Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-40338-433/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
2YT-40338-433/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33860-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Pareiškėjas
A. R.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-40338-433/2018
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-33860-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje – išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjo A. R. 2018-09-13 skundas dėl antstolio S. M. veiksmų (antstolių kontoroje gautas 2018-10-22), kuriuo prašoma sustabdyti priverstinį išieškojimą pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417; grąžinti išieškotojui vykdomąjį dokumentą ir kitus Valstybinės mokesčių inspekcijos raštus, kuriais koreguojamas prievolės dydis ir prievolės turinys pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 vykdant mokesčių permokos koregavimą išaiškinant, kad permokos įskaitymas esant mokestiniam ginčui negalimas nesant mokesčio mokėtojo prašymo; grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas bei panaikinti visus taikomus apribojimus ir nuskaitymus iš pareikėjo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Skunde pareiškėjas nurodo, kad pateikia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį su išaiškinimu, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimo mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti, joks priverstinis išieškojimas, nepaisant kokius papildomus spręsimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (forma FR0497) priima mokesčių administratoriai, nesibaigus mokestiniam ginčui, kuris vyksta administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018 negali būti vykdomas. 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 suma sudaro 92 891,75 Lt (kas sudaro 26 903,31 Eur) buvo perkelta į 2014-03-03 sprendimą Nr. (4.65)-FR06282-86, kuris yra vėlesnis mokesčių administratoriaus sprendimas dėl to paties prievolių laikotarpio, tampa akivaizdu, kad 2014-03-03 sprendimo Nr. (4.65)-FR06282-86 prievolės apsikaičiotos neteisingai ir tai yra mokestinio ginčo administracinėje byloje dalyku nes 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 prievolės įtrauktos į vėlesnį sprendimą. Administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018 pareiškėjo pateiktu pastiklintu skundu 9, 10, 11 punktuose ginčijamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 prievoles pakeisti iš A klasės į B klases pajamas, papildomai apskaičiuojant mokesčius. Tai patvirtina administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018 esantys mokesčių administratoriaus sprendimai. Kilus mokestiniam ginčui dėl mokestinės nepriemokos, jos dydžio ir paskaičiavimo, būdo, mokestinės nepriemokos išieškojimas sustabdomas.

Antstolis S. M. 2018-10-25 patvarkymu Reg. Nr. eS021717 nutarė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei nemotyvuotą. Antstolis patvarkyme nurodo, kad skolininkas pateikė eilinį skundą, kuriuo kaip ir visais ankstesniais skundais, neskundžia jokio konkretaus antstolio veiksmo, tačiau prašo vykdomąją bylą Nr. 0170/16/01560 ir visus išieškojimo veiksmus jo atžvilgiu nutraukti, nes, jo teigimu, dėl skolos pagrįstumo vyksta mokestinis ginčas administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018. Taip pat skolininkas pateikia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį Nr. 1-94-815/2018, kuri nėra įsiteisėjusi. Nutartyje nurodyta, kad kai ji įsiteisės, ją antstoliui pateiks teismas, tačiau ją neįsiteisėjusią atsiuntė pats skolininkas A. R., o teismas tokios įsiteisėjusios nutarties antstoliui kol kas nėra atsiuntęs. Pastarąja nutartimi išaiškinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalies taikymo tvarka, kad kilus mokestiniam ginčui stabdomas ginčijamų mokesčių, baudų, delspinigių priverstinis išieškojimas. Dėl šios priežasties, skolininko manymu, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturėjo teisės minėto sprendimo pateikti priverstiniam išieškojimui, nes sprendimas nėra įsiteisėjęs. Savo skundo teiginiams pagrįsti skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ar dokumentų. Antstolis atkreipia dėmesį į tai, kad jis, dar 2016-10-05 gavęs pirmąjį skolininko skundą, siekdamas operatyviai bei objektyviai jį išnagrinėti, 2016-10-06 patvarkymu kreipėsi į išieškotoją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašant pateikti minėto skundo nagrinėjimui reikalingą informaciją. 2016-10-10 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo gautas atsakymas Nr. (23.31-08) RNA-30507, kuriuo informuojama, kad pateiktas vykdyti Sprendimas nėra ginčijamas. Skolininko nurodytoje administracinėje byloje Nr. 1-9134-815/2016 vyksta mokestinis ginčas dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, kurios nėra įtrauktos į antstolio kontoroje vykdomą Sprendimą, todėl išieškojimas ir toliau turi būti vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Minėtas procesinis dokumentas yra vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560, kuri šiuo metu yra pateikta teismui. Antstolis taip pat pažymi, kad jis, gavęs nagrinėjamą skolininko skundą, 2018-10-23 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Reg. Nr. eS021466, pakartotinai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu pakartotinai skubiai pateikti informaciją antstoliui ar tikrai su skolininku nevyksta mokestinis ginčas dėl 2012-01-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sprendime Nr. (23.17-08)-320-2417 nurodytos skolos sumos. Kol kas raštiškas atsakymas negautas, tačiau keleto telefoninių pokalbių metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojas (V. T.) patvirtino, kad jokio mokestinio ginčo dėl minėtame sprendime nurodytos skolos sumos su skolininku nėra ir taip pat pažadėjo, kad atitinkamas rašytinis atsakymas į antstolio patvarkymą artimiausiu metu bus pateiktas antstoliui. Visi ankstesni skolininko skundai dėl skolos dydžio ir dėl vykdomojo dokumento, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas jau buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti arba atsisakyta tokius priimti nagrinėti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2YT-43783-910/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 2YT-50248-1012/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 2YT-23311-845/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 2S-547-614/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 2S-798-280/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 2YT-26061-1012/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 2S-1089-590/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis Nr. e2S-170-577/2018; Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 2YT-12533-1012/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 2S-2195-560/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis Nr. 2YT-31512-779/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. 2YT-31512-779/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 2YT-34135-545/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 2S-2667-912/2018 ir kitos nutartys). Tai žinodamas skolininkas ir toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikia savo eilinį skundą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindų dėl kurių įvairių instancijų teismai jau yra priėmę aukščiau minėtas nutartis ir skolininko skundus atmetę arba atsisakę juos priimti nagrinėti. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2012 01 11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sprendimas Nr. (23.17-08)-320-2417 yra vykdomasis dokumentas, kuris teisėtai bei pagrįstai antstolio buvo priimtas vykdyti. Išieškotojo patikslinta ir padidinta iki 25 962,43 Eur skolos suma neperžengė vykdomajame dokumente nurodytos pradinės išieškotinos sumos. O tai reiškia, kad vienintelis aukščiau nurodytas vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir galiojantis, ką ne vieną kartą patvirtino skirtingų instancijų teismai savo nutartyse (visos aukščiau nurodytos teismų nutartys, o taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 2S-2195-560/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 2YT-34135-545/2018). Aukščiau nurodytos teismų nutartys taipogi konstatavo, kad antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos, šiuo atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priežiūros ar kontrolės funkcijos, todėl gavęs raštus, kuriais išieškotojas pakoregavo išieškotiną sumą, neperžengdamas vykdomajame dokumente nurodytos pradinės sumos, antstolis neturėjo pagrindo suabejoti išieškotojo pateikta informacija dėl atliktų išieškotinos sumos korekcijų. Antstolis pažymi, jog atsižvelgiant į vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus bei gautą papildomą informaciją, akivaizdu, jog skolininko A. R. eilinis skundas dėl antstolio S. M. veiksmų yra nepagrįstas, jo pateikimas – tai tik vengimas vykdyti prievoles pagal minėtą sprendimą ir vykdymo proceso vilkinimas.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Esminis civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus CPK 2 straipsnis).

Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei šios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012-01-11 Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17.-08)-320-2417 dėl 92 891,75 Lt (26 903,31 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) A. R. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Dėl to yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0170/16/01560.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560 esančių duomenų nustatyta, kad 2016-09-12 rašte Nr. (23.4-08) RNAV-5627 Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė antstoliui, jog išieškotina iš skolininko A. R. suma pagal 2012-01-11 pateiktą sprendimą yra 21 686,02 Eur, nes 5 217,29 Eur buvo įskaityta, pateikus patikslintas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas. Antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, 2016-09-27 patvarkymu, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti 2012-01-11 vykdomąjį dokumentą. Antstolis 2016-09-29 apskaičiavo skolininkui 1 709,88 Eur dydžio vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundus dėl antstolio S. M. veiksmų, kuriais pareiškėjas prašė nutraukti vykdymo procesą pagal 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas, panaikinti apribojimus ir lėšų rezervavimą skolininko turtui ir sąskaitoms. Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundus atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Kaip žinia, asmens teisė apskųsti antstolio veiksmus dar nereiškia, kad galima dėl jam reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Pabrėžtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taip pat žinoma, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Minėta, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, jog nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; etc.).

Žinia ir tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2015). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 nustatyti faktai yra laikytini prejudiciniais šioje civilinėje byloje ir šių faktų įrodinėti nebereikia (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje aktualu paminėti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 nustatė, jog suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pasirinko Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą būdą pareiškėjo mokestinei nepriemokai išieškoti – priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas antstolių CPK nustatyta tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenumato antstolio pareigos kontroliuoti, ar vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija nepažeidė vykdomojo dokumento išdavimo procedūros, t. y. antstolis nėra įgaliotas tikrinti, ar Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, priėmusi sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, atliko visas procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Pareiškėjas, nesutikdamas su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos priimtu sprendimu, turėjo teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CPK 584 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 9 punktas). Kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas vykdyti sprendimas yra vykdomasis dokumentas, pareiškėjo argumentai, jog antstolis išieškojimą vykdo neturėdamas vykdomojo rašto, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2016-09-27 patvarkymu pagrįstai priėmė išieškotojo pateiktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012-01-11 Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417. Tuo tarpu ir Vilniaus apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-547-614/2017 pažymėjo, kad „apeliantas nepagrįstai nurodo, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai sutikus su 5 217,29 Eur mažesne prievole, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-01-11 sprendimas neteko galios“. Teismas taip pat nurodė, kad „Valstybinė mokesčių inspekcija šioje vykdomojoje byloje yra išieškotojas ir remiantis CPK 639 straipsnyje įtvirtintomis išieškotojo teisėmis, turi teisę atsisakyti dalies savo reikalavimo. Todėl išieškotojui atsisakius dalies savo reikalavimo, išieškoma suma atitinkamai sumažinta, tačiau išieškotinos sumos sumažinimas nepakeitė vykdomojo dokumento (Valstybinės mokesčių inspekcijos priimto sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo“.

Taigi, aukščiau paminėti teismų nustatyti faktai, jog antstolis pagrįstai priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 ir tai, jog Valstybinė mokesčių inspekcija šioje vykdomojoje byloje yra išieškotojas, kuris turėjo teisę atsisakyti dalies savo reikalavimo, dėl ko išieškoma suma buvo atitinkamai sumažinta, nepaneigia paties vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, laikytini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje ir šių faktų įrodinėti nebereikia (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Šioje vietoje primintina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas nustato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, kuria, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0170/16/01560 medžiagos, skolininkas gana intensyviai domisi. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad antstolis, gavęs šį skolininko skundą, 2018-10-23 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Reg. Nr. eS021466, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu pakartotinai skubiai pateikti informaciją antstoliui, ar tikrai su skolininku nevyksta mokestinis ginčas dėl 2012-01-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sprendime Nr. (23.17-08)-320-2417 nurodytos skolos sumos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-10-31 raštu dėl sprendimo vykdymo Nr. (23.31-08)RNA-31198 nurodė, jog dėl aptariamo antstoliui pateikto vykdyti Sprendimo – mokestinis ginčas nevyksta. Mokėtojo (t. y. – pareiškėjo A. R.) nurodytoje administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018 mokestinis ginčas vyksta dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, kurios nėra įtrauktos į antstoliui pateiktą vykdyti Sprendimą, todėl išieškojimas turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka. Todėl atmestini pareiškėjo 2018-10-31 papildomai pateiktame teismui 2018-10-28 prašyme nurodyti argumentai dėl (ne)vykstančio mokestinio ginčo, t. y., kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antstoliui pateiktas atsakymas yra aiškiai klaidinantis ir neteisingas, nes Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė kurioje byloje vyksta mokestinis ginčas.

Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, jog skolininko skundai dėl skolos dydžio ir dėl paties vykdomojo dokumento, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, jau yra išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti arba atsisakyta tokius priimti nagrinėti, sutiktina su antstoliu, jog skolininkas galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikia šį skundą iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių teismai jau yra priėmę procesinius dokumentus ir skolininko skundus jau yra atmetę arba atsisakę juos priimti nagrinėti. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad 2012-01-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sprendimas Nr. (23.17-08)-320-2417 yra vykdomasis dokumentas, kuris teisėtai bei pagrįstai antstolio buvo priimtas vykdyti. Išieškotojo patikslinta ir padidinta iki 25 962,43 Eur skolos suma neperžengė vykdomajame dokumente nurodytos pradinės išieškotinos sumos. O tai reiškia, kad vienintelis aukščiau nurodytas vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir galiojantis, ką ne vieną kartą patvirtino skirtingų instancijų teismai savo nutartyse (visos aukščiau nurodytos teismų nutartys, o taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 2S-2195-560/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 2YT-34135-545/2018). Aukščiau minėtomis teismų nutartimis, be kita ko, taip pat konstatuota, jog antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos, šiuo atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priežiūros ar kontrolės funkcijos, todėl, gavęs raštus, kuriais išieškotojas pakoregavo išieškotiną sumą, neperžengdamas vykdomajame dokumente nurodytos pradinės sumos, antstolis neturėjo pagrindo suabejoti išieškotojo pateikta informacija dėl atliktų išieškotinos sumos korekcijų. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pažymi, kad antstolis neturėjo / neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo stabdyti šios vykdomosios bylos ar grąžinti išieškotojui vykdomąjį dokumentą, panaikinti pareiškėjo atžvilgiu taikomus apribojimus, nuskaitymus nuo darbo užmokesčio bei juolab grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas, todėl, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Apibendrinant vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560 bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus ar kitaip pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, antstolis teisėtai, veikdamas pagal įstatymu jam suteiktus įgaliojimus ir jų neviršydamas, siekdamas vykdomojo dokumento įvykdymo bei tinkamo visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų užtikrinimo, visiškai pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, tuo tarpu pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais nepaneigė antstolio veiksmų teisėtumo, ar jo šališkumo šioje vykdomojoje byloje, todėl pareiškėjo A. R. 2018-09-13 skundas dėl antstolio S. M. veiksmų (antstolių kontoroje gautas 2018-10-22) atmestinas. Nutraukti šios vykdomosios bylos taip pat nėra pagrindo (CPK 629 ir 632 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teisėjas

nutaria:

pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas