Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, A. K., V. P. ir A. Z. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovo ir atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertina, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas ex officio panaikino Kretingos rajono valdybos sprendimų dalis, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo dalį bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalis, taip pat tą sprendimo dalį, kurioje teismas taikė restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2320 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas suformuotas pagal 2000 m. rugsėjo 5 d. atliktus preliminarius matavimus). Minėtas žemės sklypas ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu ginčo žemės sklypu – 3,3245 ha ploto V kategorijos rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio žemės sklypo kadastro duomenys patvirtinti pagal 2015 m. balandžio 29 d. UAB „Eurometras“ parengtą kadastro duomenų bylą. Minėto sprendimo pagrindu žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Ginčo žemės sklypo ribos per 301 m² persidengia su ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kurio ribos buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus. Ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas, į ginčo sklypo ribų nustatymo procedūrą kviečiamas nebuvo, ginčo sklypo ribos vietovėje nebuvo ženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nebuvo pildomas.

15. Taip pat nustatyta, jog ieškovo užsakymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliko jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, parengusi kadastro duomenų bylą su planu, ją pateikė NŽT Kretingos skyriui patikrinti. NŽT Kretingos skyrius, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2020 m. vasario 13 d. tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kadastro duomenų byla parengta iš esmės teisingai, tačiau žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento, nes jo ribos persidengia su gretimo žemės sklypo ribomis.

Dėl senaties termino

16. Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, jog teismas savo iniciatyva panaikindamas daugiau kaip 20 metų senumo administracinius aktus, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties bei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalis, iš kurių vienas buvo sudarytas daugiau kaip prieš 10 metų, neįvertino ieškinio senaties klausimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog panaikinti ieškovo minimi administraciniai aktai, pirkimo–pardavimo sutartys bei paveldėjimo teisės liudijimai buvo pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CK 1.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).

17. Be to, sutiktina ir su trečiojo asmens VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria siekta suvienodinti senaties taikymą bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose, buvo suformuotas išaiškinimas, kad administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi šios teisės negali būti ginamos (CK 1.136 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 3 punktas), o tai reiškia, kad turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, gražinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles (CK 6.145 straipsnis) ir civilinį teisinį ieškinio senaties institutą (nutarties 37–44 punktai) nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-81-492/2020).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, jog ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl ieškinio senaties yra nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, nustačius, jog administraciniai aktai ar sudaryti sandoriai yra niekiniai, ieškinio senaties nuostatos tokių aktų ar sandorių panaikinimui nėra taikomos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

19. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva ginti viešojo intereso, išeiti už ginčo ribų bei formuoti naujų reikalavimų. Teigia, jog, vadovaujantis CK 1.138 straipsnio bei CPK 2 straipsnio nuostatomis, teismas negali ginti teisės, kuri nėra pažeista, todėl mano, kad byla turėjo būti išnagrinėta pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal šio straipsnio 3 dalį niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2003). Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2009).

21. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-94/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-411/2014; kt.).

22. Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pripažinti Kretingos rajono valdybos aktus bei ginčo sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, akcentuotina tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Šie objektai yra išimti iš civilinės apyvartos ir jokiais atvejais negali būti privačios nuosavybės objektai (CK 4.7 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taip pat Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai, o turto patikėjimo teise juos valdo įgaliotos valstybės įmonės ar Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ir išdėstytos principinės nuostatos įtvirtina, kad valstybinės reikšmės keliai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus nuosavybės teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

23. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) V. Ž. (ieškovo J. Ž. tėvui) leista nusipirkti 2 320 m² ploto žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono valdybos 2000 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta perkamo žemės sklypo paskirtis, dydis, ribos, architektūriniai-urbanistiniai apribojimai ir sąlygos, servitutai ir specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. Ž. leista nusipirkti 2 320 m² ploto žemės sklypą prie privačios namų valdos. 2000 m. rugsėjo 5 d. su juo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios pridėtas žemės sklypo planas (M 1:500) kaip neatskiriama sutarties dalis. V. Ž. mirus, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklypą su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo Z. Ž. (ieškovo mama). Mirus Z. Ž., (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu minėtą turtą paveldėjo ieškovas J. Ž..

24. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašas. Kelių sąrašo 1 priede nurodyta, kad kelias (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas rajoniniams keliams. 1997 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija suderino valstybės išperkamų žemių, esančių po VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ keliais, sąrašą, rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 0,00 iki 9,4 km nurodytas kaip V kategorijos, kelio juostos plotis 18 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priskirtas prie valstybinės reikšmės rajoninių kelių. Kelio juosta ribojasi su šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog, patvirtinus patikslintas valstybinio kelio juostos sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, jos persidengė su ieškovui J. Ž. nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, kurios buvo nustatytos atliekant preliminarius matavimus. Iš teismui pateikto UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2020 m. vasario 18 d. parengto žemės sklypų ribų persidengimo plano (M 1:500) matyti, kad žemės sklypų ribos persidengė per 301 m², o tai viršija maksimalią leistiną paklaidą (apie 96 m²), nustatytą Kadastro nuostatų 1 priede (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 19–22 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas bei formuojama kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančių kelių įsigyti privatinei nuosavybei nėra galima, todėl, įvertinus šios nutarties 23 ir 24 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, jog Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, Kretingos rajono valdybos 2000 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, taip pat 2000 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnis).

26. Nors apeliaciniu skundu yra teigiama, jog nagrinėjamoje byloje niekas nepareiškė reikalavimų panaikinti aktus ir sandorius, todėl liko neaišku, kokiu procesiniu pagrindu teismas ėmėsi iniciatyvos pats ginti viešąjį interesą, tačiau atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog būtent įstatymų leidėjas nustatė teismui pareigą tikrinti, ar sudaryti sandoriai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Kretingos rajono valdybos aktus bei ginčo sandorius niekiniais ir juos panaikinimo nuo jų sudarymo momento.

27. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog teismas į bylą įstojo kaip ieškovas ir pareiškė ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Kaip minėta šios nutarties 20 punkte, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tuo atveju, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Priešingu atveju būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių ir tirti su tuo susijusius įrodymus galima tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-355/2009). Šioje byloje konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Kretingos rajono valdybos aktai bei ginčo sandoriai akivaizdžiai prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 daliai bei Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo ir byloje nereiškė jokių naujų reikalavimų.

28. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė esminių šiai bylai aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra statinys, o ne žemės sklypas ir jis nepatenka į ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas ir dėl paties kelio ginčo nėra, o ginčas yra dėl netinkamai suformuoto (duomenys neskelbtini) gatvei aptarnauti skirto kelio sklypo, kuris pagal teismo įvardytus teisės aktus nelaikomas nei keliu, nei išimtine valstybės nuosavybe. Kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 5 dalis numato, jog kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. KĮ 2 straipsnio 8 dalis numato, kad kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. KĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad V kategorijos kelių juostos minimalus plotis – 18 metrų. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog kelias yra suprantamas ne tik kaip važiuojamoji dalis, tačiau laikomas keliui priskirtinų elementų visuma ir be šių elementų kelias negalėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra statinys, o ne žemės sklypas ir jis nepatenka į ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas, o šiai gatvei aptarnauti suformuotas sklypas nelaikomas nei keliu, nei išimtine valstybės nuosavybe.

29. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.