neviešu, kadangi I. S. bendrauja ir dalinasi informacija su M. K., todėl yra rizika, kad apeliaciniame skunde ir su juo pateiktame priede esantys duomenys bus atskleisti M. K..

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pagal apeliacinio skundo argumentus įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog L. J. veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia minėtų išvadų ir nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl nuteistojo L. J. kaltės

6. Baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą numato BK 154 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsako tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Šmeižimas yra tyčinė nusikalstama veika, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. duomenų, faktų konstatavimą apie asmenį, jo veiksmus, elgesį (ar reiškinius, įvykius). Sprendžiant BK 154 straipsnio taikymo klausimą, svarbu atskleisti šmeižimo turinį, atriboti informaciją (duomenis, faktus) nuo nuomonės. Duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė – tai kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į juos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Be to, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018, 2K-253-458/2020 ir kt.).

7. Kaip minėta, L. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 20 d., internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pasinaudojęs žinutės siutinimo (duomenys neskelbtini) klubo nariams funkcija, išsiuntė (duomenys neskelbtini) klubo nariams nuorodą su tikrovės neatitinkančiu vaizdo įrašu, šmeižiančiu I. S., neva ši padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, L. J. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad vaizdo įrašo nekūrė, taip pat nesiuntė nuorodos (duomenys neskelbtini) klubo nariams, kad įrašas byloje buvo pateiktas nukentėjusiosios ir jos draugo liudytojo R. V., kurie patys galėjo tą įrašą redaguoti bei kad būtent liudytojas R. V. aktyviai platino aptariamo vaizdo įrašo nuorodą. Visi šie nuteistojo teiginiai iš esmės motyvuotai ir išsamiai paneigti skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismui teisingai įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme nuteistojo bei jo gynėjų išsakyti argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nuteistojo kaltės.

8. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) nariai 2021 m. gegužės 20 d. gavo nuorodą „(duomenys neskelbtini)“ į nukentėjusiąją šmeižiantį vaizdo įrašą patvirtina liudytojo V. M. parodymai, kad daugelis klubo narių gavo nuorodą į vaizdo įrašą, jiems kilo labai daug klausimų dėl pasitikėjimo nukentėjusiąja, klubo nariai galvojo, ką daryti, kaip reaguoti. Taip pat iktieisminio tyrimo metu nukentėjusioji pateikė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dalyvių 2021 m. gegužės 20 d. susirašinėjimą, apžiūrėtą 2021 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad keli klubo nariai rašė: „galite pranešti Youtube'ui, kad užblokuotų tą video. Svarbu, būti prisiloginus prie Youtube su savo paskyra, kad support'as matytų kad realūs žmonės reportina. Support'as matys, kad video įkėlė fake'inis vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ ir užblokuos jį.“; „Reportinau“; „reportinau taip pat“, „Biuras išjungė galimybę siųsti nariams žinutes per (duomenys neskelbtini) puslapį, bus išjungta keletą dienų“; „R., I. - aš su juo net susitikęs buvau. klausydamas jo vis bandžiau prisiminti ar dabar pilnatis ar ne.“; „tą žinutę išsiuntė užėjęs į narių sąrašą (duomenys neskelbtini) puslapyje. Dabar su biuriu kabėjau, biuras atjungs galimybę artimiausiu metu siųsti žinutes per puslapį visiems (duomenys neskelbtini) nariams.“; „Laiskas atejo is (duomenys neskelbtini) puslapio. Zmogus siuncia rankiniu budu paspaudes cia: (spamina).“; „kas čia per vėjai?“; „kažkoks piktas pilietis juodąsias technologijas naudoja“; „gavau ir aš emailą“. Taip pat liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė iš (duomenys neskelbtini) narių gautus elektroninius laiškus, kuriais jam persiuntė per (duomenys neskelbtini) sistemą gautą „Youtube“ esančio vaizdo įrašo nuorodą „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 56-57). Aptarti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) nariai gavo nuorodą „(duomenys neskelbtini)“ į nukentėjusiąją šmeižiantį vaizdo įrašą, be to, šios aplinkybės iš esmės nuteistasis ir neginčija.

9. Kaip minėta, nuteistasis neigia, kad būtent jis (duomenys neskelbtini) nariams 2021 m. gegužės 20 d. išsiuntė nuorodą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, šią nuteistojo L. J. poziciją paneigia baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis L. J. pateikė 2021 m. birželio 4 d. aplinkybių patikslinimą, kuriame jis be kita ko pripažįsta (duomenys neskelbtini) nariams persiuntęs vaizdo įrašo nuorodą. Nors nuteistasis teigia, kad aptariamas aplinkybių patikslinimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes jame nėra informacijos apie nuorodos siuntimą per (duomenys neskelbtini) sistemą, tačiau akivaizdu, kad toks skundo argumentas yra tiesiog deklaratyvus. Taip pat nors nuteistasis nurodo nesutinkantis su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad jis nereiškė jokių pretenzijų jį gynusiam advokatui dėl surašyto aplinkybių patikslinimo turinio, ką patvirtina prie apeliacinio skundo pridėta pretenzija (elektroninis laiškas), tačiau su šiuo nuteistojo argumentu taip pat nėra jokio pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad aplinkybių patikslinimas buvo surašytas 2021 m. birželio 4 d., o nuteistojo advokatui rašytas elektroninis laiškas, kuriame jis nurodo, kad advokatas netinkamai teikė paslaugas bei jam kenkė, rašytas tik 2021 m. rugsėjo 13 d., be to, šiame elektroniniame laiške nekonkretizuojama, kodėl advokato teiktos teisinės paslaugos buvo netinkamos ar kaip advokatas kenkė nuteistajam. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų reiškęs kokių nors pretenzijų jam teisinę pagalbą teikusiam advokatui būtent dėl aplinkybių patikslinimo turinio, taip pat nuteistasis byloje nėra pateikęs ir aplinkybių patikslinimo paneigimą, juo labiau, kad savo poziciją dėl aplinkybių patikslinimo turinio nepatikimumo nuteistasis iškėlė tik pirmosios instancijos teisme, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina tik jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Taip pat kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, aplinkybę, kad nuteistasis L. J. (duomenys neskelbtini) nariams 2021 m. gegužės 20 d. išsiuntė nuorodą į nukentėjusiąją šmeižiantį vaizdo įrašą patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas V. M., nagrinėjamo įvykio metu buvęs (duomenys neskelbtini) prezidentas, parodė, jog nuteistasis jam skambino telefonu, liudytojui buvo keista, kad nepažįstamas žmogus kalbėjo, jog nukentėjusioji yra kažką padariusi, kažką bandė pasisavinti, o kito pokalbio metu pasiūlė atsiųsti ir filmuką, kurį liudytojo teigimu, peržiūrėjus, tikrai būtų kilęs didelis nepasitikėjimas nukentėjusiąja, jeigu jos nebūtų pažinojęs. Taip pat liudytojas M. B., nagrinėjamo įvykio metu buvęs (duomenys neskelbtini) narys, parodė, kad buvo susitikęs su nuteistuoju, kaip manė, dėl verslo finansavimo klausimų, tačiau susitikimo metu klausė nuteistojo L. J. monologo, kad nukentėjusioji ir R. V. bando jį šantažuoti, reketuoti, kad šie du asmenys yra sukčiai, vagys, susitarę su kažkokiu bankroto administratoriumi ir bando kažką iš jo paimti, bando iš jo išprievartauti kažkokį turtą bei kad nuteistasis jam per telefoną parodė video įrašą, kuris lyg buvo įdėtas „YouTube“ platformoje, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. vykusio susitikimo metu nuteistasis jam iš savo telefono numerio atsiuntė „YouTube“ nuorodą su minėtu vaizdo įrašu. Taip pat liudytojas M. K., buvęs (duomenys neskelbtini) narys, parodė, kad nuteistasis jo yra klausęs, kaip rasti (duomenys neskelbtini) klubo narių kontaktus ir jis parodė nuteistajam, kur galima rasti visų (duomenys neskelbtini) narių kontaktus, o vėliau paaiškėjo, kad tais kontaktais buvo išplatintas nukentėjusiąją bei kitus asmenis šmeižiantis vaizdo įrašas. Be to, pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose liudytojas nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. susitikimo metu su nuteistuoju iš pastarojo telefono numerio liudytojui atsiuntė „YouTube“ nuorodą su nukentėjusiąją šmeižiančiu vaizdo įrašu. Aptartų aplinkybių visuma, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės patvirtina aplinkybę, kad būtent nuteistasis, o ne koks kitas priešiškai nukentėjusiosios atžvilgiu nusiteikęs asmuo, kaip teigia nuteistasis, (duomenys neskelbtini) nariams 2021 m. gegužės 20 d. išsiuntė nuorodą į nukentėjusiąją šmeižiantį vaizdo įrašą.

11. Šioje dalyje pasisakytina ir dėl nuteistojo pasirašyto, baudžiamojoje byloje pateikto, 2021 m. birželio 4 d. aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodoma, kad sprendžiant dėl nuteistojo įstojimo į (duomenys neskelbtini) klubą, iškilo poreikis išsiaiškinti jo ir nukentėjusiosios bei R. V. situaciją, todėl atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) klubo deklaruojamas vertybes, t. y. kad šio klubo nariais gali tapti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, atskleidė esamą situaciją, t. y. nukentėjusiosios ir R. V. ryšius su praeityje teistu ir nuteistu už kyšininkavimą asmeniu V. K., apie šio asmens kyšio reikalavimą iš jo ir t. t. bei persiuntė „YouTube“ esančio vaizdo įrašo nuorodą kai kuriems (duomenys neskelbtini) klubo nariams. Taigi, iš nuteistojo pateikto aplinkybių patikslinimo akivaizdu, kad yra detalizuojamas (duomenys neskelbtini) nariams persiųsto nukentėjusiąją šmeižiančio turinio vaizdo įrašo turinys, kadangi aplinkybių patikslinime jis yra detalizuojamas, kas patvirtina skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad pats nuteistasis tą nuorodą persiuntė (duomenys neskelbtini) nariams.

12. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo kaltę grindė ir baudžiamojoje byloje esančios nukentėjusiosios 2021 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu pateiktos fotonuotraukos, kurioje užfiksuota iš nuteistojo telefono 2021 m. gegužės 20 d. liudytojui V. M., nagrinėjamo įvykio metu buvusiam (duomenys neskelbtini) prezidentu, siųstą SMS žinutę su „YouTube“ patalpinto vaizdo įrašo nuoroda (5 t., b. l. 24–25). Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, aptariamoje SMS žinutėje pateikiamas „YouTube“ esančio vaizdo įrašo pavadinimo sutrumpintas identifikacinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ identifikuoja vaizdo įrašą, dėl kurio paskleidimo L. J. ir buvo nuteistas. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis disponavo „YouTube“ patalpinto vaizdo įrašo, šmeižiančio nukentėjusiąją, nuoroda tuo metu, kai ji buvo išsiųsta (duomenys neskelbtini) nariams.

13. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, pateikė argumentus, kurių pagrindu teismai neturėtų tikėti liudytojo M. K. parodymais, o būtent, dėl jų tarpusavio konfliktiškų santykių. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nors šiuo metu nuteistojo ir liudytojo santykiai ir yra konfliktiški, ką patvirtino tiek nuteistasis, tiek liudytojas, tačiau nukentėjusiąją šmeižiančio turinio vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) nariams buvo išsiųsta 2021 m. gegužės mėnesį, o baudžiamojoje byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-337-560/2022, kopija bei prie apeliacinio skundo pridėto Vilniaus apygardos prokuratūros atsakymo, adresuoto M. K., kopija, patvirtinanti, kad liudytojas 2023 m. spalio 2 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. J. atžvilgiu, nepatvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu liudytojo M. K. ir nuteistojo santykiai buvo konfliktiški, priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis patvirtina, kad jų tarpusavio santykiai nagrinėjamo įvykio metu buvo geri, nes minėtoje civilinėje byloje veikė vieningai. Aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui priimti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti M. K. parodymais, kad būtent jis nuteistojo prašymu parodė, kaip rasti (duomenys neskelbtini) narių kontaktus. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti liudytojo parodymais, kadangi jis šioje byloje turi tik liudytojo procesinį statusą, jis prieš duodamas parodymus buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybė už melagingų parodymų davimą, taip pat jo parodymai iš esmės neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje esantiems pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintiems įrodymams.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog vaizdo įrašas, kurio nuoroda (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta (duomenys neskelbtini) klubo nariams, ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 107) yra tapatūs vaizdo įrašai, kadangi šią aplinkybę patvirtino ne tik pati nukentėjusioji I. S., nurodydama, kad pateikė vaizdo įrašą, kurį gavo (duomenys neskelbtini) nariai, bet ir liudytojais apklausti R. V. bei K. G.. Liudytojas R. V. nurodė, kad jam vaizdo įrašo nuorodą persiuntė (duomenys neskelbtini) nariai bei nurodė vaizdo rašo turinį. Liudytoja K. G. nurodė, kad ji R. V. prašymu vaizdo įrašą išsisaugojo iš „YouTube“ bei padarė ekrano nuotraukas, tikslu užfiksuoti, kad vaizdo įrašas buvo patalpintas į „YouTube“. Be to, liudytoja K. G. nurodė, kad ji dirba administratore (duomenys neskelbtini) kontoroje ir kad R. V. atėjęs į kontorą pasakė, kad yra patalpintas vaizdo įrašas ir visiems kontoroje siūlė tą įrašą peržiūrėti. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, liudytoja K. G. nenurodė, kad R. V. aktyviai platino vaizdo įrašo nuorodą. Taip pat byloje pateikta liudytojos K. G. elektroninio laiško kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. gegužės 20 d. liudytoja iš „YouTube“ išsisaugotą vaizdo įrašą bei ekrano nuotraukas, patvirtinančias, kad vaizdo įrašas buvo įkeltas į „YouTube“, persiuntė advokatui R. V.. Pažymėtina ir tai, kad minėtose ekrano nuotraukose matyti vaizdo įrašo nuoroda – (duomenys neskelbtini), t. y. ta pati nuoroda, kaip ir pateikta (duomenys neskelbtini) nariams, be to, liudytojos K. G. elektroninis laiškas išsiųstas 2021 m. gegužės 20 d., t. y. tą pačią dieną, kada ir vaizdo įrašo nuoroda (duomenys neskelbtini) nariams ir kada (duomenys neskelbtini) nariai vaizdo įrašo nurodą persiuntė R. V.. Pažymėtina ir tai, kad R. V. iš liudytojos K. G. gautą iš „Youtube“ išsaugotą vaizdo įrašą nukentėjusiajai taip pat persiuntė 2021 m. gegužės 20 d. (4 t., b. l. 169-170). Nors nuteistasis ir ginčija nukentėjusiosios bei liudytojo R. V. į bylą pateikto vaizdo įrašo autentiškumą, tačiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo tuo abejoti, juo labiau, kad ir pats nuteistasis nenurodo, kodėl vaizdo įrašas nėra tapatus tam, kuris buvo įkeltas į „YouTube“, pateikdamas tik deklaratyvią bei subjektyvią nuomonę. Šioje dalyje taip pat pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnei elektroniniu laišku, prie kurio buvo pridėtos ir nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės, paprašius nuteistojo pateikti aplinkybių patikslinimą, nei nuteistajam, nei jį atstovavusiam gynėjui nekilo jokių klausimų, apie kokį vaizdo įrašą kalbama ir, kaip minėta, objektyvių priežasčių netikėti byloje esančiu aplinkybių patikslinimo turiniu, kuris pasirašytas paties nuteistojo L. J., nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

15. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jų neapklausęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui 2024 m. birželio 18 d. teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepareiškė pageidavimo liudytojus apklausti teisminio nagrinėjimo metu.

16. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš „YouTube“ vaizdo įrašo, kurio nurodą „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis L. J. išplatino tarp (duomenys neskelbtini) narių, ją išsiųsdamas per (duomenys neskelbtini) sistemą, matyti, jog vaizdo įraše pateikiama neigiama konstatuojamojo pobūdžio informacija apie nukentėjusiąją I. S. ir ji šmeižiama kartu su bendrininkais padariusi tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (kyšininkavimas, kai kyšio suma siekia 250 MGL) ir šios klaidingos informacijos pobūdis yra aiškiai negatyvus, nes nukentėjusioji I. S. įvardijama kaip reikalaujantis kyšio asmuo, todėl ši informacija neabejotinai pakerta pasitikėjimą nukentėjusiąja bei ją žemina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistasis L. J., persiųsdamas „YouTube“ nuorodą su vaizdo įrašu, kuriame nukentėjusioji pavaizduota kaip sunkų nusikaltimą padaręs asmuo, (duomenys neskelbtini) nariams, šmeižė nukentėjusiąją I. S., neva ši padarė tyčinį nusikaltimą.

17. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo paskleista informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, nes baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji nėra nuteista už kyšininkavimą, bet ir tai, kad jos atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o informacijos skleidimui pasirinkta tikslinė grupė – (duomenys neskelbtini) nariai, taip pat paskleistos informacijos įtaigumas patvirtina, kad nuteistasis suvokė paskleistos informacijos žeminantį asmens garbę ir orumą pobūdį bei kad nukentėjusiąją kaltina nebūto tyčinio nusikaltimo padarymu, t. y. kad šmeižia nukentėjusiąją ir norėjo taip elgtis. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis L. J., skleisdamas tokio pobūdžio informaciją bei žinodamas, kad nurodyto nusikaltimo iš tikrųjų nebuvo, siekdamas savo tiesą kaip faktą pateikti kitiems asmenims, pasinaudojant žinutės siuntimo (duomenys neskelbtini) nariams funkcija, peržengė teisės reikšti įsitikinimus ribas ir piktnaudžiavo šia teise, todėl nukentėjusiajai šiuo atveju iškilo teisė ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus baudžiamosios teisės priemonėmis. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistasis, siekdamas savo tikslų bankroto byloje, neturėdamas jokių faktais patvirtintų duomenų apie nukentėjusiosios I. S. neva įvykdytą tyčinį nusikaltimą, nepavykus įsigyti kreditorinių reikalavimų, kerštaudamas, tarp (duomenys neskelbtini) narių paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiąją, kaip tyčinį nusikaltimą padariusį asmenį, siekdamas ją viešai pažeminti.

18. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina nuteistojo L. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, o nuteistojo subjektyvus įrodymų vertinimas laikytinas gynybine pozicija, nesudarančia pagrindą tenkinti jo apeliacinio skundo.

Dėl BPK 255 straipsnio nuostatų pažeidimo

19. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas, kadangi skundžiamu nuosprendžiu pakeitė kaltinimą, inkriminuodamas veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte ar išnagrinėta proceso metu. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

20. Baudžiamąją bylą perdavus pirmosios instancijos teismui su kaltinamuoju aktu, L. J. buvo pareikštas kaltinimas be kita ko ir dėl to, kad jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 20 d., internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pasinaudojęs žinutės siutinimo (duomenys neskelbtini) klubo nariams funkcija, išsiuntė (duomenys neskelbtini) klubo nariams nuorodą „(duomenys neskelbtini)“ su vaizdo įrašu, kuriame rodomas I. S. atvaizdas su besikeičiančiu tekstu „ar tai ne banditai?“, „2021-03-17 dieną teismui buvo pateikti įrašai teismui dėl reketo ir kyšio davimo“, „(duomenys neskelbtini) reikalavimo išpirkimas per I. S., kuri bendrininkauja su teismu V. K. ir R. V.“, „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorė. VYKDYTOJA. KAIP V. K. IR R. V. VYKDO REKETĄ“, tokiu būdu tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie I. S. jai pažįstamiems asmenims (2 t., b. l. 78).

21. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. gegužės 30 d. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo nutarta prijungti prokurorės pateiktą prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, kuriame prokurorė išdėstė patikslintą kaltinimą (3 t., b. l. 159-162, 163). Pagal pastarąjį prokurorės prašymą nuteistasis buvo kaltinamas be kita ko tuo, kad 2021 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, internetiniame portale „Youtube“ paskleidė tikrovės neatitinkantį iš nuotraukų ir užrašų sumontuotą vaizdo įrašą (nuoroda „(duomenys neskelbtini)“), kuriame matyti vyro nuotrauka (toliau – vyras Nr. 1), virš kurio parašyta „Advokatas R. V.“, ant nuotraukos vidurio parašyta „ORGANIZATORIUS“, po nuotrauka parašyta „KAIP V. K. IR R. V. VYKDO REKETĄ IR REIKALAUJA KYŠIO“. Toliau įraše matyti kito vyro nuotrauka (toliau – vyras Nr. 2), virš kurios parašyta „Teistas V. K.“, ant nuotraukos užrašyta „BENDRININKAS“, o po nuotrauka parašyta „KAIP V. K. IR R. V. VYKDO REKETĄ IR REIKALAUJA KYŠIO“. Toliau matyti moters nuotrauka (I. S.), virš kurios parašyta „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorė“, po šiuo užrašu parašyta „VYKDYTOJA“, po nuotrauka parašyta „ORGANIZATORIUS“, po nuotrauka parašyta „KAIP V. K. IR R. V. VYKDO REKETĄ IR REIKALAUJA KYŠIO“. Toliau matyti vyro Nr. 2 kelios nuotraukos iš internetinės paieškos puslapio ir šalia šių nuotraukų, dešinėje pusėje atsiranda užrašas „BANKROTO ADMINISTRATORIUS TEISTAS UŽ KYŠININKAVIMĄ DARBUOTOJAS V. K. REIKALAUJA R. V. :) DALIS - 40 000€ +50 450€ V. SĖKMĖS MOKESTIS“. Toliau matyti vyro Nr. 1 nuotraukos iš internetinės paieškos puslapio ir šalia šių nuotraukų, dešinėje pusėje atsiranda užrašas „BANKROTO ADMINISTRATORIUS TEISTAS UŽ KYŠININKAVIMĄ DARBUOTOJAS V. K. REIKALAUJA R. V. :) DALIS - 40 000€ +50 450€ V. SĖKMĖS MOKESTIS“. Toliau rodoma vyro Nr. 1 nuotrauka, po kuria yra užrašas „20% PLANUOSE DAR REKETUOTI?“. Vėliau ant šios nuotraukos atsiranda užrašas „TARP ADVOKATŲ IR ADMINISTRATORIŲ CHARAKTERIZUOJAMAS KAIP KOJOS TEISME IR BJAURYBĖ“. Toliu matyti vyro Nr. 1 nuotrauka, po kuria matyti užrašas „SUTARTYS, KURIOSE NUMATYTI TOKIE SĖKMĖS MOKESČIAI...“, tuomet šis užrašas lieka ir pasikeičia nuotrauką į vyro Nr. 2. Tuomet ant šio nuotraukos atsiranda užrašas „€€€€€€€“ ir po ja užrašas „ČIA PRADŽIA!!!“. Toliau po šia nuotrauka atsiranda užrašas „PO GAUTO TEISTUMO NEPASIMOKĖ“. Toliau ant tos pačios nuotraukos atsiranda užrašas „10000“, vėliau pasikeičia užrašas į „APIE 11000€ IŠLAIDOS“. Toliau pasikeičia nuotrauka į I. S. nuotrauką, virš kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini) REIKALAVIMAI 24 000€“, ant nuotraukos yra užrašas „I. S.“, po nuotrauka užrašas „TUO METU 2021-03-11 REIKALAVIMAI PRIKLAUSĖ (duomenys neskelbtini) IR (duomenys neskelbtini) (BUVĘS (duomenys neskelbtini))“. Tuomet vėl atsiranda vyro Nr. 2 nuotrauka, ant kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini) REIKALAVIMAI 24 000€“ ir „162000€ !!! BONUSAI V. R., I. S. IR V. K.“. Toliau matyti I. S. nuotrauka, virš kurios matyti užrašas „KOKS RYŠYS SU JĄ IŠIMTINAI ADVOKATAUJANČIŲ TEISTU ASMENIU?“, po nuotrauka matyti užrašas „POKALBIO METU (duomenys neskelbtini) REIKALAVIMUS JAU TURĖJO I. S. - (duomenys neskelbtini) R. V. KOLEGĖ“. Toliau rodoma vyro Nr. 2 nuotrauka, ant kurios yra užrašas „Baigėsi 1 etapas €€€€€€“, netrukus atsiranda užrašas „Sekantis etapas €€“, tuomet atsiranda užrašas „Administravimas visas: 10 000+ 12000+ PVM BŪTŲ 26020 €“. Toliau atsiranda vyro Nr. 1 nuotrauka, ant kurios yra užrašas „Sėkmės mokestis 54450 €“, ties tuo pačiu užrašu pasikeičia nuotrauka į vyro Nr. 2. Tuomet atsiranda užrašas „Už 1 pareiškimą ir sėkmės mokestis be tyčinio“. Tuomet atsiranda I. S. nuotrauka, virš kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini) IR (duomenys neskelbtini) (BUVĘS (duomenys neskelbtini)) DIREKTORĖ“, po nuotrauka matyti užrašas „(duomenys neskelbtini) reikalavimo išpirkimas per I. S., kuri bendrininkauja su teistu V. K. ir R. V.“. Tuomet atsiranda vyro Nr. 2 nuotrauka ir po užrašas „Skaičiuoja.... V. K.“. Toliau pasikeičia užrašas ir po nuotrauka matyti užrašas „105 000 € mokėjimai V. K., R. V. ir I. S.“, toliau pasikeičia užrašas „Jeigu išperkame iš (duomenys neskelbtini) (I. S.)“, toliau keičiasi užrašas „Tokia man aritmetika iš grupuotės“, toliau keičiasi užrašas į „Už ką mokėt 105 000 € (su nuolaida 162 000€) šiai grupuotei“, toliau keičiasi užrašas į „Šitos sumos kol kas nėra, nes pritaikyta nuolaida“, toliau keičiasi užrašas į „Kalba eina, kad tokie reikalavimai bankrutuojančios įmonės vadovui yra nesuprantami“, toliau šalia atsiranda užrašas „įdomu kurie teisėjai tvirtina? Kur STT?“, toliau keičiasi užrašas į „Byla baigta, priteistos išlaidos, tai koks sėkmės mokestis?“, toliau atsiranda užrašas „Nesąmonė... bet tokia realybė...“, tada atsiranda užrašas „L., MES (V. R., V. K., I. S.) nesiginčyjam“, toliau atsiranda užrašas „Jei duodu €€ padeda bylą užbaigti taikos sutartim“, toliau atsiranda užrašas „Jei skaičiai manęs netenkina - Bandymas neigti bus betikslis“, toliau atsiranda užrašas „Pasiruošę padėt užbaigti bylą taikiai tik gavę savo 105 000 €“, toliau atsiranda užrašas „Kreditoriai nusispjauti V. K....“, šalia užrašas „Kreditorinius aš sumokėsiu. Sutarėm“, toliau atsiranda užrašas „V. K. - taip (bet kol kyšio nebus, trukdo tai daryti“, toliau atsiranda užrašas „Bandau paaiškinti, kad nesuprantu, kodėl reikia mokėti 105 000 € kyšį...“, tuomet atsiranda užrašas „Už ką mokėt R. V.? Kas dar dalinasi pinigais?“. Tuomet pasikeičia tik nuotrauka ir matyti vyro Nr. 1 nuotraukos iš „www.google.“ vaizdų sistemos, įrašius į paiešką „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet pasikeičia užrašas į „Ar galime susitarti, kad sumoku kreditoriams, administravimo išlaidas, o dėl tų „Sėkmės mokesčių“ tegul paliekam spręsti teismui? Netiko...“, tuomet pasikeičia užrašas į „Neteisingai supratu V. K. ir kalbu ne apie tai...“ , tuomet pasikeičia užrašas į „Pirmiausia moku kyšį tik po to kreditoriai...“ , tuomet pasikeičia užrašas į „Pirma turiu sumokėti administravimo išlaidas „sėkmės mokestį“ 50 450 €...tik tada kreditoriai...“, tuomet viršuje atsiranda užrašas „Prie ko čia ta jų 105 000 € suma?“, tuomet pasikeičia užrašas į „Reketas baltos dienos šviesoje iš R. V., V. K. ir I. S....“, tuomet pasikeičia užrašas į „Jei nesutinku mokėti R. V., V. K. ir I. S.?“, tuomet pasikeičia užrašas į „Jei reikalaujama suma tenkina, dirbame toliau“, tuomet pasikeičia užrašas į „Jei netenkina, toliau persekioja mane, mano vadovaujamas firmas, trukdo atsiskaityti su kreditoriais, žlugdo mano verslus“. Tuomet pakeičiama nuotrauka, kurioje matyti tik viena vyro Nr. 1 nuotrauka, ant kurios yra užrašas „Ar tai ne banditai?!“, tuomet atsiranda dar vienas užrašas „2021-03-17 dieną buvo pateikti įrašai teismui dėl reketo ir kyšio reikalavimo.“, tuomet dar atsiranda viršuje nuotraukos užrašas „Jie vis dar bylose...“, tuomet prie šių užrašų pasikeičia nuotrauka ir matoma I. S. nuotrauka, tuomet prie šių užrašų pasikeičia nuotrauką ir joje matyti vyrą Nr. 2, tuomet pasikeičia užrašas apačioje „I. S. per (duomenys neskelbtini) padeda reketuoti (duomenys neskelbtini) reikalavimo pagrindu (už ją derisi V. K.)?“, tuomet viršuje pasikeičia užrašas „Kas juos stoguoja?“, tuomet viršuje esantis užrašas pasikeičia į „R. V. ir I. S. yra (duomenys neskelbtini) klubo nariai“, tuomet vėl pasikeičia užrašas viršuje „Atviras reketas prasidėjo 2021 sausį ir tęsėsi iki 2021 kovo 11.“, Tuomet pasikeičia užrašas apačioje „Nukentėję nuo šių žmonių siųskite info (duomenys neskelbtini)“. Įrašo pabaiga. Tokiu būdu tyčia šmeižė I. S., neva ši padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (Kyšininkavimas, kai kyšio suma siekia 250 MGL). Teismas išaiškino proceso dalyviams, kad priimant galutinį procesinį sprendimą, gali būti paliekamos aplinkybės ir veikos kvalifikavimas toks, kuris yra numatytas tiek kaltinamajame akte, tiek atsižvelgiant į prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą nurodytas aplinkybes (3 t., b. l. 163-164). Pažymėtina, kad šiame teisiamajame posėdyje dalyvavo tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Be to, pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu pranešė, kad vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindo manyti, jog prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodytos aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, o būtent: iš „2021 m. gegužės mėn. tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, internetiniame portale „Youtube“ paskleidė tikrovės neatitinkantį iš nuotraukų ir užrašų sumontuotą video įrašą (nuoroda „(duomenys neskelbtini)“),“ į „2021 m. gegužės 20 d., internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) pasinaudojęs žinutės siuntimo (duomenys neskelbtini) klubo nariams funkcija, išsiuntė (duomenys neskelbtini) klubo nariams nuorodą „(duomenys neskelbtini)? su tikrovės neatitinkančiu vaizdo įrašu,“ (5 t., b. l. 64). Šiame teisiamajame posėdyje taip pat dalyvavo tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas (5 t., b. l. 59).

23. Aptartų aplinkybių visuma bei pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės nuteistojo neteisėtų veiksmų aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 255-256 straipsnių nuostatas, nes apie galimą kaltinimo pakeitimą L. J. pirmosios instancijos teismo buvo informuotas įrodymų tyrimo stadijoje, t. y. buvo iš anksto pranešta bei suteikta laiko pasiruošti gynybai, ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės nesiskiria nuo tų, apie kurias nuteistasis buvo laiku informuotas pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo stadijoje. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti BPK 255-256 straipsnių nuostatų pažeidimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl non bis in idem principo pažeidimo

24. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo pradėtas nepaisant galiojančio ir iki šiol nepanaikinto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl toks dvigubas procesas pažeidžia non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), taip pat BPK 3 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

25. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji policijai tą patį pranešimą dėl nusikalstamos veikos pateikė du kartus, tiek per epolicija.lt svetainė, tiek elektroniniu paštu info@policija.lt. Po pareiškimo pateikimo, policijos pareigūnas susisiekė su nukentėjusiąja dėl pateiktos informacijos patikslinimo, kurio metu nukentėjusioji paaiškino, kad 2021 m. gegužės 21 d. ir 22 d. bandė pati savarankiškai pateikti pareiškimą per epolicija.lt, tačiau nepavyko, dėl ko išsiuntė elektroninį laišką sistemoje nurodytu elektroniniu paštu (1 t., b. l. 37). Taigi, nukentėjusioji būdama įsitikinusi, jog jai nepavyko pateikti pranešimo per epolicija.lt svetainę, jį dar kartą išsiuntė bendruoju Lietuvos policijos elektroniniu paštu. Vis dėlto, per epolicija.lt pateiktas pranešimas buvo gautas ir perduotas 2021 m. gegužės 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate, o pranešimas pateiktas elektroniniu paštu info@policija.lt – 2021 m. gegužės 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate. Dėl nukentėjusiosios 2021 m. gegužės 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate gauto pranešimo buvo priimtas 2021 m. birželio 4 d. nutarimas medžiagoje Nr. M-1-01-26447-21 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį nepradėtas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių (5 t., b. l. 44-46). Pastarojo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas ir prokuroro 2021 m. birželio 4 d. rezoliucija (5 t., b. l. 49). Tuo tarpu dėl 2021 m. gegužės 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate gauto nukentėjusiosios pranešimo medžiagoje Nr. M-1-01-26277-21 priimta 2021 m. birželio 7 d. rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 33). Nukentėjusioji I. S. 2021 m. birželio 8 d. elektroniniu paštu policijos pareigūnei, pradėjusiai ikiteisminį tyrimą, išsiuntė 2021 m. birželio 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (5 t., b. l. 40). Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad aptarti nukentėjusiosios veiksmai, t. y. kad tuoj po pranešimo pateikimo policijos pareigūnui nurodė aplinkybes dėl pranešimo teikimo būdų, taip pat nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pateikimas ikiteisminį tyrimą pradėjusiai pareigūnei, rodo, kad nukentėjusioji viso proceso metu elgėsi sąžiningai. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dėl to paties nukentėjusiosios pranešimo buvo priimti du iš esmės skirtingi sprendimai – atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

26. Pažymėtina, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (BK 2 straipsnio 6 dalis). BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte taip pat nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šiomis nuostatomis įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą, reikšmingas yra faktų (idem factum), o ne veikos teisinio vertinimo tapatumas (idem crimen) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10). Tokia pat nuostata vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-89-689/2020, 2K-127-689/2020).

28. Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-719/2022, 2K-P-51-719/2023, 2K-223-511/2023) pabrėžiama, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, reikšminga yra nustatyti: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-788/2024).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju pripažįstama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė procesinius pažeidimus, kadangi pradėjus ikiteisminį tyrimą ir gavę duomenis apie priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė atitinkamų procedūrinių veiksmų klausimui dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galiojimo išspręsti, tačiau priešingai nei nurodo nuteistasis, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimo. Nagrinėjamu atveju nuteistasis aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. M-1-01-26447-21, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neturėjo jokio procesinio statuso, jis nebuvo nubaustas, nebuvo persekiojamas, jam nebuvo skirta jokia baudžiamojo pobūdžio sankcija, jo atžvilgiu neįsiteisėjo joks teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo, taip pat, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nebuvo priimtas nei prokuroro nutarimas, nei teismo nutartis nutraukti procesą. Aptartų aplinkybių visumoje konstatuojama, kad nors ir nustatyti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų padaryti procesiniai pažeidimai, tačiau jie nėra tokie esminiai, kad jų pagrindu būtų galima konstatuoti non bis in idem principo, įtvirtinto aukščiau aptartuose tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose bei teismų praktikoje, pažeidimo.

Dėl bausmės

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. BK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. J. už nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta baudos bausmė. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad už nesunkų nusikaltimą baudos dydis nustatomas nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtos baudos bausmės dydį nustatė artimą minimaliam, t. y. 60 MGL (3 000 Eur), nustatant 2 metų terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, o būtent: kad nuteistais padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, nuteistais dirbantis, vadovauja kelioms įmonėms (2 t., b. l. 5), anksčiau neteistas (2 t., b. l. 22-23; 4 t., b. l. 19), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 6-21), kad nuteistajam diagnozuotas psichikos sutrikimas, kuris, remiantis teisiamajame posėdyje apklausto teismo psichiatro eksperto, nepriskiriamas prie tokių psichikos sutrikimų, kurie lemia asmens nepakaltinamumą ar ribotą pakaltinamumą, todėl atlikti nuteistajam teismo psichiatrijos ekspertizę yra netikslinga, tačiau teismas vertino, kad nuteistajam diagnozuotas psichikos sutrikimas turėjo įtakos nuteistojo veiksmams nagrinėjamu atveju, t. y. tam, kad jis nesutarimus su nukentėjusiąja dėl civiline tvarka bankroto byloje nagrinėjamų klausimų pasirinko spręsti neteisėtais būdais. Aptartos tiek nuteistąjį, tiek nusikalstamą veiką charakterizuojantys duomenys sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui skirti L. J. ne švelniausią sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, o baudos bausmę, taip pat įvertinus ir tai, kad nuteistasis privalės atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, spręstina, kad nuteistajam nustatytas baudos bausmės dydis, kuris parinktas artimas minimaliam, yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos

32. I. S. pirmosios instancijos teismui pateiktu civiliniu ieškiniu prašė iš L. J. priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos (2 t., b. l. 140), kuris pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas iš dalies ir iš L. J. priteista 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

33. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų formuojamą praktiką.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai I. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jai padarytos žalos pasireiškimą. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, t. y. 700 Eur, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai vertino tai, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų vieną kartą kreipėsi į psichiatrą, jai buvo paskirti vaistai, kad veika padaryta nukentėjusiosios darbinėje aplinkoje, kur didelę reikšmę turi asmens reputacija, taip pat į tai, kad nukentėjusiajai padaryta žala nebuvo itin didelė, nes (duomenys neskelbtini) buvo pratęsta bei kad nebuvo nustatytos visos nuteistajam inkriminuotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas civilinis ieškinys. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais nuteistojo veiksmais ir pasirinktas informacijos skleidimo būdas rodo norą viešai pažeminti nukentėjusiąją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusioji I. S. dėl L. J. neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė stresą bei neigiamus išgyvenimus, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala ir ji priteista pagrįstai, tinkamai taikant BPK 115 straipsnio nuostatas. Įvertinus tai, kad nuteistasis yra darbingas ir dirbantis, duomenų, jog neturėtų galimybės atlyginti žalos nepateikė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos suma nenukrypsta ir nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi bylose dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnį paprastai priteisiamos sumos nuo 200 iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-233/2011, 2K-638/2012, 2K-91/2015, 2K-32-699/2016, 2K-102-222/2016, 2K-451-895/2016, 2K-212-696/2017, 2K-55-697/2018, 2K-63-1073/2020, 2K-253-458/2020), spręstina, kad nukentėjusiajai I. S. priteistos neturtinės žalos dydis protingas, proporcingas bei atitinka kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas bei teisėtas.

Dėl I. S. pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

35. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad I. S. pirmosios instancijos teismui pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš L. J. jos naudai bylinėjimo išlaidas (2 t., b. l. 140). Taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. birželio 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu I. S. atstovė pateikė teismui 2024 m. vasario 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. vasario 5 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad I. S. advokatei Eglei Rybelienei už atstovavimą sumokėjo 3 000 Eur (5 t., b. l. 57, 58). Minėta suma I. S. buvo priteista skundžiamu nuosprendžiu iš L. J..

36. BPK 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

37. Minėtoje pirmosios instancijos teismui pateiktoje 2024 m. vasario 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 3 000 Eur atstovavimo išlaidas sudaro 200 Eur už konsultacijas, 300 Eur už susipažinimą su byla, 600 Eur už civilinio ieškinio parengimą bei 2 000 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (5 t., b. l. 58). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios atstovė pirmosios instancijos teisme dalyvavo net 29 teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie bendrai truko 27 val. 39 min. Įvertinus faktinę vykusių posėdžių trukmę, tai, kad advokatė daugelyje posėdžių dalyvavo ne nuotoliniu būdu, be to, teismo posėdžiams reikėjo ruoštis, konsultuoti nukentėjusiąją, advokatė taip pat parengė civilinį ieškinį byloje, nuomones dėl proceso dalyvių prašymų, taip pat atsižvelgus ir į tai, kad nukentėjusiosios sumokėta pinigų suma už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaidos, kurias nukentėjusioji patyrė, naudodamasi advokato paslaugomis pirmosios instancijos teisme, nėra aiškiai per didelės, jos atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, yra pagrįstos ir būtinos, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo priteistos nukentėjusiosios naudai iš nuteistojo L. J..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir nuteistojo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

38. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-310-318/2020, 1A-314-307/2020).

39. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nuteistojo L. J. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Jurgita Jablonskienė (6 t., b. l. 68, 70). Nuteistajam nurodžius, kad minėta gynėja, jo vertinimu, netinkamai atstovauja jo interesus (6 t., b. l. 99), Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, pranešant, kad yra būtinas nuteistajam paskirtos gynėjos pakeitimas kitu gynėju bei nutarta paskirti koordinatoriaus naujai parinktą advokatą nuteistojo gynėju (6 t., b. l. 100). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nuteistojo gynėju parinko advokatę Vitaliją Smolenskienę (6 t., b. l. 105). Kauno apygardos teisme gauta 2025 m. balandžio 25 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad už nuteistajam L. J. suteiktą advokatės Jurgitos Jablonskienės antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 496,09 Eur išlaidų (6 t., b. l. 93). Taip pat gauta ir 2025 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad už nuteistajam L. J. suteiktą advokatės Vitalijos Smolenskienės antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 233,33 Eur išlaidų (6 t., b. l. 111).

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į nuteistojo amžių ir tai, kad nuteistasis yra darbingas, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, yra keturių įmonių direktorius (2 t., b. l. 126), t. y. nuteistasis turi realią galimybę atlyginti iš jo priteistinas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, taip pat atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį, spręstina, kad prašomos priteisti išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti sumos yra pagrįstos, nėra per didelės, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos valstybės naudai iš nuteistojo L. J..

41. Kaip minėta, L. J. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma pažymėtina, kad pastarasis prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio, apeliaciniame skunde ne tik nenurodoma apie kokias bylinėjimosi išlaidas turima omenyje (pvz., patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme), bet ir nenurodomas nei jų dydis, taip pat nepateikta jokių šį prašymą pagrindžiančių duomenų (pvz., sąskaitų, pavedimų kopijų), tokių duomenų nebuvo pateikta ir pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme L. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, L. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. J. apeliacinį skundą.

Priteisti iš L. J. valstybės naudai 729,42 Eur (septynis šimtus dvidešimt devynis eurus ir keturiasdešimt du euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Odeta GruodienėAušra VingilėValdas Vitunskas