Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-11-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-43783-910/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-23
Bylos Nr.
2YT-43783-910/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36901-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-43783-910/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36901-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. R. 2016-10-04 ir 2016-10-08 skundus dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. R. kreipėsi į antstolį S. M. su 2016-10-04 ir 2016-10-08 skundais dėl antstolio veiksmų.

Skundais pareiškėjas prašė nutraukti vykdymo procesą pagal 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, įpareigoti antstolį S. M. grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas, panaikinti apribojimus ir lėšų rezervavimą skolininko turtui ir sąskaitoms.

Skunduose pareiškėjo nurodyta, kad 2016-09-12 raštu Nr. (23.4-08) RNAV-5627 Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė antstoliui vykdyti 2012-01-11 vykdomąjį dokumentą dėl 21 686,02 Eur išieškotinos sumos pagal mokesčių mokėtojo pateiktas 2011-11-16, 2011-09-19, 2011-03-03, 2011-07-22, 2010-02-09 patikslintas mokesčių mokėtojo deklaracijas už 2006-2010 metus. Vykdomojo dokumento lydraštyje nurodyta, kad 5217,29 Eur įskaityta, pateikus patikslintas Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas. Pasak pareiškėjo, papildomo sprendimo išieškoti nepriemokos dalį Valstybinė mokesčių inspekcija nepriėmė, todėl neaišku, kokia nepriemoka ir už kokį laikotarpį, pagal kokias deklaracijas buvo įskaityta, kokia yra skolos suma pagal pateiktą vykdymui dokumentą. Pareiškėjo taip pat pabrėžta, kad jam jokio pranešimo apie įskaitomą Privalomojo sveikatos draudimo, Gyventojų pajamų mokesčių dalį nebuvo pateikta, negauta jokio raginimo sumokėti nepriemoką pagal patikslintas deklaracijas, todėl vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam išieškojimui yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, patikslinus deklaracijas, pasikeitė apmokestinimo objektas bei mokestinė bazė ir pajamų rūšis. Todėl pareiškėjui neaišku, kokia skola pateikta išieškojimui. Nepriėmus sprendimo dėl naujos galimos prievolės, kreiptis dėl priverstinio išieškojimo iš turto nėra teisėto pagrindo. Be to, pagal 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto skolos dalis yra 26 903,32 Eur. Įskaičius 5217,29 Eur sumą, lieka 21 686,02 Eur skola, tačiau pareiškėjo sąskaitų apribojimai taikomi 23 000,44 Eur sumai, todėl, pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad skolos išieškojimas vykdomas neteisėtai. Pareiškėjo taip pat pažymėta, kad dėl antstoliui pateikto vykdomojo dokumento vyksta mokestinis ginčas administracinėje byloje Nr. I-9134-815/2016. Kadangi išieškojimas vyksta dėl pajamų, kurios yra mokestinio ginčo objektas, ir joks mokesčių administratoriaus sprendimas nėra įsiteisėjęs, yra pagrindas panaikinti vykdomąjį procesą ir nutraukti vykdymo veiksmus. Be to, antstolis nesiuntė pareiškėjui raginimo įvykdyti sprendimą, taip pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą.

Antstolis S. M. 2016-10-10 ir 2016-10-13 patvarkymais atsisakė tenkinti skolininko skundus ir persiuntė juos Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Patvarkymuose antstolis nurodė, kad skolininkas pateikė skundus, kuriais neskundžia jokio konkretaus antstolio veiksmo, tačiau prašo vykdomąją bylą Nr. 0170/16/01560 ir visus išieškojimo veiksmus jo atžvilgiu nutraukti dėl administracinėje byloje Nr. I-9134-815/2016 vykstančio mokestinio ginčo. Pasak antstolio, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija informavo antstolį, kad antstoliui pateiktas vykdyti sprendimas nėra ginčijamas, o nurodytoje administracinėje byloje vyksta mokestinis ginčas dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, kurios nėra įtrauktos į antstolio kontoroje vykdomą sprendimą, todėl išieškojimas ir toliau turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-01-11 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas sprendimo neskundė, todėl sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Pasak suinteresuoto asmens, šioje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo gali būti ginčijamas tik antstolio veiksmo – priimti sprendimą vykdyti –teisėtumas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra teisėtas, antstolis pagrįstai priėmė sprendimą vykdyti ir nėra pagrindo nutraukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos. Suinteresuotas asmuo, remdamasis atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo proceso metu pareiškėjas A. R. teikė teismui papildomus procesinius dokumentus, kurie buvo priimti kaip rašytiniai paaiškinimai (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

Pateiktais dokumentais pareiškėjas palaikė savo skundus, iš esmės remdamasis skunduose nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad vykdomosios bylos tituliniame lape nurodyta, jog išieškojimas vykdomas dėl 21 686,02 Eur skolos. Pareiškėjo teigimu, antstolis neturi vykdomojo dokumento 21 686,02 Eur sumai, nes 2012-01-11 sprendime nurodyta 92 891,78 Lt suma. Pasak pareiškėjo, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-09-12 raštas, esantis vykdomojoje byloje, nėra vykdomasis dokumentas nei savo turiniu, nei savo forma, todėl antstolis vykdomąjį procesą pradėjo neteisėtai, neturėdamas vykdomojo rašto 21 686,02 Eur skolai. Pareiškėjas, be skunduose nurodytų reikalavimų, taip pat prašė teismo panaikinti antstolio S. M. 2016-09-27 patvarkymą Nr. S-16-170-1574, kuriuo buvo priimtas vykdyti 2012-01-11 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-09-12 raštas, bei panaikinti antstolio S. M. 2016-10-13 patvarkymą Nr. eS011047, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininko 2016-10-08 skundą.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560 esančių duomenų nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo 2016-09-27 pateiktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012-01-11 Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, kuriuo nuspręsta iš mokesčių mokėtojo A. R. turto išieškoti į biudžetą 92 891,75 Lt sumą (vykd. b. l. 1).

2016-09-12 rašte Nr. (23.4-08) RNAV-5627 Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė antstoliui, kad išieškotina iš skolininko A. R. suma pagal 2012-01-11 pateiktą sprendimą yra 21 686,02 Eur, nes 5217,29 Eur buvo įskaityta, pateikus patikslintas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas (vykd. b. l. 2).

2016-09-27 patvarkymu antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti 2012-01-11 vykdomąjį dokumentą (vykd. b. l. 3).

2016-09-29 antstolis apskaičiavo skolininkui 1709,88 Eur dydžio vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (vykd. b. l. 30-31).

Pareiškėjui pateikus 2016-10-04 skundą dėl neteisėtai vykdomo išieškojimo, antstolis 2016-10-06 patvarkymu dėl informacijos pateikimo paprašė išieškotojo pateikti turimą informaciją apie mokestinį ginčą ir jo sprendimą su skolininku (vykd. b. l. 44).

2016-10-10 raštu Dėl sprendimo vykdymo išieškotojas informavo antstolį, kad jam pateiktas vykdyti sprendimas nėra ginčijamas, skolininko nurodytoje administracinėje byloje vyksta mokestinis ginčas dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų, kurios nėra įtrauktos į antstoliui pateiktą vykdyti sprendimą (vykd. b. l. 47).

Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, iš esmės teigia, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, vykdomasis dokumentas yra negaliojantis, nei antstolis, nei išieškotojas nesiuntė jam raginimo įvykdyti sprendimą, o dėl prievolių, nurodytų 2012-01-11 sprendime, vyksta mokestinis ginčas pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje.

Pažymėtina, kad mokestinių nepriemokų priverstinį išieškojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. Šio Įstatymo redakcijos, galiojusios 2012-01-11 Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 priėmimo metu, 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad mokesčių administratorius teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką įgyja, kai mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 2 dalis).

Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai reglamentuoti Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pasirinko Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą būdą pareiškėjo mokestinei nepriemokai išieškoti – priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas antstolių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CPK 584 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 9 punktas).

Vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK 650 ir 651 straipsniai. Nagrinėjamu atveju antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2016-09-27 patvarkymu priėmė išieškotojo pateiktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012-01-11 Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417.

Vadovaujantis CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktu, antstolis patikrina, ar sprendimą vykdyti pateikusi institucija patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, tačiau antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos, šiuo atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, priežiūros ar kontrolės funkcijos. Teisės aktai nenumato antstolio pareigos kontroliuoti, ar vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija nepažeidė vykdomojo dokumento išdavimo procedūros, t. y. antstolis nėra įgaliotas tikrinti, ar Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, priėmusi sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, atliko visas procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Pareiškėjas, nesutikdamas su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos priimtu sprendimu, turėjo teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teigia, kad dėl antstoliui pateikto vykdomojo dokumento vyksta mokestinis ginčas administracinėje byloje Nr. I-9134-815/2016.

Tokius pareiškėjo argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais. Vykdymo proceso šalys nepateikė antstoliui informacijos, kad 2012-01-11 sprendimas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko turto, yra panaikintas ar pakeistas įstatymų nustatyta tvarka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje paduotu skundu ginčijamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-03-03 Sprendimas Nr. (4.65)-FR0682-86 dėl papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių, o ne antstolio vykdyti priimtas 2012-01-11 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad antstoliui pateiktas vykdyti 2012-01-11 sprendimas yra negaliojantis, todėl darytina išvada, kad antstolis teisėtai priėmė jį vykdyti.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nesiuntė jam raginimo įvykdyti 2012-01-11 sprendimą, pažymėtina tai, jog mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį tuo atveju, kai priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą (Mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos teismui pateikto atsakymo į pareiškėjo skundus matyti, jog, pareiškėjui nesumokėjus deklaruotų mokesčių, 2012-01-11 priimtas Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 pareiškėjui susipažinti išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Dėl šios mokestinės nepriemokos pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išdėstyti jos sumokėjimą, tačiau 2012-02-29 priimtas sprendimas Nr. (23.22-08)-327-1100 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir dėl to 2012-03-05 raginimu Nr. (23.22-08)-325-229 pareiškėjas paragintas šią mokestinę nepriemoką sumokėti.

Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo teiginiai, kad antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukciją, nesiuntęs skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą geruoju. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje raginimas skolininkui neturėjo būti siunčiamas (CPK 661 straipsnis).

Skolininkas taip pat nurodė, kad antstolis neteisėtai taiko pareiškėjo sąskaitų apribojimus 23 000,44 Eur sumai, nors išieškotojo nurodoma skola yra 21 686,02 Eur.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad bendra išieškotina iš skolininko suma yra 23 395,90 Eur, kurią sudaro 21 686,02 Eur skolos suma ir 1709,88 Eur vykdymo išlaidų suma. Antstolis nurodė, kad 2016-09-30 iš skolininko sąskaitų bankuose nurašyta 395,46 Eur suma, kuri yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje. Įvertinus šiuos bylos duomenis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis, taikydamas pareiškėjo sąskaitų areštą bendrai 23 000,44 Eur sumai, nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius dokumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundus. Kadangi vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. R. 2016-10-04 ir 2016-10-08 skundus dėl antstolio S. M. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė