Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, neteista, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį;

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir V. J. buvo kaltinami tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpas, o būtent: nuo 2021 m. gruodžio 1 d. apie 12 val. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val., veikdami bendrai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išlaužė R. Č. priklausančio dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto 200 eurų vertės sandėliuko duris, 200 eurų vertės pagalbinių patalpų po laiptais duris bei 200 eurų vonios duris ir taip įsibrovę į patalpas pagrobė tris durų varčias bei iš vonios patalpos pagrobė 150 eurų vertės įmontuojamą spintelę, bei tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama bendrai laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. iki 2023 m. gruodžio 9 d. apie 12 val. iš R. Č. priklausančio pirmo aukšto sandėliuko pagrobė 200 eurų vertės skalbimo mašiną "Samsung Diamond", t. y. iš viso pagrobė 950 eurų vertės R. Č. priklausančio turto.

V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. balandžio 28 d. apie 10 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto su R. Č. metu ranka po vieną kartą sudavė R. Č. į kairės rankos riešą ir į veido dešinės pusę, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą.

Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies

Policijos duomenų suvestinių išraše užfiksuoti pranešimai, gauti iš (duomenys neskelbtini) (2 t., 80-85 b. l.)

Antstolio Aleksandro Selezniovo 2024-06-25 rašte nurodyta, kad 2020-12-01 9.59 val. vykdė R. Č. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes apie patalpų, priklausančių R. Č., esančių (duomenys neskelbtini), faktinę būklę. 2023-06-02 apie 14.35 val. antstolio padėjėjas A. M. vyko į (duomenys neskelbtini) įsitikinti apie išieškotojo atstovo 2023-04-25 pareiškime nurodytas kliūtis patekti į namų valdos kiemą. Vartai užrakinti pakabinama spyna (2 t., 100 b. l.).

1. "S3420001" įraše antstolis nurodo, kad yra 2021-12-01 9.59 val. antstolis Aleksandras Selezniovas (duomenys neskelbtini) užsakovo R. Č. prašymu konstatuoja faktines aplinkybes dėl R. Č. turto aprašymo. Kartu dalyvauja D. Č. ir A. Č.. R. Č. su elektriniu suktuvu atsuka pagrindinių lauko durų spyną. Įrašas 3.59 min. trukmės.

2. "S3420002" įrašas 22 min. trukmės. Jame fiksuotas tas pats faktas. Jau atidarytos laukinės pagrindinės durys, bet R. Č. nurodė, kad yra užrakintas ir kitos durys į namo vidų. R. Č. įrankiais atsuka durų spyną ir patenka į bendro naudojimo koridorių. R. Č. antstoliui nurodo duris į katilinę, kurios yra su rankena ir spyna, šalia kairėje yra tualeto patalpos, kurioje yra skalbyklė "Diamond". Patalpa yra su durimis, tik nėra rankenų. Viduje, patalpoje po laiptais, yra dar vienos durys su rankena, jos uždarytos. Dešinėje esanti vonios patalpa taip pat yra su durimis, bet nėra rankenų. Kairėje vonios pusėje yra montuojama baltos spalvos spintelė su lentynomis. R. Č. nurodo, kad į visas patalpų duris sudės spynas, nes jos anksčiau buvo, bet jas išdraskė.

3. "S3420003" įrašas 12.59 min. trukmės. R. Č. į duris deda spynas.

4. "S3420004" įrašas 22 min. trukmės. R. Č. keičia pagrindinių įėjimo durų spynas ir telefonu apie tai informuoja bendrasavininkius, kad atvyktų pasiimti raktų. Matosi, kaip vyras deda rakinamą spyną su rankenomis į vonios duris.

5. "S3420005" įrašas 2.46 min. trukmės. Vyras R. Č. paduoda raktą nuo vonios durų ir sako, kad galite užsirakinti.

6. "S3420006" įrašas 4.10 min. Antstolis konstatuoja, kad į vonios ir tualeto kambario bei kitas patalpų duris įdėtos spynos, kurias R. Č. visas užrakina. Taip pat užrakina laukines pagrindines duris ir telefonu skambina bendrasavininkei seseriai E., kuri neatsiliepia. 11.55 val. faktinių aplinkybių konstatavimo faktas baigiamas.

Taip pat pateiktos 50 nuotraukų su namo išorės ir vidaus atvaizdais. Nuotraukos ir vaizdo įrašai daryti 2021-12-01 (2 t., 101-103 b. l.).

Elektroninio pašto 2024-06-07, 2024-07-02 išrašuose užfiksuota, kad R. Č. bei jo atstovas pateikė 2023-09-29, 2023-10-01, 2023-12-09 atliktas patalpų skaitmenines nuotraukas, įrašus (2 t., 149, 172-175).

2024-06-18 tyrėjos I. Y. tarnybiniame pranešime dėl R. Č. pateiktų nuotraukų nurodyta, kad R. Č. 2024-06-07 el. paštu pateikė namo, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto nuotraukas ir vaizdo įrašą:

1. Vaizdo įrašas "Video kuriame matose, kad nera duru" yra sukurtas 2023-06-02 22.58 val. Jame matosi R. Č. priklausantys sandėliukas ir vonios kambarys. Sandėliuke yra skalbimo mašina, nėra sandėliuko durų varčios. Matosi, kad nėra vonios kambario durų varčios.

3. 2 nuotraukos pavadinimu "Vonia dabar" yra sukurtos 2023-06-06 20.12 val. Jose matosi vonios kambario vaizdas, kuriame kairėje pusėje nebėra durelių, yra tuščia niša sienoje.

5. Nuotrauka "Nuotrauka, kai dar buvo skalbimo masina" yra sukurta 2023-10-01 20.01 val. Joje matosi sandėliukas su skambimo mašina Diamond. Nėra sandėliuko durų varčios.

6. Likusios 10 nuotraukų su sandėliuko vaizdu ir pagalbinės patalpos po laiptais sukurtos 2023-12-09 12.07 val. Juose matosi, kad abi patalpos yra be durų varčių. Sandėliuke nebėra skalbimo mašinos (2 t., 150-151 b. l.).

2024-04-19 kratos protokole užfiksuota, kad atlikta krata įtariamųjų E. ir V. J. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), žemės sklype, gyvenamajame name, ūkiniame pastate, garaže, kituose kiemo statiniuose priklausiniuose. Kratos metu ieškota, tačiau nerasta išlaužtų durų varčios, skalbimo mašinos "Diamond" (3 t., 16-28 b. l.).

Iš 2024-04-24 tyrėjos I. Y. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu susisiekus su įtariamąją E. J. ji nurodė, kad jos vyras V. J. pateikė ne skalbyklės Samsung įsigijimo dokumentus, o šaldytuvo (2 t., 29 b. l.). Kadangi ant įsigijimo dokumento nenurodyta firma, o tik modelis, jie susimaišė. Paaiškino, kad tokiu atveju skalbyklės įsigijimo dokumentų neturi, turi tik Samsung skalbyklės naudojimosi instrukciją (3 t., 29-32 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Pagal BK 178 straipsnį vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 str.) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019).

Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi yra BK 2 straipsnio 4 dalies nuostata, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2, 5 d.). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).

Kaltinamieji kaltės dėl jiems inkriminuojamos vagystės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino. Nors kaltinamųjų parodymai negali būti vertinami kaip itin išsamūs ir nuoseklūs, tačiau šiuo atveju kaltinimas grindžiamas labai ilgu inkriminuojamu laikotarpiu, o vagystės dalykas yra namų daiktai, kurie kaltinamiesiems buvo žinomi daugelį metų.

Įrodymai, kuriais grindžiamas vagystės faktas, yra: nukentėjusiojo R. Č. ir jam artimų asmenų parodymai, antstolio Aleksandro Selezniovo pateikti dokumentai apie faktinių aplinkybių konstatavimą, policijos duomenų suvestinės, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys, kad nėra kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų. Tačiau nei vienas iš šių įrodymų nepatvirtina kaltinime nurodytų daiktų grobimo fakto, t. y. objektyvios pusės požymio, kas reiškia, kad neaišku, kas tuos daiktus paėmė ir užvaldė. Tokie įrodymai tik neginčijamai patvirtina, kad šių daiktų kaltinime nurodytoje vietoje nėra. Ginčo dėl tokios nustatytos aplinkybės byloje taip pat nėra.

Kartu paminėtina ir tai, kad kaltinimas kaltinamiesiems yra konstruojamas, jog vagystė padaryta bendrais veiksmais, t. y. neišskiriant nei vieno bendrininko, kitaip tariant, nedetalizuojant nei vieno iš kaltinamojo veiksmų. Nors ši aplinkybė pati savaime nėra kliūtis nustatyti objektyviosios pusės požymius, tačiau kolektyvinė baudžiamoji atsakomybė yra negalima. Be to, šiuo atveju apskritai nėra įrodymų, kad daiktai buvo pagrobti būtent kaltinamųjų ar vieno iš jų. Šiuo atveju valstybinis kaltintojas kaltę preziumuoja, t. y. kad niekas kitas be kaltinamųjų šių daiktų pagrobti negalėjo ir ši išvada padaryta, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji gyvena tame pačiame name bei turi raktus nuo bendro naudojimo patalpų.

Asmuo gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad kuris nors iš kaltinamųjų atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. išlaužė duris, įsibrovė į nukentėjusiajam priklausančias patalpas ir pagrobė nurodytus daiktus. Taip pat visiškai neaišku, kada šie veiksmai galėjo būti padaryti, nes jie laiko atžvilgiu chronologiškai gali būti įvykdyti skirtingu laiku ir skirtingų asmenų. Todėl valstybinio kaltinimo argumentas, kad kaltinamasis pripažino skalbimo mašina sugriuvo, ją išmetė, paties nusikaltimo (viso inkriminuojamo kaltinimo bei tik šios mašinos vagystės BK 178 straipsnio 3 dalies prasme) sudėties nepatvirtina. Kitų objektyviosios pusės požymių V. J. nepripažįsta. Atitinkamai kaltinime nurodyti inkriminuojami veiksmai vertintini tik kaip prielaidos, o ne neginčijami įrodymai. Be to, byloje nustatyta, kad pas kaltinamuosius gali lankytis ir kiti asmenys, įskaitant kaltinamųjų sūnų.

Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiant kaltinamųjų kaltumo klausimą, svarbios aplinkybės yra susijusios dėl turtinių santykių, kurie susiklostė tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios po jų tėvų mirties. Kaltinamieji neigia nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę dėl skalbimo mašinos nuosavybės. Tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo egzistuoja konfliktiški santykiai dėl pavedėto turto. Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, nebuvo nustatyta, jog skalbimo mašina nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam. Todėl esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad šis daiktas yra kaltinamiesiems svetimas. Analogiškai gali būti vertinamas ir kitas vagystės dalykas – spintelė.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).

Byloje nėra neginčijamų kaltinamųjų E. J. ir V. J. kaltės dėl vagystės įrodymų, o prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Esant tokioms ištirtoms aplinkybėms, neįrodyta, jog E. J. ir V. J. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl dėl šios vagystės išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusysis R. Č. pareiškė 950 eurų civilinį ieškinį dėl pagrobtų daiktų solidariai iš V. J. ir E. J. (1 t., 16 b. l.). Kadangi byloje neįrodyta, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas vagystes, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis jokio konflikto nebuvo. Atvažiavo R. Č. su šeima, užsirūkė prie lauko durų lauke, norėjo išpūsti cigaretės dūmus, o jis stovėjo ant laiptų ir žiūrėjo metro atstumu nuo R. Č., norėjo tuos dūmus išvaikyti. Niekam smūgių nesudavė, jis nebuvo prisilietęs prie jo. Viskas suklastota. Prie jų stovėjo R. Č. dukra ir žmona, kuri filmavo.

Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad kaltinamasis jam sudavė 2024-04-28. Išėjo į lauką, degėsi cigaretę, tada gavo nuo kaltinamojo per ranką ir į veidą iš kumščio, nuo smūgio į veidą prarado orientaciją. Kaltinamasis nevaikė jokių dūmų, jam sudavė per dilbį į kairę ranką, trenkė į dešinę veido pusę. Viską matė sutuoktinė ir dukra, kuri filmavo. Nuo smūgio skaudėjo veidą. Tai įvyko lauke, prie įėjimo durų. Policijos nekvietė, nenorėjo dar didesnio konflikto.

Liudytoja A. Č. parodė, kad 2024 m. balandžio mėnesį, buvo vidurdienis atvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir vėl buvo konfliktas, šauksmai, riksmai. Tėtis išėjo į lauką, bandė prisidegti cigaretę, J. tėčiui stovėjo prie šono ir sudavė tėčiui per ranką, iškrito cigaretė, tada tėtis pasisuko į J., ir šis sudavė tėčiui smūgį į veidą į dešinį skruostą, dėl ko tėčio galva atsilošė. Ji filmavo ir užfiksavo šitas aplinkybes. E. J. pradėjo šaukti: „V., ką tu darai?“ Kai tėtis atsisuko, buvo paraudęs jo skruostas. Tėtis sakė, kad jam sudavė per dešinį skruostą, kad jam šiek tiek skauda. Tai buvo pirmas kartas, kai buvo panaudotas smurtas. Kai įvyko smurtas, V. J. tėčiui sakė: „tu čia nerūkysi“ - kažkas panašaus buvo pasakyta. Patalpos viduje tėtis nerūkė, jis lauke tik bandė prisidegti cigaretę.

Liudytoja D. Č. parodė 2024-04-28 ji su šeima važiavo prie jūros ir nutarė užsukti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vyras, dukra ir ji įėjo į namo vidų, tačiau J. pradėjo šaukti ir jie išėjome į lauką. Vyras stovėjo lauke prie durų ir Janulionis sudavė jam per ranką ir veidą. Paties veiksmo nematė, kaip suduoda, bet vyro galva atsilošė. Ji stovėjo šalia vyro, labiau už nugaros. Vyras sakė, kad sudavė į dešinį žandą. Dukra stovėjo kitoje pusėje ir ji filmavo.

Liudytoja E. J. parodė, kad 2024 m. pavasarį, balandžio ar gegužės mėnesį ji, būdama kieme, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad gatvėje prie namo sustojo automobilis, markės nežino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio išlipo brolis R. Č., jo dukra A. Č. ir žmona D. Č., jos sesuo L.. Jie visi įėjo į kiemą, atsirakino pirmo aukšto gyvenamųjų patalpų duris, nusinešė valymo priemones, įrankius. Apie jų atvykimą ji pasakė vyrui V. J.. Matė, kad R. Č. iš pirmo aukšto bendro naudojimo koridoriaus į kiemą meta jiems priklausančius daiktus: kilimą, šepečius, dažų skardines, gesintuvą. Ji jam nieko nesakė, išėjo į kiemą, kur prie namo durų stovėjo D. Č. su A. Č., o maždaug už 2-3 metrų kieme rūkė L.. Kieme A. Č. kažką fiksavo telefonu, telefonas buvo nukreiptas į koridorių. A. Č. ją užkalbino, kad jie negali įsiteisinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kas vyko namo koridoriuje ir kieme prie koridoriaus durų, ji nematė, negirdėjo, nieko parodyti neturi, mano, kad jokio konflikto tarp R. Č. ir V. J. nebuvo, nes būtų girdėjusi. Po to netrukus pamatė, kad Č. su L. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo (1 t., 108-111 b. l.).

Nukentėjusiojo R. Č. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 28 d. 10 val. 13 min. jis kartu su žmona ir dukra nuvyko į jam priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Antrame namo aukšte gyvena jo sesuo E. J. su savo vyru V. J.. Visada ten nuvykęs jis patiria psichologinį smurtą, įžeidinėjimus, nepagarbius žodžius, tačiau šiandien patyrė fizinį smurtą. Jam stovėjus lauke, prie lauko durų, V. J. trenkė į veidą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą (1 t., 13-18 b. l.)

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad R. Č. pateikė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip jis rūko cigaretę ir V. J. kairia ranka trenkia R. Č. per rankas ir ranka pakyla į viršų galimai suduodamas į veidą (1 t., 20-21 b. l.).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo pateikti vaizdo įrašai:

1. Vaizdo įrašas "IMC-3004.MP4" data ir laikas nenurodyti, filmuojama šviesiu paros metu. Vaizdo įraše matyti, kad lauke prie namo durų ginčijasi, konfliktuoja keli asmenys. Vyras, kaip nustatyta V. J., stovėdamas tikėtina namo koridoriuje, sako: "Jūsų smarvę išvėdinau". Moteriškas balsas už kadro sako: "tu sergantis esi, eik, atsigulk, pagulėk". V. J. sako: "tegu prasivėdina Jūsų smarvė". Matosi, kaip iš lauko į koridorių įėjo moteris. Moteriškas balsas už kadro sako: "tu nesergantis dar?". Moteris su ilgu megztiniu, kaip žinoma iš IT medžiagos E. J., sėdinčiai lauke ant kėdės, sako: "Lazda turi du galus. Atsisuko lazda, kaip varėt ant šitos kaimynės (rodo į kitą namą )". Moteris žilų plaukų sako jai: "O tu gyvenai čia? Tu negyvenai čia ir nieko nežinai". Ekrane trumpai pasirodo, kaip žinoma iš IT medžiagos, R. Č.. Vienu matu kalba keli asmenys, tekstas be prasmės. Moters balsas už kadro moteriai su ilgu megztiniu ir R. Č. sako: "o kaip dėl skladelio spynos?". Vaizdo įrašo trukmė 00:36.

2. Vaizdo įrašas pavadinimu "IMC-3011.MP4" spalvotas, data ir laikas nenurodyti. Vaizdo įraše matyti, kad tikėtina namo tarpduryje stovi V. J., lauke prie durų stovi R. Č.. Jo lūpose matyti cigaretė, cigaretės galas nudegęs. R. Č. rankoje laiko raktus, tikėtina nori raktą kišti į durų spyną. V. J. žengė link R. Č., kuris jam stovi šonu ir kaire ranka sudavė per cigaretę, nuo jos pabiro pelenai. V. J. ranka nusileido iki R. Č. kairės rankos ir galimai ją kliudė. R. Č. pasisuko veidu į V. J., nugarą į kamerą. Matosi, kad V. J. kairę ranką kilsteli aukštyn iki R. Č. veido ir galimai suduoda per veidą (to nesimato), nes R. Č. galva ir kūnu atsilošia atgal, cigaretė iš R. Č. lūpų nukrenta lauke ant grindų prie durų. Dalinai matosi, kad už R. Č. stovi moteris ilgu megztiniu. Tuo metu girdisi moteriškas balsas sako "Nu, V., nepradėk", kita moteris išleidžia nuostabos garsą. Vaizdo įrašo trukmė 0:03 min.

3. Vaizdo įrašas pavadinimu "IMC-3012.MP4" spalvotas, data ir laikas nenurodyti. Vaizdo įraše matyti, kaip V. J., stovėdamas koridoriuje prie durų, be vienos šlepetės sako: "Tu (keiksmažodis) čia man nerūkysi viešoje vietoje prie manęs". Lauke prie durų priėjo E. J., kuri pakėlė šlepetę ir įmetė į koridorių, girdisi vyro, galimai R. Č., balsas: "Kviečiam policiją". Vaizdo įrašo trukmė 00:04 (1 t., 38-40 b. l.).

Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl smurto panaudojimo. Kaltinamasis V. J. dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltę neigė, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl tokia kaltinamojo gynybinė versija vertintina kaip jo pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis aiškiai ir detaliai parodė aplinkybes, kaip ir kur jam kaltinamasis sudavė smūgius. Tokias aplinkybes patvirtino ir įvykio metu šalia buvusios nukentėjusiojo dukra A. Č. bei sutuoktinė D. Č.. Kad buvo suduotas smūgis į veidą, joms taip pat pasakė nukentėjusysis. Nors jos yra artimos šeimos narės, tačiau nėra pagrindo abejoti tokiais parodymais, nes jie taip pat nuoseklūs, išsamūs, detaliai sutampa tarpusavyje, nėra priešingi ar prieštaraujantys kitiems įrodymams. Be to, šiuos parodymus patvirtina byloje užfiksuotas vaizdo įrašas, kuris užfiksavo visą inkriminuojamos veikos eigą. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgius į kairės rankos riešą ir į veido dešinės pusę, tokie veiksmai sukėlė nukentėjusiajam skausmą, todėl veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 straipsnį.

BK 141 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Šiuo atveju kaltinamasis V. J. yra nukentėjusiojo R. Č. sesers sutuoktinis. Nors jam nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos tame pačiame name kaip ir kaltinamojo gyvenamoji vieta, tačiau jie kartu negyvena, todėl neatitinka BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šeimos nario sąvokos. Kadangi nukentėjusysis nėra šeimos narys kaltinamajam, todėl šalintina aplinkybė dėl šeimos nario, o veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų nebeturi (1 t., b. l. 118-119), pensininkas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu (tame tarpe ir trumpalaikiu) nesusijusi sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri laikytina pakankama alternatyva sankcijose numatytoms bausmėms ir yra tinkamiausia iš sankcijoje numatytų bausmės tikslams pasiekti, bausmės dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 str.).

Kardomosios priemonės, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Nukentėjusysis R. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 eurų neturtinės žalos (1 t., 16 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo padarytos veikos nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas dėl dviejų smūgių į veidą ir riešą. Nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus. Šie veiksmai vertintini kaip vienkartiniai. Atitinkamai konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką (tiek dėl analogiškų tyčinių sužalojimų, tiek dėl neatsargių nusikaltimų), atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, žalos padarymo aplinkybes (smurtiniai veiksmai buvo trumpalaikiai, neintensyvūs, dviejų vienas po kito sekusių smūgių pasekmė, nukentėjusiojo neatsiprašė, jokio gailesčio bei nuoširdumo nerodė nei iškart po įvykio, nei viso proceso metu), darytina išvada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą atitinka prašomą priteisti ieškinio dydį.

DVD laikmenos su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo R. Č. civilinį ieškinį dėl vagystės atmesti.

V. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąsias priemones, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. Č. ieškinį dėl fizinio skausmo sukėlimo tenkinti. Priteisti iš V. J. 300 eurų R. Č..

DVD laikmenas palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Klaipėdos apylinkės teismą.