- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-847-924/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- R. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui R. K. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. R. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti 2020 m. spalio 19 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kainą 522,50 Eur suma, priteisiant ją iš atsakovo R. K. ieškovo naudai, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (522,50 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. spalio 19 d. R. K., kaip pardavėjas, ir D. R., kaip pirkėjas, sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau - sutartis), kuria už 7 500 Eur įsigijo transporto priemonę Skoda Octavia, vin. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis). Ieškovo įsigytas automobilis turėjo nežymius trūkumus, t. y. jis buvo patekęs į eismo įvykį, ko pasėkoje automobilio galinė dalis buvo nežymiai apgadinta. Sutartyje šalys pažymėjo faktą, kad parduodamas automobilis yra po eismo įvykio, kad negalioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Ieškovas, įvertinęs tai, kad automobilio apgadinimai nėra ženklūs ar itin reikšmingi galimumui automobilį eksploatuoti ateityje, nutarė automobilį įsigyti, o įsigijęs nugabeno į remonto dirbtuves. Nuvykus į VĮ „Regitra“ sutarties įregistravimui, paaiškėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis automobiliui yra uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikinta jo registracija, o draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu automobiliui padarytus apgadinimus asmens civilinę atsakomybę, nustatė, kad automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga ir šią informaciją pateikė Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Ieškovas, nedelsdamas, kreipėsi į atsakovą su paklausimais, kodėl nuo jo minėtoji informacija buvo nuslėpta ir prašė pateikti dokumentus, susijusius su draudimo įmonės nustatytomis aplinkybėmis. Po daugkartinių prašymų atsakovas pateikė iš draudimo bendrovės gautus duomenis apie automobilio „nurašymą“, iš kurių paaiškėjo, kad automobilio remonto kaina sudarytų 12 392,42 Eur su PVM, t. y. viršijančios automobilio vertę, todėl remontas pripažintas ekonomiškai netikslingu, ko pasėkoje automobilis „nurašytas“. Tada ieškovas, pasikonsultavęs su specialistais ir įvertinęs, kad automobilį tikslinga remontuoti atkuriamojo remonto būdu, atlikti ekspertizę bei privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, visus šiuos veiksmus atliko. 2020 m. lapkričio 14 d. automobiliui buvo atlikta privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra ir išduota ataskaita Nr. 200-0935500, kurioje pripažinta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus, išduotas registracijos liudijimas. 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo atsakovo sumažinti sutarties kainą 1 092,50 Eur suma, kadangi ieškovas patyrė 570,00 Eur išlaidų pagal UAB „Auratra“ 2020 m. lapkričio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. ALA 00967 už automobilio dalyvavimo viešajame eisme atstatymą; taip pat 522,50 Eur išlaidų pagal UAB „Autoaves“ 2020 m. spalio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija AAV-007898 už naudotus saugos diržus, jų keitimą, elektros instaliacijos remontą ir kompiuterinę diagnostiką. 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovas sumokėjo 570,00 Eur iš 1 092,50 Eur sumos, nurodydamas, kad suma mokama pagal UAB „Auratra“ 2020 m. lapkričio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. ALA 00967 už automobilio dalyvavimo viešajame eisme atstatymą, tuo patvirtino, kad elgėsi nesąžiningai, nutylėdamas esminę aplinkybę, kad automobilis nurašytas. Atsakovo nesąžiningi veiksmai taip pat apėmė ir tai, kad jis nutylėjo apie automobilio defektus, kuriuos neabejotinai žinojo iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalos bylos Nr. 9146893-1 medžiagos. Tai lemia, kad atsakovo atsisakymas tenkinti ieškovo pretenziją dalyje dėl 522,50 Eur sumos yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti visa apimtimi bei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo naudai. Atsiliepimą grindė tuo, jog atsakovas ikisutartinių santykių etape bei pačioje sutartyje ieškovui nurodė, jog automobilis yra po eismo įvykio ir automobiliui negalioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, todėl automobilis perdavimo metu neatitiko įprastų tokios pačios rūšies daiktui keliamų kokybės reikalavimų ir apie šiuos neatitikimus ieškovui, t. y. pirkėjui, buvo atskleista. UAB „Baltieva” 2020 m. gegužės 14 d. automobilio remonto sąmatoje Nr. 9146893-1 nurodyti trūkumai buvo žinomi arba turėjo būti žinomi ieškovui automobilio perdavimo metu, kadangi jie buvo akivaizdūs. Automobilio trūkumų buvimą liudijanti pastarojo išorinė būklė bei faktas, kad atsakovas ieškovui nurodė, jog automobilis yra po eismo įvykio, patvirtina, kad apie trūkumus ieškovui buvo atskleista. Be to, laikotarpyje tarp rankpinigių sumokėjimo ir sutarties sudarymo bei automobilio perdavimo ieškovas turėjo visas prieinamas galimybes nemokamai patikrinti jo teisinį statusą viešuosiuose registruose. Atsakovas nurodė, jog apie faktą, jog automobiliui yra uždrausta dalyvauti viešajame eisme, pats tiksliai nežinojo. Žalos byloje nėra užsiminta apie sprendimą automobilį pripažinti neremontuojamu. Pateikęs žalos bylą atsakovas taip pat ieškovui pasiūlė grąžinti sumokėtus pinigus, jeigu ieškovas sutinka atiduoti automobilį. Nepaisant to, ieškovas nesutiko grąžinti automobilio nurodydamas, jog nori jį pasilikti, bei nurodęs, kad atliks atkuriamąjį automobilio remontą bei techninę ekspertizę, toliau į jokias derybas nesileido. Todėl atsakovas atlygino dėl informacijos, kad automobiliui yra uždrausta dalyvauti viešajame eisme neatskleidimo ieškovo patirtus nuostolius, t. y. 570,00 Eur išlaidas techninei ekspertizei. Tai rodo, kad atsakovas neatsisakė bendradarbiauti ir ginčą išspręsti taikiai. Tačiau 522,50 Eur sumą ieškovas prašo priteisti nepagrįstai, kadangi šią ieškovo turėtų išlaidų dalį sudaro automobilio dalių, kurios buvo sugadintos eismo įvykio metu, remontas, o šie defektai buvo akivaizdžiai matomi apžiūrint automobilį. Faktą, jog automobilis yra po eismo įvykio ir turėjo techninių trūkumų, be kita ko, patvirtina ir automobilio perdavimo metu buvę akivaizdžiai matomi automobilio išoriniai trūkumai, neleidžiantys jo eksploatuoti viešuosiuose keliuose. Po auto įvykio sugedusių saugos diržų tvirtinimo įtaisų neatitiktis įprastiems reikalavimams matomas akivaizdžiai, t. y. saugos diržai patys savaime nesusitraukia, jie tvirtai nesilaiko. Ieškovas apžiūros metu tikrindamas variklio darbą (jį užvesdamas), negalėjo nepastebėti automobilio borto kompiuteryje aiškiai rodomų klaidų ir tokiu būdu turėjo įvertinti, kad egzistuoja automobilio trūkumai, susiję su elektronine automobilio sistema. Ieškovas turėjo įvertinti galimas remonto, reikalingo tinkamam automobilio eksploatavimui, išlaidas, o šių išlaidų naštos perkėlimas atsakovui yra teisiškai nepagrįstas, kadangi ieškovas žinojo arba negalėjo nežinoti, kokios būklės automobilį perka. Ieškinyje nurodytų reikalavimų pareiškimas atsakovui akivaizdžiai rodo ieškovo nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita, todėl ieškinio reikalavimai turėtų būti atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo D. R. ieškinį atsakovui R. K. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo atmetė bei priteisė iš ieškovo D. R. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. K. naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių šalis pripažinti verslininkais, todėl transporto priemonės sutarties teismas nelaiko vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi. Taip pat teismas nurodė, jog vien ta ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, kad ne pats atsakovas dalyvavo automobilio apžiūroje, automobilio perdavime, o jo įgaliotas sūnus, nedaro automobilio pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančia, juolab tokio reikalavimo ieškovas ir nereiškia.
5. Teismas darė išvadą, kad vien tai, jog nebuvo laikytasi įstatyminio reglamentavimo ir faktas apie pardavėjui žinomą buvusį parduodamo automobilio saugos diržų trūkumą nebuvo įrašytas į pirkimo–pardavimo sutartį, laikytinas formaliu įstatymo pažeidimu, iš esmės nepažeidžiančiu pirkėjo teisių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas kaip vidutiniškai apdairus rūpestingas asmuo, pirkdamas tokį naudotą, po autoįvykio automobilį, kurio prietaisų skydelyje matė degant daug informacinių lempučių, turėjo galimybę išsiaiškinti šių degančių lempučių reikšmę, turėjo teisę patikrinti perkamą automobilį autoservise. Tačiau nusprendęs to nedaryti, kas rodo, jog automobilio techninė būklė, žinant, jog automobilis po eismo įvykio ir be technikinės apžiūros galiojimo, ieškovą tenkino, tokiu būdu pats ieškovas prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo. Kadangi ieškovas nepasinaudojo įstatymo pirkėjui suteikta daikto patikrinimo teise, todėl ieškovas naudotą, po eismo įvykio, nevažiuojantį, be technikinės apžiūros automobilį su akivaizdžiais, bet kokia atidžiam ir rūpestingam pirkėjui aiškiai matomais trūkumais – neveikiančiais saugos diržais, įsigijo savo rizika.
6. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad automobilio saugos diržų keitimo faktas laikytinas esminiu, turinčiu įtakos automobilio techninei būklei, taip pat, kad dėl šio trūkumo automobilis apskritai negali būti naudojamas pagal paskirtį. Sprendė, jog ieškovo nurodyti automobilio trūkumai (saugos diržų defektai), kuriuos ieškovas galėjo akivaizdžiai matyti, apžiūrint automobilį, esant informuotam apie eismo įvykį, negaliojančią technikinę apžiūrą, atsižvelgiant į visą automobilio techninį stovį, į ieškovo nurodytų automobilio saugos diržų trūkumo šalinimo išlaidas, kurios palyginus su įsigyto automobilio verte nėra didelės (sudaro tik 6,9 proc. viso naudoto automobilio vertės), įvertinus ir faktą, kad parduoto automobilio rinkos vertė buvo ženkliai didesnė, todėl jie laikytini mažareikšmiais. Tokiu būdu, nenustatyta tokių parduoto automobilio trūkumų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, jog automobilis neatitinka kokybės reikalavimų (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė išlaidų pagrįstumo, kokį konkretų elektros instaliacijos remontą atliko ir kaip šis remontas susijęs su automobilio saugos diržų defekto šalinimu. Teismas taip pat sprendė, jog pardavėjas įvykdė pareigą įrodyti, jog automobilio trūkumai ieškovui turėjo būti žinomi, tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pirkėjas negalėjo nežinoti apie tai, jog perkamas daiktas neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų, todėl egzistuoja pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovas D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas, kaip atidus rūpestingas pirkėjas, apžiūrėdamas automobilį galėjo vizualiai tiek fiziškai patikrinti diržų veikimą, todėl jų neaptarimas pirkimo–pardavimo sutartyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie buvo nuslėpti nuo ieškovo. Šias išvadas teismas padarė netinkamai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-177/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-560/2012).
1.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotas faktas, kad ginčo saugos sistemų defektai egzistavo iki sudarant sutartį ir ją sudarius, reiškia, kad apeliantas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti kad defektai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tuo tarpu, pagal kasacinio teismo praktiką atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybe dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybe šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3- 530/2010).
1.3. Atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad konkrečiai ginčo automobilyje ikisutartinių ir sutartinių teisinių santykių sudarymo metu degė įspėjamieji ženklai, diržai kabojo, nesusitraukė ir kad apeliantas negalėjo jų nepastebėti. Tuo labiau nepateikė jokių įrodymu, kad realiai apeliantą apie saugos sistemų gedimus informavo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo šią atsakovo gynybinę taktiką atmesti kaip nepagrįstą.
1.4. Nėra pagrindo pritarti teismo pozicijai, jog apeliantas tik varant automobilį į UAB „Auto Aves“ servisą pirmą kartą tikrino diržus, nes apeliantas savo paaiškinimais nurodė, kad po kėbulo remonto darbų jis vyko su automobiliu į UAB „Auto Aves“ ir diržai veikė įprastai (susitraukė ir pan.), jokių įspėjamųjų ženklų, susijusių su saugos sistemos skydelyje ir borto kompiuteryje nebuvo. Tačiau UAB „Auto Aves“ atlikus kompiuterinę diagnostiką paaiškėjo, kad saugos sistemų valdymo bloke yra fiksuotas saugos sistemų gedimas.
1.5. Priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime, apeliantas dubliko 19 punkte nurodė, kad vizualiai, automobilio apžiūros metu, jokie saugos diržų trūkumai nebuvo matomi, taip pat ir automobilio borto kompiuteris ar prietaisų skydelis jokių klaidų nerodė.
1.6. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo remtis UAB „Baltieva“ atsakymu, nes tai tik bendro pobūdžio informacija. Pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagristas, jis negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas būtent ir rėmėsi prielaidomis, kas sprendimą daro nepagrįstu ir naikintinu.
1.7. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, faktas, kad automobilis yra po eismo įvykio neįtakoja pardavėjui tenkančių pareigų ir nesukelia padidintos rizikos pirkėjui neva tai tokiu atveju prisiimama rizika dėl visų gedimų ir trūkumų, ypač, kai apie tuos trūkumus pardavėjui yra žinoma. Be to, teismo teiginiai, susiję su rizikos prisiėmimu perkant po eismo įvykio transporto priemonę neatitinka teismų praktikoje susiklosčiusio aiškinimo.
1.8. Teismas iškreipė apelianto ir liudytojo M. A. paaiškinimus, kai teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, kad M. A. yra kėbulų ir metalo apdirbimo meistras, o ne meistras plačiąja prasme, kuris turi kompetenciją visuose transporto priemonių remonto aspektuose, ir suteikė liudytojui nesamas kompetencijas transporto priemonių remonto srityse; taip pat iškreipė liudytojo paaiškinimus dėl transporto priemonių remonto kartu su apeliantu, nes su transporto priemonėmis apeliantas dirbo itin senai ir tik su senais sovietiniais automobiliais, kas neturi jokios teisinės reikšmės, nes, kai konkrečiu atveju ginčo automobilio saugos sistemų defektams nustatyti buvo būtina papildoma speciali įranga ir atitinkamos specialios žinios.
1.9. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog sudarydamas sutartį ieškovas įsipareigojo pirkti techniškai netvarkingą po eismo įvykio, be techninės apžiūros automobilį, kurio kaina buvo daugiau nei 30 proc. pigesnė nei rinkos kaina, nesutinka. Ginčo automobilis ginčo sutarties sudarymo metu buvo ne tik, kad techniškai netvarkingas, bet jis buvo ir nurašytas, t. y. jam draudžiama dalyvauti viešajame eisme, kas tokio daikto palyginimą su kitais rinkoje siūlomais analogiškais automobiliais, kurių dalyvavimas viešajame eisme neuždraustas, yra visiškai netikslingas.
1.10. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje sakoma, kad nėra draudžiama parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet trūkumus būtina aptarti. Todėl, priešingai nei teigia teismas, nėra logiška, jog esant tokioms aplinkybėms (kaip konkrečiu atveju), kad automobilis turi galinės dalies apgadinimus, pasibaigusią techninę apžiūrą, parduodant tokį daiktą pardavėjas atleidžiamas nuo pareigos pateikti informaciją pirkėjui ir aptarti trūkumus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo D. R. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovas byloje kėlė klausimą dėl automobilio pripažinimo neremontuojamu, uždraudimu dalyvauti viešajame eisme ir su tuo susijusios informacijos neatskleidimu. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja neva atsakovo (ar pardavėjo atstovo) atsisakymą bendradarbiauti. Dėl šios aplinkybės atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, jog byloje ginčo dėl to, kad nei atsakovas, nei pardavėjo atstovas neatskleidė šių aplinkybių, nėra. Ieškovas iš esmės teigia, kad pardavėjo atstovas neva nuslėpė faktus, jog automobiliui buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme. Ieškovo nurodymas, jog neva pardavėjo atstovas teigė, kad ieškovas esą kaltas, kad išsamiai nepasidomėjo dėl automobilio ir jis atsisako tenkinti bet kokias pretenzijas ar pateikti kažkokius dokumentus yra visiškai klaidingas ir neatitinkantis tikrovės.
2.2. Apeliantas žinojo arba negalėjo nežinoti apie automobilio trūkumus, kurių šalinimo išlaidas siekia perkelti atsakovui. Bet kokie su tuo susiję šioje byloje pareikšti apelianto reikalavimai turėtų būti atmetami. Apeliantas pirkdamas naudotą bei tokios techninės būklės automobilį turėjo įvertinti galimas remonto, reikalingo tinkamam automobilio eksploatavimui, išlaidas, o šių išlaidų naštos perkėlimas atsakovui yra teisiškai nepagrįstas. Apelianto reikalavimų pareiškimas atsakovui akivaizdžiai rodo apelianto nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita.
2.3. Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes teiginys, jog automobilio saugos pagalvės buvo sveikos, akivaizdžiai netikslus. Visų pirma, ginčas nekyla dėl saugos pagalvių veikimo ir jų atitikties techniniams reikalavimams. Šiuo atveju po eismo įvykio suveikė automobilio pirotechniniai saugos diržų įtempėjai, o ne saugos pagalvės. Technine prasme toks įvykis yra fiksuojamas oro pagalvių valdymo bloke, bet pats įvykis šiuo atveju nėra susijęs su oro pagalvių gedimu.
2.4. Apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes teisės aktų reikalavimai, keliami M kategorijos vairuotojams, apelianto specialios žinios ir ilgametė patirtis lemia, jog, pirma, apeliantas turėjo pakankamai žinių identifikuoti saugos diržų gedimus, antra, net ir jeigu apeliantas jų neidentifikavo, pagal keliamus kvalifikacinius reikalavimus, net ir neturėdamas specialių žinių, apeliantas negalėjo tokių trūkumų neidentifikuoti. Šiame kontekste svarbu turėti omenyje ir tai, jog automobilis buvo apžiūrimas kartu su specialistu.
2.5. Tai, jog atsakovas per klaidą skelbime (ofertoje) nurodė, jog automobilis yra be defektų, nepaneigia fakto, jog automobilis turėjo akivaizdžių trūkumų, kuriuos pardavėjo atstovas apeliantui atskleidė tiek bendraujant mobiliojo ryšio telefonu, tiek automobilio apžiūrų, kurių buvo dvi, metu. Papildomai pabrėžiama, jog atsakovas yra senyvo amžiaus, todėl klaidų dažnumas naudojantis naujausiomis technologijomis yra natūralus reiškinys. Tai nepaneigia esmės, jog automobilis buvo su trūkumais ir jog apie šiuos trūkumus ieškovui buvo atskleista. Atsakovas jokiais būdais nesiekė suklaidinti potencialių automobilio pirkėjų.
2.6. Atsakovui nesuprantama, kodėl apeliaciniame skunde yra teigiama, jog atsakovas neįrodė nurodomų ginčo aplinkybių, kai jos buvo akivaizdžiai pripažintos asmenims duodant parodymus po priesaikos, kuria, pažymėtina, įsipareigojama sakyti tik tiesą neiškreipiant ar nenuslepiant jokių faktų.
Šalies argumentai
2.7. Apelianto dėstoma pozicija yra nenuosekli. Viena vertus apeliantas teigia, jog vežė automobilį į transporto priemonių remontų dirbtuves ir ją veždamas užsisegė saugos diržą, kuris neva veikė įprastai. Kita vertus, apeliantas 2021 m. balandžio 28 d. dubliko 41 punkte teigė, jog apeliantas transportavo automobilį autovežio pagalba. Apelianto teiginiai, jog jis pats važiavo į transporto priemonių remonto dirbtuves neatitinka nei byloje surinktų įrodymų, nei realios faktinės situacijos (automobilis iš viso buvo nevažiuojantis).
2.8. Apelianto teiginiai, kad saugos diržai funkcionavo įprastai, yra akivaizdžiai melagingi, neatitinka faktinės tikrovės ir prieštarauja šioje byloje esamiems įrodymams. Apeliantui naudojantis automobiliu po jo perdavimo pagal sutartį negalėjo funkcionuoti tinkamai, kadangi eismo įvykio, įvykusio dar gerokai prieš automobilio pardavimą, metu suveikė pirotechniniai saugos diržu įtempėjai. Tai reiškia, jog tokių saugos diržų bei kitų automobilių trūkumų, kurių šalinimo išlaidas apeliantas siekia perkelti atsakovui, negalėjo nepastebėti netgi dviejų automobilio apžiūrių, kurios vyko dar iki automobilio perdavimo apeliantui, metu.
2.9. Tai, jog šiuo atveju UAB „Baltieva“ neatliko konkretaus automobilio tyrimo, nereiškia, jog automobilio pažymoje nurodyta informacija yra klaidinga ar nepritaikytina šiai konkrečiai situacijai, kadangi techninė specifikacija tokios pat markės ir gamybos metu transporto priemonių sutampa.
2.10. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes transporto priemonės elektros instaliacija gali būti susijusi su įvairiausiais gedimais, todėl nėra iki galo aišku, kokią automobilio elektros instaliaciją (ar jos dalį) apeliantas šiuo atveju tvarkė ir kodėl siekia prisiteisti šią sumą iš atsakovo. Į bylą pateiktas defektinis aktas taip pat neapibrėžia, kokie konkretūs su saugos diržų remontu susiję darbai buvo atlikti bei kokia konkreti tų darbų kaina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pirkėjui buvo pateikta pakankama informacija apie po eismo įvykio buvusius automobilio trūkumus, iš pateiktos informacijos pirkėjas galėjo nustatyti ir saugos diržų (ne)veikimą, todėl laikė, kad pardavėjas pareigą pateikti pirkėjui minėtą informaciją įvykdė. Teismas konstatavo, jog pardavėjas įrodė, jog automobilio trūkumai ieškovui turėjo būti žinomi, trūkumai buvo akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, todėl sprendė, kad šiuo atveju pardavėjui civilinė atsakomybė nekyla.
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigdamas, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės
14. Remiantis CK 6.333 straipsniu, įtvirtinančiu pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
15. Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 19 d. atsakovas R. K. (pardavėjas) ir ieškovas D. R. (pirkėjas) sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria už 7 500,00 Eur ieškovas įsigijo atsakovui nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę Skoda Octavia (toliau – automobilis). Šioje sutartyje nurodyta, kad automobilis yra po eismo įvykio, be galiojančios techninės apžiūros. Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ automobilio remonto darbų sąmatos matyti, kad remontas yra finansiškai netikslingas, t. y. automobilio remonto kaina sudarytų 12 392,42 Eur su PVM.
16. 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo sumažinti Sutarties kainą 1 092,50 Eur suma, kurią sudaro 570 Eur už automobilio dalyvavimo viešajame eisme atstatymą ir 522,50 Eur už saugos diržus, jų keitimą, elektros instaliacijos remontą ir kompiuterinę diagnostiką. Byloje ginčo dėl ieškovo patirtų 570 Eur išlaidų atlyginimo nekilo, t. y. atsakovas šias išlaidas ieškovui atlygino dar iki kreipimosi į teismą (2020 m. gruodžio 9 d.).
17. Byloje kilo ginčas dėl 522,50 Eur ieškovo patirtų už automobilio saugos diržus, jų keitimą, elektros instaliacijos remontą ir kompiuterinę diagnostiką atlyginimo, ieškovui įrodinėjant, kad automobilio saugos diržų gedimas buvo paslėptas trūkumas apie kurį pardavėjo nebuvo informuotas. Atsakovo nesutikimas su šių išlaidų atlyginimu iš esmės grindžiamas tuo, jog tai nebuvo paslėpti trūkumai, o akivaizdūs, todėl kaip atidus rūpestingas pirkėjas galėjo nustatyti galimus automobilio trūkumus bei įsivertinti tikėtinas remonto išlaidas, o to nepadaręs prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį pirko sau naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Nekyla ginčo, kad ieškovui automobilį suremontavus, yra galimybė jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad ieškovui buvo žinoma, jog automobilis yra po eismo įvykio bei be galiojančios techninės apžiūros, t. y. jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį bus galima tik jį suremontavus. Taigi, pirkėjui automobilio pirkimo metu buvo žinoma, kad negalima jo naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti ateityje. Taigi, ginčo atveju pardavėjas (atsakovas) negarantavo, jog parduodamo daikto kokybė atitinka įprastai jam keliamus reikalavimus.
19. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad nuo jo buvo nuslėptas faktas apie saugos diržų gedimą, dėl ko iš esmės permokėjo už automobilį, todėl prašo šių patirtų išlaidų dydžiu (522,50 Eur) sumažinti automobilio kainą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pardavėjas pažeidė pareigą užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus, todėl pagrįstai netenkino ieškovo (pirkėjo) reikalavimo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pirkėjo teisių gynimo būdą (dėl automobilio kainos sumažino). Kaip jau buvo minėta, ginčo atveju pardavėjas (atsakovas) negarantavo, jog parduodamo daikto kokybė atitinka įprastai jam keliamus reikalavimus, informavo pirkėją, kad automobilis yra po eismo įvykio (apgadintas), todėl viešajame eisme dalyvauti negali. UAB „Autoaves“ 2021 m. kovo 30 d. Automobilio defektavimo akte nurodyta jog atlikus kompiuterinę SRS (saugos sistemos) diagnostiką, buvo nustatyti šie gedimai: klaidos dėl saugos diržų ir nurodyta, jog saugos diržai neveikia dėl autoįvykio metu „iššovusios“ pirotechnikos, t. y. šis automobilio saugos diržų gedimas yra eismo įvykio, apie kurį pirkėjui neabejotinai buvo žinoma, pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovui žinant, kad automobilis po eismo įvykio ir be galiojančios techninės apžiūros, be to prietaisų skydelyje galėdamas matyti degančias lemputes (pirkimo metu tikėtina degė geltonas informacinis ženklas, identifikuojantis AIRBAG sistemos, kuriai priklauso ir pirotechniniai saugos diržai, gedimą), t. y. suprasdamas, kad automobilis neatitinka jam įprastai keliamų techninių reikalavimų, kaip vidutinis atidus ir rūpestingas pirkėjas pirkimo metu galėjo nustatyti saugos diržų (ne)veikimą. Jau vien aplinkybė, kad perkama naudota transporto priemonė, kuri yra po eismo įvykio ir netinkama naudoti pagal tiesioginę paskirtį, lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, įsivertinant remonto išlaidas. Pirkėjas dar prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį galėjo pareikalauti iš pardavėjo automobilio remonto darbų sąmatos ar imtis kitų veiksmų, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę bei būsimas remonto išlaidas. To nepadaręs, pirkėjas prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo bei galimų remonto išlaidų dydžio, todėl pardavėjui šiuo atveju negali kilti civilinė atsakomybė už patirtas saugos diržų remonto išlaidas. Nebūtų logiška ir protinga iš pardavėjo kiekvienu atveju reikalauti automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje išvardinti visus automobilio, kurio akivaizdžiai negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, trūkumus, juolab, kai pirkėjas iš esmės pats galėjo juos įvertinti pirkimo metu.
20. Kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais ieškovo nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-180-695/2018), šiuo atveju negali būti remiamasi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pardavėjo pareigos aptarti daikto trūkumus pažeidimo, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo (pirkėjo) reikalavimą taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pirkėjo teisių gynimo būdą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti (ar pakeisti) nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
24. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.
25. Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų 600 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. R. atsakovui R. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.