- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2-380-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00070-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių duona“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių duona“ dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kėdainių duona“ 6 000 Eur skolą už patalpų nuomą, 648 Eur delspinigių, 1 702,44 Eur skolą už sunaudotą elektros energiją, 56 859,12 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2021 m. sausio 2 d. tarp šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovei 450,11 kv. m patalpą – kepyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį nuomotojui (ieškovui) mokėti fiksuotą 1 000 Eur dydžio mokestį, o už sunaudotą elektros energiją – mokėti pagal elektros skaitiklio parodymus. Atsakovė nuo 2021 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo dienos nesumokėjo 6 000 Eur nuomos mokesčio ir 1 702,44 Eur už suvartotą elektros energiją. Atsakovė ne tik nemoka nuomos mokesčio, bet ir nevykdo priešgaisrinės saugos reikalavimų, dėl ko 2022 m. sausio 16 d. atsakovės nuomojamose patalpose įvyko sprogimas ir kilo gaisras. Pagal sąmatas stogo atstatymo darbai kainuotų 39 052,45 Eur, vidaus patalpų remontas kainuotų 17 806,67 Eur. Ieškovas dėl atsakovės kaltės patyrė 56 859,12 Eur dydžio žalą.
Šalies argumentai
3. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Kėdainių duona“ priklausantį turtą ne mažesnei kaip 70 000 Eur sumai. Prašyme nurodė, kad atsakovė ne tik vengia vykdyti sutartines prievoles, atlyginti patirtus nuostolius, bet ir ruošiasi inicijuoti nemokumo procesą, atleidžia darbuotojus, todėl gali perleisti ir turtą tretiesiems asmenims. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų iš esmės neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, konstatavo, kad šiuo atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.
6. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl nuomos mokesčio (ne)mokėjimo ir žalos, atsiradusios nuomojamose patalpose kilus gaisrui, atlyginimo, t. y. ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro nagrinėjamos bylos dalyką ir šioje proceso stadijoje savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Aplinkybės, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki ir ji ruošiasi inicijuoti nemokumo procesą, taip pat negali būti vertinamos atsakovės nesąžiningumo aspektu.
7. Teismo požiūriu, ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus.
8. Akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, teismas nenustatė, t. y. į bylą nepateikta duomenų (tokių nenurodė ir ieškovas), kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovė yra nesąžininga, gali paslėpti ar kitaip perleisti savo turtą. Ieškovo prašymo argumentai apie galimą atsakovės ūkinės veiklos nutraukimą grindžiami tik subjektyvia nuomone.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovei UAB „Kėdainių duona“ priklausantį turtą ne mažesnei kaip 70 000 Eur sumai.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovo nurodytos atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė ne tik vengė ilgą laiką mokėti nuomos mokestį, bet ir gali vengti atlyginti gaisro metu padarytą žalą, t. y. atsakovė nesielgė pagal protingumo kriterijus, nes ne tik nemokėjo nuomos mokesčio, bet ir sukėlė žalą ieškovo turtui.
10.2. Byloje pateikti duomenys rodo atsakovę buvus nesąžininga, todėl teismo samprotavimai apie atsakovės neišgalėjimą mokėti finansinių įsipareigojimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje turi būti vertinami kaip galimas suinteresuotumas bylos baigtimi.
10.3. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto prašymu, neatsižvelgė į būtinumą išlaikyti šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovė jau seniai nevykdo nuomos sutarties, o, dar ir padarius žalą gaisro metu, ieškovas priverstas ginti savo pažeistas teises teisme. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus, neatsižvelgiant į ekonomiškumo principą.
10.4. Skundžiama nutartis priimta netinkamai išaiškinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, faktinės aplinkybės išnagrinėtos formaliai, nukrypus nuo teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Šiuo atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmės
13. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti, siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys preliminariai yra pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju netaikė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ieškovas, kuris atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog neegzistuoja jokia grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir motyvais.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
16. Taigi, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas preliminarus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas reiškia tik teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų.
17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taigi, egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantas šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
18. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kuo greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausia lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
19. Šiuo atveju ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ne mažiau kaip 70 000 Eur sumai areštą. Ieškovas prašymą grindžia didele atsakovei ieškinio suma, sunkia atsakovės finansine padėtimi, šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu ir galimu atsakovės nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje prašymą atmetė, konstatavęs ieškovo nurodytų aplinkybių neįrodytumą, t. y. nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
20. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, ji atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, kurioje akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
21. Taigi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei sunki to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Todėl apelianto argumentai, kad ieškinio reikalavimų suma yra didelė atsakovei, atsakovė pažeidė ir pažeidžia šalių sutartinius įsipareigojimus, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu byloje ir būtų pateikti išsamūs duomenys apie atsakovės finansinę padėtį, o ji būtų ne itin gera, tai taip pat negalėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovės nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą.
22. Šiuo atveju ieškovas į bylą iš esmės nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie sunkią atsakovės finansinę padėtį. Pažymėtina, kad nesąžiningų atsakovės ketinimų, veiksmų šiuo atveju nepagrindžia ir ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovė pažeidžia šalių sudarytą sutartį ir vengia atlyginti ieškovui padarytus nuostolius. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės (ne)sąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021). Kaip minėta, prievolės nevykdymas yra tik prielaida kreditoriui kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, tačiau jokiu būdu ne sąlyga automatiškai taikyti turto areštą. Dėl to apelianto argumentai, kad atsakovės nesąžiningumas byloje jau yra įrodytas, atmestini. Apelianto nurodytos aplinkybės – galimas darbuotojų atleidimas ar nemokumo proceso iniciavimas taip pat neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės ar vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020). Jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų su istorija), kad atsakovė turėjo turtą, kurį perleido, perleidžia ar ketina perleisti tretiesiems asmenims, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., apeliantas į bylą nepateikė.
23. Ieškovas nepateikė ir jokių kitų atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, išskyrus subjektyvius pasvarstymus, kad piniginė prievolė galimai yra didelė, o atsakovės elgesys sutartiniuose santykiuose yra nesąžiningas. Vien tik subjektyvi ieškovo nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, yra aiškiai nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
24. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį galima konstatuoti tik tada, kai įrodyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti turto areštą, nesąžiningi veiksmai, nukreipti į siekį išvengti arba apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teisės aktai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja, išskyrus tiesiogiai įstatymų leidėjo aptartus atvejus, apeliantui, siekiančiam pradinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje tokių griežtų ribojimų atsakovei nustatymo – jos turto ir (ar) piniginių lėšų arešto – tenka įrodinėjimo pareiga konkrečiais duomenimis pagrįsti atsakovės atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus, tikslingai nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo išvengimą ar apsunkinimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien ieškovo subjektyvios nuomonės šioje situacijoje nepakanka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Priešingai, nei nurodo apeliantas, proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovas galimą atsakovės nesąžiningumą grindžia iš esmės ginčo faktinėmis aplinkybėmis (kad atsakovė netinkamai vykdo jai tenkančias prievoles, dėl atsakovės veiksmų ieškovas galimai patyrė žalos). Tačiau tokių aplinkybių pagrįstumas bus vertinamas sprendžiant ginčą iš esmės, taigi, aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku, negali būti pagrindu konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
26. Pažymėtina, kad teismas vykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, priimdamas sprendimą, t. y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad šalys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (arba netaikymas) yra procesinis institutas, siekiant užkirsti kelią galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui. Todėl nesutiktina su apelianto pozicija, kad šioje proceso stadijoje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nėra įgyvendinamas teisingumas ar yra ginami tik atsakovės interesai.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto nurodytas aplinkybes bei duomenis, kuriais šis grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, ir apelianto prašymą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.